Dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-393/2007

Procesinio sprendimo kategorija 121.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Algirdo Taminsko ir Juozo Šerkšno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. kasacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 27 d. ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutarčių, kuriomis atsisakyta atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei J. K. ir atsakovės J. K. priešieškinį ieškovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 30 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei J. K. ir atsakovės J. K. priešieškinį ieškovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo. Ieškovas dėl byloje priimto sprendimo 2006 m. gruodžio 20 d. padavė apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti; ieškovas prašyme nurodė, kad 2006 m. spalio 18 d. dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau neišklausė sprendimo, kurio priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2006 m. spalio 30 d.; ieškovas tuo metu sirgo, gydėsi ligoninėje. Sprendimo nuorašas jam išsiųstas 2006 m. gruodžio 6 d., t. y. pasibaigus terminui jam apskųsti. Ieškovas nurodė, kad neturėtų būti užkirstas kelias jo pažeistoms teisėms ginti, prašė jo nurodytas aplinkybes pripažinti svarbiomis ir atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 27 d. nutartimi ieškovo prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti apeliacinį skundą. Teismas nustatė, kad ieškovas 2006 m. spalio 18 d. dalyvavo teismo posėdyje Lazdijų rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą pagal jo pareikštą ieškinį atsakovei J. K., taip pat pagal šios priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo; teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2006 m. spalio 30 d., 9 val., tačiau nurodytą dieną ieškovas neatvyko išklausyti sprendimo; jis nuo 2006 m. spalio 26 d. iki 2006 m. lapkričio 2 d. sirgo ir gydėsi Lazdijų miesto ligoninėje. Teismas argumentavo, kad sprendimo priėmimas ir paskelbimas yra pirmiau vykusio teismo posėdžio, kurio metu nuspręsta atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą, tęsinys; pagal CPK 275 straipsnio 1 dalį asmuo, dalyvavęs teismo posėdyje, tačiau neatvykęs išklausyti sprendimo, laikytinas dalyvavusiu teismo posėdyje asmeniu; teismas neturi pareigos pagal pirmiau nurodytą procesinės teisės normą siųsti sprendimo nuorašą šaliai ar trečiajam asmeniui, dalyvavusiam teismo posėdyje; toks asmuo žino apie byloje priimtą sprendimą. Pagal CPK 269 straipsnio 1 dalį sprendimas, kurio priėmimas ir paskelbimas buvo atidėti, turi atitikti visus CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tačiau sprendimo nuorašas žinančiam apie priimtą sprendimą yra išduodamas esant jo pareikalavimui; ieškovas neprašė išduoti jam sprendimo nuorašo. Teismas kartu nurodė, kad ieškovui teisme atstovavo advokatas, turėjęs atstovaujamajam CPK 42 straipsnyje nustatytas procesines teises ir pareigas, tarp jų ir teisę gauti teismo sprendimo nuorašą; dėl to teismas laikė, kad ieškovas turėjo galimybių savo teisėms tinkamai įgyvendinti. Teismas nepripažino ieškovo nurodytų aplinkybių svarbiomis dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti byloje dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, 2007 m. vasario 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal CPK 307 straipsnio 2 dalį teismui suteikta diskrecijos teisė spręsti, ar priežastys, dėl kurių praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti, yra svarbios šiam terminui atnaujinti; kolegijos vertinimu, CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti yra pakankamas asmens teisei į apeliaciją įgyvendinti; dėl to pagal CPK nustatytą reglamentavimą praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais. Kolegija laikė, kad ieškovas netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis); byloje nustatyta, kad sprendimo paskelbimo dieną ieškovas sirgo ir gydėsi ligoninėje, tačiau teismui nepranešė apie priežastis, sutrukdžiusias jam dalyvauti priimant ir paskelbiant sprendimą, nepareikalavo išsiųsti jam teismo sprendimo nuorašo; kadangi ieškovas dalyvavo teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta ir atidėtas sprendimo priėmimas ir paskelbimas, žinojo teismo sprendimo paskelbimo datą, tai kolegija laikė, kad ieškovas privalėjo vėliau, kai jam tokia galimybė atsirado, t. y. kai jis baigė gydymą ligoninėje 2006 m. lapkričio 2 d., pasidomėti apie priimtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas laikė teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad sprendimo paskelbimas yra teismo posėdžio, kuriame išnagrinėta byla, tęsinys, jo dalis; ieškovas pagrįstai pripažintas dalyvavusiu byloje asmeniu, todėl, nesant jo pareikalavimo, teismas pagal CPK 275 straipsnio 1 dalį neprivalėjo jam išsiųsti sprendimo nuorašo. Kolegija taip pat atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu turėjo advokatą, vadinasi, turėjo galimybių per jį sužinoti apie priimtą sprendimą ir aptarti galimybes sprendimui apskųsti; tuo tarpu terminas praleistas 20 dienų, kolegija tai laikė dideliu termino teismo sprendimui apskųsti pažeidimu, svarbių priežasčių jam atnaujinti nenustatė, atsižvelgė į tai, kad sprendimas pradėtas vykdyti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 27 d. ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, prašymą tenkinti ir atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl netinkamo procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad sprendimo priėmimas yra prieš tai vykusio teismo posėdžio, kurio metu priimta nutartis atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą, tęsinys. Pagal CPK nustatytą reglamentavimą (CPK 269, 325 straipsniai) teismas turi teisę atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą. CPK 16 straipsnyje įtvirtintas bylos nagrinėjimo nepertraukiamumo principas reiškia tai, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu teismas negali nagrinėti jokių kitų bylų; tuo tarpu CPK 269 straipsnio 1 dalyje, taip pat CPK 325 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad laikotarpiu, kai atidėtas sprendimo priėmimas ir paskelbimas, teisėjas gali nagrinėti kitas bylas. Ši nuostata reiškia tai, kad, atidėjus sprendimo priėmimą ir paskelbimą, yra atidedamas bylos nagrinėjimas, todėl negali būti tęsiamas, šiam laikotarpiui pasibaigus. Dėl to nepagrįsta teismų išvada, kad nagrinėjant bylą dalyvavusi, tačiau neatvykusi išklausyti sprendimo, šalis ar trečiasis asmuo pagal CPK 275 straipsnio 2 dalį laikytinas teismo posėdyje dalyvavusiu asmeniu; argumentams pagrįsti teismai rėmėsi ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika.

2. Pripažinus, kad teismo nutartimi atidėjus sprendimo priėmimą ir paskelbimą yra atidedamas bylos nagrinėjimas, teismai turėjo tinkamai taikyti CPK 275 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. pripažinti, kad ieškovas, dalyvavęs teismo posėdyje bylos nagrinėjimo metu, tačiau neatvykęs išklausyti teismo sprendimo, pagal nurodytą procesinės teisės normą yra į teismo posėdį neatvykusi šalis, kuriai sprendimo nuorašas turi būti išsiųstas. Teismai nepaisė jiems nustatyto įpareigojimo tinkamai informuoti proceso dalyvį apie byloje priimtus procesinius veiksmus, todėl pažeidė CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, sudarė nevienodas sąlygas teisėms apeliaciniame procese ginti.

3. Teismų argumentai, kad ieškovas tinkamai nesirūpino savo teisėmis ir nesidomėjo bylos eiga, taip pat kad nesinaudojo advokato pagalba, yra nepagrįsti ir neatitinka CK 1.5 straipsnyje nustatyto protingumo kriterijaus; ieškovas yra garbaus amžiaus, jis sirgo ir buvo gydomas ligoninėje, kai buvo skelbiamas sprendimas; įgaliojimas advokatui paimti sprendimą ir įteikti jį ieškovui būtų gerokai viršijęs advokatui sutartimi nustatytų teisių ir pareigų mastą.

Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti ir nurodo, kad teismai pagrįstai sprendė, jog sprendimo priėmimas yra teismo posėdžio, kuriame išnagrinėta byla, dalis, jo tęsinys. Ieškovas dalyvavo teismo posėdyje, o aplinkybė, kad neišklausė sprendimo, neatleidžia jo nuo pareigos pateikti prašymą teismui išduoti sprendimo nuorašą, kaip tai nustatyta CPK 275 straipsnio 1 dalyje. Be to, ieškovui atstovavo advokatas, pagal jam suteiktus įgaliojimus jis taip pat privalėjo išklausyti sprendimą ir pateikti reikalavimą išduoti sprendimo nuorašą, tačiau to nepadarė. CPK 275 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu teismui neatsirado pareigos išsiųsti teismo sprendimo nuorašą ieškovui. Be to, ieškovas sirgo tik šešias dienas, todėl jam nebuvo kliūčių vėliau rūpintis savo teisėmis ir domėtis bylos eiga. Atsakovė nurodo, kad ji taip pat yra senyvo amžiaus, serga sunkia liga, gydosi, tačiau tai netrukdo jai domėtis bylos baigtimi. Teismų išvada, kad 20 dienų praleistas terminas yra didelis termino teismo sprendimui apskųsti pažeidimas, atsakovė laiko teisinga.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

2006 m. spalio 18 d. ieškovas dalyvavo Lazdijų rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą pagal jo ieškinį ir atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo; sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2006 m. spalio 30 d.; ieškovas neatvyko išklausyti sprendimo. Teismas neišsiuntė ieškovui sprendimo nuorašo; ieškovas yra teismo posėdyje dalyvavęs asmuo, sprendimo nuorašas jam išduodamas jo pareikalavimu (CPK 275 straipsnio 1 dalis). Pareikalavimo ieškovas nepateikė. Ieškovas 2006 m. gruodžio 20 d. padavė apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendimo ir prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti; teismai nenustatė svarbių priežasčių dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, atsisakė priimti apeliacinį skundą.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame skunde keliami procesinių teisės normų, reglamentuojančių termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, aiškinimo ir taikymo klausimai, todėl kasacijos dalykas šioje byloje yra klausimas, ar teismai tinkamai taikė procesinių terminų pabaigą ir jų praleidimo teisinius padarinius reglamentuojančias procesinės teisės normas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas, dalyvavęs bylos nagrinėjimo metu, tačiau dėl svarbios priežasties neatvykęs išklausyti sprendimo, pagal CPK 275 straipsnio 1 dalį laikytinas teismo posėdyje dalyvavusiu asmeniu, kuriam sprendimo nuorašas išduodamas jo pareikalavimu. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais šiuos kasacinio skundo argumentus ir pažymi, kad pagal CPK 275 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę gauti sprendimo nuorašą; aplinkybė, kad šalis ar trečiasis asmuo, dalyvavę nagrinėjant bylą, neatvyko išklausyti sprendimo, kurio priėmimas ir paskelbimas buvo atidėti, nėra teisiškai reikšminga CPK 275 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisinių padarinių taikymo prasme; nurodyta aplinkybė gali būti svarbi, vertinant ją kitų byloje reikšmingų aplinkybių kontekste ir sprendžiant, ar ji pripažintina svarbia termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimi, ar sudaro pagrindą šiam terminui atnaujinti.

Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pagal jam Teismų įstatymo nustatytą funkciją formuoja teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, į kurią turi atsižvelgti teismai, taikydami teisę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutartyje argumentavo, kad procesinės teisės normos dėl teismo pareigos išsiųsti sprendimo nuorašą dalyvaujantiems byloje asmenims aiškinimas atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, tačiau šis teismo argumentas dėl pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo pripažintinas prieštaraujančiu CPK 4 straipsnyje nustatytam reikalavimui; apeliacinės instancijos teismas į šią aplinkybę nereagavo.

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad ieškovas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti; teismai nepripažino ieškovo nurodytų aplinkybių svarbiomis terminui atnaujinti ir atsisakė priimti ieškovo apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, vertindama, ar bylą nagrinėję teismai pagrįstai taikė termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo teisines pasekmes ir ar pagrįstai atsisakė priimti ieškovo A. K. apeliacinį skundą, pažymi, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje; nuo to, ar byloje dalyvavęs asmuo pasinaudojo teise į apeliaciją (CPK 301, 305 straipsniai), iš esmės priklausys, ar jis įgis teisę į kasaciją (CPK 340 straipsnio 1 dalis, 341 straipsnio 1 punktas). Dėl tokio teisės į apeliaciją reikšmingumo, sprendžiant byloje dalyvavusio asmens apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliacinio skundo padavimu įstatymo nustatyta tvarka, svarstytina, ar šios tvarkos nesilaikymas konkrečiu atveju gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir taip nulemti bylos dalyviui galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka praradimą.

Teisė į apeliaciją įgyvendinama per CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą trisdešimties arba, esant šioje normoje nurodytoms aplinkybėms, keturiasdešimties dienų terminą, kurio praleidimas gali reikšti tai, kad asmuo tokią teisę prarado (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Jeigu termino praleidimo laikotarpis neilgas, tai sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti pažeidimo pobūdį. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas sprendimo apskundimo terminą praleido dvidešimčia dienų, ir teismas tai laikė žymiu termino teismo sprendimui apskųsti praleidimu. Teisėjų kolegija nurodytą apeliacinės instancijos teismo išvadą pripažįsta nepagrįsta. Operatyviam ir ekonomiškam bylos išnagrinėjimui užtikrinti CPK normose nustatyti procesiniai terminai įvairiems procesiniams veiksmams atlikti; tai reiškia, kad per įstatymo ar teismo nustatytą terminą byloje dalyvaujantys asmenys ir kiti asmenys privalo ir gali atlikti tam tikrus veiksmus. Ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo laikotarpis yra ilgas, gali būti nustatyta, vertinant jį kitų terminų kontekste, taip pat atsižvelgiant į pirmiau nurodytus civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo principus ir proceso tikslus. CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas šešių mėnesių terminas, kuriam pasibaigus, išnyksta teisė paduoti prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad dvidešimties dienų termino praleidimas nepriskirtinas prie žymaus praleidimo. Teisėjų kolegija taip pat laiko, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, dėl kurių atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą ir atsisakyta priimti apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas vertino formaliai, neatsižvelgė į ieškovo ligos, kurios metu suvaržyta šio galimybė judėti, pobūdį. Kai terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas nedaug ir dėl svarbios priežasties, t. y. dėl ligos, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka; priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad apeliacinio skundo padavimo teisės paneigimas reiškia tai, jog civilinio proceso šalis netenka teisės teismo sprendimui peržiūrėti apeliacine tvarka. Vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmens galimybė apskųsti teismo sprendimą. Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijų Nr. R/95/5 nuostata, kad šalims iš principo turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus, nukreipia įstatymų leidėjus į tai, jog būtų sukurti įstatymai, kurie užtikrintų realią galimybę apskųsti teismo sprendimą. Siekis sukurti įstatymus, užtikrinančius realią galimybę apskųsti teismo sprendimą, kartu reiškia tai, kad teismas nepagrįstai neturi paneigti šios galimybės, ir ypač tada, kai apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kelmeda“ prieš N. M.; bylos Nr. 3K-3-50/2007, 2007 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje A. B. prieš K. L., bylos Nr. 3K-3-110/2007 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas neanalizavo teismų praktikos nuostatų, atskleidžiant procesinių terminų pabaigą ir jų praleidimo teisinius padarinius reglamentuojančių teisės normų esmę, ir į jas nagrinėjamoje byloje neatsižvelgė (CPK 346 straipsnio 2 dalis 2 punktas). Tik tiksliai nustatęs ir visapusiškai įvertinęs termino paduoti apeliacinį skundą praleidimo priežastis, teismas gali teisingai išspręsti šio termino atnaujinimo klausimą. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti, perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Stripeikienė

Algirdas Taminskas

Juozas Šerkšnas