Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 179 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką

Baudžiamoji byla Nr. 2K-56-693/2016

Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00060-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.2;

2.1.7;

2.4.2.1

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vytauto Masioko,

sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

išteisintajam R. R. ir jo gynėjui advokatui Vytenui Gubavičiui,

nukentėjusiajam G. J. ir jo atstovui advokatui Gintarui Černiauskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo G. J. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 179 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. J. civilinis ieškinys atmestas. Iš G. J. ekspertei Gražinai Lygnugarienei priteista 8000 Lt (2317 Eur) ekspertizės išlaidų.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 30 d. nutartis, kuria, iš dalies patenkinus nukentėjusiojo G. J. apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendis pakeistas, panaikinant jo dalį dėl ekspertizės išlaidų iš G. J. priteisimo ir klausimą dėl ekspertizės išlaidų priteisimo perduodant nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą, nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti – panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, išteisintojo ir jo gynėjo advokato, prokuroro, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. R. R. išteisintas pagal BK 179 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo tuo, kad jis nuo 2006 m. spalio 5 d. iki 2012 m. gegužės 4 d., neteisėtai prisijungęs prie G. J. ir L. J. priklausančio elektros energijos tiekimo tinklo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai naudojosi elektros energija: kieme įrengtoje siurblinėje, kurios eksploatavimui sunaudotą elektros energiją apskaito siurblinėje įrengtas kontrolinis elektros skaitiklis, prie kurio gnybtų neteisėtai prijungė du trijų fazių kabelius, iš kurių vieną sujungė su vandens siurblinės elektros įrenginiu, o antrą kabelį po žeme nutiesė į savo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip iš dalies savo namui neteisėtai naudojo elektros energiją, apskaitomą G. J. ir L. J. priklausančio namo, (duomenys neskelbtini), elektros energijos apskaitos skaitikliais, ir dėl to G. J. ir L. J. padarė 22 865,93 Lt (6622,43 Eur) turtinę žalą.

2. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad byloje nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių R. R. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, dėl to priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nukentėjusiojo G. J. apeliacinį skundą patikrinęs išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pritarė pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimui, todėl šią skundo dalį atmetė. Be to, šis teismas nutartyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 105 straipsnio 6 dalies nuostatos taikomos tik privataus kaltinimo bylų procesui ir nėra pagrindo laikyti, jog šis baudžiamasis procesas buvo pradėtas tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą (privataus kaltinimo tvarka), be to, ekspertizė buvo paskirta teismo iniciatyva, ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš nukentėjusiojo G. J. priteisė ekspertizės išlaidas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl ekspertizės išlaidų iš G. J. priteisimo panaikino, o klausimą dėl jų priteisimo perdavė nagrinėti apylinkės teismui.

3. Kasaciniu skundu nukentėjusysis G. J. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį R. R..

3.1. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 22, 179 straipsnio 1 dalį, ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus.

3.1.1. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai, selektyviai vertino byloje esančius įrodymus, taip pat ir netiesioginius, nevertino jų visumos. Pasak kasatoriaus, šios bylos aplinkybės ir nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas kaltinamasis, galimas padarymo mechanizmas rodo, kad tiesioginių įrodymų buvimo tikimybė yra itin maža, todėl kaltinamojo kaltė ir buvo įrodinėjama netiesioginiais įrodymais. Pasak kasatoriaus, apkaltinamojo nuosprendžio išvados gali būti grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Baudžiamojo proceso taisyklės neįtvirtina reikalavimo kaltę pagrįsti tik tiesioginiais įrodymais, o jų nesant, draudimo priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Kasatorius pažymi, kad kaltinamojo kaltę aiškiai ir nedviprasmiškai pagrindė liudytojų I. B., E. K., M. P., V. A., D. G. ir specialistų paaiškinimai, 2012 m. vasario 2 d., gegužės 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų duomenys, byloje pateikti bandymų rezultatai. Tai patvirtina, kad prie nukentėjusiojo gyvenamojo namo įvado ir elektros apskaitos prietaiso buvo prijungtas elektros kabelis, kuris buvo nutiestas po žeme ir pateko į kaltinamajam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą; kabelis yra veikiantis ir juo gali būti tiekiama bei naudojama elektros energija; atjungus elektros energijos tiekimą kaltinamajam priklausančiam žemės sklypui, šiame žemės sklype esantis lauko apšvietimas veikia; atjungus kartu ir elektros tiekimą nukentėjusiajam priklausančiam žemės sklypui, minėtas apšvietimas išsijungia; atjungus elektros energijos tiekimą nukentėjusiojo žemės sklypui, minėtas apšvietimas sumirksi, rodant, jog prisijungiama prie kito energijos šaltinio; po kabelio nukirpimo nukentėjusiajam sąskaitos už elektros energiją itin sumažėjo. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismai sprendimuose nenurodė jokių argumentų dėl minėtų įrodymų nepatikimumo, liečiamumo ir leistinumo reikalavimų neatitikimo, nenurodė, kodėl tokie įrodymai yra atmetami ir jais negali būti vadovaujamasi, t. y. tik deklaratyviai nurodė, jog įrodymų nepakanka.

3.1.2. Kasatorius, nesutikdamas su teismų išvada dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų nepripažinimo įrodymais, pažymi, kad faktinių aplinkybių konstatavimas yra specifinis veiksmas, kurį atlieka nepriklausomas ir nešališkas valstybės pareigūnas – antstolis, vadovaudamasis įstatymais. Antstolis, atlikdamas bet kokį jo funkcijoms priskirtą veiksmą, yra objektyvus ir neturi jokio suinteresuotumo jo atliekamų veiksmų tikslu ar pan., taip pat, konstatuojant faktines aplinkybes, nėra sukuriami ar gaunami tam tikri faktai, o būtent tam tikru būdu užfiksuojami tokie faktai, kurie jau egzistuoja tikrovėje, jų niekaip iš anksto nenulemiant. Dėl to, kasatoriaus nuomone, faktinių aplinkybių konstatavimo būdas bei tikslas ir jį atliekančio asmens teisinė padėtis leidžia daryti išvadą dėl tokių įrodymų tikrumo ir patikimumo. Be to, teismas, nepripažindamas šių duomenų įrodymais, vadovavosi tik vienu motyvu – konstatuojant faktines aplinkybes nedalyvavo kaltinamasis. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamojo dalyvavimas, konstatuojant faktines aplinkybes, niekaip negalėjo jų nulemti, nes konstatuojant tokias aplinkybes nėra užduodami klausimai ar atliekami tam tikri proceso veiksmai, o fiksuojami tikrovėje egzistuojantys faktai, kurių nei kaltinamasis savo dalyvavimu, nei kiti asmenys negali niekaip nulemti ar paveikti. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis turėjo galimybę užduoti klausimus, susijusius su faktinių aplinkybių konstatavimu. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu užfiksuotas aplinkybes patvirtino ir liudytojų, specialisto parodymai, kurie buvo nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems, leidžiantys daryti vieną pagrįstą prielaidą dėl kaltinamojo kaltės.

3.1.3. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai vadovavosi kaltinamąjį neva teisinančiais duomenimis ir rėmėsi tokiais duomenimis, kurie negali būti pripažinti įrodymais. Nors AB „Lesto“ specialistai neteisėto prisijungimo požymių nerado, tačiau, anot kasatoriaus, šie specialistai netikrino, ar nėra neteisėto pajungimo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo elektros įvadų bei kitų elektros prietaisų, jie tik patikrino, ar nėra neteisėto pajungimo tarp AB „Lesto“ prietaisų ir kaltinamojo elektros prietaisų. Be to, AB „Lesto“ neturi nei teisės, nei pareigos tikrinti asmeninių prietaisų tvarkingumo, nes už juos atsako pats elektros vartotojas, kuris turi garantuoti tokių prietaisų tvarkingumą. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors kratos, atliktos kaltinamojo gyvenamajame name, metu nebuvo nustatyta neteisėto prisijungimo požymių, tačiau jos metu taip pat nebuvo tikrinamas joks ryšys tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo elektros įvadų, buvo tikrinamas kaltinamojo vidaus elektros tinklas. Be to, kratos metu laidas, jungiantis nukentėjusiojo ir kaltinamojo elektros tinklus, jau buvo nukirptas, todėl elektros tinklai, nebeegzistuojant juos jungiančio kabelio, negalėjo rodyti tarpusavio ryšio buvimą. Kratos metu kaltinamasis pats nurodė, kur neva galėjo baigtis minimas elektros kabelis, tačiau ši jo versija nebuvo tikrinama. Teismai netinkamai vertino ir ekspertizės aktą, kurio išvados prieštarauja viena kitai bei kitiems byloje esantiems duomenims, o apklausiama ekspertė nebuvo nuosekli, jos atsakymai prieštarauja vieni kitiems ir ekspertizės išvadoms.

3.2. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas kaltinamasis, sudėties požymius ir nesprendė klausimo dėl veikos kvalifikavimo kaip pasikėsinimo. Kasatoriaus manymu, byloje buvo nustatyti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 179 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai: neteisėtas prisijungimas prie energijos tiekimo linijos, ryšių tinklo, saugyklos (veika), padaryta turtinė žala, priežastinis ryšys tarp veikos ir atsiradusios žalos, kaltinamojo tyčia. Kasatorius pažymi ir tai, kad, net ir sutinkant su teismo pozicija, jog nėra pakankamai duomenų, kad buvo padaryta žala, ir nesant aiškiam žalos dydžiui, teismas privalėjo kaltinamojo veiką kvalifikuoti kaip pasikėsinimą. Kaltininkas buvo pradėjęs realizuoti nusikaltimo objektyviuosius požymius, t. y. nutiesė elektros kabelį, jį prijungė prie nukentėjusiojo elektros prietaisų, o kabelį įvedė į jam priklausančią namų valdą turėdamas tikslą, kad naudojant kabeliu tiekiamą elektros energiją ją apskaitytų nukentėjusiojo elektros apskaitos prietaisai.

4. Nukentėjusiojo G. J. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

5. Kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 22, 179 straipsnio 1 dalį – ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus, tačiau iš esmės tai siejama ginčijant žemesnės instancijos teismų ištirtų įrodymų vertinimą ir jų pagrindu padarytas teismo išvadas.

Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį, kad surinktų įrodymų ištyrimas, jų vertinimas, faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis patikrina, ar pagal jas tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar renkant duomenis ir nustatant faktines aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis, 376 straipsnio 1 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012).

Be to, pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasatoriaus manymu, R. R. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip pasikėsinimas padaryti BK 179 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau šis klausimas nebuvo nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme, todėl nenagrinėtinas ir kasacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

6. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus.

6.1. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

7. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog abiejų instancijų teismai, tirdami byloje surinktus duomenis, juos pripažindami įrodymais ir vertindami, nesilaikė minėto BPK straipsnio nuostatų. Priešingai nei teigia kasatorius, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai įvertino visus proceso dalyvių parodymus bei rašytinius įrodymus, tarp jų ir netiesioginius, kaip visumą, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikė išskirtinės prioritetinės reikšmės, padarė motyvuotas išvadas dėl R. R. nekaltumo, t. y. jog neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant BK 179 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

8. R. R. inkriminuotas kaltinimas buvo grindžiamas nukentėjusiųjų G. J. ir L. J., liudytojų V. A., D. L., M. P., E. K., S. P., D. Š. parodymais ir rašytiniais duomenimis (AB,,Lesto“ užduotimis, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, UAB,,Legrana“ raštais, įvykio vietos apžiūros protokolu, duomenimis apie suvartotą elektros energiją), kuriuos pirmosios instancijos teismas ištyrė bylos nagrinėjimo teisme metu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinys, priešingai nei teigia kasatorius, patvirtina tik tą faktą, kad, išjungus G. J. elektros įvado automatą, R. R. priklausančios namų valdos lauko apšvietimo šviestuvai sumirksi, tačiau kodėl taip yra – atsakymo neduoda. Teismas, siekdamas išsamiai ištirti ir išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, pašalinti prieštaravimus, nušalino specialistą I. B., paskyrė elektros inžinerinių tinklų ekspertizę, iškvietė kitą specialistą ir ekspertizę atlikusią ekspertę, juos apklausė teisiamajame posėdyje. Be to, šis teismas ėmėsi visų kitų reikalingų procesinių veiksmų, padedančių tiesai byloje nustatyti: proceso dalyvių prašymu apklausė liudytojus M. D., D. G., L. Š., A. R., M. T., įpareigojo prokurorą atlikti objektų tyrimą (nustatyti, kur eina elektros kabelis ir pan.), pridėjo prie bylos nuotraukas. Šis teismas, priešingai nei teigia kasatorius, nurodė argumentus, paaiškinančius, kurie duomenys pripažintini įrodymais, o kurie – ne, ir, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė esminę išvadą, kad byloje nesurinkta objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog R. R. padarė BK 179 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

9. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, šis teismas nenustatė R. R. neteisėto prisijungimo prie nukentėjusiajam G. J. priklausančio elektros energijos tiekimo tinklo fakto, to nepatvirtina nei byloje atliktos ekspertizės išvados ir vėliau teisiamajame posėdyje apklaustos ekspertės G. Lygnugarienės paaiškinimai, nei kitų proceso dalyvių paaiškinimai, nei rašytinė bylos medžiaga. Priešingai, ekspertizės akte pateikta argumentuota išvada, kad nėra požymių, jog nuo 2006 m. spalio 5 d. iki 2012 m. gegužės 4 d. elektros energija, naudojama namų valdos, priklausančios R. R., būtų apskaitoma G. J. priklausančios namų valdos elektros prietaisais. Šiame ekspertizės akte taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškinta, kodėl išjungus G. J. siurblinėje esantį elektros įvado automatą į tai reaguoja (užgęsta ar sumirksi) lauko šviestuvai, esantys R. R. priklausančioje namų valdoje, kad kabelis, nuvestas iš G. J. namų valdos iki R. R. sklypo ribos, jokios funkcijos neatlieka. Be to, pirmosios instancijos teisme apklausus ekspertę G. Lygnugarienę, specialistą A. A. G., suteikiant proceso dalyviams galimybę jiems taip pat užduoti klausimus, šis teismas, įvertinęs įrodymų visumą, padarė išvadą, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog kabeliu, esančiu G. J. priklausančioje namų valdoje, buvo tiekiama elektros energija, kurią neva naudojo R. R. kiemui apšviesti.

10. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, nukentėjusysis pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė apeliacine tvarka.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, dar kartą patikrinus ir įvertinus R. R. kaltinančius bei teisinančius bylos duomenis, nebuvo nustatyta šio asmens kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 179 straipsnio 1 dalyje, todėl buvo padarytos motyvuotos išvados, jog neįrodyta, kad R. R. padarė kaltinime nurodytą veiką. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys, kad tik teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl visų byloje surinktų įrodymų vertinimo. Priešingai nei teigia kasatorius, visas aplinkybes bei duomenis, galinčius jas paneigti ar patvirtinti, apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino ir nurodė argumentus, paaiškinančius, kurie įrodymai ir kodėl atmestini kaip nepatvirtinantys R. R. kaltės. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, proceso dalyviai – nukentėjusysis bei jo atstovas – neprašė atlikti įrodymų tyrimo, o tik nurodė, kad iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu, jų nuomone, neteisingu įrodymų vertinimu. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13-693/2016, 2K-65-648/2016, 2K-89-139/2016). Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nukentėjusysis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismų nustatytos faktinės aplinkybės, jog G. J. mokesčiai už elektrą buvo gana nemaži, jog tam tikrais momentais sumirksi (užgęsta) lauko šviestuvai, savaime nepatvirtina to fakto, kad R. R. neteisėtai buvo prisijungęs prie G. J. priklausančio elektros energijos tiekimo tinklo. Pažymėtina, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-24/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-24/2014">2K-24/2014</a>). Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014). Be to, apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo tirti visų teorinių nukentėjusiojo sugalvotų elektros pajungimo galimybių ir jomis paremtų versijų, kurios grindžiamos vien prielaidomis, o ne byloje esančiais įrodymais. Įrodinėjimas nėra begalinis procesas, jis baudžiamajame procese turi ribas – turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008).

13. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad kasatorius kasaciniame skunde net neteigia, jog neišsamiai ištirtos bylos aplinkybės, neatsakyta į jo apeliacinio skundo argumentus, tačiau apskritai nesutinka ir su šio teismo įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad į esminius apelianto – nukentėjusiojo – argumentus dėl įrodymų vertinimo ir padarytų išvadų yra atsakyta. Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta, nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

14. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nagrinėdami šią bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, nepadarė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiojo G. J. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Aldona Rakauskienė

Vytautas Masiokas