J. Š., D. J., V. Š., A. K. ir M. M. pagal BK 199 str., 1992 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-99-648/2016 Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00366-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.15.1.1;

2.1.15.3.1

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Eligijaus Gladučio ir pranešėjo Artūro Pažarskio,

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,

nuteistajam J. Š. (J. Š.),

civilinio ieškovo atstovei M. M.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atstovų A. K. ir M. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 12 d. nutarties.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu nuteisti:

J. Š. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį 90 MGL (3389 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu, t. y. iki 60 MGL (2260 Eur) dydžio. Į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. kovo 9 d. iki kovo 10 d., t. y. viena para. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1) a papunkčiu, 2) a papunkčiu, viena sulaikyme ir suėmime išbūta diena atitinka 2 MGL dydžio baudą. Nustatyta, kad galutinis J. Š. mokėtinos baudos dydis yra 58 MGL (2184 Eur);

D. J. (D. J.) – pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 90 MGL (3389 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu, t. y. iki 60 MGL (2260 Eur) dydžio. Į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. kovo 9 d. iki kovo 10 d., t. y. viena para. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1) a papunkčiu, 2) a papunkčiu, viena sulaikyme ir suėmime išbūta diena atitinka 2 MGL dydžio baudą. Nustatyta, jog galutinis D. J. mokėtinos baudos dydis yra 58 MGL (2184 Eur).

Iš J. Š. ir D. J. solidariai priteista 151 180,00 Lt (43 804 Eur) padaryta žala valstybei.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, automobilis „VW Multivan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dvi radijo stotys: „Wouxun“, ICOM ir dvi antenos, kaip uždraustos veiklos priemonės, konfiskuoti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalis, kuria civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš nuteistųjų J. Š. bei D. J. solidariai priteista 151 180 Lt (43 804 Eur; turėtų būti 43 784,75) dydžio valstybei padaryta žala, pakeista – iš J. Š. ir D. J. solidariai valstybei priteista 105 400 Lt (30 525,95 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje aptikti rašymo apsirikimai: vietoje nurodyto „BK 199 straipsnio 1 dalies“, nurodyta, kad J. Š. ir D. J. pripažinti kaltais, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 1992 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Artūro Pažarskio pranešimo, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistojo, sutikusio su kasaciniu skundu, civilinio ieškovo atstovės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

J. Š. ir D. J. pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami kartu, neteisėtai, tyčia, pažeisdami nustatytą akcizais apmokestinamų prekių gabenimo bei laikymo tvarką: Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 4-312, 2010 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 4-31 ir 2012 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-443 redakcija) 2 punkto 2.1 ir 2.1.1 papunkčių reikalavimus, nustatančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, 3 punkto 3.1 ir 3.1.2 papunkčių reikalavimus, įtvirtinančius, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, 2014 m. kovo 9 d., apie 16.10 val., Fermos k., Lavoriškių sen., Vilniaus r., iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ir automobiliu „VW Multivan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo išregistruotas, VĮ „Regitra“ duomenų bazėje registruotas V. Š. vardu, gabeno į Vilniaus r., Kalvelių sen., Kenos k., akcizais apmokestinamas prekes (pažymėtas Baltarusijos Respublikos akcizinių prekių žymėjimo ženklais) – 18 000 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, 2000 vnt. pakelių cigarečių „Fest 7“, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 151 180 Lt (43 784,75 Eur).

Kasaciniu skundu civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovai A. K. ir M. M. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir VMI prie FM 2014 m. birželio 25 d. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika valstybei padarytos žalos atlyginimo tenkinti visa apimtimi, t. y. priteisti iš J. Š. ir D. J. valstybės naudai 30 525,95 Eur nesumokėtų akcizų, 979,88 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.71 straipsnio 1 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies ir 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, tai lėmė neteisingo, teisiškai nepagrįsto sprendimo atmesti civilinį ieškinį dėl valstybei padarytos žalos atlyginimo dėl delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimo priėmimą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas atmetė VMI prie FM apeliacinį skundą motyvuodamas tuo, kad mokesčių mokėjimas yra viešosios teisės nustatytas privalomas mokėjimas, o ne privatinės teisės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas, nuteistųjų J. Š. ir D. J., kaip mokesčių mokėtojų, mokestinė prievolė kildinama iš nesumokėtų mokesčių už įgytus ir gabentus tabako gaminius – akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, o mokestiniai teisiniai santykiai yra tiesiogiai reguliuojami viešosios teisės normos, ir konstatavo, kad tokiu atveju privatinės (civilinės) teisės normos iš viso netaikytinos.

CK 1.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais.

Kasatoriai pažymi, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau –Mokesčių administravimo įstatymas) nereglamentuoja teisinės situacijos, kai asmuo nesumoka mokesčių ir dėl to valstybė patiria žalą, nes negauna pajamų dėl neteisėtų asmens veiksmų.

Tuo tarpu, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 32 straipsnio 4 dalimi, civiliniam ieškovui suteikta teisė pagal savo kompetenciją ginti valstybės interesus, jis įpareigotas užtikrinti, kad mokesčiai į biudžetą būtų sumokėti. Tam, kad mokesčių administratorius galėtų vykdyti pavestas funkcijas, jam, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 17 punktu, suteikta teisė pagal savo kompetenciją pareikšti ieškinį teismui dėl sandorio ar jo dalies pripažinimo negaliojančiu, būti ieškovu ar atsakovu kitose bylose. Bylų, kuriose turi teisę dalyvauti mokesčių administratorius, gindamas valstybės interesus, sąrašas nėra baigtinis.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtu buvę neteisėtų veiksmų. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 23 punktą, 13 straipsnį, mokesčiai yra valstybės finansų sistemos dalis, vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių. Nesumokėjus mokesčių valstybė negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas.

Kasatoriai teigia, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog nuteistieji įgijo ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, už kurias nebuvo sumokėti privalomi sumokėti mokesčiai bei delspinigiai. Dėl nesumokėtų mokesčių valstybė patyrė turtinę žalą, nes neteisėtai negavo pajamų (mokesčių).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, laikomos turtine žala, kurią privalo visiškai atlyginti kalti (atsakingi) asmenys (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Nusikalstama veika padaryta turtinė ar neturtinė žala turi būti atlyginama (BPK 109 straipsnis, 110 straipsnio 1 dalis). BPK nėra nuostatų, kurios neleistų iš kaltininkų išieškoti dėl jų veiksmų negautos naudos. Priešingai, minėtos teisės normos, pasak kasatorių, įtvirtina imperatyvą atlyginti visą nusikalstama veika padarytą žalą.

Kasatoriai teigia, kad valstybė dėl nesumokėtų mokesčių patyrė turtinę žalą, nes neteisėtai negavo pajamų, todėl ją privalo visiškai atlyginti nusikalstamą veiką padarę asmenys – J. Š. ir D. J., kurie nuteisti pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį ir kurių deliktinė prievolė kildinama iš nesumokėtų mokesčių. Deliktinius prievolinius teisinius santykius reglamentuoja CK, o ne mokesčius reglamentuojantys teisės aktai. Todėl, vadovaujantis CK nuostatomis, turi būti sprendžiamas klausimas dėl delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimo pagal baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika valstybei padarytos žalos atlyginimo.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų praktiką dėl civilinių ieškinių patenkinimo neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis bylose, kai valstybė dėl neteisėtų veiksmų negauna pajamų (mokesčių), nuosekliai formuoja Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-55')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-55">1A-55</a>5/2011, 1A-374/2012, 1A-424/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiais atvejais, kai dėl mokestinių teisinių santykių srityje padarytų nusikalstamų veikų yra pradedamos procedūros, numatytos BPK (ikiteisminis tyrimas bei teisminis nagrinėjimas), mokesčių administratorius jam pavestą funkciją – išieškoti biudžetui padarytą žalą, visų pirma turėtų įgyvendinti būtent šių procedūrų metu ir tai atitiktų proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principus, nes būtent baudžiamojoje byloje yra surenkami pirminiai ir tiesioginiai įrodymai, jų pagrindu padaromos išvados dėl mokestinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, šių pažeidimų pobūdžio bei apimties. Be to, atsiranda teisinės prielaidos padarytą žalą biudžetui išieškoti ne tik iš mokesčio mokėtojo (juridinio asmens), kaip jis suprantamas pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, bet ir iš kitų fizinių asmenų, savo veiksmais prisidėjusių (solidariai) prie žalos biudžetui padarymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00MzgtMTIyMS0xNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-438-1221-14')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-438-1221-14">A-438-1221-14</a>).

Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad delspinigiai už laiku nesumokėtus akcizus nėra nuteistųjų įvykdytos veikos pasekmė, nes nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos (delspinigių), todėl jų priteisimas negalimas, yra teisiškai nepagrįsta, o apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atmetamas civilinio ieškovo prašymas pagal pareikštą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje priteisti delspinigius už valstybei laiku nesumokėtus akcizus, keistina.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutarime delspinigių paskirtimi nurodomas kompensavimas valstybei tų lėšų, kurių ji nebūtų praradusi, jeigu būtų buvę sumokėti importo muitas ir (arba) atitinkamas mokestis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad delspinigiai už nesumokėtus mokesčius yra teisės aktuose nustatyti ir preziumuotini minimalūs valstybės nuostoliai, atsiradę dėl mokesčių nesumokėjimo arba dėl netinkamo ar ne laiku atlikto mokesčių sumokėjimo (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-29/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-29/2011">3K-3-29/2011</a>).

Šioje byloje teismai neginčytinai konstatavo, kad nuteistieji įgijo ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), už kurias nebuvo sumokėti privalomi mokesčiai, t. y. įvykdė nusikalstamą veiką, todėl delspinigiai yra būtent veikos pasekmė – nesumokėjus įstatymo nustatyta tvarka ir terminu mokesčių į valstybės biudžetą, atsiranda pareiga mokėti delspinigius, kurie tampa neišvengiami.

Kasaciniame skunde teigiama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime išaiškino, jog remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Tačiau, pasak kasatorių, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-144/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-144/2014">3K-7-144/2014</a> nagrinėtos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėtomis šioje konkrečioje byloje, neargumentavo, būtent kokios teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės, skiriasi nuo nagrinėtų civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-144/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-144/2014">3K-7-144/2014</a>. Kasatorių nuomone, šiuo atveju svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį baudžiamojoje byloje, turi teisę prašyti ne tik priteisti žalos atlyginimą, bet ir CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu reikalauti priteisti procesines palūkanas, kurių dydžiai nustatyti CK 6.210 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nurodė, kad tokios aplinkybės, kaip antai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; sprendimo argumentacijos įtikinamumas; sprendimą priėmusio teismo sudėtis (ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; turi būti vertinamos precedentų konkurencijos atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo 9 punktas). Kasatoriai teigia, kad šiuo atveju nebuvo analizuota teisinė situacija, kai tuo pačiu teisiniu klausimu yra keli konkuruojantys teismo precedentai. Taigi, vien ta aplinkybė, kad byloje buvo pateikta atskiroji nuomonė, nepaneigia civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-144/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-144/2014">3K-7-144/2014</a> suformuoto precedento teisinės reikšmės. Kasaciniame skunde pažymima, kad vėlesne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika minėtoje civilinėje byloje pateikta šio teismo pozicija dėl procesinių palūkanų priteisimo, kai piniginė prievolė kyla iš delikto, nebuvo pakeista.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas civilinio ieškovo prašymą priteisti procesines palūkanas, nurodė, kad nei Mokesčių administravimo, nei Akcizų įstatymuose tokių palūkanų mokėjimas nenustatytas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Atsižvelgiant į tai, kad procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai taikytini ir procesinėms palūkanoms (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-144/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-144/2014">3K-7-144/2014</a>).

Kasatorių nuomone, nei Mokesčių administravimo, nei Akcizų įstatymuose tokios palūkanos nenumatytos, nes jas nustato procesinės teisės normos, kurios taikytinos, kai atsakovas neįvykdo prievolės ir ieškovas CK numatytais pagrindais kreipiasi į teismą dėl prievolės įvykdymo. Be to, priešingai nei delspinigių kaip netesybų reikalavimo priteisti atveju, CK nenumatytas imperatyvas, kad tokios palūkanos turi būti numatytos sutartyje, teismo sprendimu ar įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.71 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos, kurios yra ir kompensuojamosios palūkanos, deliktinės atsakomybės taikymo atveju žalą patyrusiam asmeniui (šiuo atveju dėl laiku nesumokėto akcizų mokesčio), kuris kreipiasi į teismą dėl prievolės įvykdymo, taip pat yra priteistinos. Pareiga atlyginti žalą yra piniginio pobūdžio (piniginė prievolė), o deliktinės prievolės objektas – pinigai.

Civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovų A. K. ir M. M. kasacinis skundas atmestinas.

Kasaciniame skunde civilinio ieškovo atstovai, pateikdami nuorodas į CK, Mokesčių administravimo ir Akcizų įstatymus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinė išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-144/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-144/2014">3K-7-144/2014</a>), remdamiesi konstitucine doktrina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 24 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimais) ginčija pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalis dėl 979,88 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nepriteisimo iš nuteistųjų J. Š. ir D. J.. Kasaciniame skunde teigiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino BPK 109 straipsnio nuostatas, nes baudžiamojoje byloje netinkamai nustatė civilinio ieškinio dalyką. Anot kasatorių, remiantis CK Šeštos knygos XXII skyriaus pirmo ir trečio skirsnių nuostatomis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismai turėjo spręsti delspinigių bei procesinių palūkanų klausimą bei juos priteisti. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog dėl nusikalstamos veikos padaryta turtinė žala yra baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio dalykas, tačiau šiame straipsnyje nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji yra apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalinga pasekmė. Žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas ir įrodinėjamas byloje.

BK 1992 straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Šios nusikalstamos veikos objektas yra tokių prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo bei realizavimo tvarka, papildomas objektas – valstybės mokesčių (finansų) sistema, nes atliekant šio straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus su akcizais apmokestinamomis prekėmis siekiama išvengti mokesčių mokėjimo už disponavimą prekėmis, kurioms yra nustatyti akcizai, kaip viena iš valstybėje nustatytų mokesčių rūšių. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra prekės, kurios apmokestinamos pagal Akcizų įstatymą. Turtinė žala padaroma mokesčių sistemai. Byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad dėl nuteistųjų J. Š. ir D. J. nusikalstamų veiksmų – nesumokėtų akcizų mokesčių – Lietuvos valstybė patyrė žalą – tai yra negavo pajamų, todėl apeliacinės instancijos teismas priteisdamas solidariai iš nuteistųjų 105 400 Lt (30 525,95 Eur) sumą valstybei nesumokėto akcizo mokesčio pagrįstai šioje dalyje tenkino civilinį ieškinį.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad mokesčių santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas; tai – valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp mokesčio mokėtojų ir valstybės institucijų, šių priimti sprendimai (nurodymai) yra privalomi mokesčio mokėtojams (2003 m. lapkričio 17 d., 2010 m. vasario 12 d., 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimai). Mokestinės prievolės užtikrinimo būdus nustato Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalis. Vienas iš tokių būdų yra delspinigiai. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog mokesčių teisėje delspinigiai traktuojami kaip sankcija, kuri gali būti taikoma asmeniui, laiku ar tinkamai neįvykdžiusiam pareigos mokėti mokesčius (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutarimas). Atvejai, kai yra skaičiuojami delspinigiai už mokesčių nemokėjimą ar pavėluotą mokėjimą, delspinigių skaičiavimo pradžia, trukmė, dydis yra Mokesčių administravimo įstatymo reguliavimo dalykas. Šiuo atveju CK normos, reglamentuojančios prievolių užtikrinimą – CK Šeštos knygos V skyrius – netaikomos (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Kadangi nuteistųjų J. Š. ir D. J., kaip mokesčių mokėtojų, mokestinė prievolė kilo iš akcizų mokesčių nemokėjimo, o mokestinius teisinius santykius reguliuoja viešosios teisės normos, byloje nėra pagrindo priteisti delspinigius, taikant privatinės (civilinės) teisės normas. Taigi kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl bendrųjų baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių BK 2 straipsnio nuostatų taikymo ir jų santykio su CK 6.249 straipsnio 1 dalimi bei baudžiamosios atsakomybės prigimties.

Teisėjų kolegijos vertinimu taip pat nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nepriteisimo iš nuteistųjų J. Š. ir D. J.. Kasatoriaus atstovai kasaciniame skunde teigia, jog CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytos procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, deliktinės atsakomybės atveju žalą patyrusiam asmeniui (dėl laiku nesumokėtų akcizų mokesčių), kuris kreipiasi į teismą dėl prievolės įvykdymo taip pat yra priteistinos. Su tokiais argumentais nesutiktina.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių. Teismų praktikoje nustatytos procesinės palūkanos yra priteisiamos ir civilinėse bylose, kai žala kyla iš delikto. Procesinės palūkanos yra skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje pasisakyta, jog procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti yra būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-505/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-505/2010">3K-3-505/2010</a>).

Baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat minėta, kad baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, todėl procesinės palūkanos, kaip ir delspinigiai, nėra BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padariniai. Pažymėtina, jog ir Mokesčių administravimo bei Akcizų įstatymai nenumato procesinių palūkanų mokestinių ginčų procese. Teisėjų kolegijos vertinimu procesinės palūkanos baudžiamosiose bylose, kai žala valstybės biudžetui padaroma dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nemokant mokesčių, nepriteistinos.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasatoriai savo prašymą priteisti procesines palūkanas be pagrindo grindžia konstitucine doktrina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimu) dėl precedento, nes šioje baudžiamojoje byloje teismų nustatytos faktinės aplinkybės netapačios toms, kurios nurodytos kasacinėje išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-144/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-144/2014">3K-7-144/2014</a>. Nagrinėjamoje byloje, be kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, skiriasi nusikaltimo objektas (šiuo atveju – valstybės mokesčių sistema, o kasaciniame skunde minimoje kasacinėje išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartyje – fizinio asmens sveikata ir nuosavybė); kaltininko tyčios kryptingumas; nusikalstamų padarinių pobūdis ir kt.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad, spręsdami civilinio ieškinio pagrįstumo ir jo dydžio klausimus, teismai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovų A. K. ir M. M. kasacinį skundą.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Eligijus Gladutis

Artūras Pažarskis