Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą, teises (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 326 straipsnio 1 dalis), taip pat apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalis), aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-446-378/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32939-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį bei trečiojo asmens AB DNB banko savarankiškus reikalavimus atsakovams I. G. ir uždarajai akcinei bendrovei „Tarp pušų“ (atsakovų V. D., L. D. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais AB „Luminor Bank“ (AB DNB banko) procesinių teisių perėmėjai) dėl įpareigojimo nugriauti pastatus bei teisinės registracijos panaikinimo, tretieji asmenys AB DNB bankas, antstolė Virginija Meškauskienė, J. D., S. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą, teises (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 326 straipsnio 1 dalis), taip pat apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalis), aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo: 1) įpareigoti atsakovus V. D. ir L. D. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pastatus: gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šiuos pastatus bei atsakovų nuosavybės teises į juos iš Nekilnojamojo turto registro, 2) įpareigoti atsakovę I. G. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šį pastatą bei atsakovės nuosavybės teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro, 3) atsakovams V. D., L. D. ir I. G. neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leisti ieškovei nugriauti šiuos pastatus, išieškoti iš atsakovų statinių nugriovimo išlaidų atlyginimą, leisti ieškovei išregistruoti ginčo statinius bei atsakovų nuosavybės teises į juos iš Nekilnojamojo turto registro.

3. Ieškovė nurodė, kad statiniai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra labai prastos būklės, turi avarinės būklės požymių, gali sugriūti, todėl kelia realų pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei. Pastatas (duomenys neskelbtini) nugriautas, tačiau likę jo pamatai, statybinių medžiagų likučiai, duobės prie pamatų, kurie kelia grėsmę žmonių saugumui. Atsakovai privalo rūpintis pastatų būkle, bet to visiškai nedaro.

4. Trečiasis asmuo AB DNB bankas pareiškė savarankiškus reikalavimus byloje teismo prašydamas ieškinį tenkinti, taip pat panaikinti pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, išregistruoti šiuos pastatus bei daiktines teise į juos iš Nekilnojamojo turto registro.

5. Bankas nurodė, kad yra žemės sklypo, kuriame yra griautini ir išregistruotini pastatai, hipotekos kreditorius ir yra suinteresuotas, jog žemės sklypas nebūtų užstatytas nesaugiais ir arti jo gyvenančių ar būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai pavojingais statiniais. Bankas suinteresuotas, kad nugriauti ieškovės nurodyti pastatai neliktų formaliai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus tenkino ir įpareigojo atsakovus V. D. ir L. D. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos likučius, sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šiuos pastatus bei atsakovų nuosavybės teisę į juos iš Nekilnojamojo turto registro; įpareigojo atsakovę I. G. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos likučius, sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šį pastatą bei atsakovės nuosavybės teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro; išvardytiems atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leido ieškovei nugriauti gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos likučius ir išregistruoti šiuos pastatus bei atsakovų nuosavybės teises į juos iš Nekilnojamojo turto registro, įpareigojo atsakovus padengti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patirtas išlaidas.

7. Teismas konstatavo, kad atsakovai V. D. ir L. D. nesiėmė priemonių, jog pašalintų statinių keliamą grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai bei aplinkai, ilgą laiką nesiėmė priemonių statinių būklei pagerinti arba juos nugriauti per ieškovės nurodytus terminus, todėl pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą įpareigoti nugriauti ginčo statinius (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 35 straipsnio 4 punktas, įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.). Tai, kad atsakovai apjuosė statinius įspėjamosiomis juostomis bylos nagrinėjimo metu, nesuteikė pagrindo daryti išvadą, jog atsakovai pareigą rūpintis pastatų priežiūra vykdė tinkamai, be to, tokio pobūdžio priemonė nepašalino grėsmės žmonių saugumui.

8. Paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio Statybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių (Statybos įstatymo 41 straipsnio 6 dalis).

9. Atsakovė I. G., nesutikdama su ieškovės bei trečiojo asmens savarankišku reikalavimu, nurodė, kad Statybos įstatymo 31 straipsnyje nėra įtvirtintų pagrindų nugriauti statinį, o teismas nustatė, kad atsakovės I. G. iniciatyva yra įrengti iš esmės nauji pamatai, kas turėtų būti laikoma pastato rekonstrukcija arba nauja statyba. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) yra įregistruota I. G. nuosavybės teisė tik į 43,03 kv. m ploto fiziškai neegzistuojantį butą (duomenys neskelbtini).

10. Teismas rėmėsi civilinės bylos Nr. 2-7472-391/2015 medžiaga ir pažymėjo, kad nors Vilniaus miesto savivaldybės administracija toje byloje nedalyvavo, tačiau jos ir trečiojo asmens AB DNB banko interesai sutapo. Kadangi minėtoje byloje dalyvavo atsakovai V. D., L. D., I. G. bei AB DNB bankas, teismas darė išvadą, jog toje byloje nustatytos aplinkybės reikšmingos šiam ginčui, nors ten buvo sprendžiamas klausimas dėl draudimo nustatyti servitutą. Toje byloje buvo konstatuota, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) faktiškai yra nugriautas, todėl I. G. argumentą, kad ji siekė kapitališkai suremontuoti nesantį daiktą, teismas pripažino nepagrįstu.

11. Statiniai, kuriuos prašoma nugriauti, yra AB DNB bankui įkeistame žemės sklype ir, teismo vertinimu, hipotekos kreditorius pagrįstai siekė, kad jie būtų nugriauti ir išregistruoti. Reikalavimas nugriauti statinius taip pat buvo pagrįstas ir statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – STR 1.01.08:2002) 15 punkto reikalavimais, pagal kuriuos statinio nugriovimas apima visų statinio (jo dalių) konstrukcijų bei elementų suardymą, paverčiant juos atliekomis arba panaudojant statybos produktus kitiems statiniams statyti, rekonstruoti ar remontuoti.

12. Pagal atsakovės nurodytą J. Š. parengtą Buto / gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto techninį projektą negali būti keičiamos jokios statinio laikančiosios konstrukcijos, nes jų iš viso nėra ir projekte išdėstytas architektūrinės būklės vertinimas, kuriame nurodytos esančios išorinės pastato sienos iš medinių rąstų, nepakeista šiferio stogo danga, gera medinių langų ir balkono durų būklė, visiškai neatitiko tikrovės. Tai, kad, be pačios atsakovės I. G. iniciatyva įrengtų naujų pamatų, nebuvo jokių kitų statinio (duomenys neskelbtini), konstrukcijų, patvirtino pačios atsakovės pateiktos prie Pamatų konstrukcijų tyrimo ir būklės išvadų nuotraukos. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovės I. G. nurodyti ketinimai kapitališkai suremontuoti statinį, kurio realiai nėra, atitiko naujos statybos sąvoką, o tam iš esmės reikalingas statybos leidimas. Trečiasis asmuo AB DNB bankas, kuriam yra įkeistas žemės sklypas, nesutiko, kad I. G. vykdytų statybą, o be leidimo nauja statyba iš esmės yra neteisėta.

13. Teismas sprendė, kad ieškinio ir trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų patenkinimo tikslas yra nugriauti likusius statinius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei pašalinti pamatų ar statybos likučių liekanas (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovai ilgą laiką nevykdė savo prievolės, todėl, jiems neįvykdžius sprendimo per teismo nustatytą terminą, teisę nugriauti ginčo statinius teismas pripažino ieškovei.

14. Teismas pripažino, kad trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus apėmė ieškinio reikalavimai, todėl, tenkindamas ieškinio reikalavimus, teismas tenkino ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus.

15. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinius skundus, 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi juos iš dalies tenkino, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimai įpareigoti visus tris atsakovus nugriauti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos likučius, sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šį pastatą bei atsakovų nuosavybės teisę į juos iš Nekilnojamojo turto registro bei leista ieškovei nugriauti statybos likučius, išregistruoti šį pastatą ir atsakovų nuosavybės teises, atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą laiką, ir šiuos reikalavimus atmetė; panaikino atitinkamas teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

16. Kolegija nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai – 2013 m. gegužės 27 d. raštas Nr. A51-59720/14 „Dėl neprižiūrimų statinių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“ – įrodo, kad atsakovai buvo įspėti, jog privalo iki nurodyto termino imtis priemonių statinių techninei būklei pagerinti, pavojingoms statinio deformacijoms likviduoti, atsakovams buvo nurodyta, kad jie įpareigoti pastatus suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ir ūkiniai pastatai aplink namą yra nugriauti, o pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turi galimai avarinės būklės požymių, gali nugriūti. Kadangi faktą, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) nugriautas, ieškovė nurodė ir ieškinio pareiškime, tai nebuvo pagrindo įpareigoti atsakovus nugriauti pastatus, kurie jau yra nugriauti, o dėl pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsakovai neįrodė, kad šie nekėlė pavojaus visuomenei.

17. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų įspėjusi namo (duomenys neskelbtini) butų savininkus (atsakovus) išardyti pamatus, pašalinti statybinių medžiagų likučius ar duobes kaip keliančius grėsmę žmonių saugumui. Nesant pagrindo daryti išvadą, kad asmenys buvo įspėti dėl savo neveikimu keliamo pavojaus, dėl tam tikrų veiksmų neatlikimo, spręsti, kad jie privalėjo nugriauti statybos likučius, esančius name (duomenys neskelbtini), nebuvo pagrindo. Be to, duobių nepašalinimas nėra susijęs su buto išregistravimu iš registro.

18. Vilniaus apygardos teismui 2016 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtODk5LTY1Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-899-656/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-899-656/2016">2A-899-656/2016</a> konstatavus, kad I. G. priklausantis butas yra faktiškai nugriautas, nebuvo pagrindo įpareigoti ją išregistruoti jos turimą nuosavybės teisę, jei yra išlikę namo pamatai ir savininkė siekė atkurti turėtą nuosavybę. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 69 punkte įtvirtintas pagrindas išregistruoti daiktines teises į daiktą tada, kai toks žūva ar išnyksta, tačiau tai, kad faktiškai išnyko butas, nereiškia, jog išnyko tokia namo bendro naudojimo dalis kaip pamatai. Pamatų išliko faktas byloje įrodytas. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo net neįrodinėjo aplinkybės, kad pamatai yra savavališkos statybos statinys, klausimas, ar I. G. nuosavybės teise valdomi pamatai buvo pastatyti neteisėtai, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje pateiktas antstolės Daivos Prunskienės 2016 m. kovo 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0068/16/10F patvirtino, kad jokio pavojaus aplinkiniams gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pamatai nekelia, jie aptverti metaline tvora su STOP juosta. Byloje pateikti įrodymai, kad tęsiami parengiamieji atsakovės buto remonto (atkūrimo) darbai, todėl šioje byloje nenustatytas pagrindas įpareigoti atsakovę remontuojamą pastatą nusigriauti. Atsakovai D., kaip buto Nr. 1 name savininkai, nustačius faktą, kad namo pamatai nėra išnykę, taip pat negali būti įpareigojami nugriauti statybos likučius, nes nenustatyta, kad jų buto dalyje esantys namo pamatai keltų pavojų žmonėms.

19. Tai, kad pastatas (duomenys neskelbtini) yra nugriautas, nėra pagrindas tenkinti ieškinį ir įpareigoti atsakovus nugriauti statybos likučius, sutvarkyti teritoriją bei išregistruoti pastatą iš Nekilnojamojo turto registro.

20. Trečiojo asmens savarankiški reikalavimai atsakovams buvo grindžiami tuo, kad bankas, kaip hipotekos kreditorius, suinteresuotas pastatų nugriovimu ir išregistravimu. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį bankas turėjo teisę reikalauti, kad atsakovai nugriautų pastatus, esančius jiems įkeistame žemės sklype, tačiau trečiasis asmuo nereiškė byloje savarankiško reikalavimo, o tik prašė tenkinti ieškovės reikalavimus įpareigoti atsakovus nugriauti pastatus. Pripažinus, kad atmestas ieškinio reikalavimas dėl namo (duomenys neskelbtini), nes atsakovai negalėjo būti įpareigoti nugriauti nugriautą pastatą, buvo netenkintas ir trečiojo asmens reikalavimas, nes tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens ieškinio dalykas buvo tapatus. Tai, kad yra nugriautas atsakovei I. G. priklausantis butas, nereiškia, kad buvo nustatyta aplinkybė dėl namo pamatų nebuvimo ir dėl to atsirado pagrindas išregistruoti nuosavybę.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens AB DNB banko kasacinį skundą, 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis, kuria patenkinta ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens AB DNB banko reikalavimų dalis dėl įpareigojimo atsakovams V. D., L. D. ir I. G. išregistruoti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) bei atsakovų nuosavybės teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro ir leista ieškovei išregistruoti šį pastatą ir atsakovų nuosavybės teises, atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą laiką, panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis, kuria bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistas iš atsakovės I. G. trečiajam asmeniui AB DNB bankui ir prašymo dalis dėl 13,66 Eur priteisimo atmesta, panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis, kuria iš atsakovės I. G. priteista 41 Eur žyminio mokesčio valstybei bei 5,49 Eur pašto išlaidų ir padidintos iki 8,24 Eur pašto išlaidos, priteistos iš kiekvieno iš atsakovų L. D. ir V. D. valstybei, paskirstytos šalims bylinėjimosi išlaidos, ir bylos dalį dėl šių reikalavimų grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį paliko nepakeistą.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovės I. G. ketinimus kapitališkai suremontuoti statinį, o iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose nurodytų aplinkybių matyti, kad ginčo statinio pamatai (ar jų dalis) buvo naujai atliktų statybos darbų objektas. Tai sudarė pagrindą spręsti, kad ginčo statinio pamatai yra naujos kokybės, t. y. visiškai arba iš dalies atstatyti, rekonstruoti arba suremontuoti. Atsižvelgiant į tai, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, ar statinys buvo išnykęs (visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu) anksčiau, t. y. iki dabartinės kokybės pamatų atsiradimo, tačiau šios aplinkybės nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai netyrė. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų visumos matyti, kad teismas, konstatuodamas pamatų išlikimo aplinkybę, rėmėsi būtent dabartine pamatų būkle, t. y. vertino naujos kokybės pamatus, tačiau netyrė, ar jie yra naujo statinio statybos rezultatas (t. y. atstatyti išnykusio statinio vietoje), ar ginčo statinio rekonstrukcijos arba kapitalinio remonto rezultatas.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybių, kuriomis apeliacinės instancijos teismas rėmėsi priimdamas skundžiamą nutartį, prieštaringumą, nulemtą atskiro tyrimo dėl to, ar ginčo statinys nebuvo išnykęs (visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu) iki dabartinės kokybės pamatų atsiradimo, nebuvimo, panaikino skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis, kuria patenkinta ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens AB DNB banko reikalavimų dalis dėl įpareigojimo atsakovams V. D., L. D. ir I. G. išregistruoti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) bei atsakovų nuosavybės teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro ir leista ieškovei išregistruoti šį pastatą ir atsakovų nuosavybės teises, atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą laiką, ir bylą grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

24. Iš naujo nagrinėjant bylą teisėjų kolegija nurodė būtina nustatyti, ar statinys iki dabartinės kokybės pamatų atsiradimo nebuvo išnykęs, t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, išskyrus jei statinio ar jo dalių griovimo darbai buvo atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu. Nustačius, kad ginčo statinys buvo išnykęs, dabartinė statinio laikančioji konstrukcija – pamatai būtų laikomi naujo statinio statybos rezultatu, galinčiu sudaryti prielaidas formuoti naują nekilnojamąjį daiktą ir jį įregistruoti, bet ne išsaugoti buvusio statinio ir daiktinių teisių į jį registraciją. Ir atvirkščiai – nustačius, kad ginčo statinys iki jo konstrukcijų remonto nebuvo visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas arba kad statinio ar jo dalių griovimo darbai buvo atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad jis nebuvo išnykęs. Tokiu atveju pagrindo išregistruoti statinį ir daiktines teises į jį nebūtų.

25. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų I. G., L. D. ir V. D. apeliacinius skundus, 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo atsakovę I. G. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos likučius, sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šį pastatą bei atsakovės nuosavybės teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro; atsakovei I. G. neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leido ieškovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nugriauti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos likučius, išregistruoti šį pastatą bei atsakovės nuosavybės teises į jį iš Nekilnojamojo turto registro įpareigojant I. G. padengti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patirtas išlaidas, ir bylos dalį dėl šių reikalavimų grąžinto pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

26. Kolegija pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, pirmosios instancijos teismas netyrė, ar ginčo statinys iki dabartinės kokybės pamatų atsiradimo nebuvo išnykęs, t. y. nenustatė, ar yra išlikusios senos statinio (duomenys neskelbtini) laikančiosios konstrukcijos virš žemės paviršiaus ir ne giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi, o jei senų statinio laikančiųjų konstrukcijų nėra, ar jos nebuvo nugriautos atliekant statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbus.

27. Dėl to kolegija sprendė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo atskleista bylos esmė, todėl panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pirmiau nurodytų aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme, kolegijos teigimu, reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

28. Kasaciniu skundu atsakovė I. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 21 d. nutartį ir bylą grąžinti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

28.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nes, remdamasis šia teisės norma, nepagrįstai nusprendė bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Jeigu kasacinis teismas nusprendė, kad procesinius pažeidimus gali pašalinti apeliacinės instancijos teismas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas byloje negalėjo būti taikomas, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties rezoliucinė dalis leidžia spręsti, kad kasacinis teismas nenustatė aplinkybių, kurioms esant CPK 360 straipsnio pagrindais byla turėjo būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, vadinasi, nebuvo nustatyta absoliučių apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ar esminių proceso teisės pažeidimų, kurie negalėjo būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme.

28.2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties rezoliucinės dalies nuoroda grąžinti bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo laikytina imperatyviu nurodymu apeliacinės instancijos teismui nagrinėti bylą iš esmės. Atsakovės teigimu, jeigu kasacinis teismas būtų manęs, kad byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui, kasacinio teismo nutarties rezoliucinėje dalyje būtų nurodęs, kad byla grąžintina ne apeliacinės instancijos, o būtent pirmosios instancijos teismui. Ta aplinkybė, kad byla grąžinta apeliacinės instancijos teismui, lėmė kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų privalomumą teismui, nagrinėjusiam bylą iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-439/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-439/2011">3K-3-439/2011</a>; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-128/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-128/2014">3K-3-128/2014</a>; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDEtNzAxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-101-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-101-701/2016">3K-3-101-701/2016</a> 17 punktas).

28.3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 326 ir 327 straipsnius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį, kuria panaikintas įpareigojimas atsakovei I. G. nugriauti ginčo statinį, todėl pagal CPK 331 straipsnio 6 dalį ši Vilniaus apygardos teismo nutarties dalis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 14 d. Tačiau apeliacinės instancijos teismas kasacine tvarka skundžiama 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismui perdavė spręsti iš naujo klausimą dėl ginčo pastato griovimo. Pagal CPK 326, 327 straipsnius apeliacinės instancijos teismui nesuteikta teisė naikinti ar keisti įsiteisėjusį apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

29. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovų V. D., L. D. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais AB „Luminor Bank“ (AB DNB banko) procesinių teisių perėmėja UAB „Tarp pušų“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

29.1. Apeliacinės instancijos teismas neprivalo vykdyti kasacinio teismo nustatyto įpareigojimo bylą iš naujo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme ir priimti sprendimo dėl ginčo esmės, visiškai neatsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ar šalių procesinius veiksmus.

29.2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo papildomų duomenų apie ginčo šalių nesutarimą dėl ekspertizės skyrimo šioje byloje poreikio, ekspertinio tyrimo būdo, klausimų ir pan. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad, apeliacinės instancijos teisme surinkus papildomus faktinius duomenis, kurių įvertinimas reikalauja specialių žinių, proceso dalyvių galimybė pasinaudoti apeliacijos teise dėl teismo išvadų naujai surinktų duomenų klausimais būtų buvusi apribota.

30. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

30.1. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad liko neatskleista bylos esmė, pagrįstai, remdamasis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, panaikino sprendimo dalį ir grąžino šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertino atsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuluotus išaiškinimus ir, nustatęs, kad bylos esmė liko neatskleista, o aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi, pagrįstai sprendė, jog toks bylos nagrinėjimas neatitiktų apeliacijos tikslų.

30.2. Kasacinio teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodė apeliacinės instancijos teismui, kaip turėtų būti išspręsta byla. Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys, tačiau turi teisę priimti sprendimą savo nuožiūra.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą, teises (CPK 326 straipsnio 1 dalis), aiškinimo ir taikymo

31. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu įpareigojo atsakovę I. G. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos likučius, sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šį pastatą bei atsakovės nuosavybės teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro; atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leido ieškovei nugriauti gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos likučius bei išregistruoti šiuos pastatus ir atsakovės nuosavybės teises į juos iš Nekilnojamojo turto registro, įpareigojo atsakovę padengti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patirtas išlaidas.

32. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria visi trys atsakovai buvo įpareigoti nugriauti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos likučius, sutvarkyti teritoriją, išregistruoti šį pastatą bei atsakovų nuosavybės teisę į juos iš Nekilnojamojo turto registro ir ieškovei leista nugriauti statybos likučius, išregistruoti šį pastatą ir atsakovų nuosavybės teises, atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą laiką, ir šiuos reikalavimus atmetė; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, konstatavo, kad nors kasaciniu skundu buvo prašoma palikti nepakeistą visą pirmosios instancijos teismo sprendimą (įskaitant jo dalį, kuria atsakovai įpareigoti nugriauti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos likučius ir sutvarkyti teritoriją arba leisti ieškovei nugriauti statybos likučius atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą laiką), tačiau pateikti buvo tik argumentai, susiję su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bei atsakovų nuosavybės teisės į jį išregistravimu. Dėl to kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kasaciniame skunde nebuvo nurodyta argumentų, patvirtinančių kasacijos pagrindus dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties ta apimtimi, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl atsakovų įpareigojimo nugriauti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos likučius ir sutvarkyti teritoriją arba leisti ieškovei nugriauti statybos likučius atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą laiką, tai nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis kasacine tvarka nebuvo peržiūrėta ir todėl 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi panaikinta tik ta Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties dalis, kuria panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis, kuria patenkinta ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens AB DNB banko reikalavimų dalis dėl įpareigojimo atsakovams V. D., L. D. ir I. G. išregistruoti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) bei atsakovų nuosavybės teisę į jį iš Nekilnojamojo turto registro ir leista ieškovei išregistruoti šį pastatą ir atsakovų nuosavybės teises, atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą laiką, ir ta bylos dalis dėl šių reikalavimų grąžinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kita apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis (taip pat ir dėl atsakovų įpareigojimo nugriauti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos likučius ir sutvarkyti teritoriją) buvo palikta nepakeista (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDQtOTY5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-404-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-404-969/2017">3K-3-404-969/2017</a> 32–33 punktus).

34. CPK 279 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kasacinio teismo nutartis ar nutarimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos.

35. Taigi nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties dalis, kuria buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalis įpareigoti atsakovę I. G. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos likučius ir sutvarkyti teritoriją, įsiteisėjo ją palikus nepakeistą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi (CPK 362 straipsnio 1 dalis).

36. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Procesinis įsiteisėjusio teismo sprendimo padarinys yra tas, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNzMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-173/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-173/2010">3K-7-173/2010</a>; kt.).

37. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę: pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą; pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio kodekso 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio kodekso 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus (CPK 326 straipsnio 1 dalis), tačiau nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas neturėjo CPK 326 straipsnyje nustatytos teisės dar kartą apeliacine tvarka peržiūrėti įsiteisėjusio teismo sprendimo, todėl buvo pažeistos CPK 279 ir 326 straipsnių nuostatos.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalis), aiškinimo ir taikymo

38. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis tiek jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-439/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-439/2011">3K-3-439/2011</a>; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzMtNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-373-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-373-687/2015">3K-3-373-687/2015</a>; kt.).

39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų teisinė galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiškia privalomumą žemesnės instancijos teismui atsižvelgti į byloje ginčo santykiams taikytinos teisės išaiškinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisės normų prasmės atskleidimą. O pagal kasacinio teismo teisės išaiškinimus bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą ir jų teisinį įvertinimą atlieka tas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, kuriam byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Teisės normos taikomos konkrečioms situacijoms, todėl kasacinis teismas patikrina, ar jos tinkamai taikytos konkrečioje situacijoje, atsižvelgdamas ir į tai, kokią situaciją pagal išaiškintos normos turinį ta norma reglamentuoja. Siekiant nustatyti, ar teisės norma tinkamai taikyta, turi būti išsiaiškinta, kokiems konkretiems nustatytiems faktams ją žemesnės instancijos teismas taikė. Dėl to kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, gali konstatuoti, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių nepakanka, jos nėra visiškai aiškios ar prieštaringos ir tie prieštaravimai neįvertinti žemesnės instancijos teismo, bei perduoti šiuos klausimus nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-128/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-128/2014">3K-3-128/2014</a>).

40. Tuo atveju, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali būti nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau, atsižvelgiant į CPK 362 straipsnio 2 dalį, įpareigoja teismą teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, kas [įrodymų vertinimas] išlieka žemesnės instancijos teismo prerogatyva. Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2015; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDEtNzAxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-101-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-101-701/2016">3K-3-101-701/2016</a> 18 punktą; 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzUtNDY5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-275-469/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-275-469/2017">3K-3-275-469/2017</a> 27 punktą).

41. Nagrinėjamoje byloje pagrindu perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui apeliacinės instancijos teismas laikė tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo atskleista bylos esmė, papildomų aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks apeliacinės teismo sprendimas nepagrįstas ir visiškai nemotyvuotas.

42. Šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 17 d. nutartyje (bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDQtOTY5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-404-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-404-969/2017">3K-3-404-969/2017</a>) buvo konstatuota, kad teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, ar statinys buvo išnykęs (visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu) anksčiau, t. y. iki dabartinės kokybės pamatų atsiradimo, tačiau šios aplinkybės nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai netyrė. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų visumos kasacinis teismas darė išvadą, kad teismas, konstatuodamas pamatų išlikimo aplinkybę, rėmėsi būtent dabartine pamatų būkle, t. y. vertino naujos kokybės pamatus, tačiau apeliacinės instancijos teismas netyrė, ar jie buvo naujo statinio statybos rezultatas.

43. Nustačius, kad ginčo statinys buvo išnykęs, dabartinė statinio laikančioji konstrukcija – pamatai būtų laikomi naujo statinio statybos rezultatu, galinčiu sudaryti prielaidas formuoti naują nekilnojamąjį daiktą ir jį įregistruoti, bet ne išsaugoti buvusio statinio ir daiktinių teisių į jį registraciją. Ir atvirkščiai – nustačius, kad ginčo statinys iki jo konstrukcijų remonto nebuvo visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas arba kad statinio ar jo dalių griovimo darbai buvo atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad jis nebuvo išnykęs. Tokiu atveju pagrindo išregistruoti statinį ir daiktines teises į jį nebūtų. Taigi kasacinis teismas, panaikindamas apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduodamas šią bylos dalį nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, įpareigojo būtent apeliacinės instancijos teismą išanalizuoti klausimą dėl ginčo statinio pamatų buvimo, nes tik tokios faktinės aplinkybės turės esminę reikšmę kvalifikuojant susiklosčiusius teisinius santykius.

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nuosekliai pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-121/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-121/2009">3K-3-121/2009</a>; kt.). Bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-287/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-287/2014">3K-3-287/2014</a>; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 29 punktas).

45. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tačiau šiai teisei nėra būdingas absoliutumas. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas turi teisę tik išimtiniais – įstatyme numerus clausus (baigtinis sąrašas) principu apibrėžtais – atvejais perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 ir 329 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 28 punktas).

46. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastaroji proceso įstatymo nuostata patvirtina, kad byla gali būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik tada, jeigu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Vis dėlto šios sąlygos egzistavimo nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti savo teise aptariamu pagrindu perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – šios teisės įgyvendinimas papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimu.

47. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-121/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-121/2009">3K-3-121/2009</a>; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDEtNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-201-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-201-687/2016">3K-3-201-687/2016</a>, 28 punktas).

48. Kasacinio teismo praktikoje aptariamu proceso teisės klausimu taip pat pasisakyta, kad teismas sprendime pateiktas išvadas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamą teisės normą, bet ir išdėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, šių reikalavimų neatitinka, jei yra tik CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pacitavimas. Toks formalus motyvavimas nėra pakankamas taikant šią teisės normą. Apeliacinės instancijos teismas turi teisinį pagrindą pats ištirti ir įvertinti neištirtas bylos aplinkybes. Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-244/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-244/2011">3K-3-244/2011</a>; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTc5LTQ2OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-179-469/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-179-469/2016">e3K-3-179-469/2016</a>, 27 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 32 punktas).

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDQtOTY5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-404-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-404-969/2017">3K-3-404-969/2017</a>, esantis nurodymas bylą iš naujo nagrinėjančiam apeliacinės instancijos teismui nustatyti, ar statinys iki dabartinės kokybės pamatų atsiradimo nebuvo išnykęs, t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, išskyrus jei statinio ar jo dalių griovimo darbai buvo atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, buvo būtinas kvalifikuojant tiek susiklosčiusius teisinius santykius, tiek sprendžiant klausimą dėl ginčo statinio išregistravimo, t. y. apeliacinės instancijos teismas turėjo tirti ir vertinti įrodymus (pvz., skirti ekspertizę, siūlyti šalims teikti paaiškinimus ar patikslinančius dokumentus), aiškintis papildomas aplinkybes, susijusias su faktinių aplinkybių dėl ginčo statinio pamatų buvimo nustatymu. Kadangi byloje nebuvo nustatyta ta aplinkybė, kiek išlikę pamatai yra giliai po žemės paviršiumi, o būtent nuo to priklausė išvada, ar statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, todėl spręstinas klausimas dėl statinio registracijos, tai apeliacinės instancijos teismas, remiantis pirmiau aptarta teismų praktika, pagrįstai buvo įpareigotas pats ištirti ir įvertinti neištirtas bylos aplinkybes ir vien formalus apeliacinės instancijos teismo nurodymas, kad neatskleista bylos esmė, nesuteikė teisinio pagrindo apeliacinės instancijos teismui grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, juolab kad byla apeliacinės instancijos teisme neturėjo būti nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais.

50. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pasinaudodamas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, turėjo galimybę tirti ir vertinti bylos dalį dėl ginčo statinio pamatų išlikimo, todėl nepagrįstai ir neteisėtai bei visiškai nemotyvuotai perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tik formaliai nurodęs, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo atskleista bylos esmė.

51. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, pateiktais išaiškinimais ir išvadomis, pripažįsta pagrįstu atsakovės kasacinį skundą ir panaikina apeliacinės instancijos teismo nutartį bei perduoda bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

52. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 14,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasaciniam teismui nusprendus perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, pirmiau nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 ir 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Algis Norkūnas

Algirdas Taminskas