Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir darbo užmokesčio priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-397/2007

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.5; 11.9.7; 27.7

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Aloyzo Marčiulionio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui UAB „Vitės valdos“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad jis ligos metu 2006 m. birželio 27 d. buvo atleistas iš darbo pagal DK 124 straipsnio 1 punktą, jam 2006 m. birželio 30 d. išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa pagal DK 140 straipsnio 2 dalį. Ieškovas manė, kad, atleidžiant bendrovės direktorių ne pagal DK nustatytus pagrindus, o pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalį, atsakovas privalėjo laikytis DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 141 straipsnį reikalavimų, pagal kuriuos draudžiama atleisti darbuotoją iš darbo laikino nedarbingumo laikotarpiu ir su darbuotoju turi būti atsiskaityta jo atleidimo dieną.

Ieškovas, remdamasis DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 141 straipsniu, prašė teismo: pripažinti jo atleidimą iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Vitės valdos“ neteisėtu; priteisti iš atsakovo keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę pašalpą 12 800 Lt; priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos po 145,45 Lt per dieną, 3200 Lt per mėnesį; priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 27 d. iki 2006 m. birželio 30 d. už tris dienas 436,36 Lt (3200 : 22 x 3).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies: pripažino A. M. 2006 m. birželio 27 d. atleidimą iš UAB „Vitės valdos“ bendrovės vadovo pareigų neteisėtu; priteisė ieškovui iš UAB „Vitės valdos“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo; laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 27 d. iki 2006 spalio 24 d. – 13 200 Lt, vėliau skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį (3200 Lt) iki sprendimo visiško įvykdymo; nurodė, kad nuo šios sumos būtina išskaičiuoti fizinių pajamų mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmokas; priteisė ieškovui 500 Lt išlaidų advokato pagalbai; priteisė valstybei iš atsakovo 393,60 Lt žyminio mokesčio. Teismas sprendime nurodė, kad iš UAB „Vitės valdos“ valdybos 2006 m. birželio 23 d. posėdžio protokolo Nr. 4 matyti, kad ieškovas prarado pasitikėjimą ir dėl to atleistas iš direktoriaus pareigų nuo 2006 m. birželio 27 d. Jam išmokėta dviejų mėnesių išmoka pagal DK 140 straipsnio 2 dalį. Su juo visiškai atsiskaityta 2006 m. birželio 30 d. Pagal nedarbingumo pažymėjimą Nr. 2085803 teismas padarė išvadą, kad ieškovas sirgo nuo 2006 m. gegužės 17 d. iki 2006 m. liepos 5 d. Darbo sutartis nutraukta ieškovo laikino nedarbingumo laikotarpiu. Teismas nurodė, kad darbdavys pažeidė įstatyme nustatytą draudžiamąją normą (DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą), kurioje nustatytas draudimas atleisti iš darbo darbuotoją nedarbingumo laikotarpiu. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovo atleidimas iš darbo yra neteisėtas. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 12 800 Lt dydžio keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos priteisimo, nes atsakovas nepažeidė DK 140 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta darbdavio pareiga išmokėti dviejų mėnesių išeitinę išmoką atleidžiant darbuotoją iš darbo, kai nėra jo kaltės. Teismas rėmėsi mokėjimo nurodymu Nr. 1709, iš kurio matyti, kad atsakovas 2006 m. birželio 30 d. atsiskaitė su ieškovu. Teismas nurodė, kad ieškovas neteisėtai atleistas iš darbo laikino nedarbingumo metu, todėl pagal DK 297 straipsnio 3 dalį jam priteisė vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (13 120 Lt už keturis mėnesius ir tris dienas). Teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti 436,36 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2006 m. birželio 27 d. iki 2006 m. birželio 30 d., nes atsakovas, atsiskaitydamas su ieškovu, nepažeidė DK 206 straipsnio 1 dalies 2 punkto, pagal kurį, nutraukiant darbo sutartį laikino nedarbingumo atveju, darbuotojui priklausomas darbo užmokestis išmokamas per vieną dieną, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti. Tokio reikalavimo ieškovas nepateikė, o atsakovas su ieškovu atsiskaitė 2006 m. birželio 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 22 d. sprendimu patenkino atsakovo apeliacinį skundą: panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimą, ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui iš ieškovo 422,80 Lt žyminio mokesčio, 700 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai. Kolegija nutartyje nurodė, kad ieškovas iš direktoriaus pareigų atšauktas valdybos sprendimu. Bendrovę ir jos vadovą sieja atstovavimo santykiai. Bendrovės vadovas, kaip juridinio asmens organas, veikia įstatymo pagrindu, todėl bendrovės ir jos vadovo santykiams būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai. Bendrovės valdyba įgyvendina Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas teises ir pareigas, taip pat teisę vertinti bendrovės vadovo veiklą ir prireikus jį atšaukti. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo, kaip bendrovės vadovo, atleidimo iš darbo pagrįstumą, ginčo šalių santykius vertino tik darbo teisės aspektu, visiškai neatsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo teisinių santykių specifiką, dėl kitokio bendrovės vadovo negu kitų darbuotojų veiksmų, lemiančių darbuotojų atleidimą iš darbo, vertinimo taip pat dėl kitokio DK nustatytų atleidimo iš darbo pagrindų aiškinimo ir taikymo bendrovės vadovui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į bendrovės ir jos vadovo santykių ypatumus, DK nuostatos dėl draudimų ar ribojimų nutraukiant darbo sutartį negali būti taikomos nutraukiant su bendrovės vadovu sudarytą darbo sutartį. Bendrovės vadovo rinkimo arba skyrimo, taip pat atšaukimo bei atleidimo iš šios pareigybės tvarka reglamentuojama Akcinių bendrovių įstatyme. Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į bendrovės vadovo teisinės padėties prigimtį ir specifiką, nuo bendrovės vadovą išrinkusio organo sprendimo atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų darbdavys neturi nutraukti darbo sutarties laikydamasis DK nustatytos tvarkos ir sąlygų, bet privalo įforminti jos pabaigą ir atsiskaityti su atleidžiamu bendrovės vadovu pagal DK. Dėl to teismas konstatavo, kad, atleidžiant bendrovės vadovą iš pareigų, netaikytinas DK 130 straipsnis ir (arba) 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Ieškovą iš bendrovės direktoriaus pareigų atšaukė šią teisę turintis valdymo organas laikydamasi Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje, 37 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalyje bei atsakovo įstatų 68 punkte nustatytų reikalavimų. Teismas nurodė, kad bendrovės valdyba pasinaudojo absoliučia teise atšaukti bendrovės vadovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. AB „Klaipėdos laivų remontas“, byla Nr. 3K-3-457/2005). Byloje nenustatyta, kad procedūros būtų pažeistos, o atšaukus vadovą su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia, nes pasibaigia bendrovės vadovą renkančio ir atšaukiančio organo pavedimas bendrovės vadovui. Dėl to teismas manė, kad ieškovas iš bendrovės direktoriaus pareigų galėjo būti atšauktas bet kuriuo momentu, nepriklausomai nuo jo kaltų veiksmų buvimo ar nebuvimo. Darbo kodeksas ir kiti darbo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai bendrovės vadovo atleidimo atveju taikytini tik dėl galimybės ateityje jam pasinaudoti socialinėmis garantijomis, susijusiomis su darbo sutartimi ir jos nutraukimu, ir nustato tik darbo sutarties pasibaigimo priežastį, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimą bei atsiskaitymo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Kivija“, byla Nr. 3K-3-191/2005). Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo atšaukimas iš UAB „Vitės valdos“ direktoriaus pareigų ir darbo sutarties nutraukimas yra teisėtas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 22 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai aiškino DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Akcinių bendrovių 37 straipsnio 4 dalį, nes akcinės bendrovės ir jos vadovo santykiai yra net tik civiliniai, bet ir darbo, todėl, atšaukus bendrovės vadovą iš pareigų jį išrinkusiam organui bei nutraukus darbo sutartį, bendrovės vadovui gali būti taikomos DK normos, taip pat tokios, kuriose nustatytos papildomos darbuotojų lengvatos ir garantijos. Akcinių bendrovių įstatymo nurodytoje teisės normoje nustatyta tik bendrovės vadovo priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo tvarka bei bendrovės vadovo pareigos. Bendrovės vadovo socialinės garantijos nereglamentuotos Akcinių bendrovių įstatyme, bet nustatytos DK. Dėl to, vadovaujantis DK pirmenybės prieš kitus įstatymus principu ir įstatymo analogija su Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, bendrovės vadovui turi būti taikomos DK nustatytos socialinės garantijos, taip pat ir DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas darbo sutarties nutraukimo apribojimas (DK 4, 9 straipsniai).

2. Atmesdamas ieškinį, apeliacinės instancijos teismas pažeidė asmenų lygybės principą, nes nepripažino bendrovės vadovui teisės į darbo įstatymų nustatytas visiems vienodas lengvatas ir garantijas nebūti atleistam iš darbo laikino nedarbingumo metu, kurios taikomos eiliniam darbuotojui ir valstybės tarnautojui, nepriklausiusiai nuo to, yra jų atleidimo pagrindas ar ne. Kasatoriaus nuomone, nesąžininga bendrovės vadovo atleidimą iš pareigų jo ligos metu laikyti teisėtu, kai jis nepadarė jokių nusižengimų, bet buvo atleistas vien dėl to, kad pasikeitę bendrovės akcininkai nori turėti patikimą bendrovės vadovą.

3. Pripažindamas, kad ieškovą, kaip bendrovės vadovą, galima atleisti iš darbo jo laikino nedarbingumo metu, apeliacinės instancijos teismas ne tik pažeidė DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bet ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, jog nurodyta teisės norma yra draudžiamoji, o jos pažeidimas atleidimą iš darbo daro neteisėtą, be to, tokios normos pažeidimas reiškia įstatymų nustatytos tvarkos pažeidimą ta prasme, kad nepriklausomai nuo atleidimo iš darbo pagrindo teisėtumo ar neteisėtumo teismas darbuotoją grąžina į darbą (DK 297 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB,,Ukmergės biofabrikas“, byla Nr. 3K-3-93/2006).

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad bendrovę ir jos vadovą sieja atstovavimo teisiniai santykiai, kuriems būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai. Pagal kasacinio teismo praktiką bendrovės vadovas veikia pavedimo pagrindu, akcininkų naudai, todėl labai svarbus akcininkų pasitikėjimas bendrovės vadovu. Atsakovo manymu, bendrovės valdyba atšaukė ieškovą iš bendrovės vadovo pareigų, laikydamasi Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje, 37 straipsnio 3, 4 dalyse, taip pat UAB „Vitės valdos“ įstatytų 68 punkte nustatytų reikalavimų. Bendrovės vadovą renkančio ir atšaukiančio organo teisė atšaukti jo išrinktą bendrovės vadovą nėra sąlygota jokiomis aplinkybėmis ir yra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. AB „Klaipėdos laivų remontas“, byla Nr. 3K-3-457/2005; 2001 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė ir kt., byla Nr. 3K-7-760/2001). Be to, vadovo darbo sutarties nutraukimą susaisčius griežtai apibrėžtais pagrindais, jų neįrodžius vadovas toliau dirbtų, bet bendrovės valdymo organai, kai nėra tarpusavio pasitikėjimo, negalėtų reikiamai bendradarbiauti, todėl bendrovei tokiomis veiklos sąlygomis gali būti padaryta didelė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. AB „Klaipėdos laivų remontas“, byla Nr. 3K-3-457/2005). Dėl to atsiliepime nurodoma, kad, nutrūkus bendrovės vadovo ir bendrovės darbo santykiams Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka, netaikomi DK nustatyti darbo sutarties pasibaigimo pagrindai ir neturi būti laikomasi jų taikymo sąlygų, bet darbdavys privalo įforminti darbo sutarties pabaigą ir atsiskaityti su atleidžiamu bendrovės vadovu pagal DK. UAB „Vitės valdos“ nuomone, su bendrovės vadovu sudaryta darbo sutartis yra tik prielaida bendrovės vadovui įgyti teisę į DK ir kituose darbo teisės aktuose nustatytas socialines garantijas, bet ši sutartis negali būti laikoma sąlyga taikyti tas DK nuostatas, kurios paneigtų pavedimo santykių esmę. Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius šalių santykius darbo teisės normos reglamentuoja tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. AB „Žalvaris“, byla Nr. 3K-3-1200/2001; 2001 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė ir kt., byla Nr. 3K-7-760/2001). Dėl to, atsakovo manymu, atleidžiant bendrovės vadovą iš pareigų, DK 130 straipsnis ir (arba) 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas netaikytini. Priešingas aiškinimas reikštų bendrovės vadovą išrinkusio organo absoliučios teisės atšaukti bendrovės vadovą apribojimą. Dėl to, atleidžiant bendrovės vadovą iš pareigų, negali būti taikomi DK nustatyti ribojimai ir draudimai atleisti iš pareigų, taip pat ir įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą bendrovės vadovui esant laikinai nedarbingam. Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, taip pat ir tuo, kuris yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. S. v. UAB „Lietuviškas midus“, byla Nr. 3K-3-123/2006. Atsiliepime tvirtinama, kad kasatorius neteisingai supranta įstatymo analogiją ir remiasi netinkamomis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. Atsakovo nuomone, bendrovės vadovo statusą būtų galima palyginti tik su politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo statusu, nes juos ir darbdavį sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalį tokį valstybės tarnautoją galima atleisti iš pareigų laikinojo nedarbingumo ir atostogų laikotarpiu.

konstatuoja:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovas nuo 1996 m. rugsėjo 13 d. ėjo UAB „Vitės valdos“ direktoriaus pareigas. Bendrovės valdybos sprendimu nuo 2006 m. birželio 27 d. ieškovo darbo sutartis nutraukta pagal DK 124 straipsnio 1 punktą. Atsakovas 2006 m. birželio 30 d. išmokėjo ieškovui dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę pašalpą. Ieškovo darbo sutartis nutraukta ieškovo laikino nedarbingumo laikotarpiu, nes jis nuo 2006 m. gegužės 17 d. iki 2006 m. liepos 5 d. sirgo.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliamas materialiosios teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimo apribojimus, aiškinimo ir taikymo klausimas (DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai yra teisės klausimas, todėl teisėjų kolegija dėl jo pasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Šalių ginčas kilo dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo atleidimo iš pareigų teisėtumo, todėl nagrinėjamoje byloje yra aktualus uždarosios akcinės bendrovės vadovo teisinio statuso klausimas. Esminė problema, dėl kurios bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai priėmė skirtingus sprendimus, yra ta, ar DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas draudimas atleisti darbuotoją iš darbo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu gali būti taikomas taip pat ir uždarosios akcinės bendrovės vadovui.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad bendrovės ir jos vadovo santykiai yra specifiniai, juose yra pavedimo santykių bruožų, todėl DK yra nustatytos išimtys su bendrovės vadovu sudaromoms darbo sutartims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. AB „Klaipėdos laivų remontas“, byla Nr. 3K-3-457/2005). Viena iš nurodytų išimčių yra ta, kad su bendrovės vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis ne DK, bet CK ir Akcinių bendrovių įstatyme nustatytais pagrindais (DK 124 straipsnio 1 punktas, Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 2 dalis, 37 straipsnio 3, 4 dalis). Bendrovės vadovą renkančio ir atšaukiančio organo teisė atšaukti jo išrinktą bendrovės vadovą nėra sąlygota jokiomis aplinkybėmis ir yra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. AB „Klaipėdos laivų remontas, byla Nr. 3K-3-457/2005; 2001 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė ir kt., byla Nr. 3K-7-760/2001). Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. AB „Žalvaris“, byla Nr. 3K-3-1200/2001; V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė ir kt.). Esant panašioms bylų aplinkybėms, šiais kasacinio teismo išaiškinimas turi vadovautis teismai, nagrinėdami ginčus, susijusius su bendrovės vadovo teisiniu statusu.

Iš apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad jis priimtas vadovaujantis pirmiau nurodytomis taisyklėmis dėl bendrovės vadovo specifinio teisinio statuso, kurias suformavo kasacinis teismas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas teisingai vertino ieškovo, kaip bendrovės vadovo, atleidimą iš pareigų ne tik darbo teisės, bet ir civilinės teisės aspektu. Nuo bendrovės vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso viso juridinio asmens veiklos efektyvumas. Be to, bendrovės vadovui suteikiami platūs įgaliojimai veikti bendrovės vardu, sukurti bendrovei teises ir pareigas, tam tikra apimti disponuoti bendrovės turtu. Teisėjų kolegija nurodo, kad šio vienasmenio bendrovės valdymo organo reikšmė ir svarba lemia absoliučią ir jokių sąlygų neapribotą jį išrinkusio kito bendrovės organo teisę atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad DK 131 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo nutraukti darbo sutartį darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu taikymas bendrovės vadovui apribotų jį į pareigas paskyrusio bendrovės organo teisę atšaukti vadovą iš pareigų laiko atžvilgiu, nes objektyviai taptų neįmanoma užtikrinti bendrovės ir jo akcininkų interesus. Tai paneigtų bendrovės ir jos vadovo atstovavimo teisinių santykių prigimtį ir tikslus. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, kad DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas apribojimas nutraukti darbo sutartį ligos metu, nėra ta socialinė garantija, kuria gali pasinaudoti kasatorius kaip bendrovės vadovas. Taigi atsiliepimo į kasacinį skundą argumentas, kad su bendrovės vadovu sudaryta darbo sutartis yra tik prielaida bendrovės vadovui įgyti teisę į DK ir kituose darbo teisės aktuose nustatytas socialines garantijas, bet ši sutartis negali būti laikoma sąlyga taikyti tas DK nuostatas, kurios paneigtų pavedimo santykių esmę, yra teisiškai pagrįstas. Bendrovės vadovo laikinas nedarbingumas negali būti laikomas kliūtimi atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų, nes reikalavimo laikytis DK nuostatų, kuriose reglamentuoti darbuotojų įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą ir darbo sutarties nutraukimo ribojimai, taikymas neatitiktų teisės atšaukti bendrovės vadovą absoliutumui. Dėl to, atleidžiant bendrovės vadovą iš pareigų, DK 130 straipsnis ir (arba) 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas netaikytini. Teisėjų kolegija nurodo, kad, esant ginčui dėl bendrovės vadovo neteisėto atšaukimo iš pareigų, teisme turi būti patikrinta, ar nepažeistos Akcinių bendrovių įstatyme reglamentuotos atleidimo procedūros. Apeliacinės instancijos teismas nustatė aplinkybes, susijusias su ieškovo atleidimu iš pareigų, jas išanalizavo ir padarė pagrįstą išvadą, kad nepažeista kasatoriaus atleidimo procedūra.

Kasatorius nepagrįstai teigia, kad bendrovės vadovo statusą reikia prilyginti valstybės tarnautojo teisiniams statusui ir taikyti teisės analogiją su Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, kurios draudžia karjeros valstybės tarnautoją atleisti iš einamų pareigų jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu (antrasis kasacinio skundo argumentas). Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į kasacinį skundą argumentu, kad bendrovės vadovo statusą būtų galima palyginti tik su politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo statusu, nes jie turi bendrų bruožų: juos ir darbdavį sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalį tokį valstybės tarnautoją galima atleisti iš pareigų laikinojo nedarbingumo ir atostogų laikotarpiu.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos taisyklės, kad DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas imperatyvus draudimas atleisti darbuotoją ligos metu, kuris taikomas visiems darbuotojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB,,Ukmergės biofabrikas“, byla Nr. 3K-3-93/2006). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Kasatoriaus nurodytoje byloje ginčas kilo dėl juridinio asmens padalinio vadovės (UAB „Ukmergės biofabrikas“ Biržų miesto veterinarijos vaistinės vedėjos) vedėjos atleidimo iš pareigų už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Nurodytoje byloje darbo sutartį pasirašė ieškovė ir bendrovės vadovas (UAB „Ukmergės biofabrikas“ direktorius). Nagrinėjamoje byloje žemesniųjų instancijų teismai nustatė kitokias faktines aplinkybes: kasatorius atleistas iš pareigų Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasatorius nepagrįstai remiasi pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartimi.

Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos procesinio teismo sprendimo kasaciniame skunde nurodytais pagrindais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovui UAB „Vitės valdos“ (juridinio asmens kodas 140336910) iš ieškovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Zigmas Levickis

Egidijus Laužikas

Aloyzas Marčiulionis