Civilinė byla Nr. 3K-3-504-421/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33541-2013-1
Procesinio sprendimo kategorija: 118.3.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. liepos 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Donato Šerno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovės 487-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir atsakovo V. V. (V. V.) kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės 487-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovui V. V. dėl pažymos pripažinimo negaliojančia, nepagrįstai gautų pajamų ir nustatyto mokesčio priteisimo, tretieji asmenys: D. B., N. L., V. B., R. U., K. K., G. S., G. L., A. S., D. M., H. K., V. Č., R. G., S. G., L. Ž., UAB „Stebulė“, A. A., A. Z., M. K., D. K., V. B., I. Z., J. C., A. Z., E. V., A. M., M. M., J. R., G. R..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Atsakovas V. V. nuo 2000 m. kovo 2 d. iki 2011 m. balandžio 7 d. buvo 487-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – ir Bendrija) pirmininkas. Nekilnojamojo turto registre 2006 m. spalio 13 d. atsakovo V. V. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į pagalbinę patalpą A-7 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės įregistravimo pagrindas – Garažų statybos bendrijos 2006 m. rugsėjo 22 d. pažyma. Ieškovės teigimu, nurodyta 13,57 kv. m pagalbinė patalpa Bendrijos nariams priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau 2009 m. Bendrijos nariams tapo žinoma, kad į minėtą patalpą yra įregistruota atsakovo V. V. nuosavybės teisė pagal pažymą, kurioje nurodyta, jog pagalbinės patalpos savininkas yra atsakovas V. V.. Ieškovė nurodė, kad dėl ginčo patalpos perleidimo atsakovo nuosavybėn nebuvo priimtas Bendrijos narių susirinkimo sprendimas, atsakovui taip pat nebuvo suteikta teisė vienvaldiškai spręsti dėl šios patalpos perleidimo. Ieškovė prašė pripažinti nurodytą pažymą negaliojančia sandorių negaliojimo pagrindais, nurodytais CK 1.80 straipsnio 1 dalyje, taikyti restituciją, grąžinant Bendrijai patalpą A-7, taip pat visas atsakovo V. V. gautas pajamas iš šios patalpos nuomos ir naudojimosi ja, 7086,30 Lt nepagrįstai išmokėto darbo užmokesčio.
Atsakovas nurodė, kad ginčo patalpą įgijo teisėtai Bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimo pagrindu, už ją atsiskaitė, sumokėdamas 2000 Lt (579,24 Eur). Atsakovo teigimu, jis Bendrijos pirmininko pareigas ėjo teisėtai, todėl jam turėjo būti sumokėta už darbą, vadinasi, darbo užmokestį gavo teisėtai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 7086,30 Lt (2052,33 Eur) be pagrindo įgytų lėšų, 797,31 Lt (230,92 Eur) palūkanų, penkių proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitus ieškinio reikalavimus atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovas 2000 m. kovo 2 d. Bendrijos susirinkime buvo išrinktas Bendrijos pirmininku ir šias pareigas ėjo iki 2011 m. balandžio 7 d.; 2010 m. kovo 4 d., veikdamas Bendrijos vardu, atsakovas sudarė su savimi, kaip fiziniu asmeniu, darbo sutartį, pagal kurią buvo priimtas dirbti Bendrijos pirmininku nuo 2010 m. kovo 10 d. Pagal darbo sutarties 3 punktą Bendrija įsipareigojo 2010 m. kovo mėnesį sumokėti atsakovui darbo užmokestį už tris mėnesius, iš viso 1991,16 Lt (576,68 Eur), o nuo balandžio mėnesio mokėti 663,72 Lt (192,23 Eur) kasmėnesinį darbo užmokestį. Teismas nurodė, kad pagal šios darbo sutarties metu galiojusio Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 20 straipsnio 3 punktą bendrijos pirmininko darbo apmokėjimo sąlygas ir tvarką įgaliotas nustatyti bendrijos narių susirinkimas. Kadangi visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sprendimo, kuriuo būtų Bendrijos pirmininkui nustatytas darbo užmokestis, priimta nebuvo, taip pat nebuvo sprendimo, kuriuo Bendrijos narių susirinkimo įgalinimai nustatyti Bendrijos pirmininko darbo užmokesčio dydį būtų suteikti Bendrijos pirmininkui, o Bendrijos narių susirinkimo 2003 m. vasario 6 d. sprendimu buvo nuspręsta nuo 2003 m. kovo mėnesio apskritai nemokėti Bendrijos pirmininkui darbo užmokesčio, tai teismas sprendė, kad atsakovui 7086,30 Lt (2052,33 Eur), kaip darbo užmokestis, buvo išmokėti be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Teismas nurodė, kad 2004 m. vasario 25 d. visuotiniame Bendrijos narių susirinkime priimtu sprendimu atsakovas, kaip Bendrijos pirmininkas, buvo įgaliotas priimti sprendimą dėl ginčo pagalbinės patalpos, savo pasirinkimu ją parduodant, nuperkant ar paliekant Bendrijai, taip pat nustatytas pajaus už minėtą patalpą dydis – 2000 Lt (579,24 Eur). Teismas pažymėjo, kad ginčo pažyma nėra sandoris pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalį, yra tik nustatytos formos dokumentas, patvirtinantis pirkimo–pardavimo sandorio sudarymą bei jo įvykdymą, todėl šios pažymos pripažinimas negaliojančia nedaro įtakos sandorio šalių teisėms ir pareigoms ir negali sukelti jokių teisinių padarinių. Dėl to ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančia ginčo pažymą atmetė, taip pat atmetė ieškovės reikalavimus, susijusius su ginčo patalpos nuomos ir naudojimosi patalpa mokesčių priteisimu.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, papildomai nurodė, kad pagal Bendrijos įstatų 14.6 punktą Bendrijos narys, išmokėjęs pajų, turėjo teisę įgyti nuosavybės teisę į jam priklausančią stovėjimo vietą garaže, o į bendro naudojimo patalpas, konstrukcijas ir inžinerinę įrangą garaže – bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Bendrijos 2004 m. vasario 25 d. visuotinio susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas ne tik dėl ginčo patalpos nuosavybės perleidimo A. R., bet ir dėl atsakovo, kaip Bendrijos pirmininko, teisės su šiuo turtu elgtis savo nuožiūra – ginčo patalpą parduoti, nupirkti ar palikti Bendrijai. 2006 m. rugsėjo 12 d. kasos pajamų orderio kvitas patvirtino, kad atsakovas sumokėjo 2000 Lt (579,24 Eur) kaip pajų už pagalbinę patalpą, todėl, vadovaudamasi Bendrijos įstatų 14.6 punktu bei 2004 m. vasario 25 d. visuotinio susirinkimo protokolu, kolegija pripažino, kad atsakovas teisėtai įgijo nuosavybę į ginčo patalpą.
Spręsdama dėl atlyginimo atsakovui, kaip Bendrijos pirmininkui, teisėjų kolegija rėmėsi DNSBĮ 20 straipsnio 3 punktu, Bendrijos įstatų 23.5 punktu, vadovavosi CPK 185 straipsniu ir nenustatė teisės aktuose nurodytų sąlygų pripažinti, kad klausimas dėl atsakovo atlyginimo nustatymo buvo išspręstas Bendrijos narių susirinkimo (DNSBĮ 21 straipsnio 2 dalis, Bendrijos įstatų 24 punktas), todėl pripažino, kad atsakovas neįrodė, jog visiems Bendrijos nariams buvo žinoma apie jam, kaip Bendrijos pirmininkui, mokamą darbo užmokestį.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės apeliacinis skundas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Kasacinis skundas grindžiamas argumentais dėl netinkamo nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei atstovavimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, taip pat dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo.
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį, kuria iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Kasacinis skundas grindžiamas argumentais dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrijos sprendimų priėmimą balsuojant raštu, taip pat negalimumą išreikalauti išmokėto darbo užmokesčio bei nustatančių ieškinio senaties terminus, netinkamo aiškinimo ir taikymo, nukrypimo nuo teismų praktikos.
Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ginčo šalių taikos sutarties patvirtinimo
Ginčo šalys ieškovė 487-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija ir atsakovas V. V. 2015 m. birželio 8 d. taikos sutartimi tarpusavio nuolaidomis išsprendė byloje kilusį ginčą. 487-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos valdybos pirmininkas 2015 m. birželio 30 d. raštu patvirtino, kad atsakovas V. V. sumokėjo Taikos sutartyje sutartus 736 Eur.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Bylos šalims pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, sudarančių CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytą negalimumą tvirtinti taikos sutartį. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.
Iš bylos šalių pateiktos taikos sutarties turinio teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti apie ją sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumą. Šalys pažymėjo, kad joms žinomi ir suprantami taikos sutarties patvirtinimo padariniai.
Nenustačius CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, užkertančių kelią tvirtinti taikos sutartį, šalių 2015 m. birželio 8 d. sudaryta taikos sutartis patvirtintina. Patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniai sprendimai panaikintini bei byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Rašytinės taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teisėjų kolegija sprendžia, kad žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą, grąžinimo klausimas spręstinas pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad jeigu byla, patvirtinus taikos sutartį, užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Kasatoriams sudarius taikos sutartį ir ją pateikus teismui iki teismo posėdžio skyrimo momento, jiems grąžintina įstatyme nustatyto dydžio (100 proc.) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinius skundus (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis). Iš kasaciniam teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas 487-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija už kasacinį skundą sumokėjo 72,66 Eur žyminio mokesčio; ši suma grąžintina ieškovui.
Taikos sutartimi šalys nesutarė, kaip atlygins valstybei 137,74 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos iš abiejų kasatorių valstybei priteistinos lygiomis dalimis po 68,87 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1–3, 5 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. liepos 1 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį.
Civilinę bylą Nr. 3K-3-504-421/2015 nutraukti.
Patvirtinti ieškovo 487-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (j. a. k. 125263323, adresas: L. Giros g. 92A, Vilnius; adresas korespondencijai: Baltupio g. 133, Vilnius) ir atsakovo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini) (toliau – Šalys) 2015 m. birželio 8 d. taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis) sudarytą šiomis sąlygomis:
V. V. įsipareigoja iki 2015 m. birželio 30 d. sumokėti 487-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai 736 (septynis šimtus trisdešimt šešis) Eur. Mokėjimai pagal šią Sutartį atliekami pavedimu į 487-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos sąskaitą banke „Swedbank“, AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), arba grynaisiais pinigais į bendrijos kasą.
V. V. sumokėjus 487-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai 736 (septynis šimtus trisdešimt šešis) Eur, 487-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija ir V. V. atsisako visų savo kasaciniuose skunduose nurodytų prašymų, fiksuojant, kad 487-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narys V. V., kaip pagalbinės patalpos A-7 savininkas, yra sumokėjęs bendrijos nustatytus nario mokesčius iki 2015 m. balandžio 1 d.
Šalys pareiškia, kad joms yra žinomi taikos sutarties sudarymo bei civilinių bylų nutraukimo padariniai, nurodyti CPK 42 straipsnyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje, taip pat tai, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to patiesdalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
V. V. nevykdant šios sutarties sąlygų, 487-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, vadovaudamasi CPK 646 straipsniu, turi teisę, raštu pranešusi apie tai V. V. prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų, kreiptis į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal šią Sutartį.
Ši teismo patvirtinta Taikos sutartis turi galutinio sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.
Ši Taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir Lietuvos Aukščiausiajam Teisme patvirtinimo datos ir galios tol, kol bus įvykdytos visos jos sąlygos.
Įvykdžiusios visus Sutarties įsipareigojimus, Šalys jokių pretenzijų viena kitai neturės.
Šalys patvirtina, kad turi visus įgaliojimus, reikalingus šiai Sutarčiai pasirašyti bei patvirtinti, ir kad šioje Sutartyje nurodyta informacija atitinka tikrov0ę.
Šalys pareiškia, kad ši Sutartis sudaryta laisva valia, taip pat ši Sutartis neprieštaraujaimperatyviosioms įstatymo nuostatoms, viešajam ir šalių interesams, taip pat patvirtina, kad nėra jokių priežasčių, kurios darytų šią Sutartį neteisėtą.
Ši Taikos sutartis sudaryta 3 (trimis) egzemplioriais, vienas iš jų perduodamas tvirtinti teismui ir po vieną egzempliorių pasilieka kiekviena šią Sutartį pasirašiusi Šalis.
Grąžinti ieškovui 487-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai (j. a. k. 125263323) 72,66 Eur (septyniasdešimt du Eur 66 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą 2015 m. vasario 23 d. mokėjimo nurodymu banke „Swedbank“, AB.
Priteisti valstybei iš ieškovo 487-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (j. a. k. 125263323) 68,87 Eur (šešiasdešimt aštuonis Eur 87 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Priteisti valstybei iš atsakovo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 68,87 Eur (šešiasdešimt aštuonis Eur 87 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Apie šios nutarties priėmimą informuoti Nekilnojamojo turto registrą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
Donatas Šernas
