Baudžiamoji byla Nr. 2K-94-696/2016
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00761-2013-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.6;
2.1.7.4;
2.4.2.1
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. D. ir jo gynėjo advokato Jono Skruzdžio kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 12 d. nutarties.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžiu P. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, P. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas trejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Iš nuteistojo P. D. ir civilinio atsakovo AB,,Lietuvos draudimas“ nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams E. S. ir A. S. priteista 80 000 Eur, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. Š. priteista 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nustatant, kad 5000 Eur, paskirsčius visiems nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams lygiomis dalimis, išieškotini iš civilinio atsakovo AB,,Lietuvos draudimas“, likusi priteista suma – iš nuteistojo P. D..
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 12 d. nutartimi, iš dalies patenkinus nuteistojo P. D. ir jo gynėjo advokato Jono Skruzdžio apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pakeista, sumažinant nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams E. S. ir A. S. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 50 000 Eur, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. Š. – iki 15 000 Eur. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. P. D. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,67 prom. etilo alkoholio), 2013 m. liepos 17 d., apie 15.55 val., vairuodamas automobilį „VW Polo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Vilniuje vienos krypties eismo juosta, nuvažiavimu nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 132–134 punktų, nustatančių, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems; vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį ar net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus: neatsižvelgė į eismo intensyvumą, nepasirinko saugaus greičio, todėl, priartėjęs prie ta pačia kryptimi važiuojamosios kelio dalies dešiniu kraštu dviračiu važiavusio Š. S., laiku jo neapvažiavo, palikdamas saugų tarpą iš šono, ir į jį atsitrenkė. Eismo įvykio metu dviračiu važiavęs Š. S. patyrė sužalojimus, nuo kurių 2013 m. liepos 27 d. mirė VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje.
2. Kasaciniu skundu nuteistasis P. D. ir jo gynėjas advokatas J. Skruzdys prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
2.1. Kasatoriai nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus ir tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 2 straipsnio 1, 3–4 dalių, 11 straipsnio – pritaikymą.
2.2. Kasatoriai teigia, kad teismo nuosprendis pripažįstamas pagrįstu tik tada, jeigu jis priimtas išsamiai išaiškinus visas bylos aplinkybes, o jo išvados ir sprendimai pagrįsti teisiamajame posėdyje ištirtais abejonių nekeliančiais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Kasatoriai, nurodę kasacinės instancijos teismo praktiką dėl nekaltumo prezumpcijos ir abejonių aiškinimo, jų nepašalinus, kaltinamojo naudai principų taikymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-315/2012, 2K-510/2012, 2K-363/2013, 2K-446/2013, 2K-476/2013), skunde pažymi, kad teismų sprendimai pagrįsti prielaidomis.
Anot kasatorių, prie apšvietimo stulpo esančių padangų pėdsakai akivaizdžiai skiriasi nuo automobilio „VW Polo“ padangų, todėl buvo būtina išsiaiškinti, kam priklauso šių padangų pėdsakai. Tai būtų sudarę galimybę patvirtinti arba paneigti kito automobilio dalyvavimą eismo įvykio metu. Kasatoriai, nesutikdami su teismų išvada, kad įvykio vietoje esantis apšvietimo stulpas buvo išjudintas (pasviręs) iki eismo įvykio, nurodo, jog teismas neišnaudojo galimybės nustatyti apšvietimo stulpo nulenkimo laiką, o tai turėjo esminę reikšmę tiek vertinant specialisto R. B. (R. B.) išvadų patikimumą, tiek sprendžiant, ar eismo įvykyje dalyvavo kitas automobilis. Be to, teismas, neturėdamas objektyvių duomenų, nepagrįstai nustatė, kad eismas kelio atkarpoje buvo intensyvus, nes, priešingai, kasatorių manymu, jei taip būtų buvę, tai būtų galima nustatyti asmenis, mačiusius šį įvykį. Kasatoriai nesutinka ir su teismo vertinimu dėl ekspertės nustatyto alkoholio kiekio kraujyje, nes vokas, kuriame buvo vakutaineris, ir pats vakutaineris buvo pažeisti, trūko tyrimui paimto kraujo. Kasatoriai, teigdami byloje nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių P. D. kaltę, pažymi tai, kad teismai nepagrįstai vadovavosi liudytojų, netinkamai atlikusių eismo įvykio vietos apžiūrą ir netinkamai įforminusių eismo įvykio aplinkybes, parodymais, ekspertų, kurie vadovavosi netinkama eismo įvykio tyrimo medžiaga, paaiškinimais.
2.3. Kasaciniame skunde teigiama ir tai, kad teismai netinkamai sprendė priežastinio ryšio klausimą, nes tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir turėjo būtinąjį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Padaryta veika (KET pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų. Pasak kasatorių, 2013 m. rugsėjo 4 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad dviratis „Alpina“ yra sportinis dviratis, skirtas varžyboms uždarame treke (velodrome), yra vienas greičiausių ir neturintis stabdžių, todėl, atsižvelgiant į KET reikalavimus, važinėti miesto gatvėmis, kur yra automobilių eismas, draudžiama.
2.4. Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes neatsakė į argumentus, susijusius su padangų pėdsakų neatitikimu „VW Polo“ padangoms.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo P. D. ir jo gynėjo advokato J. Skruzdžio kasacinį skundą atmesti.
3.1. Prokuroras, nesutikdamas su kasatorių teiginiais dėl bylai reikšmingų aplinkybių nenustatymo ir teismų sprendimų priėmimo vadovaujantis tik prielaidomis, nurodo, kad pagal 2014 m. birželio 6 d. kompleksinės eismo įvykio – transporto trasologijos, teismo medicinos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) elektros stulpas prieš atsitrenkiant į jį dviratininkui Š. S. buvo palenktas (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi ir pasuktas apie vertikalę ašį 180 laipsnių kampu, dėl to ant P. D. vairuoto automobilio ir neturėjo likti jokių didesnių apgadinimų nuo susidūrimo su juo; tai patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą apklaustas ekspertas V. M. (V. M.). Be to, pasak prokuroro, P. D. vairuoto automobilio nedidelis greitis, intensyvus stabdymas taip pat patvirtina aplinkybę, kad dėl kontakto su stulpu ant automobilio neliko didesnių apgadinimų pėdsakų. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad eismo įvykio apžiūros metu užfiksuoti duomenys yra vienas iš įrodymų, tačiau teismai, nustatydami P. D. kaltę, nesivadovavo išimtinai tik šiais įrodymais, o vertino byloje nustatytų ir ištirtų įrodymų visumą.
3.1.1. Prokuroras atsiliepime teigia, kad teismo nustatyta aplinkybė, jog P. D. nusikalstamos veikos padarymo metu neatsižvelgė į eismo intensyvumą, nepasirinko saugaus greičio, todėl priartėjęs prie ta pačia kryptimi važiavusio Š. S. jo neapvažiavo, palikdamas saugų tarpą iš šono, ir į jį atsitrenkė, konstatuoja P. D. padarytus KET pažeidimus, kad pasirinkdamas važiavimo greitį vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o jei atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, privalo sulėtinti greitį ar net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, o ne aplinkybę, kad eismo įvykio metu buvo intensyvus eismas dėl didelio skaičiaus važiuojančių transporto priemonių.
3.1.2. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog paimto P. D. ir specialistui pateikto kraujo kiekio neatitikimas neturėjo įtakos P. D. neblaivumo laipsnio nustatymui. Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos 2013 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta, kad tyrimui gauto P. D. kraujo pavyzdžio įpakavimo vokas buvo pažeistas. Pasak prokuroro, įvertinus VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos 2013 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą P. D. paimtą 7 ml kraujo pavyzdį ir jau minėtame rašte nurodytus kraujo mėginio bei jo įpakavimo duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad tyrimui buvo pateiktas ne P. D. kraujas.
3.2. Prokuroras, nesutikdamas su kasatorių teiginiais dėl neteisingai teismų nustatyto eismo įvykio priežastinio ryšio, teigia, kad dviračio apžiūros metu buvo nustatyta, jog galinio rato stabdžiai buvo neįrengti, tačiau priekinio rato stabdžiai buvo tvarkingi. Tai, kad dviratyje yra įrengti priekinio rato stabdžiai, matyti ir įvykio vietos apžiūros protokole. Be to, byloje nėra nustatyta, kad dviratininko veiksmai būtų turėję įtakos eismo įvykiui kilti ar lėmę jo atsiradimą. Pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo ta, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį ir artėdamas prie priekyje jo dešiniau važiavusio dviratininko, P. D. saugiai pro jį nepravažiavo, nors, pagal įvykio vietos apžiūros duomenis, turėjo saugų, pakankamą atstumą aplenkti dviratininką, o nusukdamas į dešinę, jį kliudė.
3.3. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą išnagrinėjo ir iš esmės atsakė į jo argumentus.
Nuteistojo P. D. ir jo gynėjo advokato J. Skruzdžio kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl P. D. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 6 dalį pagrįstumo
Kasatoriai didelėje kasacinio skundo dalyje ginčija įrodymų vertinimą byloje. Kasatoriai nurodo, kad prie apšvietimo stulpo esančių padangų pėdsakai akivaizdžiai skiriasi nuo automobilio „VW Polo“ padangų, todėl buvo būtina išsiaiškinti, kam priklauso šių padangų pėdsakai, o įvykio vietoje esantis apšvietimo stulpas buvo išjudintas (pasviręs) iki eismo įvykio, o teismas neišnaudojo galimybės nustatyti apšvietimo stulpo nulenkimo laiką,. Kasatoriai nesutinka su specialisto išvadomis, abejoja jų patikimumu, nesutinka su teismo vertinimu dėl ekspertės nustatyto alkoholio kiekio kraujyje ir teigia, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių P. D. kaltę. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimo klausimai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas bylas nagrinėja pagal skundus tik dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų. Tačiau teisėjų kolegija atsako į skundo argumentus, susijusius ir su įrodymų vertinimu tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu.
Pirmiausia pažymėtina, kad šioje byloje išvada, ar stulpas buvo išjudintas iki eismo įvykio ir ar eismas šioje atkarpoje yra intensyvus, kurią ginčija kasatoriai, nėra esminė sprendžiant P. D. baudžiamosios atsakomybės klausimą. Pagrindinis klausimas yra tai, ar P. D. sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus, ar yra priežastinis ryšis tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių ir ar yra neatsargi kaltė dėl eismo įvykio, t. y. ar yra padarytoje veikoje BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis.
Teisėjų kolegijos nuomone, teismų sprendimai P. D. byloje yra pagrįsti, teismai pagrįstai nustatė, kad P. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,67 promilės etilo alkoholio), 2013 m. liepos 17 d., apie 15.55 val., vairuodamas automobilį „VW Polo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Vilniuje vienos krypties eismo juosta, nuvažiavimu nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 132–134 punktų reikalavimus (neatsižvelgė į eismo intensyvumą, nepasirinko saugaus greičio), todėl, priartėjęs prie ta pačia kryptimi važiuojamosios kelio dalies dešiniu kraštu dviračiu važiavusio Š. S., laiku jo neapvažiavo, į jį atsitrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.
P. D. teisme parodė, kad tiksliai nematė, bet mano, kad ne jis, o prieš jį važiavęs tamsus automobilis šonu kliudė dviratininką, prispaudė jį prie stulpo ir nuvažiavo toliau, o jo automobilis susidūrime su dviratininku nedalyvavo. Jis sustojo neprivažiavęs kokių 5 metrų iki stulpo. Tačiau, skirtingai negu teigia kasatoriai, teisėjų kolegija laiko, kad teismai surinko pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, kad eismo įvykį, dėl kurio žuvo Š. S., sukėlė būtent P. D.. Nors nėra liudininkų, tiesiogiai mačiusių įvykį, o P. D. teigia, kad ne jis, o kitas automobilis partrenkė dviratininką, jo teiginius paneigia byloje surinkta ir teisme išnagrinėta medžiaga. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2013 m. gruodžio 19 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad ant dviračio „Alpina“ detalių (galinio rato padangos, galinio rato kairiojo šono ir dviračio balnelio) yra kontakto (smūgio, braukimo) metu įsitrynusių dviejų tipų pašalinio lako pėdsakai. Ant dviračio „Alpina“ galinio rato padangos „Zaffiro“ ir galinio rato kairiojo šono rastas pašalinis bespalvis lakas ir tirti pateiktų automobilio „VW Polo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio dažų dangos pavyzdžių perdažytos dangos viršutinis bespalvis lakas yra vienodi. Ant dviračio,,Alpina“ balnelio rastas pašalinis bespalvis lakas ir tirti pateikto automobilio,,VW Polo“ variklio dangčio dažų dangos pavyzdžio perdažytos dangos viršutinis bespalvis lakas yra vienodi. Tuo tarpu P. D. teigė, kad būtent tamsios spalvos automobilis partrenkė dviratininką.
Bylos medžiagoje aiškiai matomos įvykio vietoje paliktos automobilio padangų protektorių žymės. Eismo įvykio vietos apžiūrą ir pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikusi tyrėja I. G., apklausiama teismo posėdyje, nurodė, kad schemoje pažymėtos juostos reiškia automobilio ratų pėdsakus. Ji mačiusi, kad pėdsakai baigiasi beveik prie stulpo, o P. D. mašina yra šiek tiek patraukta atgal. Pasak įvykio vietoje buvusių liudininkų bei eksperto nuomone, jie priklausė automobiliui „VW Polo“. Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte, vadovaujantis 2013 m. liepos 17 d. eismo įvykio planu, nuotraukomis, padarytomis tuoj po įvykio eismo įvykio vietoje, bei kita bylos medžiaga išnagrinėta eismo įvykio situacija, pateikta išvada, kad automobilio,,VW Polo“ vairuotojas P. D. eismo juosta, nuvažiavimu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės važiavo apie 37 km/h greičiu, o prieš jį asfaltuotos kelio dalies dešiniuoju kraštu važiavo dviratininkas Š. S.. P. D., pasukęs į dešinę, intensyviai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę. Įstrižai kelio iš kairės į dešinę judantis automobilis,,VW Polo“ kliudė dviratininką. Dėl kontakto dviratininkas nukrypo į dešinę ir nuvažiavo nuo asfaltuotos kelio dalies. Po to, dviratis dešinės vairo rankenos išoriniu paviršiumi ir pats dviratininkas kliudė stulpą ir dviratininkas nugriuvo kairiau stulpo. Po kontakto su dviračiu intensyviai stabdomas automobilis,,VW Polo“ nuvažiavo nuo kelio į dešinę ir sustojo prie pat stulpo, priekinės dalies kairiąja puse įsirėmęs į pamatinę stulpo dalį. Dėl šio kontakto buvo apgadintas automobilio priekinis bamperis kairėje pusėje, apačioje. Be to, ekspertas padarė išvadą, kad dviratis ir juo važiavęs Š. S. bei automobilis,,VW Polo“ turėjo sąlytį su gatvės apšvietimo stulpu. Prieš eismo įvykį Š. S. privalėjo važiuoti dešiniuoju kelkraščiu, o automobilio vairuotojas P. D. – pravažiuoti pro jį, paliekant saugų intervalą iš šono. Vairuodamas automobilį ir artėdamas prie priekyje jo dešiniau važiavusio dviratininko, P. D. saugiai pro jį nepravažiavo, o nusukdamas į dešinę, kliudė dviratininką, ir tai techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Pėdsakai, buvę ant automobilio,,VW Polo“ priekinio bamperio, po dešiniuoju priekiniu žibintu, atsirado dėl kontakto su dviračio užpakaliniu ratu. Ši išvada atitinka tiek įvykio vietos plane nurodytą automobilio,,VW Polo“ padėtį, tiek ir kitą bylos medžiagą.
Kasaciniame skunde teigiama ir tai, kad teismai netinkamai sprendė priežastinio ryšio klausimą, nes tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir turėjo būtinąjį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Kasatoriai teigia, kad dviratis „Alpina“ – sportinis dviratis, skirtas varžyboms uždarame treke (velodrome), yra vienas greičiausių ir neturintis stabdžių, todėl, atsižvelgiant į KET reikalavimus, važinėti juo miesto gatvėmis, kur yra automobilių eismas, draudžiama. Tačiau, kaip matyti iš nuotraukų, esančių byloje, Š. S. vairuojamas dviratis turėjo priekinius stabdžius, nebuvo tik užpakalinių stabdžių. Be to, skirtingai negu teigia kasatoriai, dviratininkas jokių Kelių eismo taisyklių nepažeidė ir užpakalinių stabdžių nebuvimas jokios įtakos šiam eismo įvykiui neturėjo. KET pažeidė būtent P. D., per vėlai pastebėjęs dviratį ir prasilenkdamas su juo nepaliko saugaus atstumo, dėl to susidūrė su dviratininku, liesdamas dviračio užpakalinį ratą. Netikėtai įgavęs pagreitį, dviratis nuvažiavo nuo kelio ir dviratininkas kontaktavo su stulpu. Tikėtina, kad, kaip teigia P. D., priekyje iš tikro važiavo tamsus automobilis ir dėl to P. D. per vėlai pamatė dviratininką. Taigi jis šioje situacijoje buvo nepakankamai atidus. Jis pažeidė KET 132 ir 134 punktų reikalavimus, įpareigojančius vairuotoją, atsižvelgiant į greitį, laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, o jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Be to, P. D. teiginys, kad pamatęs kaip priekyje važiuojantis automobilis padarė staigų s raidės manevrą, o jis, reaguodamas į situaciją, pasuko į dešinę, nėra logiškas P. D. nupasakotu atveju.
Tai, kad būtent P. D. dalyvavo eismo įvykyje, seka ir iš liudytojų R. S., V. R., G. Č. ir A. S. parodymų. Jie, praėjus trumpam laikui, atvyko į eismo įvykio vietą. Nė vienam iš jų P. D. nesakė, kad eismo įvykyje dalyvavo kitas automobilis. Nieko nesakė apie kito automobilio dalyvavimą eismo įvykyje kasatorius, po kelių dienų atvykęs pas tyrėją. Tuo tarpu, pasak liudytojų, po įvykio jis buvo labai susijaudinęs. Susijaudinimą patvirtina ir pats kasatorius, teigdamas, kad dėl to išgėrė visą buteliuką gudobelės tinktūros. Tačiau nesuprantama tokio susijaudinimo priežastis, jei kasatorius nedalyvavo eismo įvykyje ir jam nebuvo dėl ko pergyventi.
Dėl pirmiau išdėstytų motyvų teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir keisti šios teismų sprendimų dalies.
Dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo
Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.
Pagal BPK 312 straipsnį proceso dalyviai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo nuosprendžių. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Tačiau pažymėtina, kad to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Tačiau, nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tai esminis BPK reikalavimų pažeidimas, nes dėl jo apeliacinės instancijos teismo priimtus nuosprendį ar nutartį negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka“; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-60/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-60/2014">2K-60/2014</a>, 2K-202/2014, 2K-240/2014, 2K-7-414-303/2015). Analogiškai šis klausimas sprendžiamas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90, § 61; 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Česnulevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41922/06, Fomin prieš Moldovą, peticijos Nr. 36755/06). Taigi apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas.
Šioje byloje P. D., pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, ir jo gynėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo, ginčijo pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų (jo paties, nukentėjusiųjų parodymų, specialistų išvadų, tarp jų ir dėl neblaivumo nustatymo, ekspertizės akto išvadų, liudytojų, nemačiusių įvykio, parodymų, kitų bylos duomenų) vertinimą, neišsamų bylos išnagrinėjimą ir teismo šališkumą (neapklausus nuteistojo nurodytų liudytojų, specialistų, ekspertų, nepripažinus įrodymais nuteistojo teiktų duomenų) ir nustatytas faktines aplinkybes (eismo įvykio bei nukentėjusiojo patirtų sužalojimų atsiradimo mechanizmą), nurodydami teismo padarytus BPK 7 straipsnio, 20 straipsnio 3–4 dalių, 305 straipsnio 1, 5–6 dalių pažeidimus, taip pat netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 281 straipsnio 6 dalies (dėl priežastinio ryšio tarp eismo įvykio ir atsiradusių padarinių, kaltės) – taikymą, ir prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir P. D. išteisinti.
Iš apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą išnagrinėjo išsamiai ir visapusiškai, motyvuotai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus – dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, specialistų išvadų, ekspertizės akto ir kitų bylos įrodymų vertinimo, eismo įvykio bei nukentėjusiojo patirtų sužalojimų atsiradimo mechanizmo, kaltės, neblaivumo nustatymo procedūros reikalavimų laikymosi, pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti byloje iškilusius prieštaravimus dėl specialias žinias turinčių asmenų pateiktų išvadų ir įgyvendindamas rungimosi principą (BPK 7 straipsnis), atliko dalinį įrodymų tyrimą – į teismo posėdį iškvietė ekspertą ir specialistus, kurie atsakė į proceso dalyvių klausimus, ir, įvertinęs šiuos papildomus specialistų paaiškinimus kitų bylos įrodymų visumos kontekste, argumentuotai atmetė nuteistojo keliamas versijas dėl kito automobilio dalyvavimo eismo įvykyje ir P. D. vairuojamo automobilio nekontaktavimo su dviračiu. Teismas itin išsamiai išanalizavo ir detaliai pasisakė dėl nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su eismo įvykio ir nukentėjusiojo patirtų sužalojimų atsiradimo mechanizmu, tarp jų ir dėl eismo įvykio vietoje buvusio stulpo išjudinimu (pasvirimu), ant P. D. automobilio rasto kraujo identifikavimu, ant automobilio ir dviračio paviršių rasto lako atitikimu vienas kitam, automobilio atgalinio važiavimo ir manevravimo pėdsakų buvimu eismo įvykio vietoje. Šis teismas taip pat argumentavo, kodėl pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl leistinos alkoholio koncentracijos normos P. D. kraujyje eismo įvykio metu viršijimo, pasisakė ir dėl P. D. atliktos neblaivumo nustatymo procedūros ir nurodė, jog nuteistojo neblaivumas buvo nustatytas pagal patvirtintas ir aprobuotas metodikas, o tai, kad prieš atliekant P. D. kraujo tyrimą buvo rastas mažesnis kraujo kiekis, negu nurodyta dokumentuose, neturėjo jokios įtakos P. D. neblaivumo laipsniui nustatyti. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl priežastinio ryšio tarp kilusio eismo įvykio ir atsiradusių pasekmių buvimo, vertino apeliantų nurodomą versiją dėl techniškai netvarkingo dviračio ir nukentėjusiojo, kaip eismo dalyvio, veiksmus ir aiškiai nurodė, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl P. D. veiksmų, ir tokias išvadas argumentavo. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies (dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio sumažinimo) ir dėl to taip pat motyvuotai nutartyje pasisakė. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasatoriai BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimus iš esmės grindžia nesutikimu su teismų padarytu nuteistajam nepalankiu įrodymų vertinimu, tačiau kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tai savaime nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.
Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir motyvuotai nutartyje pasisakė dėl nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytų konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentų tiek dėl byloje sprendžiamų faktinių, tiek ir dėl teisinių pagrindų, byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo P. D. ir jo gynėjo advokato Jono Skruzdžio kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Jonas Prapiestis
Viktoras Aidukas
Vytautas Piesliakas
