A. S. pagal BK 178 str., 22 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-155-891/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16960-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.6; 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Arūno Budrio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. kasacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (veika nuo 2024 m. balandžio 20 d. iki 2024 m. gegužės 9 d. (28 epizodai) laisvės atėmimo bausme vieneriems metams trims mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (veika nuo 2024 m. gegužės 10 d. iki 2024 m. birželio 3 d. (15 epizodų) – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams trims mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. S. skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. S. skirtą bausmę įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024 m. birželio 6 d. iki 2024 m. lapkričio 28 d., bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 5 d. nutartis, kuria nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. S. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis laikotarpiu nuo2024 m. balandžio 20 d. iki 2024 m. gegužės 9 d. 28 kartus iš prekybos tinklų pagrobė ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą – įvairių prekių, taip padarydamas turtinę žalą: UAB „Maxima“ – 298,92 Eur, UAB „Iki Lietuva“ – 2705,04 Eur, UAB „Lidl Lietuva“ – 814,01 Eur (bendra turtinė žala – 3817,97 Eur), ir pasikėsino padaryti UAB „Lidl Lietuva“ 154,35 Eur turtinę žalą.

2. Taip pat A. S. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis laikotarpiu nuo2024 m. gegužės 10 d. iki 2024 m. birželio 3 d. 15 kartų iš prekybos tinklų pagrobė svetimą turtą – įvairių prekių, taip padarydamas turtinę žalą: UAB „Rimi Lietuva“ – 153,67 Eur, UAB „Iki Lietuva“ – 1255,06 Eur, UAB „Lidl Lietuva“ – 501,38 Eur, UAB „Norfos mažmena“ – 250,63 Eur, UAB „Topo centras“ – 478 Eur (bendra turtinė žala – 2638,74 Eur).

3. Taip pat A. S. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2024 m. gegužės 17 d. apie 22.08 val. UAB „Lidl Lietuva“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai, matant apsaugos darbuotojams K. Š. ir D. Č. pasikėsino pagrobti 137,91 Eur vertės svetimą turtą – įvairių prekių, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą dėl tęstinės veikos. Vagystės turėjo būti kvalifikuotos atskirai kaip pavienės veikos arba kaip viena tęstinė veika, bet ne dvi. Kasatorius vagysčių iš anksto neplanavo, jos truko beveik du mėnesius, buvo padarytos skirtingose parduotuvėse, esančiose skirtinguose miestuose. Teismai nepagrįstai nustatė, kad 2024 m. gegužės 9 d. tęstinė veika nutrūko ir 2024 m. gegužės 10 d. vėl atsinaujino, kadangi 2024 m. gegužės 10 d. kasatoriui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl atskirų baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje, o ne dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatytos tęstinės veikos. Be to, nesutiktina su teismų teiginiu, kad vagystės buvo vienintelis nuteistojo pajamų šaltinis.

4.2. Taip pat nusikalstama veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Nuteistasis teisme prisipažino dėl atvirosios vagystės įvykdymo tik todėl, kad neprisipažinus nebūtų taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Kasatorius, atėjęs į „Lidl“ parduotuvę, pasiėmė parduotuvės krepšį, kaip pirkėjas prisikrovė įvairių prekių ir paliko prekes sudėtas į „Lidl“ maišą prie įėjimo durų, nes negalėjo išeiti iškart, kadangi ten vaikščiojo salės darbuotoja ir jis nenorėjo, kad jį pamatytų. Palikęs maišą, kad niekas nematytų, ir apėjęs parduotuvę, išėjo pro kasas į kiemą ketindamas įsitikinti, ar jo niekas nepastebėjo. Apie pusvalandį kieme laukė tinkamo momento paimti maišą slaptai, o nutaikęs progą, įėjo į parduotuvę paimti palikto krepšio. Kai pardavėja pasakė, kad parduotuvė nedirba, ir nusisuko, jis, įsitikinęs, jog niekas nežiūri, paėmęs maišą su prekėmis, išėjo pro duris iš salės. Tuo metu, kai jis ėmė maišą, buvo tarp durų, nes jei būtų įėjęs į vidų, durys būtų užsidariusios. Dėl to jis maišą ir buvo palikęs taip, kad atėjęs iš lauko, durims atsidarius, galėtų jį paimti ir išeiti. Praėjus duris, tarp išėjimo durų ir salės durų jį sulaikė apsaugos darbuotojai, kurie buvo pasaloje. Kai jie sušaukė,,stok“, jis jau buvo praėjęs duris ir vagystė jau buvo įvykdyta. Apsaugos darbuotojai jį sulaikė ir paėmė maišą, o jis, pajutęs, kad jo nelaiko, pradėjo bėgti be prekių. Apsaugos darbuotojai nusivedė į parduotuvę, surašė protokolą, iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai išklausė apsaugos darbuotojų, o jis parodė vietą, kur buvo prekės, kur paliko maišą, kur jį sugavo apsaugos darbuotojai, kurie pasaloje buvo ilgiau nei pusvalandį. Kasatorius bėgo nuo apsaugos darbuotojų po to, kai jie sulaikė jį ir paėmė prekes, taigi, jis bėgo be prekių. Dėl šių priežasčių veika nekvalifikuotina kaip atviroji vagystė.

4.3. Be to, teismai nesilaikė BK 54 straipsnyje įtvirtinto teisingumo principo, už pasikėsinimą padaryti atvirąją vagystę skyrė didesnę bausmę nei nustatytas bausmės vidurkis. Nors teismai pripažino nuteistojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau paskyrė tokią bausmę, kurios prašė minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustačiusi prokurorė. Taip pat, netinkamai taikant BK 54 ir 59 straipsnius ir bendrinant bausmes, buvo sudėtos per didelės bausmių dalys. Visiškai sudėjus bausmes būtų laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams devyniems mėnesiams, o sudedant iš dalies – ketveriems metams trims mėnesiams, todėl akivaizdu, kad buvo pridėtos per griežtos bausmių dalys.

5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Anatolijus Koržovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

5.1. Teismai pagrįstai nustatė, kad vagystės iš prekybos vietų kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo nuteistojo A. S. pragyvenimo šaltinis ir jas nuo 2024 m. balandžio 20 d. iki2024 m. gegužės 9 d. ir nuo 2024 m. gegužės 10 d. iki 2024 m. birželio 3 d. jungia bendri, konkretūs sumanymai – vogti ir iš šios neteisėtos veiklos užsidirbti bei patenkinti savo poreikius. A. S. turėjo bendrą tyčią per neapibrėžtą laiko tarpą grobti tam tikrą rinkoje lengvai perparduodamą turtą, suvartojamas prekes ir iš to turėti turtinės naudos sau. A. S. neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip dvi tęstinės veikos, o ne kaip atskiros veikos ar administraciniai nusižengimai. Pirmosios tęstinės veikos nutraukimo momentas yra siejamas su diena, kai A. S. sužinojo, kad dėl jo vagysčių pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Tuo metu A. S. neabejotinai suprato ir žinojo, kad dėl jo veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet jis, to nepaisydamas, vagystes tęsė, todėl jo veiksmai pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti kaip dvi tęstinės veikos. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad iš pareikštų įtarimų iki 2024 m. gegužės 10 d. matyti, jog jie buvo reiškiami dėl pavienių veikų, o ne tęstinės veikos.

5.2. Nuteistojo ketinimai slapta pagrobti prekes peraugo į atvirąją vagystę po to, kai jo veiksmai buvo pastebėti, o jis kartu su pagrobtu turtu bandė pasišalinti iš parduotuvės, tačiau netrukus buvo sulaikytas. Nustačius aplinkybę, kad nuteistojo veiksmai padaryti matant kitam asmeniui, suvokiančiam, jog grobiamas svetimas turtas, t. y. A. S. suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant ir tęsiant veiksmus (bandant pasišalinti su prekėmis), tokie veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas svetimą turtą pagrobti atvirai. Todėl teismai, įvertinę nustatytas aplinkybes, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistojo A. S. padarytą nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo kaip pasikėsinimą padaryti atvirąją vagystę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

5.3. Kasatoriaus skundo argumentai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 54 ir 59 straipsnius ir skyrė per griežtas bausmes tiek už tęstines veikas, tiek už pasikėsinimą padaryti atvirąją vagystę, taip pat nepagrįsti. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pripažinta ir į ją atsižvelgta skiriant bausmes. A. S. nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už kitų nusikalstamų veikų padarymą, taigi, nusikalto būdamas recidyvistas, todėl tai teisingai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje argumentuotai paaiškinta, kokiais duomenimis remdamasis teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti parinkus A. S. švelnesnes bausmes, o tokiai išvadai pritarė apeliacinės instancijos teismas. Įvertinus tęstinių veikų metu padarytus daugkartinius neteisėtus veiksmus, padarytą turtinę žalą bei nuteistojo pasikartojantį neteisėtą elgesį, pagrįstai nuspręsta, kad pridėti bausmių dydžiai yra teisingi.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo A. S. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl tęstinių nusikalstamų veikų

7. Kasaciniame skunde, nesutinkant su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtais sprendimais, keliamas klausimas dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo kaip tęstinių. Nuteistasis laikosi pozicijos, kad jo nusikalstami veiksmai, atlikti nuo 2024 m. balandžio 20 d. iki 2024 m. birželio 3 d., turėjo būti kvalifikuojami arba kaip pavienės nusikalstamos veikos, arba kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Kasatoriaus teigimu, šioje byloje nepagrįstai nustatyta, kad jo nusikalstama veika 2024 m. gegužės 9 d. nutrūko ir 2024 m. gegužės 10 d. jo tyčia vėl atsinaujino, kadangi 2024 m. gegužės 10 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ne dėl tęstinės veikos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, o dėl atskirų baudžiamųjų nusižengimų, todėl nesutiktina su dviejų tęstinių nusikalstamų veikų inkriminavimu. Teisėjų kolegija, pagal nuteistojo kasacinį skundą patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo aspektu, nenustatė pagrindo sutikti su tokiais kasatoriaus argumentais.

8. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas reglamentuojamas BK 63 straipsnyje, kurio 10 dalyje įtvirtinta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. BK nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, todėl šios sąvokos turinys yra atskleidžiamas ir plėtojamas teismų praktikoje.

8.1. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnio nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloseNr. 2K-P-412/2007, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Taip pat tęstine veika gali būti pripažįstamos veikos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011, 2K-192-788/2017) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2008, 2K-7-48/2012, 2K-543/2012, 2K-192-788/2017).

8.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad nusikalstama veika yra tęstinė tais atvejais, kai tas pats asmuo padaro dvi ar daugiau tame pačiame BK straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, iš kurių kiekviena, vertinama atskirai, atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, arba kai, padarius dvi ar daugiau veikų, vienas ar keli veiksmai (ar neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo (ar kitokio teisės pažeidimo) požymius, tačiau jų visuma atitinka BK įtvirtintą nusikalstamą veiką ir visas veikas jungia bendras sumanymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01MS03MTkvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-51-719/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-51-719/2023">2K-P-51-719/2023</a>).

8.3. Pabrėžtina, kad, be anksčiau nurodytų aplinkybių, veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>, 2K-P-31-788/2021). Atsižvelgiant į turto pagrobimo bylų specifiką, veikos tęstinumo papildomais (neesminiais) kriterijais pripažintini tas pats grobiamo turto šaltinis, toks pat pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veikų, ta pati ar greta esanti grobiamo turto buvimo vieta (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQ5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-649/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-649/2006">2K-649/2006</a>, 2K-307/2007, 2K-146/2008, 2K-454/2008, 2K-12/2009, 2K-122-693/2015 ir kt.).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nusikalstamų veikų tęstinumo, pagrįstai vertino byloje nustatytas aplinkybes, kad A. S. iš prekybos tinklų vogė reguliariai, o prekybos vietos, iš kurių buvo grobiamas svetimas turtas, dažnai nebūdavo nutolusios viena nuo kitos, be to, atskirus turto pagrobimo atvejus skyrė nedideli laiko intervalai. Pagal bylos aplinkybes, nuteistasis kai kuriomis dienomis prekes grobdavo ne tik iš skirtingų, bet ir iš tų pačių prekybos vietų po kelis kartus per dieną (pavyzdžiui, 2024 m. balandžio 26 d., gegužės 1 d., gegužės 3 d., gegužės 6 d., o kitos nusikalstamos veikos atveju – 2024 m. gegužės 26 d.). Taip pat, kaip nustatyta byloje, nuteistasis iš visų prekybos vietų grobdavo iš esmės analogiškų rūšių prekes, kurias galėdavo parduoti arba suvartoti pats.

10. Byloje nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, abiejų instancijų teismų buvo tinkamai įvertintos ir pagrįstai pripažintos kaip patvirtinančios A. S. veiksmų tęstinumą ir jo kryptingą bendrą tyčią. Byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad A. S., net ir grobdamas mažesnės vertės turtą, kurio vertė atskirais atvejais nesiekė baudžiamosios atsakomybės ribos, turėjo išankstinį bendrą sumanymą tokius veiksmus tęsti ir po kiekvieno atskiro epizodo suvokė, jog jis ir toliau grobs prekes iš prekybos vietų. Be to, nors nuteistasis teigia vagysčių iš anksto neplanavęs, tačiau tam tikrais atvejais sumanymo pagrobti prekes spontaniškumas ir tyčios apibrėžtumo dėl grobiamų prekių ir (ar) jų kiekio nebuvimas nelaikytini esmine kliūtimi pripažinti turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos tęstinumą, kadangi išvada dėl bendros kaltininko tyčios daroma įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą. Šiuo atveju objektyvieji A. S. nusikalstamų veikų požymiai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų buvo pagrįstai įvertinti kaip pagrindžiantys nuteistojo tyčią, kurios nustatymas yra viena esminių aplinkybių, pripažįstant veiką tęstine.

11. Pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas bendrą nuteistojo tyčią dėl tęstinių nusikalstamų veikų, nuosprendyje rėmėsi ir tuo, kad A. S. nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, neturėjo pajamų pragyventi, negavo nedarbo išmokų, nors po bausmės atlikimo trumpai buvo įsidarbinęs, o vogtas prekes, kaip nurodė nuteistasis, parduodavo arba sunaudodavo pats. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, pritardamas, kad nuteistasis neturėjo pakankamų pajamų pragyventi, papildomai pažymėjo, jog nuteistasis vieną kartą gavo vienkartinę pašalpą, kurios suma nebuvo pakankama ne vieno mėnesio pragyvenimui, o pats nuteistasis nesiėmė jokių priemonių, kad teisėtais būdais gautų lėšų pragyventi, todėl nusprendė, kad kaltinimui aktualiu laikotarpiu vagystės iš parduotuvių buvo nuteistojo pragyvenimo šaltinis. Iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad A. S. padarytų veikų pripažinimą tęstinėmis lėmė nustatytų ir įvertintų faktinių aplinkybių visuma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad skundžiamus sprendimus priėmę teismai būtų netinkamai vadovavęsi įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis nuostatomis, kadangi nusikalstamų veikų tęstinumą pagrindžiančius įrodymus vertino ne atsietai ir jų visumos pagrindu padarė pagrįstas išvadas.

12. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pagrįstai pripažinta, jog A. S. nusikalstamus veiksmus jungė bendra tyčia, kuri nutrūko jam pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką. Prieš pradedant daryti naują tęstinę nusikalstamą veiką 2024 m. gegužės 10 d., tyčia susiformavo iš naujo. Tokia išvada pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų buvo tinkamai ir pakankamai išsamiai motyvuota, grindžiant baudžiamuoju įstatymu ir aktualia teismų praktika.

13. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad, teisėsaugos institucijoms nutraukus trunkamąją nusikalstamą veiką, tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimą, tad asmuo nauju laikotarpiu daro naują nusikalstamą veiką, kurią sudaro nors ir analogiškas, bet iš esmės kitas nusikalstamas elgesys. Pagal kasacinio teismo praktiką, toks EŽTT aiškinimas turėtų būti taikomas ir tęstinės nusikalstamos veikos atvejais, laikantis pozicijos, kad, teisėsaugos institucijoms nutraukus tęstinę veiką, tolesni kaltininko veiksmai suponuoja tyčios atsinaujinimą ir už paskesnius veiksmus asmuo iš naujo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Baudžiamajame procese tęstinės veikos nutraukimo momentu turėtų būti laikomi tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) nurodyti teisėsaugos institucijų veiksmai, kai kaltininkas sužino apie tai, kad dėl jo daromos tęstinės veikos pradėtas baudžiamasis persekiojimas (pavyzdžiui, sulaikymas dėl tos veikos, pranešimo apie įtarimą įteikimas). Jei po to asmuo ir toliau tęsia savo veiksmus, laikytina, kad jo tyčia atsinaujino ir jis daro naują veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje bylojeNr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01MS03MTkvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-51-719/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-51-719/2023">2K-P-51-719/2023</a>).

14. Žemesnės instancijos teismai nusprendė, kad A. S. pagrįstai inkriminuotos dvi tęstinės nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, kadangi pirmosios nusikalstamos veikos nutrūkimo momentas sietinas su A. S. sužinojimu apie dėl jo vagysčių pradėtą baudžiamąjį persekiojimą. Kaip nustatyta byloje, 2024 m. gegužės 10 d. A. S. buvo įteikti 7 pranešimai apie įtarimą. Nors kasatorius pagrįstai nurodo, kad pagal jam įteiktus pranešimus apie įtarimus jis buvo įtariamas padaręs BK 178 straipsnio 5 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas, o ne tęstinę vagystę, tačiau šiuo atveju esminė aplinkybė yra tai, jog A. S., gavęs pranešimus apie įtarimus, sužinojo, kad būtent dėl tų jo veiksmų, kurie vėliau buvo kvalifikuoti kaip tęstinė vagystė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas ir jo veiksmai, nors ir pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, tačiau pareigūnų vertinami kaip nusikalstami. Juo labiau kad nusikalstamos veikos kvalifikavimo keitimas, įvertinus papildomai paaiškėjusias aplinkybes, o šiuo konkrečiu atveju įvertinus svetimo turto grobimo intensyvumą ir sistemingumą, galimas ikiteisminio tyrimo metu. Todėl šioje byloje spręstina, kad esmine aplinkybe, vertinant, ar kaltininko nusikalstama veika nutrūko ir vėliau jam tęsiant tapačius ar vienarūšius veiksmus jo tyčia atsinaujino, laikytinas faktas, jog bent dėl vienos veikos, kuri vėliau kvalifikuota kaip tęstinė, aplinkybių kaltininkui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir taip jam tapo žinoma apie dėl jo veikos (veikų) pradėtą baudžiamąjį persekiojimą.

15. Šiuo atveju A. S. 2024 m. gegužės 10 d. net ir po jam įteiktų pranešimų apie įtarimą tą pačią dieną apie 10.44 val. pagrobė svetimą turtą iš UAB „Iki Lietuva“ parduotuvės ir tokius veiksmus, be kita ko, ir iš kitų prekybos vietų, tęsė iki 2024 m. birželio 3 d. Nors nuteistojo nuo 2024 m. gegužės 10 d. atlikti veiksmai buvo analogiški ankstesniems, besitęsusiems iki 2024 m. gegužės 9 d., tačiau tai jau buvo iš esmės naujas nusikalstamas elgesys. O šios nusikalstamos veikos tęstinumą pagrindžia jau anksčiau aptartos žemesnės instancijos teismų nustatytos ir įvertintos aplinkybės, suponuojančios išvadą apie bendrą A. S. sumanymą grobti svetimą turtą iš prekybos vietų.

16. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, kvalifikuodami nuteistojo A. S. nusikalstamus veiksmus kaip dvi tęstines nusikalstamas veikas, nepadarė nei BK 178 straipsnio 1 dalies taikymo klaidų, nei esminių BPK pažeidimų. Todėl naikinti ar keisti šią skundžiamų žemesnės instancijos teismų sprendimų dalį kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies taikymo

17. Kasatorius, laikydamasis pozicijos, kad vagystė buvo baigta dar iki jo sulaikymo su pagrobtomis prekėmis, o svetimą turtą iš parduotuvės jis pagrobė slapta, nesutinka su žemesnės instancijos teismų išvadomis dėl 2024 m. gegužės 17 d. veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

18. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad šiuo atveju vagystė laikytina baigta nuteistajam praėjus parduotuvės salės duris, tačiau dar neišėjus iš parduotuvės. Nors kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vagystės iš parduotuvių paprastai laikomos baigtomis, kai kaltininkas su pagrobta preke praeina pro kasą ar palieka parduotuvės patalpą, tačiau vagystės baigtumo momentas nėra formaliai ir išimtinai siejamas tik su šiomis aplinkybėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDM5LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-439/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-439/2012">2K-439/2012</a>, 2K-61-489/2018). Tuo tarpu šiuo atveju, pagal byloje nustatytas aplinkybes, nuteistasis, net ir praėjęs parduotuvės duris, neturėjo realios galimybės disponuoti pasikėsintu pagrobti turtu pagal savo valią, todėl jo veiksmai pagrįstai vertinti kaip pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą.

19. BK 178 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už slaptąją ir atvirąją vagystę. Pastaroji laikoma pavojingesne, todėl nusikalstamų veiksmų atvirumas, atskiriantis atvirąją vagystę nuo slaptosios, baudžiamajame įstatyme įtvirtintas kaip šią veiką kvalifikuojantis požymis. Pagal teismų praktiką, vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau apsimeta, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE1LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-415/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-415/2008">2K-415/2008</a>).

20. Veika kvalifikuojama kaip slaptoji vagystė esant apibrėžtai tyčiai turtą grobti slaptai. Jei kaltininko tyčia dėl grobimo būdo yra neapibrėžta (kaltininkui priimtinas bet koks grobimo būdas – slaptas, atviras ir net susijęs su smurto panaudojimu) ar alternatyvi (kaltininkui priimtinas nesmurtinis grobimo būdas – slapta ar atvira vagystė), priklausomai nuo bylos aplinkybių, veika gali būti vertinama kaip slaptoji ar atviroji vagystė arba plėšimas. Tačiau slaptoji vagystė gali peraugti į atvirąją, jei kaltininkas ketina veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsia pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015).

21. Abiejų instancijų teismų išvada, kad nuteistojo ketinimas slapta pagrobti svetimą turtą peraugo į pasikėsinimą įvykdyti atvirąją vagystę po to, kai jo veiksmai buvo pastebėti apsaugos darbuotojų, o jis su turtu, kurį kėsinosi pagrobti, bandė pasišalinti iš parduotuvės ir buvo sulaikytas, padaryta netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

22. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. S. siekis buvo veikti slapta ir nepastebėtam iš parduotuvės pagrobti svetimą turtą. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad A. S. užėjus į parduotuvę darbuotoja jį informavo, jog parduotuvės darbo laikas baigėsi, o apsaugos darbuotojas, tuo metu būdamas pasaloje, jį slapta stebėjo. Pats turto paėmimo faktas įvyko slaptai, kadangi iki krepšio su pasikėsintomis pagrobti prekėmis paėmimo parduotuvės darbuotojai (nei pardavėja, nei apsaugos darbuotojas) neparodė nuteistajam, kad jo neteisėti veiksmai yra stebimi, taigi, nuteistasis neturėjo objektyvaus pagrindo suprasti, kad jo neteisėti veiksmai buvo pastebėti asmenų, jo elgesį vertinančių kaip nusikalstamą. Taigi sutiktina, kad nuteistojo veiksmai buvo pastebėti parduotuvės apsaugos darbuotojo, tačiau tuo atveju, kai pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau pats kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai, vagystė laikoma slapta.

23. Atvirosios vagystės subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, o kaltininko supratimas, kad jo veiksmai yra stebimi ir aplinkinių vertinami kaip nusikalstami, yra neatsiejamas nuo jo psichinio santykio su daroma veika, vadinasi, atvirosios vagystės atveju kaltininkas turi šias aplinkybes suvokti ir jas suvokdamas sąmoningai tęsti daromą nusikalstamą veiką. Sprendžiant, ar slapta vagystė peraugo į atvirąją, svarbu įvertinti laiko tarpą nuo momento, kai kaltininkas suprato esąs stebimas, iki nusikaltimo pabaigos, kai kaltininkas savo nuožiūra gali disponuoti pagrobtu turtu. Reikia įvertinti, ar jis, kaip nagrinėtu atveju, labai greitai po to, kai buvo pastebėtas ir sugautas apsaugos darbuotojo, paliko ketintą pagrobti turtą ir siekė pats pasišalinti, ar siekė pasišalinti su paimtu turtu, taip toliau siekdamas jį užvaldyti, ir pan. Aplinkybė, kad kaltininkas, kai jį pastebėjo kiti asmenys, bando pasišalinti, savaime nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad slapta vagystė peraugo į atvirąją, o kaltininko tyčia tampa nukreipta į siekį atvirai pagrobti svetimą turtą.

24. Žemesnės instancijos teismai nustatė, kad laiko tarpas, per kurį A. S. paaiškėjo, jog jį pastebėjo parduotuvės apsaugos darbuotojas, kuris A. S. paėmus krepšį pradėjo bėgti paskui jį, iki momento, kai nuteistasis dar pačios parduotuvės patalpose numetė krepšį su pasikėsintomis pagrobti prekėmis ir pradėjo bėgti iš parduotuvės, buvo itin trumpas. Byloje nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog per minėtą itin trumpą laiko tarpą nuteistojo psichinis santykis su atliekamais veiksmais pasikeitė ir jis spėjo suvokti, kad jo neteisėti veiksmai buvo pastebėti ir aplinkinių vertinti kaip nusikalstami, o jis, tai suvokdamas, sąmoningai tęsė savo nusikalstamus veiksmus ir taip slapta vagystė spėjo peraugti į atvirąją. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami, kad nuteistojo veikoje nustatytas subjektyvusis požymis – kaltė, ir jo 2024 m. gegužės 17 d. atliktus neteisėtus veiksmus kvalifikuodami pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai.

25. Aptariamu atveju A. S. pasikėsino pagrobti svetimą – 137,91 Eur vertės – turtą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatas, BK XXVIII skyriuje nurodytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Nors A. S. pasikėsinto pagrobti turto vertė neviršija 3 MGL dydžio sumos, kurios vertės turtą pagrobus nusikalstama veika kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas, tačiau jo veiksmai negali būti vertinami kaip administracinis nusižengimas. Remiantis anksčiau aptarta kasacinio teismo praktika dėl tęstinės nusikalstamos veikos kvalifikavimo, atsižvelgiant į kasatoriaus veiksmų, trukusių nuo 2024 m. gegužės 10 d. iki 2024 m. birželio 3 d., kryptingumą, bendrą nuteistojo sumanymą ir jo tyčios bendrumą, įvertinus tai, kad ir po 2024 m. gegužės 17 d. A. S. tęsė savo nusikalstamus veiksmus, toliau grobdamas svetimą turtą iš prekybos vietų, spręstina, jog 2024 m. gegužės 17 d. A. S. atlikti neteisėti veiksmai laikytini sudėtine dalimi nuo 2024 m. gegužės 10 d. iki 2024 m. birželio 3 d. trukusios nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

26. Apibendrinant anksčiau aptartas aplinkybes ir padarytas išvadas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keistini, nustačius, kad abiejų instancijų teismai, spręsdami, jog nuteistojo slaptas ketinimas pagrobti svetimą turtą peraugo į atvirą, ir jo nusikalstamą veiką kvalifikuodami kaip pasikėsinimą atvirai pagrobti svetimą turtą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistojo A. S. veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, pripažintini sudėtine nuo 2024 m. gegužės 10 d. iki 2024 m. birželio 3 d. trukusios tęstinės, BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatytos, nusikalstamos veikos dalimi, ir už šią nusikalstamą veiką paskirta bausmė pakeičiama, ji iš naujo subendrinama su bausme, paskirta už BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, trukusią nuo 2024 m. balandžio 20 d. iki 2024 m. gegužės 9 d., šias bausmes BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu iš dalies sudedant, ir subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinama trečdaliu.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su bausmių skyrimu

27. Kasaciniame skunde nuteistasis taip pat ginčija jam paskirtas bausmes, teigdamas, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nesilaikė BK 54 straipsnyje įtvirtinto teisingumo principo ir už pasikėsinimą padaryti atvirąją vagystę jam skyrė didesnę bausmę nei nustatytas bausmės vidurkis, o net ir pripažinę jo prisipažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi atsakomybę lengvinančia aplinkybe, paskyrė bausmę, kurios prašė minėtos aplinkybės nenustačiusi prokurorė. Taip pat kasatorius laikosi pozicijos, kad subendrinant paskirtas bausmes jam paskirta per griežta galutinė bausmė.

28. Kadangi nuteistojo veiksmai, žemesnės instancijos teismų kvalifikuoti kaip pasikėsinimas padaryti atvirąją vagystę, šia nutartimi pripažįstami sudėtine tęstinės nusikalstamos veikos dalimi, ne tik už šią nusikalstamą veiką paskiriant naują bausmę, bet ir iš naujo subendrinant nuteistajam skirtinas bausmes bei skiriant naują galutinę bausmę, kasacinio skundo argumentai, susiję su už pasikėsinimą atvirai pagrobti svetimą turtą paskirta bausme ir bausmių bendrinimu, nenagrinėjami.

29. Kita vertus, teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, nenustatė baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimų, susijusių su bausmės už BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, trukusią nuo 2024 m. balandžio 20 d. iki 2024 m. gegužės 9 d., skyrimu, kadangi už šią nusikalstamą veiką A. S. buvo paskirta tinkamai individualizuota, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir nuteistojo asmenybei proporcinga, bausmės paskirtį atitinkanti ir teisingumo principo nepažeidžianti bausmė. Nors kasaciniame skunde akcentuojamas netinkamas atsakomybę lengvinančios aplinkybės įvertinimas, taip, kasatoriaus įsitikinimu, netinkamai taikant BK 59 straipsnio nuostatas, tačiau akcentuotina, kad šioje byloje buvo nustatyta ir tinkamai vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu įvertinta ne tik nuteistojo atsakomybę lengvinanti, bet ir ją sunkinanti aplinkybė, įtvirtinta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Tuo tarpu, pagal BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Konkrečių argumentų, suponuojančių išvadą dėl neteisingai paskirtos bausmės, nenurodo ir pats kasatorius, savo nesutikimą su jam paskirtomis bausmėmis grįsdamas išimtinai subjektyviu bausmės griežtumo vertinimu.

30. Taip pat pažymėtina, kad, pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės dydžio klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas ne konkretaus dydžio nustatymo aspektu, o išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ1LTUwNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-345-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-345-507/2015">2K-345-507/2015</a>, 2K-337-489/2017, 2K-7-8-788/2018, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka(BPK 328 straipsnio 2 punktas). Iš skundžiamos nutarties 26, 27–33 punktų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis bausmių skyrimą reglamentuojančiomis teisės nuostatomis, šiuos aspektus įvertino ir dėl jų pasisakė.

31. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, darytina išvada, kad, nuteistajam A. S. už nusikalstamą veiką, trukusią nuo 2024 m. balandžio 20 d. iki 2024 m. gegužės 9 d., paskiriant laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams trims mėnesiams, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadaryta. Šios išvados pagrįstumo nepaneigia tai, kad šia teisėjų kolegijos nutartimi bausmė, paskirta už vėlesnę tęstinę nusikalstamą veiką, taigi, ir galutinė A. S. skirtina bausmė keičiamos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. S. kasacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalis dėl pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (veika, trukusi nuo 2024 m. gegužės 10 d. iki 2024 m. birželio 3 d.), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį paskirtų bausmių, skirtų bausmių subendrinimo ir BK 64¹ straipsnio pritaikymo.

Nusikalstamą veiką, už kurią A. S. nuteistas Alytaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti ir laikyti tęstinės nusikalstamos veikos, trukusios nuo 2024 m. gegužės 10 d. iki 2024 m. birželio 3 d., sudėtine dalimi. A. S. už šią BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką paskirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. S. šia nutartimi ir Alytaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (veika, trukusi nuo 2024 m. balandžio 20 d. iki 2024 m. gegužės 9 d.) paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant bei skirti jam galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Kitas Alytaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 5 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Artūras Ridikas

Arūnas Budrys