Baudžiamoji byla Nr. 2K-97-976/2016
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00544-2013-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.23.3; 2.1.16.2.18.; 2.1.7.4.; 2.6.7.1.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Olego Fedosiuko ir pranešėjos Rimos Ažubalytės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš A. Ž. Ž. konfiskuotini pinigai 72,41 Eur, kaip pinigai, gauti iš nusikalstamos veikos, ir išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes Benz ML 320“, kaip nusikalstamos veikos priemonės, vertė – 4199,49 Eur.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartis, kuria nuteistojo A. Ž. Ž. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. A. Ž. Ž. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą parduoti, laikė narkotinę medžiagą ir ją pardavė: 2013 m. gegužės 24 d. 23.39 val. automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), pardavimo tikslu laikė ir už 250 Lt (72,41 Eur) pardavė pagal nusikalstamos veikos imitavimą (toliau – NVI) veikiančiam liudytojui Nr. 50, kuriam taikomas anonimiškumas, 0,9 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,6813 g narkotinės medžiagos – kokaino.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų: automobilyje „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) laikė ir gabeno nenustatytomis aplinkybėmis gautas narkotines medžiagas: 99,4721 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 31,8311 g kokaino, ir 1,2076 g kanapių dervos (hašišo), kol 2013 m. liepos 11 d. 23.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, šį jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir netrukus (duomenys neskelbtini) atliktos automobilio apžiūros metu minėtas narkotines medžiagas surado.
2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Ž. Ž. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.
2.1. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą baudžiamajame procese, ir šie pažeidimai sukliudė teismams bylą išnagrinėti išsamiai bei nešališkai ir priimti teisingus procesinius sprendimus. Be to, teismai pažeidė ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos (2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Erkapic prieš Kroatija; 2013 m. kovo 11 d. sprendimas byloje Asadbely ir kt. prieš Azerbaidžaną; 2013 m. vasario 26 d. sprendimas byloje Papadakis prieš Makedoniją ir kt.).
2.2. Nuteistojo teigimu, bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, kuris tinkamai neištyrė ir neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, iš esmės rėmėsi tik policijos pareigūnų tendencingais parodymais, kurie duoti tik siekiant apkaltinti kasatorių sunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau prieštarauja kitiems bylos objektyviems duomenims. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nepatikrino, apkaltinamąjį nuosprendį priėmė remdamasis ne įrodymais, o prielaidomis.
2.3. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė kasatoriaus prašymą patikrinti NVI sankcionavimo pagrįstumą, t. y. išslaptinti visą operatyvinę medžiagą.
Be to, kasatoriui nesuprantamas šio teismo teiginys apie jo (kasatoriaus) susipažinimą su kriminalinės žvalgybos veikla ir konspiracijos laikymąsi, nors skundžiamoje nutartyje nenurodyta, su kokia kriminalinės žvalgybos veikla jis yra susipažinęs.
2.3.1. Kasatorius teigia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, rašydami teikimą dėl NVI sankcionavimo, nedisponavo pakankama informacija apie jo galbūt daromas kokias nors nusikalstamas veikas, neturėjo jokios konkrečios informacijos apie jo daromą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, t. y. narkotinių medžiagų platinimą, ar kad anksčiau buvo padaręs nusikalstamų veikų, susijusių su tokiomis medžiagomis. Byloje nėra jokios objektyvios ir teisminio proceso metu patikrintos informacijos, patvirtinančios, kad policijos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą įtarti kasatorių prekiaujant psichotropinėmis medžiagomis arba linkusį padaryti tokią nusikalstamą veiką. Dėl to nuteistasis teigia, kad bylą nagrinėjant abiejų instancijų teismuose nebuvo pateikti reikšmingi įrodymai dėl NVI sankcionavimo pagrįstumo ir jie nepatikrinti vadovaujantis rungimosi principu, nes NVI veiksmai, ypač kiek tai susiję su tariamais įtarimais dėl ankstesnio jo elgesio, nebuvo atskleisti.
2.3.2. Kartu tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, neišsireikalavęs įslaptintos operatyvinės medžiagos, nepaneigė kasatoriaus versijos apie neteisėtai ir be pagrindo jam taikytas procesines poveikio priemones ir būdus (NVI modelį ir NVI veiksmus), tinkamai neišnagrinėjo kasatoriaus apeliacinio skundo ir pažeidė jo teisę į teisingą baudžiamąjį procesą. Dėl to kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas jo apeliacinį skundą išnagrinėjo šališkai, formaliai, neobjektyviai, turėdamas išankstinę nuostatą dėl jo kaltumo.
2.4. Maža to, apeliacinio skundo argumentai dėl liudytojo Nr. 50 ir policijos pareigūnų parodymų ir vaizdo įrašo, anot nuteistojo, netinkamo vertinimo taip pat liko neišnagrinėti ir į juos neatsakyta. Kartu liko nevertintos ir aplinkybės, kad ant maišelio su narkotinėmis medžiagomis bei automobilyje rasto veidrodžio nebuvo rasti kasatoriaus ar jo draugės rankų pirštų pėdsakai.
2.5. Aptardamas trumpųjų žinučių turinį, kasatorius teigia, kad teismų išvada, jog minėtos žinutės patvirtina jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, yra pagrįsta tik prielaidomis ir spėjimais, kurių negalima patikrinti BPK nustatytais būdais.
2.6. Kartu kasatorius pažymi, kad byloje nėra nustatytas hašišo (kanapių dervos) veikliosios (svaiginančios) medžiagos kiekis procentais, o kokaino, parduoto NVI dalyviui ir surasto sulaikymo metu, grynumas nustatytas visiškai skirtingas, t. y. atitinkamai – 75,7 proc. ir 32,0 proc. Kasatorius teigia, kad medžiagų kiekis yra svarbus nusikaltimo dalyko požymis, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Anot kasatoriaus, tai reiškia, kad narkotinės medžiagos bendras svoris, neturint duomenų apie jos rūšį, konkrečios narkotinės medžiagos pavadinimą, yra nepakankamas pagrindas spręsti apie narkotinės medžiagos kiekį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDU2LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-456/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-456/2007">2K-456/2007</a>).
3. Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Jūratė Radišauskienė prašo nuteistojo A. Ž. Ž. kasacinį skundą atmesti.
3.1. Prokurorė, aptardama BPK 369, 376 straipsniuose nustatytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas ir BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, pažymi, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>). Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>). Be to, teisingą sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
3.2. Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje gautą žvalgybinę informaciją apie A. Ž. Ž. vykdomą prekybą kokainu, kurį jis parduodavo po 300 Lt už vieną gramą, patvirtino liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas. Be to, tai, kad tik vieną kartą NVI taikymo metu narkotinės medžiagos pirkimas truko trumpą laiką – nuteistasis, paėmęs pinigus, NVI dalyviui narkotinę medžiagą perdavė iš karto – rodo, jog toks A. Ž. Ž. elgesys buvo įprastinis, jis nebuvo įkalbinėjamas ir (ar) skatinamas daryti nusikaltimą, kurio prieš tai neketino padaryti. Apie prisijungimą prie A. Ž. Ž. daromos nusikalstamos veikos ir NVI inicijavimo bei eigos aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti policijos pareigūnai E. A. ir I. F.. Anot prokurorės, abiejų instancijų teismai pagrįstai pripažino, jog pareigūnų turima informacija apie A. Ž. Ž. buvo pakankama, jog būtų patikrinta NVI priemonėmis. Be to, tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu kokainu, padarė savo valia, o ne pareigūnų įtakoje, pavirtina ir faktas, jog praėjus daugiau nei pusantro mėnesio nuo NVI taikymo jis buvo sulaikytas gabenantis didelį kiekį šios narkotinės medžiagos. Nuteistojo tyčinį disponavimą narkotine medžiaga ir savo veikos neteisėtumo suvokimą patvirtina ir paties nuteistojo elgesys, t. y. jis konspiravo nusikalstamą veiką – automobilyje, kuriuo jis vežė didelį kiekį narkotinės medžiagos, buvo mobiliojo ryšio blokavimo įranga, o tariantis dėl susitikimų trumposiose žinutėse naudojo sutartinį ženklą. Dėl to prokurorė teigia, kad A. Ž. Ž. veikė savo valia ir norėjo taip veikti. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, abiejų instancijų teismai, apsiribodami iš dalies išslaptinta žvalgybine informacija ir vertindami NVIM taikymo pagrįstumą, teismų praktikos nepažeidė, nes šių duomenų pakako patikrinti faktinį NVI pagrindą ir šiuo konkrečiu atveju buvo nustatytos visos svarbios bylos aplinkybės.
3.3. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimo metu aiškindamasis dėl kokaino pardavimo NVI dalyviui, kokaino ir kanapių dervos laikymo ir gabenimo, turint tikslą šias medžiagas platinti, kruopščiai ištyrė visus bylos duomenis – tiek kaltinančius, tiek jį teisinančius, apklausė visus tiek kaltinimo, tiek gynybos liudytojus, apklausų metu gautus ir kitus bylos duomenis įvertino ir išsamiai dėl to pasisakė. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino įrodymus, jų vertinimo tinkamumą, savo sprendimą motyvavo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendime išsamiai ir motyvuotai pasisakė, dėl kokios priežasties vieni bylos duomenys buvo pripažinti įrodymais, o kiti atmesti, atsakė į visus apeliaciniame skunde keliamus klausimus ir šį skundą išnagrinėjo tinkamai.
3.4. Kartu prokurorė pažymi, kad kasacinio skundo dalyje dėl teismų šališkumo nenurodyti konkretūs BPK 58 straipsnyje numatyti nušalinimo pagrindai, o viso bylos proceso metu nebuvo keliamas teismo nušalinimo klausimas.
4. Nuteistojo A. Ž. Ž. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl NVI pagrįstumo ir provokacijos
5. Kasaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamoje byloje prieš kasatorių atlikti NVI veiksmus nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo ir prieš jį buvo įvykdyta provokacija; žemesnės instancijos teismai tokių aplinkybių tinkamai (išsamiai) neišnagrinėjo ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnyje, reikalavimus.
Šie kasatoriaus argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
5.1. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį (kriminalinės žvalgybos) tyrimą, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio (kriminalinės žvalgybos) tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos (kriminalinės žvalgybos) įstatymo nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį (kriminalinės žvalgybos) tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015).
Vienas iš kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų yra nusikalstamos veikos imitavimas (Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos (toliau – Kriminalinės žvalgybos) įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 6 punktas), kurio atlikimą sankcionuoja prokuroras pagal kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuotą teikimą (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pagrindas nustatytas Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte – tai tam tikra turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą (taigi ir numatytus BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse) arba apie šiame įstatymo punkte išvardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį.
5.2. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančiame Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro sankcionuotame (sankcijos Nr. (duomenys neskelbtini)) kriminalinės žvalgybos subjekto teikime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8, 13 straipsniuose nustatyta tvarka prokuroras sankcionuoja šešiems mėnesiams nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse, imitavimą, kurio metu kriminalinės žvalgybos subjektas įgis A. Ž. Ž. bei jo bendrininkų pasitikėjimą ir įgis, laikys bei gabens narkotines ir psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Taigi, šis prokuroro sankcionuotas kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo motyvuotas teikimas patvirtina buvusį teisinį pagrindą atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus (NVI) dėl A. Ž. Ž. ir jo bendrininkų galimai vykdomos nusikalstamos veikos.
Skundžiamuose teismų sprendimuose pagrįstai konstatuota, kad šiame dokumente yra nurodytas ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, t. y. pradėtoje kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje yra surinkti duomenys apie tai, jog A. Ž. Ž., gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdo narkotinių medžiagų platinimą (duomenys neskelbtini) mieste. Kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje esančiame tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra iš dalies išslaptintas bei pateiktas nagrinėjamoje byloje, užfiksuota informacija, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvo gautas pranešimas apie tai, jog A. Ž. Ž. (duomenys neskelbtini) mieste užsiima narkotinių medžiagų – kokaino – prekyba, kurį parduoda po 300 Lt už gramą. Kaip matyti iš skundžiamų sprendimų, teismai, skirtingai nei teigiama kasaciniame skunde, aiškinosi faktinį NVI veiksmų atlikimo pagrindą, vertino šiuos bylos duomenis ir skundžiamuose sprendimuose motyvuotai atsakė į kasatoriaus keltus klausimus dėl tokių veiksmų atlikimo pagrįstumo. Informacijos, kuri buvo pagrindu leisti atlikti NVI, tikrumą iš dalies patvirtino ir NVI veiksmų atlikimo metu užfiksuotas narkotinių medžiagų pardavimo mechanizmas, be kita ko, platinamos narkotinės medžiagos rūšis, kiekis, kaina, kuris iš esmės sutapo su duomenimis, kuriais disponavo teisėsaugos institucijos. Abiejų instancijų teismai, tikrindami NVIM taikymo pagrįstumą, vertino iš dalies išslaptintą žvalgybinę informaciją, tačiau, priešingai nei teigiama skunde, nenukrypo nuo teismų praktikos, nes pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes šių duomenų pakako patikrinti faktinį NVI pagrindą.
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytas tiek faktinis, tiek teisinis NVI veiksmų vykdymo pagrindas ir teismai motyvuotai pasisakė dėl jų abiejų savo sprendimuose.
5.3. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalį provokacija yra spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Pažymėtina, kad ir BPK 159 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog, atliekant NVI veiksmus, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką.
Nuoseklioje nagrinėjamu klausimu teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai turi būti atliekami iš esmės pasyviu būdu, t. y. asmuo, atliekantis NVI veiksmus pagal BPK ar veikiantis pagal NVIM, naudojamą pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą, negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmenį padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kad provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai ištirtos bylos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog atitinkama nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo. Išvada, kad valstybės pareigūnai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali būti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieš kuriuos atliekami neviešo pobūdžio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinėjami, raginami atlikti priešingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigūnų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iš jo buvo galima spręsti, kad ilgesnį laiką trunkantys pareigūnų veiksmai turėjo esminę įtaką asmenų, prieš kuriuos buvo taikomos neviešo pobūdžio priemonės, veiksmams. Provokacija pripažįstama ir tada, kai asmuo nesirengė daryti nusikaltimo, o teisėsaugos pareigūnai sukurstė jį padaryti nusikaltimą, t. y. kai nusikaltimo be teisėsaugos pareigūnų žinios nebūtų (nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtUC02LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-P-6/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-P-6/2008">2A-P-6/2008</a>, 2A-P-2/2009, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-315/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-315/2009">2K-7-315/2009</a>, 2K-238-139/2015). Be to, sprendžiant klausimą, buvo ar nebuvo asmuo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į NVIM dalyvių veikimo būdą realizuojant NVIM (t. y. į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką), bet ir į tai, ar buvo pagrindas įtarti asmenį iki NVIM taikymo darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas, Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Ramanauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 74420/01, ir kt.).
5.4. Tai, kad skundžiamuose teismų sprendimuose nurodytomis aplinkybėmis nuteistasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, patvirtina nagrinėjamoje byloje esančiuose kriminalinės žvalgybos (NVI) veiksmų atlikimo 2013 m. gegužės 24 d. ir 2014 m. liepos 4 d. protokoluose detaliai užfiksuotas narkotinės medžiagos – kokaino – laikymo ir pardavimo liudytojui Nr. 50, kuriam taikomas anonimiškumas, faktas. Atliekant šiuos NVI veiksmus buvo naudojamos techninės priemonės, kuriomis narkotinių medžiagų pardavimo faktas yra užfiksuotas ir byloje esančioje vaizdo medžiagoje. Remdamiesi šiais duomenimis, taip pat tuo, kad leidimas atlikti NVI veiksmus buvo teisėtas ir pagrįstas, teismai padarė išvadą, kad provokacijos, kaip skunde nurodo kasatorius, nebuvo.
Nagrinėjamoje byloje svarbios aplinkybės, paneigiančios kasacinio skundo teiginius apie provokaciją, yra tai, kad A. Ž. Ž. jam taikomų (beje tik tą vieną kartą) NVI veiksmų metu narkotinę medžiagą – kokainą – liudytojui Nr. 50 pardavė vidurnaktį viešoje vietoje, miesto centre, ir per labai trumpą laiką. Vaizdo medžiagoje užfiksuota, kad prie automobilio, kuriame ir buvo aptariamo nusikaltimo objektas, jis nuėjo pirmasis, NVI dalyvis tik nusekė jam iš paskos (t. y. liudytojas iš esmės elgėsi pasyviai), o už parduotas narkotines medžiagas nuteistasis NVI dalyviui dar atidavė ir grąžą. Taip pat, kaip jau minėta pirmiau, šiuo atveju toks nuteistojo elgesys ir jo veikimo būdas leidžia daryti išvadą, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija pasitvirtino.
Taigi, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, tiek pirmiau aptarti duomenys, tiek NVI dalyvio liudytojo Nr. 50, kuriam taikomas anonimiškumas, ir kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų I. F., E. A. parodymai, pati įvykio eiga ir A. Ž. Ž. elgesys patvirtina, kad nuteistajam tokia situacija buvo pažįstama, nebe nauja ir tokia, kurioje jis nebuvo provokuojamas, o pats neskatinamas padarė nusikalstamą veiką.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tokių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog A. Ž. Ž. 2013 m. gegužės 24 d. 23.39 val. nusikalstamus veiksmus atliko savanoriškai, be valstybės pareigūnų įsikišimo ir nebuvo skatinamas ar kurstomas narkotines medžiagas parduoti liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas.
5.5. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, prieš A. Ž. Ž. atliekant NVI veiksmus, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies, 8 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, taip pat ir BPK 159 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 3 dalies nuostatos nebuvo pažeistos – nuteistasis A. Ž. Ž. nebuvo provokuojamas ir (ar) spaudžiamas daryti sunkius nusikaltimus. Kartu teisėjų kolegija daro išvadą, kad žemesnės instancijos teismai tokiais veiksmais surinktus duomenis pagrįstai pripažino leistinais įrodymais.
Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų
6. Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo sprendime neatsakyta į apeliacinio skundo argumentus dėl liudytojo Nr. 50 ir policijos pareigūnų parodymų bei vaizdo įrašo, dėl NVI veiksmais gautų duomenų, dėl trumpųjų žinučių turinio vertinimo, dėl argumento, kad ant maišelio su narkotinėmis medžiagomis bei automobilyje rasto veidrodžio nebuvo rasti kasatoriaus ar jo draugės rankų pirštų pėdsakai. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai nepagrįstai neskyrė ekspertizės kanapių dervos veikliajai medžiagai nustatyti.
6.1. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tik teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kaltinamasis, nuteistasis ar kiti proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Klausimą, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-7-88/2014). Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012).
6.2. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad teismai vertindami byloje surinktus įrodymus nepadarė jų vertinimo taisyklių pažeidimų: išsamiai ištyrę visas faktines bylos aplinkybes ir laikydamiesi BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai pripažino, kad baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, leidžia daryti neabejotiną išvadą dėl kasatoriaus kaltės.
Pažymėtina, kad NVI veiksmų atlikimo metu surinktą informaciją apie kasatoriaus padarytus nusikaltimus patvirtina ir kiti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka gauti duomenys (liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, ir liudytojų I. F., E. A. parodymai, specialistų išvados, kita bylos rašytinė medžiaga). Be to, teismai, priešingai nei teigia kasatorius, tyrė ir vertino trumpųjų žinučių turinį, liudytojų (tarp jų ir pareigūnų) parodymus, specialistų išvadas ir kitus kasaciniame skunde nurodomus bylos duomenis, tačiau ne atskirai nuo kitos bylos medžiagos, o kartu su ja, t. y. gretindami jų turinį su byloje surinktų duomenų visetu. Tai, kad įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų kasatorius, savaime negali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nuteistojo A. Ž. Ž. kaltė padarius du sunkius nusikaltimus pagrįsta teismo posėdžiuose ištirtais įrodymais, visi jie aptarti ir įvertinti, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose keltos nuteistojo gynybos versijos motyvuotai atmestos.
6.3. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir, jeigu skundas atmetamas, priimtoje nutartyje išdėstyti motyvuotas apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl apeliacinio skundo, nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys). Priešingai nei teigiama nuteistojo A. Ž. Ž. kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė, priimtoje nutartyje išdėstytos išvados motyvuotos, į visus esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami, o pirmosios instancijos apkaltinamasis nuosprendis pripažįstamas teisingu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas duomenų, tarp jų ir gautų atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo (NVI) veiksmus, pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos, o nuteistojo A. Ž. Ž. padarytos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalis.
Nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo.
6.4. Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje nepagrįstai nebuvo paskirta ekspertizė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, jog naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>, 2K-248/2014, 2K-344-788/2015). Gynybos prašymų netenkinimas, taip pat ir dėl specialiųjų žinių panaudojimo, šiuo atveju – ekspertizės paskyrimo – pats savaime negali būti pripažintas baudžiamojo proceso pažeidimu. Baudžiamojo proceso normos nereikalauja, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-463/2011, 2K-339/2011, 2K-157/2012, 2K-P-178/2012, 2K-483-976/2015, 2K-515-976/2015). Bylą nagrinėjant teisme, ekspertizės skyrimas priklauso nuo teismo įsitikinimo dėl tokio sprendimo būtinumo. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, gynyba apeliacinės instancijos teisme, pateikė bendro pobūdžio, neargumentuotą prašymą atlikti narkotinių medžiagų ekspertizę, pavedant atlikti ją kitiems ekspertams, nes specialistais, pateikusiais išvadas, nepasitikima. Apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą neskirti ekspertizės, nes pažeidimų, kurie leistų abejoti specialistų išvadų patikimumu, nenustatyta.
Teisėjų kolegija, atsakydama į kasacinio skundo argumentą dėl kanapių dervos sudėties, atkreipia dėmesį ir į tai, kad pluoštinės kanapės – tai kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) rūšies veislių augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,2 proc. ir kurie auginami vien tik pramoniniams tikslams (pluoštui ir sėkloms) arba sodininkystei (Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Šios rūšies kanapės neturi narkotinėms medžiagoms būdingų savybių. Tačiau teismas, spręsdamas dėl būtinumo skirti ekspertizę kanapių veikliajai medžiagai nustatyti, kartu vertina ir duomenis, ar kaltinamasis yra susijęs su veikla, kurioje būtų naudojamos pluoštinės kanapės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344-788/2015). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie būtų sukėlę abejonę dėl kanapių rūšies, tokių duomenų viso proceso metu nepateikė ir gynyba, tokių duomenų nenurodo ir kasatorius skunde. Kaip jau minėta, bendro pobūdžio (dėl nemotyvuoto ir nepagrįsto jokiais duomenimis nepasitikėjimo specialistais) prašymas atlikti ekspertizę dėl jau tirtų klausimų, nenurodant kitų svarbių bylai klausimų, į kuriuos atsakyti būtinos specialiosios žinios, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, buvo pagrįstai ir motyvuotai atmestas.
Kartu pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo kaip precedentu vadovautis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDU2LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-456/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-456/2007">2K-456/2007</a>, nurodoma skunde, nes šios ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) yra visiškai skirtingos. Kasatoriaus nurodomoje nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl asmens kaltės, t. y. jo suvokimą, kokios rūšies narkotines medžiagos jis perduoda, nes tai leistų suvokti perduodamos narkotinės medžiagos kiekį. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje toks klausimas nekeliamas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, atsisakęs tenkinti prašymą skirti ekspertizę, įrodinėjimo (BPK 20 straipsnis) ir (ar) kitų esminių baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimų nepadarė.
6.5. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, žemesnių instancijų teismai nepažeidė BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, skundžiamuose sprendimuose padarė pagrįstas išvadas, pripažindami įrodytomis faktines bylos aplinkybes. Teismai pripažindami A. Ž. Ž. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, taip pat tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo
7. Kasatorius teigia ir tai, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti iš kasacinio skundo argumentų, analogiškų teiginiams, išdėstytiems apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo šališkumas siejamas su, anot kasatoriaus, netinkamu (neteisingu) bylos įrodymų vertinimu ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu. Kasatoriaus manymu, teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nes buvo įvertinti tik nuteistąjį kaltinantys įrodymai ir nevertinti jį teisinantys, o nuosprendyje padarytos išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Tokie nuteistojo teiginiai yra deklaratyvūs ir atmestini.
7.1. Nuoseklioje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Tačiau teismo nešališkumo principas negali būti suvokiamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai. Taigi, nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-67-746/2015, 2K-217-699/2015).
7.2. Šioje byloje viso proceso metu nei nuteistasis A. Ž. Ž., nei jo gynėja pirmosios instancijos teisme nepareiškė nušalinimo bylą nagrinėjusiai teisėjai, jokių teismo subjektyvų ar objektyvų šališkumą pagrindžiančių argumentų nepateikė nei apeliaciniame skunde, kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs analogišką apeliacinio skundo argumentą, nei kasaciniame skunde. Be to, šią bylą išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja ikiteisminio tyrimo metu nepriėmė nė vieno BPK 58 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodytų sprendimų, dėl kurių ji (teisėja) negalėtų dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėtų tą pačią bylą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju konstatuoti apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios teisėjos šališkumą ar daryti išvadą dėl nešališkumo principo pažeidimo objektyviuoju ar subjektyviuoju aspektais nėra jokio pagrindo.
8. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, nuteistojo A. Ž. Ž. kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. Ž. Ž. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aurelijus Gutauskas
Olegas Fedosiukas
Rima Ažubalytė
