Kasacinio skundo Nr. DOK-4088/2024
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00488-2016-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. S. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, o apeliacinės instancijos teismas dar ir 324 straipsnio 6 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas. Minėti pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, be to, jie lėmė A. S. teisės į nekaltumo prezumpciją pažeidimą.
Pasak kasatoriaus, nebuvo užtikrintas teismų nešališkumo reikalavimas, vertinant įrodymus, nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių, in dubio pro reo principo. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, palaikė kaltinimo pusę, bylą nagrinėjo paviršutiniškai, išsamiai netyrė bylos įrodymų bei aplinkybių, nevertino kiekvieno įrodymo atskirai ir jų visumos, negretino jų tarpusavyje, nepašalino byloje atsiradusių prieštaravimų ir abejonių. Nuosprendžiuose padarytos išvados tinkamai teisiškai neargumentuotos, nėra vienareikšmės, tikslios ir logiškos, nepateikti įrodymų vertinimo motyvai. Teismai savarankiškai nesigilino į bylą, nevertino teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, tiesiog preziumavo, kad prokuroro pateiktas kaltinimas yra teisingas. Iš kaltinamojo akto į nuosprendį pažodžiui, tokiu pat eiliškumu perrašyti kaltinimą pagrindžiantys duomenys.
Kasatorius nesutinka su teismų išvadomis, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 teismų straipsnio 1 dalyje. Jo nuomone, remtasi tik pavieniais, netiesioginiais įrodymais. Teismai nenurodė, kodėl nesivadovavo A. S. parodymais, jie liko nepaneigti. Apeliacinės instancijos teismo išvada apie išankstinį tikslą naudoti automobilį „Chrysler Grand Voyager“ nusikalstamai veikai daryti yra bendro pobūdžio. Nėra nurodyta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad A. S. turėjo suvokti, jog ši transporto priemonė buvo skirta būtent tam. Nors byloje yra nustatyta, kad minėtame automobilyje buvo rasta ir kitų asmenų pėdsakų, teismai nebuvo aktyvūs ir netyrė šių esminės reikšmės turinčių duomenų. Remiantis teismų praktika, asmens kaltė negali būti preziumuojama, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.
Kasatoriaus teigimu, teismai, grįsdami jo kaltę dėl veikos padarymo iš 2020 m. rugsėjo 26 d. į 27 d., neturėjo teisinio pagrindo vadovautis 2021 m. lapkričio 26 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame pateikta mobiliojo ryšio telefono abonentų išklotinių analizė, nes šis dokumentas negali būti laikomas savarankišku duomenų šaltiniu baudžiamajame procese. Jame nurodytus duomenis teismai turėjo ištirti savarankiškai. Kasatoriaus nuomone, buvo netinkamai, t. y. vienpusiškai, vertinami BK 391 straipsnio pagrindu nuo atsakomybės atleisto E. J. naudoto telefono apžiūros metu nustatyti duomenys, neanalizuotas pokalbių turinys. Be to, šis teismas, vertindamas nuteistųjų parodymus ir lygindamas juos su nuo atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu atleisto E. J. parodymais, kuriais buvo grindžiamas nuteistųjų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, diskriminavo nuteistuosius, nes parodymus diferencijavo pagal tai, koks yra jų procesinis statusas. Taip buvo pažeisti asmenų lygiateisiškumo ir proceso teisingumo principai.
Pasak kasatoriaus, be pirmiau nurodytų duomenų, byloje nėra kitų tiesioginių įrodymų apie nuteistųjų tarpusavio santykių pobūdį, iš kurio būtų galima spręsti apie tam tikros bendrininkavimo formos organizuotumo lygį, vaidmenų pasiskirstymą. Teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas, nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos, neatribojo organizuotos grupės ir kitų mažiau pavojingų bendrininkavimo formų požymių. Nors nuosprendžiuose nurodoma, kad kasatoriaus ir kitų nuteistųjų veikos kvalifikuojamos su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį, iš nusikalstamų veikų aprašymo matyti ne organizuotos, bet bendrininkų grupės požymiai. Jeigu būtų įvertinta, kad nuteistieji nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe, turėtų būti sprendžiami ikiteisminio tyrimo nutraukimo BK 391 straipsnio pagrindu padėjėju įvardytam E. J. teisėtumo ir jo parodymų atitikties BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimams klausimai. Be to, E. J. negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu ir dėl to, kad bylos proceso metu davė nenuoseklius parodymus. Minėto liudytojo parodymų patikimumas apeliacinės instancijos teisme patikrintas neteisėtu būdu.
Teismai netyrė ir nevertino organizuotai grupei būdingų požymių viseto. Iš kaltinime nurodytų aplinkybių matyti, kad A. S. veiksmai apėmė tik vieną parą, jam ir kitiems nuteistiesiems neinkriminuotas išankstinis susitarimas kitu nei kaltinime nurodytu laiku ar koks nors kitoks susitarimas, kuris leistų daryti išvadą apie nuteistųjų ilgiau trunkančius nevienalaikius tarpusavio santykius neteisėtiems ketinimams įgyvendinti. Be to, skundžiamuose nuosprendžiuose A. S. pripažintas kaltu už tai, kad subūrė ir iš anksto susitarė bendrai su visais nuteistaisiais, tuo tarpu vykdytojams R. U. ir A. A. neinkriminuotas bendras išankstinis susitarimas su šioje byloje nurodytais padėjėjais. Sis inkriminuojamų veikų aplinkybių nenuoseklumas ir prieštaringumas patvirtina, kad teismai negalėjo daryti išvados apie vieną iš organizuotos grupės požymių – suvokimą, kad asmuo priklauso organizuotai grupei, kartu paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadą apie visų žinojimą, koks yra kitų nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų vaidmuo bei jų veiksmų apimtis.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo A. S. teiginiai dėl BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nuosprendžio surašymą, taip pat bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, pažeidimų grindžiami ne teisiniais argumentais, o atlikto bylos įrodymų vertinimo kritika bei nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikiant savo subjektyvią nuomonę, kaip turėtų būti vertinami bylos įrodymai ir į kokias konkrečiai aplinkybes turėtų būti atsižvelgiama, sprendžiant A. S. atsakomybės pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 3 dalį klausimą. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad klausimai dėl netinkamo atskirų įrodymų vertinimo, dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių buvo keliami nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde. Šiuos skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų savo nuosprendyje pateikė motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir jų pagrindu nustatydamas faktines bylos aplinkybes, būtų pažeidęs BPK normas, taip pat nenustatė teisės taikymo klaidų, pripažįstant, kad darant BK 1992 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką buvo veikiama organizuota grupe. Nuteistasis A. S. kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Nesutikimas su teismo nustatytomis aplinkybėmis bei išreikšta nuomonė, kaip turėtų būti vertinami bylos įrodymai ir kokios aplinkybės turėtų būti nustatytos, savaime nėra pagrindas daryti išvadą, kad nagrinėjant bylą ir vertinant įrodymus buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kasacinio skundo teiginiai apie BPK reikalavimų nesilaikymą, in dubio pro reo, asmenų lygiateisiškumo ir proceso teisingumo principų, nekaltumo prezumpcijos pažeidimus, abiejų instancijų teismų šališkumą vertinant įrodymus yra deklaratyvūs, todėl nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo A. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Darius Kantaravičius
Algimantas Valantinas
