Baudžiamoji byla Nr. 2K-304-942/2015
Teisminio proceso numeris: 1-98-1-00759-2013-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.10.1.
1.1.4.2
1.1.4.5.2.
1.2.14.5.2.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. liepos 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,
sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,
dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,
nuteistojo D. F. gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,
nuteistosios R. S. (F.) gynėjui advokatui Stanislovui Misiūnui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Arūno Žukausko kasacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio.
Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu nuteisti:
D. F. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimu.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžiu bei Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis iš dalies jas sudedant ir D. F. paskirta galutinė subendrinta vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Į D. F. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityta laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d. (baudžiamoji byla Nr. 1-105-829/2014), nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki 2013 m. gruodžio 6 d. (baudžiamoji byla N1-74-367/2014), taip pat pagal ankstesnius nuosprendžius iš dalies atliktos bausmės.
R. S. (F.) nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir R. S. (F.) paskirta galutinė subendrinta dvejų metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos.
I. D. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė atliekant pataisos namuose.
Į I. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d.
Iš D. F., R. S. (F.) ir I. D. solidariai priteista 2000 Lt (579,24 Eur) neturtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei Z. T.. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendis pakeistas:
D. F. veika perkvalifikuota iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies į 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžiu bei Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir D. F. paskirta galutinė subendrinta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę D. F. įskaityta laikinajam sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d. (baudžiamoji byla Nr. 1-105-829/2014), nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki 2013 m. gruodžio 6 d. (baudžiamoji byla N1-74-367/2014), taip pat pagal ankstesnius nuosprendžius iš dalies atliktos bausmės.
R. S. (F.) veika perkvalifikuota iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies į 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė R. S. (F.) sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir R. S. (F.) paskirta galutinė subendrinta vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
I. D. veika perkvalifikuota iš BK 22 straipsnio 182 straipsnio 2 dalies į 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant 45 parų areštą.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto bausmė atliekant areštinėje.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą arešto bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2013 m. lapkričio 27 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuroro Audriaus Ažuko apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Aurelijaus Gutausko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų
n u s t a t ė :
D. F., R. S. (F.) ir I. D. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmes Marijampolės ir Pravieniškių pataisos namuose, kurių vienas 2013 m. lapkričio 27 d., 14 val. 15 min. iš Marijampolės pataisos namų mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į Z. T., gyvenančios Šakių rajone, (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir, melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, pranešė, kad Z. T. anūkas Andrius važiuodamas automobiliu partrenkė ir sužalojo mergaitę, todėl siekiant, kad anūkas išvengtų atsakomybės, paprašė 10 000 Lt (2896,20 Eur); stengdamasis kuo ilgiau tęsti pokalbį, kad Z. T. negalėtų su niekuo susisiekti, tuo pačiu metu apie 14 val. 45 min., D. F., vykdydamas mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) iš Pravieniškių pataisos namų paskambinusio nenustatyto asmens duodamus nurodymus, kartu su I. D. ir R. S. (F.) automobiliu „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į Z. T. sodybą paimti pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes apie daromą nusikalstamą veiką sužinojęs nukentėjusiosios sūnus R. T. sugrįžo į namus ir sutrukdė pinigų perdavimą.
Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų veikoje konstatavo organizuotos grupės požymį ir veiką kvalifikavo kaip pasikėsinimą sukčiauti dalyvaujant organizuota grupe.
Apeliacinės instancijos teismas panaikino dalyvavimo organizuotoje grupėje požymį, konstatuodamas, kad nuteistųjų veiksmai atitinka paprasto bendrininkavimo požymį. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nėra įrodymų, jog grupėje egzistavo hierarchija, nuteistųjų nusikalstamus veiksmus šioje baudžiamojoje byloje ir kitame, dar atliekamame ikiteisminiame tyrime, koordinavo tie patys asmenys, o jie vykdė šių asmenų nurodymus dėl paklusimo organizacinei struktūrai. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad nusikaltimą šioje baudžiamoje byloje ir kitame atliekamame ikiteisminiame tyrime tikėtina darė šie trys asmenys, nėra pakankama nustatant organizuotos grupės požymį.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Žukauskas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendį ir palikti galioti Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį, panaikinant šio nuosprendžio dalį dėl R. S. (F.) pritaikyto BK 75 straipsnio ir paskiriant laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.
Prokuroras nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra organizuotos grupės požymio. Cituodamas kasacinę praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210/2009) jis nurodo, kad organizuotą grupę išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymius, aprašytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, tačiau konstatavus organizuotą grupę jie prilyginami nusikaltimo vykdytojui ir pagal tai atsako. Pasak prokuroro, šioje byloje vaidmenų pasiskirstymas yra akivaizdus: nuteistieji D. F., R. S. (F.), I. D. veikė organizuota grupe, nes kiekvienas narys žinojo savo užduotį ir ją vykdė, t. y. pagal ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytų asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes Marijampolės ir Pravieniškių pataisos namuose, nurodymus nuvyko pas Z. T. į (duomenys neskelbtini) Šakių r., turėdami tikslą paimti apgaule išviliotus pinigus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios.
Prokuroro teigimu, atsižvelgiant į veikos mechanizmą, neturint konkretaus išankstinio plano, nebūtų galima įgyvendinti sukčiavimo. Tokio pobūdžio sukčiavimo nusikaltimai susiję su iš anksto apgalvota ir paruošta organizacine veikla. Prokuroras nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistieji veikė spontaniškai, neturėjo išankstinio plano, vykdė momentinius nenustatyto asmens telefoninius nurodymus. Priešingai, tokio pobūdžio veikoms būdingas operatyvumas, o ne spontaniškumas, nes veikiama greitai, kai tik nukentėję asmenys patiki apgaulingai nurodytomis aplinkybėmis ir sutinka perduoti turtą, bet tai nereiškia, kad kaltininkai neturi išankstinio plano ir užduočių pasiskirstymo. Priešingai, tai yra iš anksto labai gerai parengto plano dalis ir įrodo užduočių pasiskirstymą organizuotos grupės viduje, nes šiuo atveju užduotis ir yra greitas reagavimas ir momentinių nurodymų vykdymas. Schema paruošiama iš anksto, todėl atmestina galimybė, kad nuteistieji veikė atsitiktinai paskambinus nenustatytam asmeniui, kuris paprašė vykti paimti apgaule iš žmonių išviliotus pinigus.
Teismas, grįsdamas netinkamą veikos kvalifikavimą ir neigdamas organizuotos grupės požymį, nurodė ir tai, kad neaišku, ar būtent tie patys asmenys, su kuriais bendravo nuteistieji, koordinavo jų veiksmus, kokiomis temomis vyko bendravimas. Prokuroras nesutinka su šiais teismo argumentais. Jis nurodo, kad nutartyje Nr. 2K-35/2013 teismas atmetė kasatoriaus argumentą, jog, nenustačius visų organizuotos grupės narių ir jų bendravimo, negalima inkriminuoti dalyvavimo organizuotoje grupėje, organizuotos grupės narių skaičius yra mažiausiai du asmenys, o visų organizuotos grupės narių tarpusavio bendravimas nėra būtinas organizuotos grupės požymis.
Pagal telefoninių pokalbių išklotines nustatyta, kad jie nuolat daugiau nei penkiasdešimt kartų bendravo su Marijampolės pataisos namuose kalinčiu nenustatytu asmeniu, tai įrodo, kad nuteistųjų dalyvavimas nusikaltime nebuvo atsitiktinis ir spontaniškas. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad D. F., R. S. (F.) ir I. D. yra įtarimi dar vieno analogiško pobūdžio nusikaltimo padarymu nuo 2013 m. lapkričio 23 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d. Teismo išvada, kad šios aplinkybės nėra pakankamos organizuotos grupės požymiui konstatuoti, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35/2013).
Prokuroras skundžia ir tą nuosprendžio dalį, kuria R. S. (F.) pritaikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas. Teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, R. S. (F.) paskyrė švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę dvejų metų laisvės atėmimą, po to taikė BK 75 straipsnį ir vykdymą atidėjo. Prokuroras teigia, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios galimybę teismui paskirti švelnesnę bausmę negu numatyta straipsnio sankcijoje, gali būti taikomos skiriant bausmę, o ne atidedant už sunkų nusikaltimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą (BK 75 ir 92 straipsniai) apžvalgoje išvadų 6 punkte kategoriškai pasisakė, kad jei vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi ar 62 straipsniu nuteistam asmeniui paskirta švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė, tokios bausmės vykdymo atidėjimas negalimas. BK 75 straipsnio taikymo riba yra sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymas, kuris pašalina galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Kadangi R. S. (F.) padarė sunkų nusikaltimą, todėl jai, pasak prokuroro, BK 75 straipsnis negali būti taikomas.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Arūno Žukausko skundas netenkintinas.
Dėl organizuotos grupės požymio sukčiavime
Prokuroras skunde ginčija apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti organizuotos grupės požymį nuteistųjų veikoje ir perkvalifikuoti veiką pagal BK 22 straipsnio 182 straipsnio 1 dalį. Skunde organizuotos grupės požymio buvimas veikoje grindžiamas tuo, kad byloje nustatytas vaidmenų pasiskirstymas, kiekvienas žinojo savo užduotį ir ją vykdė pagal nenustatytų asmenų nurodymus, taip pat pats veikos mechanizmas, pasak prokuroro, reikalauja organizuotumo, išankstinio plano, nuteistieji yra įtariami dar vieno nusikaltimo darymu, o net ir nenustačius visų organizuotos grupės narių galimas šio požymio inkriminavimas. Kasacinio skundo argumentai nagrinėjamoje byloje neduoda pagrindo išvadai dėl organizuotos grupės požymio konstatavimo sukčiavimo nusikaltime.
BK 25 straipsnyje įtvirtintos tokios bendrininkavimo formos: bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. Kiekviena jų skiriasi savo pavojingumu, kurį žymi organizuotumo pobūdis. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuota grupė pasižymi grupės narių ryšių pastovumu, bendrais tikslais, pasiskirstymu pareigomis ir kt.
Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas kvalifikuojamojo požymio buvimą veikoje, nurodė tokias aplinkybes: kaltinamųjų veiksmus koordinavo ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatyti asmenys net iš dviejų įkalinimo įstaigų, daugiau nei penkiasdešimt kartų kaltinamieji bendravo su pataisos namuose kalinčiu asmeniu, asmenys buvo pasiskirstę vaidmenimis, A. F., R. S. (F.) ir I. D. įtariami dar vieno tokio paties pobūdžio nusikaltimo padarymu.
Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl organizuotos grupės požymio. Teismas akcentavo, kad nors organizuotai grupei būdingas išankstinis susitarimas, tačiau jis turi pasižymėti nelaikinumu, negali būti vienkartinio pobūdžio, taip pat turi būti nustatytas pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu, tuo tarpu paprasto bendrininkavimo atveju susitarimas gali įvykti bet kuriuo metu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šioje byloje nėra pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų organizuotos grupės požymius.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai panaikino organizuotos grupės požymį ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, vertindamas bylos duomenis baudžiamojo proceso nuostatų nepažeidė.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienlaikiškumas.
Kasacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad nuteistiesiems inkriminuotas tik vieno nesunkaus nusikaltimo (BK 182 straipsnio 1 dalis) darymas, tuo tarpu baudžiamasis įstatymas reikalauja, kad būtų susitariama daryti kelis nusikaltimus. Tai, kad prieš nuteistuosius atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas dėl tokio paties pobūdžio nusikaltimo, kurio baigtis nėra aiški, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tokios aplinkybės atitinka susitarimo dėl kelių nusikalstamų veikų darymo sąlygą. Pažymėtina, kad BK reikalauja, jog susitarimas būtų daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Šiuo atveju teismas konstatavo susitarimą dėl kelių nusikaltimų, tačiau pažymėtina, kad tą pagrindė tik policijos duomenimis apie kitą pradėtą ikiteisminį tyrimą, apie kurio baigtį, rezultatus nėra jokių objektyvių duomenų. Tik iš šių duomenų nėra aiškaus ryšio tarp atskirų bylų skirtinguose nusikaltimuose dalyvaujančių asmenų, nenustatyta, jog nuteistųjų veiksmus koordinavo tie patys asmenys, ar asmenys, susiję bendrais tikslais su šioje byloje nenustatytais nusikaltimo organizatoriais, taigi nėra pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo spręsti dėl vienos tos pačios organizuotos grupės buvimo fakto.
Organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, taip pat svarbus aspektas vertinant šį veiką kvalifikuojantį požymį. Svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei, o šiuo atveju nėra tokių duomenų, kad nuteistieji tapatintųsi su dalyvavimu organizuotos grupės veikloje. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie nuolatinius ryšius su tam tikrais tapačiais asmenimis, kurie koordinuotų nuteistųjų veiklą, juo labiau kad tie patys asmenys duotų nurodymus tiek dėl nagrinėjamos bylos nusikalstamos veikos, tiek dėl kitų, dėl kurių įtariami nuteistieji kitame ikiteisminiame tyrime. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors fiksuota daugybė skambučių, tačiau neaišku, apie ką tiksliai buvo kalbamasi, byloje pokalbių bendravimo turinys neužfiksuotas, nenustatyti ir asmenys, su kuriais buvo kalbamasi. Patys nuteistieji, duodami parodymus, teigė nepažinoję jiems skambinusių asmenų. Nustatyta, kad telefonu su nuteistaisiais buvo kalbama iš Pravieniškių pataisos namų, o nukentėjusiajai buvo skambinama iš Marijampolės pataisos namų. Išklotinėse užfiksuotas pokalbių kiekis nors ir patvirtina buvus nuteistųjų ryšį su pataisos namuose kalinčiais asmenimis, tačiau iš esamų duomenų galima tik spėti apie šių pokalbių turinio įtaką daromai nusikalstamai veikai ir sieti šią bendravimo aplinkybę su organizuotos grupės požymiu.
Nepagrįstas prokuroro skundo teiginys, kad šios bylos sprendimas panaikinti kvalifikuojamąjį požymį prieštarauja kasacinei teismų praktikai. Skunde nurodoma kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35/2013. Cituojamoje byloje asmenys buvo nuteisti už sukčiavimą, padarytą veikiant organizuota grupe, kasacinės instancijos teismas atmetė kasacinį nuteistojo skundą, kuriame jis prašė šį požymį panaikinti. Pažymėtina, kad nors situacijos yra panašios tuo aspektu, kad asmenys veikė tiek pataisos namuose, tiek laisvėje, buvo skambinama nukentėjusiesiems telefonu apsimetant policijos pareigūnais, asmenys buvo teisiami už vieno sukčiavimo padarymą, ne visi veikoje dalyvavę asmenys buvo nustatyti, vis dėlto pažymėtina, kad šių bylų esminis skirtumas buvo duomenų pakankamumas vertinant kvalifikuojamojo požymio buvimą veikoje. Konstatuotina, kad prokuroro nurodomoje byloje remiantis bylos duomenimis buvo labiau atskleistas ryšys tarp įkalinimo įstaigoje ir laisvėje veikusių asmenų tariantis dėl nusikalstamų veikų darymo, nustatytas jų susitarimas, planai dėl kitų veikų darymo, be to, nors byla buvo tik dėl vieno sukčiavimo, tačiau nutartyje nurodyta, kad ši byla buvo atskirta iš kitos bylos, kurioje kaltininkų ryšiai, patvirtinantys organizuotą grupę, buvo siejami su tapačiais asmenimis, o nusikalstamų veikų darymas kildinamas iš jų bendro susitarimo. Taigi darytina išvada, kad, nepaisant tam tikrų nusikalstamos veikos darymo faktinių aplinkybių sutapimo, nagrinėjamoje ir prokuroro cituojamoje byloje vertinant organizuotos grupės požymį duomenų kiekis ir pobūdis yra skirtingas, todėl nagrinėjamos bylos apeliacinės instancijos teismo išvados, priešingai negu teigia prokuroras, nenukrypsta nuo teismų praktikos.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apibendrinant darytina išvada, kad byloje nėra nustatytos aplinkybių visumos, kuri atitiktų visas BK 25 straipsnio 3 dalyje keliamas sąlygas organizuotos grupės požymiui. Todėl kasacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir teisingai panaikino organizuotos grupės požymį, nes bylos duomenys ir nustatytos bylos aplinkybės neduoda pagrindo neabejotinai išvadai, jog D. F., R. S. (F.), I. D. pasikėsindami sukčiauti veikė organizuota grupe.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
Prokuroras nesutinka su BK 75 straipsnio taikymu nuteistajai R. S. (F.). Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikavęs R. S. (F.) nusikalstamą veiką kaip pasikėsinimą sukčiauti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir skirdamas bausmę, konstatavo, kad yra pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Prokuroras su BK 75 straipsnio taikymu iš esmės nesutinka tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas taikė tiek BK 54 straipsnio 3 dalį sumažindamas bausmę ir po to BK 75 straipsnį atidėdamas bausmės vykdymą.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šis prokuroro skundo argumentas neaktualus, nes apeliacinės instancijos teismas aiškiai nurodė, kad perkvalifikavus veiką pagal BK 22 straipsnio 182 straipsnio 1 dalį BK 75 straipsnio taikymas galimas ir netaikant BK 54 straipsnio 3 dalies. Taigi teismas dar kartą įvertino aplinkybes, svarbias BK 75 straipsniui taikyti, t. y. kad R. S. (F.) augina mažametį vaiką, kuriam būtina motinos priežiūra, kad ji veikė D. F. nurodymu ir kt., ir nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti prokuroro prašymo pagal pateiktus argumentus, be to, pažymėtina, kad prokuroras skunde klaidingai nurodo, jog R. S. (F.) padarė sunkų nusikaltimą, o tai yra kliūtis BK 75 straipsniui taikyti. Pažymėtina, kad R. S. (F.) pagal galiojantį nuosprendį nuteista už nesunkų nusikaltimą (BK 22 straipsnio, 182 straipsnio 1 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojusią BK 75 straipsnio redakciją teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, motyvuodamas savo sprendimą.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija leidžia asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Kasacinio skundo su tokiu prašymu kasacinės instancijos teisme priimta ir nagrinėta nebuvo, tačiau toks atskiras prašymas (kurį pateikė nuteistasis D. F.) gali būti nagrinėjamas pagal BPK 3621 straipsnį, kuris numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-293-697/2015).
Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015 m. birželio 19 d. pateikė prašymą Nr. (4.22.) TPA-1909 iš D. F. priteisti valstybei išlaidas už advokato suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Prašyme nurodoma, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintų Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 4 punktu antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki 2015 m. liepos 14 d. sudaro advokato užmokestis – 107,12 Eur.
Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą kasacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-895/2015 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje buvo paduotas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas nuteistojo D. F. padėtį bloginančiais pagrindais. Nuteistasis D. F. šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose, be gynėjo pagalbos jo teisės nebūtų tinkamai ginamos, todėl pagal BPK 51 straipsnio 2 dalį gynėjo dalyvavimas byloje būtinas. Dėl to buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinktas advokatas, suteikęs D. F. antrinę teisinę pagalbą. Išnagrinėjusi bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė prokuroro kasacinį skundą atmesti. Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Arūno Žukausko kasacinį skundą atmesti.
Netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų priteisimo.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Audronė Kartanienė
Aurelijus Gutauskas
