Dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-411/2007

Procesinio sprendimo kategorija 26.6

„S“

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Klaipėdos“ laikraščio redakcijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. T. ieškinį atsakovui UAB „Klaipėdos“ laikraščio redakcijai, trečiajam asmeniui V. D. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikraščio „Klaipėda“ pirmajame puslapyje paskelbti, kad neatitinka tikrovės šie straipsnyje „Palankumas - ne tik už ordiną“, kuris buvo išspausdintas 2005 m. lapkričio 26 d., nurodyti teiginiai:

1. „R. P. Vyriausybės nutarimas G. T. sumažino sklypo nuomos kainą.“

2. „Išskirtinis prielankumas, kurį tada šalies vadovui demonstravo ir dienraštis „Vakarų ekspresas“, buvo dosniai atlygintas iš anksto bei skandalui baigiantis“.

3. „Iškilmingai prezidentūroje įteiktas ordinas nebuvo vienintelis R. P. apdovanojimas karštligiškai jį palaikiusio „Vakarų ekspreso“ vadovui G. T.“.

4. „Palankumą R. P. galėjo pelnyti dar būdamas Premjeru, kai sušvelnino valstybės žemės nuomos sąlygas, kurios padėjo „Vakarų ekspreso“ vyriausiajam redaktoriui G. T. ir jo palikuonims avansu sutaupyti beveik milijoną litų“.

5. „Išnykus pagrindinei kliūčiai - pigiai „susiveikti“ žemės - Klaipėdoje buvo pradėtas rengti kažkodėl anksčiau pamiršto vertingo sklypo naujamiestyje detalusis planas“.

6. „Jei R. P. nebūtų pakeitęs konkurenciją skatinančio Vyriausybės nutarimo, G. T. būtų tekę mokėti dvigubai brangiau - po 16,2 tūkst. litų nuomos mokesčio per metus, nes aukcione buvo tik vienas dalyvis“.

7. „Vakarų ekspreso“ vyriausiajam redaktoriui ir jo palikuonims avansu pavyko sutaupyti per 800 tūkst. litų. Jei nebūtų pakeistos valstybės žemės nuomos sąlygos, per 99 metus būtų tekę sumokėti apie 1,6 milijono litų“.

8. „Skvero vietoje, (duomenys neskelbtini), G. T. pasistatė gyvenamąjį namą su garažu“.

9. „Lietuvoje įprasta, kad pirma duoda ordiną, o po to suteikia sklypą. Tačiau G. T. išėjo atvirkščiai. Žemę jis nebrangiai išsinuomojo 2002-ųjų birželį, o Gedimino ordinu prezidentas R. P. G. T. apdovanojo 2004-ųjų vasarį“.

10. „Redaktorius širdo. G. T. atsisakė bendrauti su „Klaipėdos“ korespondentu“.

Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5000 Lt moralinės žalos atlyginimą. Jis nurodė, kad „Klaipėdos“ laikraštyje 2005 m. lapkričio 26 d. išspausdintame žurnalisto V. D. straipsnyje „Palankumas - ne tik už ordiną“ paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys, žeminantys ieškovo garbę ir orumą, nes teigiama, kad už tai, jog ieškovo vadovaujamas dienraštis „Vakarų ekspresas“ demonstravo palankumą buvusiam prezidentui R. P., šis apdovanojo ieškovą ordinu. Iš straipsnio konteksto galima suprasti, jog „Vakarų ekspreso“ palankumą R. P. galėjo pelnyti dar būdamas premjeru, nes specialiai pakeitė Vyriausybės nutarimą „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“, taip padėdamas ieškovui pigiai išsinuomoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kiekvienu teiginiu atskirai ir jų visuma suterštas geras ieškovo vardas visuomenėje, padaryta didelė žala jo dalykinei reputacijai; sunkius išgyvenimus patyrė ir ieškovo šeima.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą šie straipsnio „Palankumas - ne tik už ordiną“ teiginiai: „R. P. Vyriausybės nutarimas G. T. sumažino sklypo nuomos kainą“; „Palankumą R. P. galėjo pelnyti dar būdamas Premjeru, kai sušvelnino valstybės žemės nuomos sąlygas, kurios padėjo „Vakarų ekspreso“ vyriausiajam redaktoriui G. T. ir jo palikuonims avansu sutaupyti beveik milijoną litų“; „Išskirtinis prielankumas, kurį tada šalies vadovui demonstravo ir dienraštis „Vakarų ekspresas“, buvo dosniai atlygintas iš anksto bei skandalui baigiantis“; „Iškilmingai prezidentūroje įteiktas ordinas nebuvo vienintelis R. P. apdovanojimas karštligiškai jį palaikiusio „Vakarų ekspreso“ vadovui G. T.“; „Lietuvoje įprasta, kad pirma duoda ordiną, o po to suteikia sklypą. Tačiau G. T. išėjo atvirkščiai. Žemę jis nebrangiai išsinuomojo 2002-ųjų birželį, o Gedimino ordinu prezidentas R. P. G. T. apdovanojo 2004-ųjų vasarį“; įpareigojo atsakovą paskelbti, kad nurodyti straipsnyje „Palankumas - ne tik už ordiną“ paskelbti duomenys neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą; įpareigojo atsakovą paskelbti paneigimą tame pačiame puslapyje, kuriame buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; ieškovui iš atsakovo priteisė 500 Lt moralinei žalai atlyginti.

Teismas sprendė, kad paskleistos žinios žemina ieškovo garbę ir orumą, nes iš straipsnio konteksto aišku, kad šis elgiasi negarbingai ir nesąžiningai, naudojasi savo pareigomis, pažintimis bei įtaka R. P., kad būtų pakeistas norminis aktas, reglamentuojantis valstybinės žemės sklypų nuomą, kad ieškovas nepelnytai gavo valstybinį apdovanojimą. Atsakovas neįrodė, kad Vyriausybės nutarimas „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ pakeistas dėl G. T., siekiant suteikti jam galimybę pigiai išsinuomoti valstybės žemę, taip pat, kad R. P. apdovanojo G. T. ne už nuopelnus Lietuvai, o už nuopelnus pačiam R. P., t. y. už karštligišką palaikymą skandalo metu.

Teismo nuomone, straipsnyje nurodytas teiginys „Išnykus pagrindinei kliūčių - pigiai „susiveikti“ žemės - Klaipėdoje buvo pradėtas rengti kažkodėl anksčiau pamiršto vertingo sklypo naujamiestyje detalusis planas“ yra ne apie ieškovą, todėl jo atitikties tikrovei netyrė.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. sausio 25 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Dėl teiginio „R. P. Vyriausybės nutarimas G. T. sumažino sklypo nuomos kainą“ apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad jis suponuoja mintį, jog R. P. Vyriausybė specialiai dėl G. T. pakeitė nutarimą, kad šis galėtų nebrangiai išsinuomoti žemės. Konstatuota, kad atsakovas savo teiginio neįrodė. Lietuvos Vyriausybės 1999 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1166 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ dalinio pakeitimo“ ir 2001 m. vasario 20 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ dalinio pakeitimo“ buvo nustatyta nauja žemės sklypo pradinė pardavimo kaina, kuri pagal naują tvarką buvo nustatoma atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų rinkos kainas, esamos inžinerinės infrastruktūros būklę ir poreikį, lėšų teritorijai įsisavinti poreikį, išlaidas infrastruktūros objektams statyti ar renovuoti, pridėjus rajono arba miesto (valdybos) apskaičiuotas ir patvirtintas išlaidas žemės sklypo detaliajam planui ir žemės sklypo ribų planui (su geodezinių matavimų duomenimis) parengti bei žemės sklypo pardavimo ar nuomos aukcionui organizuoti. Nuompinigiai (užmokestis už žemės nuomą) buvo apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą valstybinės žemės sklypo nuompinigių (užmokesčio už žemės nuomą) tarifą ir žemės sklypo vertę, kuri apskaičiuojama taip pat, kaip ir žemės sklypo pradinė pardavimo kaina. Kadangi žemės nuomos kainos nustatymo tvarka buvo pakeista, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad pagal naująją tvarką žemės nuomos kainos sumažėjo, tai teiginys „R. P. Vyriausybės nutarimas G. T. sumažino sklypo nuomos kainą“ pripažintinas neatitinkančiu tikrovės.

Dėl teiginio „Palankumą R. P. galėjo pelnyti dar būdamas Premjeru, kai sušvelnino valstybės žemės nuomos sąlygas, kurios padėjo „Vakarų ekspreso“ vyriausiajam redaktoriui G. T. ir jo palikuonims avansu sutaupyti beveik milijoną litų“ padaryta išvada, kad jis yra žinia. Pagrindinė straipsnio mintis yra ta, kad, R. P. Vyriausybei pakeitus nutarimą ir G. T. dėl to nebrangiai išsinuomojus žemės sklypą, G. T. palaikė R. P. skandalo metu, o R. P. už tai dar ir apdovanojo G. T. ordinu. Nors teiginys „Palankumą R. P. galėjo pelnyti dar būdamas Premjeru, kai sušvelnino valstybės žemės nuomos sąlygas, kurios padėjo „Vakarų ekspreso“ vyriausiajam redaktoriui G. T. ir jo palikuonims avansu sutaupyti beveik milijoną litų“ suformuluotas kaip prielaida (toks įspūdis susidaro dėl tariamojo sakinio pobūdžio - „galėjo pelnyti“), tačiau kitų straipsnio įžangos sakinių, kurie yra konstatuojamojo pobūdžio („Išskirtinis prielankumas, kurį tada šalies vadovui demonstravo ir dienraštis „Vakarų ekspresas“, buvo dosniai atlygintas iš anksto bei skandalui baigiantis“; „Iškilmingai prezidentūroje įteiktas ordinas nebuvo vienintelis R. P. apdovanojimas karštligiškai jį palaikiusio „Vakarų ekspreso“ vadovui G. T.“), kontekste jis įgyja konstatuojamąją reikšmę ir vertintinas kaip žinia.

Dėl teiginių „Iškilmingai prezidentūroje įteiktas ordinas nebuvo vienintelis R. P. apdovanojimas karštligiškai jį palaikiusio „Vakarų ekspreso“ vadovui G. T.“; „Lietuvoje įprasta, kad pirma duoda ordiną, o po to suteikia sklypą. Tačiau G. T. išėjo atvirkščiai. Žemę jis nebrangiai išsinuomojo 2002-ųjų birželį, o Gedimino ordinu prezidentas R. P. G. T. apdovanojo 2004-ųjų vasarį“ teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas ordinu apdovanotas ne už nuopelnus šaliai, o už nuopelnus R. P., todėl jie pripažintini neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę bei orumą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu UAB „Klaipėdos“ laikraščio redakcija prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismai neatribojo žinių, duomenų ir faktų nuo V. D. nuomonės, todėl priėmė neteisingus procesinius sprendimus:

1. Dėl teiginio „R. P. Vyriausybės nutarimas G. T. sumažino žemės sklypo nuomos kainą“.

R. P. Vyriausybė nustatė, kad antrame aukcione žemė gali būti išnuomojama ir vienam dalyviui, be to, už aukcione paskelbtą pradinę žemės nuomos kainą. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), aukciono vykdymo komisijos posėdis vyko 2002 m. birželio 5 d. Aukcione dalyvavo vienas dalyvis G. T., kuris atsisakė padidinti žemės kainą. J. K. gatvė yra pačiame Klaipėdos centre ir vieno žemės aro kaina siekia šimtus tūkstančių litų. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad straipsnio teiginys suponuoja mintį, kad R. P. Vyriausybė specialiai dėl G. T. pakeitė nutarimą, kad šis galėtų nebrangiai išsinuomoti žemę. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog nutarimas buvo pakeistas „specialiai“ dėl G. T. Bylą nagrinėję teismai priskyrė straipsnio autoriui teiginį, kurio jo straipsnyje nėra. Jame nepavartotas žodis „specialiai“, tačiau neginčytina tiesa yra tai, kad nutarimas G. T. sumažino sklypo nuomos kainą.

2. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas ordinu apdovanotas ne už nuopelnus šaliai, o už nuopelnus R. P. Tokia išvada neatitinka galiojančių įstatymų.

Vyriausybės apdovanojimų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad teisę Respublikos Prezidentui teikti kandidatus apdovanoti ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais turi Vyriausybė, Seimo pirmininkas ir jo pavaduotojai, Ministras Pirmininkas, Vyriausybės nariai, Krašto apsaugos, teisingumo ir vidaus reikalų ministrai, o valstybės institucijoms ir pareigūnams siūlyti kandidatus apdovanoti gali įmonės, įstaigos, organizacijos ir piliečiai. Nors įstatyme suteikiama Prezidentui teisė apdovanoti niekam nepasiūlius ir Apdovanojimų tarybai nesvarsčius, tačiau, būtent toks vienašalis sprendimas ir duoda pagrindą svarstyti, ar apdovanotas asmuo tikrai nusipelnė jam suteikto apdovanojimo. Valstybės apdovanojimų įstatymo 32 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu apdovanojami nusipelnę Lietuvai asmenys, pasižymėję ypač uoliu ir sąžiningu darbu, visuomenine veikla. Prezidento Kanceliarijos rašte Nr. 6378 nurodyta, kad apdovanoti G. T. sprendimą priėmė tik Prezidentas. Nėra duomenų, kuriuose aprašyti G. T. nuopelnai Lietuvai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad straipsnyje jo autorius nepaskelbė nė vienos žinios, nė vieno fakto, kuris neatitiktų tikrovės. Samprotavimai apie tai, kad „išskirtinis prielankumas, kurį tada šalies vadovui demonstravo ir dienraštis „Vakarų ekspresas“, buvo dosniai atlygintas iš anksto bei skandalui baigiantis; iškilmingai prezidentūroje įteiktas ordinas nebuvo vienintelis R. P. apdovanojimas jį palaikiusio „Vakarų ekspreso“ vadovui; palankumą R. P. galėjo pelnyti dar būdamas Premjeru, kai sušvelnino valstybės žemės nuomos sąlygas“ – yra konstitucinė V. D. teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą G. T. prašo jį atmesti. Jis nurodo, kad atsakovo 2006 m. kovo 27 d. atsiliepime į ieškinį rašoma: „Kaip matyti iš paskelbto straipsnio turinio, dienraštis „Klaipėda“ siekė informuoti visuomenę apie ieškovo apdovanojimą ordinu ir sklypo nuomą. Straipsnyje remiamasi tikrovėje egzistuojančiais faktais. Remiantis straipsnio turiniu akivaizdu, kad straipsnyje nėra paskleista ieškovo garbę ir orumą žeminau ir tikrovės neatitinkanti informacija“ (T. 1, b. 1.18-19).

Straipsnio autorius V. D. 2006 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdyje teigė: „Straipsnis yra parašytas remiantis tikrais faktais“ (T. 2, b. 1. 12). Laikraščio „Klaipėda“ vyr. redaktorius V. P. tame pat posėdyje nurodė: „Žurnalistas užkliuvo už faktų ir įvertino aplinkybes, susijusias su faktu“ (T. 2, b. 1. 15). Teisminiuose ginčuose V. P. teigė: „šitos žinios atitinka tikrovę...niekas negali trukdyti žurnalistui skleisti žinias...neigti teiginius, reikštų, kad mes meluotume“ (T. 2, b. 1. 128). Kitas atsakovo atstovas advokatas A. J. patvirtino bendrą atsakovo poziciją: „Žinios atitinka tikrovę, todėl prašau ieškinį atmesti“ (T. 2, b. 1. 129). Taigi atsakovas pirmosios instancijos teisme bandė įrodinėti, kad straipsnyje pateikti teiginiai atitinka tikrovę, o apeliacinės instancijos teisme - kad straipsnio autorius žurnalistas V. D. išreiškė savo subjektyvią nuomonę. Atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, pažeidė imperatyvius procesinius reikalavimus, reglamentuotus CPK 306 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 16/03-17/03-18/03, konstatavo, kad Respublikos Prezidentas turi gana didelę nuožiūros laisvę spręsti dėl asmens apdovanojimo. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad apdovanojimas kuriuo nors valstybiniu apdovanojimu - tai ne asmens teisės ar teisėto lūkesčio įgyvendinimas, bet toks jo nuopelnų Lietuvai įvertinimas, kuris priklauso nuo Respublikos Prezidento nuožiūros ir valios. Valstybinis apdovanojimas yra valstybės pagarbos asmeniui ženklas, todėl jis nėra sietinas su kokių nors materialinių, finansinių ir kitokių gėrybių (išskyrus patį ordiną, medalį ir pan.), juolab privilegijų, teikimu apdovanojamajam.

Iš Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio nuostatų išplaukia, kad viešosios informacijos rengėjai, platintojai ir žurnalistai viešąją informaciją turi pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai. Spaudos laisvė ir teisė skleisti informaciją yra teisėta tol, kol nepažeidžia kito asmens teisių. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 7 straipsnyje nustatyta, kad, siekdamas paskelbti teisingą informaciją, žurnalistas turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus ir remtis bent keliais šaltiniais. V. D., rengdamas straipsnį „Palankumas - ne tik už ordiną“, pažeidė žurnalisto etikos reikalavimus, o atsakovas paskleidė ieškovo garbę, orumą ir dalykinę reputaciją žeminančias žinias.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CK 2.24 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, vertinant paskleistus duomenis

Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise nevaržomai skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta CK 2.24 straipsnio 1 dalyje.

Įstatymas gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumą. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Sąvoka,,duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams.

Nagrinėdamas garbės ir orumo gynimo ginčą teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, kiekvienu atveju sprendžia, ar paskleistos žinios, ar pareikšta nuomonė. Atriboti žinią nuo nuomonės yra būtina, nes asmens teisės pagal CK 2.24 straipsnį ginamos paskelbus tikrovės neatitinkančias žeminančias asmens garbę ir orumą duomenis - žinias. Kiekvienu atveju tam tikrų žinių paskelbimu laikytinas konkrečių faktų ar duomenų perdavimas, pranešimas tretiesiems asmenims, kai šie asmenys sužino apie perteikiamą informaciją tiek tada, kai pranešami tikri faktai ar duomenys, tiek ir tada, kai pranešama apie tikrovėje neegzistuojančius (įsivaizduojamus arba melagingus) faktus ar duomenis (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnis). Žinių paskelbimas yra informacijos apie aplinką pateikimas. Tuo tarpu asmens nuomonė – individualus konkretaus asmens vertinimas apie vykstančius aplinkos reiškinius, jo suvoktas, nebūtinai atskleistas požiūris (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnis).

Išdėstytų žinių ir nuomonės skirtumų vertinimas leidžia prieiti prie išvados, kad atsakovė raštu paskleidė naujo pobūdžio informaciją apie ieškovą, suponuojančią negatyvų jo apibūdinimą, t. y. žinias, o ne nuomonę, todėl nepagrįsti yra kasacinio skundo argumentai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neatribojo žinių, duomenų ir faktų nuo V. Danilevičiaus nuomonės.

Kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų patikrinęs apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumą (CPK 353 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė paskleistų duomenų atitikties tikrovei vertinimui nustatytus teisinius kriterijus.

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad straipsnio teiginys „R. P. Vyriausybės nutarimas G. T. sumažino sklypo nuomos kainą“ suponuoja mintį, jog R. P. Vyriausybė specialiai dėl G. T. pakeitė nutarimą, kad šis galėtų nebrangiai išsinuomoti žemę. Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai priskyrė straipsnio autoriui teiginį, kurio jo straipsnyje nėra. Jame nepavartotas žodis „specialiai“, tačiau neginčytina tiesa yra tai, kad nutarimas G. T. sumažino sklypo nuomos kainą.

Paskleisti duomenys, kiek tai reikšminga sprendžiant dėl teisinės atsakomybės, nustatytos CK 2.24 straipsnio 1 dalyje, taikymo, vertintini ne tik kaip žodžių junginys bendrine prasme. Privalu nustatyti, kokia žinia paskleista pavartotų kalbinės raiškos priemonių visuma, todėl tekstinė konstrukcija, duomenų sisteminimo ir dėstymo būdai, loginiai žinių sąsajumo aspektai yra reikšmingi veiksmų teisiniam kvalifikavimui, todėl apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis šių taisyklių, padarė teisingas išvadas pripažinęs, kad atsakovas neįrodė paskleistų duomenų atitikties tikrovei.

Dėl įrodymų vertinimo

Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas ordinu apdovanotas ne už nuopelnus šaliai, o už nuopelnus R. P. ir dėsto faktines aplinkybes, pagrindžiančias tokius jo argumentus.

Kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstas nutartis tik teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija turi patikrinti, kaip laikytasi įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų reikalavimų.

Įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino pažeisdamas jų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismo išvados apie faktines bylos aplinkybes padarytos remiantis įrodymų viseto duomenimis ir atitinka byloje surinktus įrodymus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Egidijus Laužikas

Gintaras Kryževičius