Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens vadovo atšaukimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-477-248/2018

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02785-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.3.2.9.13.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Automagistralė“ (teisių perėmėja valstybės įmonė „Kelių priežiūra“) dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens vadovo atšaukimą, aiškinimo ir taikymo.

2. 2017 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 565 VĮ „Automagistralė“ kartu su kitomis valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčiomis įmonėmis buvo reorganizuota prijungimo būdu – prijungta prie VĮ „ Kauno regiono keliai“. 2017 m. spalio 31 d. įmonės pavadinimas pakeistas į VĮ „Kelių priežiūra“.

3. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti jo atleidimą iš VĮ „Automagistralė“ direktoriaus pareigų neteisėtu, grąžinti į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 2018 m. sausio 3 d. ieškovas pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašė pripažinti 2017 m. liepos 5 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Įsakymas) dalį dėl ieškovo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo neteisėta, priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką ir šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio delspinigius už išeitinės išmokos neišmokėjimą, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4. Ieškinio reikalavimus ieškovas grindė tuo, kad Įsakymu jis buvo atšauktas iš VĮ „Automagistralė“ direktoriaus pareigų už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, nustatytus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 3 dalies 5–7 punktuose, nesant ieškovo kaltės dėl aplinkybių, nurodytų atsakovės 2017 m. liepos 3 d. reikalavime „Dėl pasiaiškinimo pateikimo“ ir nesuteikiant laiko paaiškinimui pateikti, nes jį pateikti buvo reikalaujama ir darbo sutartis su ieškovu nutraukta jo ligos metu. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta Susisiekimo ministerijos Vidaus audito skyriaus 2017 m. birželio 30 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl VĮ „Automagistralė“ dalinės veiklos vidaus audito tarpinių rezultatų (nekilnojamojo turto pirkimo)“ (toliau – Pažyma) pagrindu dėl įmonei padarytos žalos – 2015 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perkant turtą 4,3 karto brangiau, negu nustatyta jo vertė. Turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (teisė naudoti žemės sklypą su jame esančiais statiniais), (toliau – Turtas) buvo būtinas įmonės veiklai vykdyti. Turto pirkimo kaina buvo nustatyta įmonės 2015 m. turto įsigijimo ir skolinimosi plane bei viešųjų pirkimų plane, kurie patvirtinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus įsakymu, Turto pirkimo sutarčiai joje nurodytomis sąlygomis pritarė įmonės valdyba. Ieškovas derybose su pardavėja nedalyvavo, nebuvo valdybos narys ir nedalyvavo valdybos posėdyje svarstant sutarties sąlygas. Sumokėjus sutartyje nurodytą kainą įmonei žala nebuvo padaryta. Šiuo metu įgyto Turto vertė turto vertintojų įvertinta 179 000 Eur suma. Ieškovo sūnus A. M. sudarant Turto pirkimo sutartį nebuvo pardavėjos darbuotojas, o UAB „Fabų centras“, kurioje A. M. turi 25 proc. akcijų, nesiejama su sudarytu sandoriu. Todėl perkant turtą ieškovo privačių ir viešųjų interesų konflikto nebuvo.

5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad įmonę ir jos vadovą sieja pasitikėjimo santykiai ir vadovas gali būti atšauktas iš pareigų bet kada. Atšaukiant vadovą iš pareigų dėl jo kaltų veiksmų, nereikia nustatyti kaltės pagal DK 58 straipsnyje nustatytą darbo sutarties procedūrą. Atleidžiant įmonės vadovą net ir esant jo kaltei atsakovas neprivalėjo laikytis tvarkos, kuri taikoma nutraukiant darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės, o ieškovo veiksmų kvalifikavimas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali būti vertinamas kaip papildomas argumentas vertinant jo kaltę. Ieškovo veiksmai, kai jis, pagal įmonės įstatus būdamas atsakingas už įmonės veiklos strategijos parengimą ir jos pateikimą įmonės valdybai ir steigėjai, neatskleidė visų Turto pirkimo aplinkybių, vertintini kaip tyčiniai. Atleidus vadovą iš pareigų dėl jo kaltų veiksmų, ieškinyje nurodytos išmokos jam nepriklauso.

II. Pirmosios, apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino darbo sutarties, sudarytos tarp VĮ „Automagistralė“ ir V. M., nutraukimą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo neteisėtu; panaikino Įsakymo dalį dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo konstatavimo; priteisė ieškovui iš VĮ „Kelių priežiūra“ 4145,23 Eur išeitinę išmoką; 24 277,73 Eur netesybas už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 2 d. iki sprendimo priėmimo ir nuo sprendimo priėmimo dienos po 194,31 Eur skaičiuojant už kiekvieną išeitinės išmokos nesumokėjimo dieną, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. balandžio 2 d.; 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovės 782 Eur žyminio mokesčio.

7. Teismas nustatė, kad 2003 m. kovo 31 d. tarp ieškovo ir VĮ „Automagistralė“ steigėjos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 180, pagal kurią V. M. priimtas dirbti VĮ „Automagistralė“ direktoriumi. Įsakymu V. M. atšauktas iš VĮ „Automagistralė“ direktoriaus pareigų dėl prarasto pasitikėjimo (Įsakymo 1 punktas), darbo sutartis nutraukta dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo (Įsakymo 2 punktas); darbo sutarties nutraukimo pagrindu nurodyti DK 53 straipsnio 7 punktas, 58 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 5–7 punktai, 65 straipsnio 6 dalis bei VĮ „Automagistralė“ įstatų 13, 14, 32, 38.9, 42 punktai.

8. Nors atsakovas teigė, kad ieškovo veiksmų vertinimas kaip šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas neturi teisinės reikšmės, tačiau, teismo vertinimu, būtent toks ieškovo atleidimo pagrindas sąlygojo ieškinį šioje byloje, todėl šis pagrindas negali būti vertinamas kaip bereikšmis, be to, būtent toks ieškovo veiksmų kvalifikavimas pateiktas individualiame teisės akte – Įsakyme.

9. Vertindamas Įsakymo, kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindo, teisėtumą, teismas pažymėjo, kad DK nenustato tokio darbo sutarties nutraukimo pagrindo kaip prarastas pasitikėjimas. Juridinio asmens vadovo atšaukimą iš pareigų, kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindą, įtvirtina DK 104 straipsnis, tačiau, kaip matyti iš Įsakymo turinio, darbo sutartis su ieškovu nutraukta ne šio straipsnio pagrindu, bet DK 58 straipsnio pagrindu dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo.

10. Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia ją padaryti; pagal 6 punktą – darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika; pagal 7 punktą – kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.

11. Teismo vertinimu, darbo sutarties nutraukimas dėl darbuotojo kaltės yra darbuotojo atsakomybės forma už darbo pareigų pažeidimą, todėl nutraukiant darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės turi būti nustatytos visos atsakomybės sąlygos: neteisėti darbuotojo veiksmai ar neveikimas, žalingos pasekmės darbdaviui, priežastinis ryšys tarp darbuotojo veiksmų ir žalingų pasekmių bei darbuotojo kaltė, kuri, priešingai negu civilinėje teisėje, darbo santykiuose nėra preziumuojama. Pareiga įrodyti visas atsakomybės sąlygas bei suformuluoti sutarties nutraukimo priežastis tenka darbdaviui.

12. Teismas nustatė, kad 2017 m. liepos 3 d. atsakovė, vadovaudamasi DK 58 straipsnio 4 dalimi, reikalavo iš V. M. nedelsiant pateikti paaiškinimą dėl: 1) Pažymoje konstatuotos 10 1457 Eur žalos, padarytos įmonei dėl ieškovo veiksmų įsigyjant 4,3 karto brangesnį ir ne visa apimtimi Turtą; 2) nedeklaruotų privačių interesų konflikto, nors tiek Turto pardavėja mažoji bendrija „RV Investment“, tiek likusios turto dalies pirkėja UAB „Fabų centras“ sandorio metu buvo su juo susiję asmenys (su pardavėja susijusiose įmonėse dirbo ieškovo sūnus A. M., kuris yra ir likusios turto dalies pirkėjo akcininkas). Iš ieškovo medicininių dokumentų teismas nustatė, kad jis nuo 2017 m. gegužės 30 d. iki 2017 m. liepos 31 d. buvo nedarbingas, per šį laikotarpį du kartus gydytas stacionare.

13. Ta aplinkybė, kad su ieškovu darbo sutartis buvo nutraukta po dviejų dienų, kai buvo pareikalauta pasiaiškinimo, rodo, jog atsakovė tik formaliai įvykdė įstatymo reikalavimą pareikalauti iš darbuotojo paaiškinimo, net neketindama sužinoti darbuotojo pozicijos dėl jam pareikštų kaltinimų ir jos įvertinti. Teismas sprendė, kad Įsakyme nenurodytas atleidimo faktinis pagrindas (DK 65 straipsnio 3 dalis) ir formalus, nenustatant termino, paaiškinimo pareikalavimas (DK 58 straipsnio 4 dalis),iš esmės pažeidžiantys darbuotojo teisę žinoti atleidimo iš darbo priežastis ir gintis nuo pareikštų kaltinimų, yra pakankamas pagrindas darbo sutarties su ieškovu nutraukimą laikyti neteisėtu. Tačiau įvertinęs tai, kad ieškovas sutiko su darbo sutarties nutraukimu, ir nurodęs, kad ginčas kilo tik dėl sutarties nutraukimo faktinio pagrindo, teismas sutarties nutraukimo teisėtumą Įsakyme nurodytais pagrindais vertino iš esmės.

14. Kadangi iš Įsakymo negalima spręsti, dėl kokių ieškovo neteisėtų veiksmų atsakovė nutraukė darbo sutartį, ieškovo veiksmų teisėtumą teismas vertino pagal 2017 m. liepos 3 d. atsakovės reikalavimo ieškovui pateikti pasiaiškinimą turinį, t. y. DK 58 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktų aspektu vertino 2015 m. liepos 15 d. sutartį, kuria VĮ „Automagistralė“ iš MB „RV Investment“ įsigijo Turtą, ir ieškovo privačių interesų deklaravimą dėl sūnaus darbo susijusiose įmonėse kaip galimai šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas). Kitos aplinkybės, nurodytos Pažymoje ir juo labiau 2017 m. rugsėjo 13 d. vidaus audito ataskaitoje Nr. VA-10, kuriomis atsakovė grindžia ieškovo kaltę pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą, buvo nenagrinėjamos ir nevertinamos kaip išeinančios už šios bylos nagrinėjimo ribų.

15. Spręsdamas klausimą dėl atsakovei padarytos žalos, teismas nurodė, kad šalys pripažino, jog VĮ „Automagistralė“ plėtrai ir sėkmingam veiklos vykdymui buvo reikalinga papildoma teritorija kelių priežiūros medžiagoms ir kelių priežiūros technikai saugoti. Turto įsigijimas supaprastintų neskelbiamų derybų būdu buvo nurodytas įmonės 2015 m. turto įsigijimo ir skolinimosi plane, šiai investicijai skiriant 145 000 Eur, taip pat ir atsakovės 2015 m. viešųjų pirkimų plane. Minėti planai patvirtinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus 2015 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. V-149.

16. Galimybė įsigyti Turtą (aštuonis statinius ir teisę naudotis 1,3558 ha žemės sklypu, kuriame buvo statiniai) 2015 m. balandžio 23 d. buvo svarstyta VĮ „Automagistralė“ pirkimų komisijoje. Iš pirkimo komisijos posėdžių 2015 m. birželio 9, 15,16 d., 2015 m. liepos 10 d. protokolų teismas nustatė, kad deryboms dėl pirkimų buvo pakviesta MB „RV Investment“, ji pasiūlė statinius ir valstybinės žemė nuomos teisę į 1 ha pirkti už 143 652 Eur; už galutinę 143 000 Eur kainą (2015 m. birželio 16 d. protokolas Nr. 004) nutarta pirkti administracinį pastatą, keturis sandėlius, katilinę, inžinerinius įrenginius ir nuomos teisę į 1 ha ploto valstybinės žemės sklypą. 2015 m. liepos 15 d. Turto pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė V. M..

17. Pažymoje nurodytą 10 1457 Eur sumą atsakovė įvertino kaip ieškovo tyčia padarytą žalą įmonei ir galimą nusikaltimą (DK 58 straipsnio 3 dalies 5–6 punktai), nes 2014 m. rugsėjo 29 d. turto vertinimo ataskaitoje Turtas įvertintas 32 727 Eur (6806 Eur statinių vertė ir 25 921 Eur žemės nuomos teisė) ir šis įvertinimas ieškovui buvo žinomas. Teismo vertinimu, pagal šį nurodytą Turto vertinimą negalima spręsti, kad Turtas buvo įsigytas 4,3 karto brangiau negu tikroji jo vertė. UAB „NILL NILL“ 2018 m. sausio 22 d. turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) Turto, kaip komplekso – investicinio objekto, vertė nustatyta lyginamuoju metodu, yra 179 000 Eur. Teismas sprendė, kad teigti, jog Turtas buvo įgytas kelis kartus brangiau negu jo tikroji vertė, nėra pagrindo.

18. Ta aplinkybė, kad pagrindinę įsigyto Turto vertę sudariusi žemės nuomos teisė buvo netinkamai apskaityta įmonės buhalterinėje apskaitoje, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad realiai įmonės turtas nesumažėjo.

19. Teismas sprendė, kad nenustačius, jog dėl įsigyto Turto atsakovei buvo padaryta žala, o juo labiau kad žala padaryta tyčiniais ieškovo veiksmais, konstatuoti šiurkštų ieškovo darbo pareigų pažeidimą (DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktas) ar teigti, kad ieškovo veiksmai turi nusikaltimo požymių (DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktas), nėra pagrindo. Šių pažeidimų nepatvirtina ir Susisiekimo ministerijos kreipimasis į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą dėl galimos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos perkant Turtą.

20. Pasisakydamas dėl viešųjų ir privačių interesų deklaravimo, teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnis nustato pareigą valstybės įmonių darbuotojams, turintiems administravimo įgaliojimus, deklaruoti privačius interesus. VĮ „Automagistralė“ įstatų 13 punktas įpareigoja įmonės direktorių ir valdybos narius vengti situacijos, kad jų asmeniniai interesai prieštarautų ar galėtų prieštarauti įmonės interesams. Susidarius tokiai situacijai valdybos narys ar įmonės direktorius per 10 dienų privalo apie tai raštu pranešti savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai.

21. Pažymoje, be kita ko, nurodyta, kad turto pardavėjos MB „RV Investment“ vadovas ir akcininkas R. A. yra UAB „Imlitex Textile“ ir UAB „Imlitex Holdingas“ vadovas ir akcininkas, o ieškovo sūnus A. M. sandorio vykdymo metu dirbo šiose įmonėse, atitinkamai UAB „Imlitex“ – nuo 2012 m. birželio 6 d. iki 2016 m. liepos 14 d., UAB „Imlitex Textile“ – nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2015 m. rugsėjo 27 d. Šio interesų konflikto ieškovas nedeklaravo. Atsakovui neparduotas pastatas pagal 2015 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo– pardavimo sutartį ir pagal 2015 m. rugsėjo 22 d. susitarimą pakeisti žemės nuomos sutartį nuomos teisė į likusią žemės sklypo dalį nuo 2015 m. spalio 2 d. priklauso UAB „Fabų centras“, kurio akcininku su 25 proc. akcijų nuo 2015 m. liepos 13 d. tapo ieškovo sūnus A. M.. Šio interesų konflikto dėl sūnaus akcijų UAB „Fabų centras“ ieškovas taip pat nedeklaravo. Dėl šių nurodytų ieškovo ryšių su MB „RV Investment“ Pažymoje nurodyta prielaida, kad galima įtarti išankstinį susitarimą dėl Turto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo.

22. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti apie realiai egzistavusį ieškovo interesų konfliktą dėl sūnaus darbo ar akcijų įsigijimo pirmiau nurodytose įmonėse tuo metu, kai buvo sudaroma Turto pirkimo–pardavimo sutartis. Vien Pažymoje išsakytas spėjimas apie galimą interesų konfliktą nėra pakankamas pagrindas konstatuoti šiurkštų darbo pareigų pažeidimą vadovaujantis DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktu.

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad nustačius, jog darbo sutartis su ieškovu nutraukta pažeidžiant įstatymu nustatytą tvarką ir nesant atsakovės nurodyto pagrindo, darbo sutarties nutraukimas su ieškovu dėl darbuotojo kaltės DK 58 straipsnio pagrindu laikomas neteisėtu.

24. Teismas, pasisakydamas dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, nurodė, kad šalys pripažino, jog atsakovė gali bet kada atšaukti įmonės vadovą iš einamų pareigų. Šį darbo sutarties nutraukimo pagrindą ieškovas pripažino, jo neginčijo. Byloje nepasitvirtinus ieškovo kaltei dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, darbo sutarties nutraukimo su ieškovu pagrindu laikytinas jo atšaukimas iš pareigų nesant kaltės. Tai atitinka DK 104 straipsnio dispoziciją, nors Įsakyme šis darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir nenurodytas.

25. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio sumą. Sprendžiant dėl šio reikalavimo pagrįstumo pažymėtina, kad darbo sutarties su ieškovu nutraukimo metu jau galiojo 2016 m. priimtas DK, kurio 140 straipsnio 2 dalis atleidžiamam juridinio asmens vadovui, kai nėra jo kaltės, nustato vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Todėl atsakovė, atšaukusi ieškovą iš pareigų ir nutraukusi su juo darbo sutartį, turėjo išmokėti ne dviejų (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 130 straipsnis), o vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, tačiau to nepadarė. Pagal atsakovės pateiktą pažymą ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis buvo 197,31 Eur, vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 4145,23 Eur.

26. DK 147 straipsnio 2 dalis nustato, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, bet ne daugiau kaip iš šešių. Atsiskaitydama su ieškovu atsakovė išeitinės išmokos neišmokėjo, todėl privalo mokėti netesybas nuo 2017 m. spalio 2 d., tai sprendimo priėmimo dieną sudarytų 24 277,73 Eur iki mokesčių (5 mėnesiai x 4145,23 Eur + 2018 m. kovo mėnesio 18 darbo dienų iki sprendimo priėmimo x 197,31 Eur). Pareiga nuo priteistų sumų atskaičiuoti ir sumokėti priklausančius mokesčius tenka atsakovei.

27. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgė į tai, kad: sprendimas nutraukti darbo sutartį už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą buvo priimtas ieškovui būnant nedarbingam; atleidimas iš darbo nesuteikiant galimybės pateikti paaiškinimus dėl pareikštų kaltinimų sukėlė ieškovui didelius išgyvenimus, stresą, dėl to, kaip matyti iš ieškovo medicininių dokumentų, pablogėjo jo sveikata tiek, kad jis buvo gydomas stacionare; apie ieškovo atleidimą iš darbo kompromituojančiais pagrindais buvo paskelbta visuose didžiausiuose naujienų portaluose (lrytas.lt, 15min.lt, delfi.lt, kauno.diena.lt ir kt.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas ieškovo nurodytą 3000 Eur sumą vertino kaip proporcingą patirtai neturtinei žalai atlyginti.

28. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2018 m. birželio 28 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, panaikino ir šią ieškinio dalį atmetė; išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą: atmetė ieškovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą; panaikino teismo sprendimo dalį dėl 782 Eur žyminio mokesčio priteisimo valstybei iš atsakovės; priteisė atsakovei iš ieškovo 3708 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama darbo sutarties nutraukimo pagrįstumą, pritarė atsakovės argumentui, kad iš Įsakymo turinio iš tikrųjų reikėtų suprasti, jog ieškovo atleidimą darbdavė kvalifikavo kaip valstybės įmonės vadovo atšaukimą iš pareigų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino DK 58 straipsnyje nustatytus darbo sutarties nutraukimo pagrindus ir procedūras ir dėl jų pasisakė. Teismo sprendimas pripažinti neteisėtu darbo sutarties nutraukimą pagal DK 58 straipsnį šiuo atveju nesukelia ginčo šalims savarankiškų teisinių pasekmių. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo spręsti dėl Įsakymo 2 punkto panaikinimo kaip antro – papildomo darbo sutarties nutraukimo pagrindo.

30. Kolegija nurodė, kad atsakovė, ginčydama šią teismo sprendimo dalį, iš esmės nesutinka su teismo vertinimu, jog ieškovo atšaukimas iš įmonės vadovo pareigų nėra nulemtas jo kaltų veiksmų (DK 104 straipsnio 2 dalis). Tai ir sudaro šios bylos apeliacijos dalyką. Nuo to, ar ieškovo atšaukimas buvo nulemtas jo kaltų veiksmų, priklauso ir tai, ar ieškovui turi būti išmokėta išeitinė išmoka (DK 104 straipsnio 2 dalis), kompensuoti nuostoliai (DK 147 straipsnio 2 dalis) bei priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

31. Kolegijos vertinimu, galiojančio DK 104 straipsnyje nustatytas specialus ir savarankiškas darbo santykių su juridinio asmens vadovu pasibaigimo pagrindas. Todėl tiek subjektas, įgaliotas nuspręsti dėl įmonės vadovo atšaukimo, tiek ir kilusį ginčą nagrinėjantis teismas, vertindamas, ar juridinio asmens vadovas tinkamai vykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje įtvirtintas pareigas, t. y. ar buvo sąžiningas ir lojalus juridiniam asmeniui, ar laikėsi konfidencialumo prievolės, vengė interesų konflikto, gali atsižvelgti į visas aplinkybes, nepriklausomai nuo to, ar už konkretų elgesį įmonės vadovas galėtų būti atleistas, jei jam būtų taikomi DK 58 straipsnyje nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai.

32. Kolegija sprendė, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami, jog būtų konstatuotas ieškovo nelojalumas juridiniam asmeniui ir jo elgesys būtų pripažintas kaltais veiksmais, nulėmusiais darbdavės nepasitikėjimą įmonės vadovu. Byloje nustatyta, kad: 1) ieškovas, atstovaudamas VĮ „Automagistralė“, 2015 m. liepos 15 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su MB „RV Investment“ dėl Turto pirkimo; 2) vienas pastatas ir 0,3558 ha žemės sklypo nuomos teisė šio sandorio metu VĮ „Automagistralė“ nebuvo parduota, nors įmonė pretendavo juos pirkti (įsigyti), o šiuos objektus 2015 m. rugpjūčio 11 d. įsigijo UAB „Fabų centras“, kurio akcininkas buvo ieškovo sūnus A. M.; 3) ieškovo sūnus A. M. vykdant pirkimą neskelbiamų derybų būdu (t. y. tiesiogiai derantis dėl pardavimo sąlygų ir kainos tik su vienu pardavėju) dirbo kitose pardavėjos MB „RV Investment“ akcininkui priklausančiose įmonėse UAB „Imlitex“ ir UAB „Imlitex Textile“ – apie tokius santykius ieškovas nedeklaravo steigėjai, nors tokią pareigą turėjo (VĮ „Automagistralė“ Įstatų 13 punktas).

33. Ieškovas teigė, kad jis faktiškai nusišalino nuo pirkimo procedūrų ir tik formaliai pasirašė notarinę pirkimo sutartį, o iš tikrųjų sprendimą dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo priėmė jo sudaryta pirkimų komisija ir įmonės valdyba. Tačiau iš bylos medžiagos ir Pažymos akivaizdu, kad ieškovas disponavo komerciškai vertinga informacija apie atsakovės ketinimą įsigyti žemės sklypą ir numatytą derybinę pirkimo sandorio kainos ribą. Ieškovo neatskleistas interesų konfliktas, kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą sandorį vertinti kaip neskaidrų ir abejotiną, o įmonės vadovo elgesį – kaip nelojalų. Tikėtiną nesąžiningumą šiuo atveju įrodo netiesioginiai įrodymai, kurie pagrindžia, kad pardavėjo pasiūlyta pardavimo kaina labai artima sumai, kurią steigėja sutiko skirti šiam viešajam pirkimui. Kolegija sprendė, kad šis netiesioginis įrodymas yra pakankamas sprendžiant dėl ieškovo nelojalumo ir jo kaltės pagal DK 104 straipsnio 2 dalį.

34. Kolegija nustatė, kad ieškovas inicijavo nuomos teisės į 1,3558 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įsigijimą ir steigėjai suformulavo 145 000 Eur sumos viešojo pirkimo poreikį. Formuluodamas šį poreikį ieškovas neabejotinai žinojo, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. ekspertai įvertino Turtą 11 3000 Lt (32 727,06 Eur) suma. Ieškovas pagal įstatymą bei įmonės įstatus, būdamas atsakingas už valstybės įmonės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo bei viešųjų pirkimų vykdymą, nesiėmė jokių veiksmų, kad įmonė neįsigytų turto už 4,36 karto didesnę kainą (143 000 Eur) nei rinkos vertė. Niekuo nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad įmonė turėjo pirkti būtent šį žemės sklypą (nuomos teisę) nepaisydama pardavėjos siūlomos kainos ir kad sandėliavimo aikštelei įrengti nebuvo jokios kitos protingos alternatyvos. Iš VĮ „Automagistralė“ valdybos posėdžio 2015 m. birželio 26 d. protokolo Nr. 6 matyti, kad tokios informacijos apie ketinamos įsigyti žemės sklypo nuomos teisės ekonominį pagrindimą ieškovas valdybai neteikė ir tokia informacija valdybos nariams nebuvo pristatyta. Kolegija vertino, kad šioje situacijoje ieškovas nesielgė sąžiningai ir rūpestingai, nepaisė pakankamai aiškaus šio sandorio ekonominio nuostolingumo juridiniam asmeniui ir nesiėmė veiksmų dėl šio sandorio atšaukimo.

35. Kolegijos vertinimu, šios aplinkybės įrodo, kad ieškovas kaltas dėl netinkamo savo pareigų vykdymo ir nelojalumo juridiniam asmeniui. Toks ieškovo elgesys yra pakankamas konstatuoti DK 104 straipsnio 2 dalyje nustatytam atšaukimo pagrindui, esant juridinio asmens vadovo kaltei. Atšaukus įmonės vadovą šiuo pagrindu, jam išeitinė išmoka neišmokama. Taip pat nėra konstatuojamas uždelsimas atsiskaityti su atleistu darbuotoju (DK 147 straipsnio 2 dalis). Nenustačius neteisėtų darbdavės veiksmų ieškovo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmetamas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

36. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 28 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

36.1. Teismas netinkamai taikė DK 58 straipsnio nuostatas ir šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2012; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjYtNjg0LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-326-684/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-326-684/2017">3K-3-326-684/2017</a>; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDYzLTk2OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-463-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-463-969/2017">e3K-3-463-969/2017</a>). Pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovas prašė pripažinti Įsakymo dalį dėl ieškovo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo neteisėta. Įsakyme nurodoma ne tik tai, kad ieškovas atšaukiamas iš VĮ „Automagistralė“ direktoriaus pareigų dėl prarasto pasitikėjimo (Įsakymo 1 punktas), bet ir tai, kad su ieškovu nutraukiama darbo sutartis dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo (Įsakymo 2 punktas), t. y. Įsakyme aiškiai daroma nuoroda į DK 58 straipsnį („Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės“). Apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad, nutraukiant darbo santykius su ieškovu, buvo pritaikytas vienintelis teisinis pagrindas – vadovo atšaukimo institutas, akivaizdžiai prieštarauja Įsakymo turiniui. Nagrinėjamu atveju svarbi ta aplinkybė, kad ieškovas buvo atleistas iš vadovo pareigų skirtingais teisiniais pagrindais: ne tik pritaikius vadovo atšaukimo institutą (DK 104 straipsnis, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas (toliau – ir VSĮĮ), bet ir DK 58 straipsnį. Taigi nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas apskritai neturėjo spręsti dėl Įsakymo 2 punkto, kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindo.

36.2. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–178, 185 straipsnių nuostatas. Nagrinėjamu atveju teismai skirtingai vertino byloje esančius įrodymus:

36.2.1. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo faktines bylos aplinkybes, paneigiančias darbuotojo kaltę: 1) 145 000 Eur vertės turto įsigijimo sandoris buvo nurodytas 2015 m. viešųjų pirkimų bei turto įsigijimo ir skolinimosi planuose, kurie buvo patvirtinti trečiojo asmens (VĮ „Automagistralė“ savininkė yra Lietuvos valstybė, o savininkės (Lietuvos valstybės) teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos automobilių kelių direkcija) generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini); 2) ieškovo vaidmuo įsigyjant iš MB „RV Investment“ Turtą buvo epizodinis, esminių sprendimų dėl sandorio sudarymo jis nepriėmė, nes Turto įsigijimo klausimu iš esmės rūpinosi VĮ „Automagistralė“ Komercijos ir turto valdymo skyrius bei sudaryta pirkimo komisija (ieškovas nebuvo komisijos narys, MB „RV Investment“ pateikto pasiūlymo nevertino, MB „RV Investment“ į derybas nekvietė, derybose nedalyvavo, už sprendimą MB „RV Investment“ patvirtinti derybas laimėjusiu kandidatu balsavo visi posėdyje dalyvavę komisijos nariai, tačiau ieškovas nedalyvavo priimant šį sprendimą), sandoriui pritarė atsakovės valdyba (ieškovas nebuvo valdybos narys) ir trečiasis asmuo; 3) 2018 m. Turto vertinimo ataskaita įrodo, kad už 7 statinius ir nuomos teisę į 1 ha žemės sklypą buvo sumokėta adekvati suma (143 000 Eur), 2018 m. sausio 19 d. Turto rinkos vertė siekė 179 000 Eur.

36.2.2. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas interesų prieštaravimus, taip pat vadovavosi tik spėjimais ir prielaidomis, bet ne faktais. Atsakovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti apie realiai egzistavusį ieškovo interesų konfliktą dėl sūnaus darbo ar akcijų įsigijimo šios nutarties 36 punkte nurodytose įmonėse tuo metu, kai buvo sudaroma Turto pirkimo–pardavimo sutartis. Visi esminiai sprendimai dėl sandorio sudarymo buvo priimti dar iki to momento, kai A. M. tapo UAB „Fabų centras“ akcininku (2015 m. liepos 13 d.) ir UAB „Fabų centras“ įsigijo likusią turto dalį (2015 m. rugpjūčio 11 d.). Turto įsigijimo sandoris buvo sudarytas tarp VĮ „Automagistralė“ ir MB „RV Investment“, o A. M. jokių teisiškai reikšmingų sąsajų su MB „RV Investment“ neturėjo, taigi ieškovas jokių privačių interesų dėl sandorio sudarymo neturėjo.

36.3. Teismas netinkamai taikė DK 104 straipsnio 2 dalies nuostatas ir šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-239/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-239/2013">3K-3-239/2013</a>; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-473-248/2016). Vadovo atšaukimas galimas tiek esant vadovo kaltei, tiek nesant jo kaltės. Kaltės aspektas svarbus išeitinės išmokos (ne)priteisimo klausimui spręsti. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo pažymėta, nėra pagrindo konstatuoti ieškovo kaltę, todėl jam priklauso išeitinė išmoka.

36.4. Teismas netinkamai taikė DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pagal šią teisės normą atsakovė, nutraukdama darbo sutartį su ieškovu, privalėjo jam sumokėti išeitinę išmoką, tačiau ši nebuvo sumokėta, todėl iš atsakovės pagrįstai papildomai priteisti šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio delspinigiai.

36.5. Teismas netinkamai taikė DK 151 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio nuostatas ir šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzEtNjg2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-131-686/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-131-686/2017">3K-3-131-686/2017</a>). Atsakovė neapsiribojo vadovo atšaukimo instituto pritaikymu ir nesusilaikė nuo informacijos apie ieškovo atleidimą kompromituojančiu pagrindu išviešinimo (žr. šios nutarties 27 punktą). Ieškovas neteisėtai ir nepagrįstai atleistas nurodant, kad jis padarė netgi šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, didelę žalą VĮ „Automagistralė“, dėl to Lietuvos Respublikos Prezidentės sprendimu jis buvo išbrauktas iš valstybės apdovanotųjų asmenų sąrašo. Visa tai sukėlė itin didelius ieškovo neigiamus išgyvenimus, buvo sumenkinta jo reputacija, smarkiai pablogėjo jo sveikata.

37. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 28 d. nutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

37.1. Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai taikė DK 58 straipsnio nuostatas ir šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovas buvo atšauktas iš atsakovės direktoriaus pareigų dėl prarasto pasitikėjimo VSĮĮ 4 straipsnio 4 dalies 4 punkto, 11 straipsnio 7 dalies pagrindu, o ne DK 58 straipsnyje įtvirtintu pagrindu; darbo sutartis nutraukta pagal DK 104 straipsnį. VSĮĮ atšaukimo institutas yra savarankiškas ir pakankamas teisinis pagrindas nutraukti darbo santykius su ieškovu. Atsakovės įstatų 16.4, 28, 35 punktai reglamentuoja direktoriaus skyrimo ir atšaukimo tvarką, kuri yra identiška nustatytajai VSĮĮ. Pagal atsakovės įstatų 15 punktą, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, kuri, kaip atsakovės savininkės teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, turi išimtinę ir absoliučią kompetenciją atšaukti direktorių iš pareigų. Atsakovė, formuluodama Įsakyme atšaukimo iš vadovo pareigų teisinį pagrindą, prioriteto tvarka nurodė VSĮĮ 4 straipsnio 4 dalies 4 punkto ir 11 straipsnio 7 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta absoliuti įmonės savininkės teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos teisė atšaukti vadovą iš pareigų, ir DK 53 straipsnio 7 punktą, įtvirtinantį, kad darbo sutartis pasibaigia ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Akivaizdu, kad Įsakyme duota nuoroda į DK 58 straipsnio 1 ir 3 dalis vertintina kaip subsidiari, skirta aplinkybėms, dėl kurių atsakovė prarado pasitikėjimą ieškovu, detalizuoti. Net pagal Įsakyme pateiktą formuluotę akivaizdu, kad ieškovas atšauktas iš atsakovės direktoriaus pareigų (Įsakymo 1 punktas) dėl prarasto pasitikėjimo ir dėl jo kaltės, t. y. dėl ieškovo, kaip įmonės vadovo, nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų. Teisės požiūriu atleidimas iš darbo dviem skirtingais pagrindais, kaip nurodo ieškovas, negalimas.

37.2. Teismas, vadovaudamasis bylos medžiaga ir teisės normomis, išsamiai išanalizavo bei įvertino visus byloje esančius įrodymus, kuriais grindė išvadas, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Skundžiama teismo nutartis motyvuota, pagrįsta teisės normų ir faktinių aplinkybių, rašytinių įrodymų analize. Ieškovo argumentai šiuo klausimu yra tik subjektyvusis jo vertinimas.

37.3. Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, nurodytais šios nutarties 36.3 ir 36.4 punktuose. Byloje pateikti įrodymai ir aplinkybės patvirtina faktą, kad ieškovo atleidimą iš pareigų lėmė jo kalti veiksmai, kurie nagrinėjamu atveju suprantami ne kaip civilinės ar darbo atsakomybės sąlyga, bet vertinami per pasitikėjimo vadovu prizmę, todėl pagal DK 104 straipsnio 2 dalį nėra pagrindo priteisti išeitinę išmoką, taip pat negali būti priteisiamos netesybos (DK 147 straipsnio 2 dalis). Ieškovo atšaukimas iš jo užimamų pareigų yra analogiškas nustatytam Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, todėl teismo argumentai, kad juridinio asmens vadovo kalti veiksmai suprantami plačiau nei darbuotojo kaltė, yra teisiškai pagrįsti.

37.4. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl neturtinė žala negali būti priteista. Atšaukiant asmenį iš valstybės įmonės vadovo pareigų, pastarasis yra viešasis asmuo, todėl toks asmuo turi suprasti, kad viešojoje erdvėje gali būti skelbiama informacija apie jo atšaukimą iš pareigų ir jis turi prisiimti iš to kylančias pasekmes.

38. Trečiasis asmuo atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 28 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

38.1. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, būtent apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino tarp šalių susiklosčiusią situaciją ir motyvuotai konstatavo, kad ieškovas iš pareigų atleistas teisėtai ir darbo sutartis su ieškovu nutraukta ne dviem teisiniais pagrindais (DK 104 ir 58 straipsniuose nustatytais pagrindais). Darbdavė tokio teisinio kvalifikavimo Įsakyme nenurodė. Be to, tokiam teisiniam kvalifikavimui nėra ir faktinės būtinybės. Darbdavė niekada nesirėmė tuo, kad ieškovas atleistas už darbo drausmės pažeidimus, priešingai, atsiliepime į ieškinį akcentavo, kad ieškovas atšauktas iš pareigų pagal specialiąsias normas, nustatytas DK 104 straipsnyje ir VSĮĮ, o darbo drausmės pažeidimai Įsakymo 2 punkte nurodyti tik kaip ieškovo kaltę pagrindžiantys faktai. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad darbdavė neprivalo savo sprendimuose nurodyti įstatymo, o iš Įsakymo turinio iš tikrųjų reikėtų suprasti, jog ieškovo atleidimą iš pareigų darbdavė kvalifikavo kaip valstybės įmonės vadovo atšaukimą iš pareigų.

38.2. Įvertinęs byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nusprendė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina ieškovo nelojalumą juridiniam asmeniui, jo elgesys pripažintinas kaltais veiksmais, nulėmusiais darbdavės nepasitikėjimą įmonės vadovu. Toks ieškovo elgesys pakankamas konstatuoti DK 104 straipsnio 2 dalyje nustatytam atšaukimo pagrindui, esant juridinio asmens vadovo kaltei. Įmonės vadovą atšaukus nurodytu pagrindu, jam išeitinė išmoka neišmokama, taip pat nėra konstatuojamas uždelsimas atsiskaityti su atleistu darbuotoju (DK 147 straipsnio 2 dalis).

38.3. Ieškovas iš pareigų buvo atšauktas pagal VSĮĮ 4 straipsnio 4 dalies 4 punktą, 11 straipsnio 7 dalį, dėl to su juo sudaryta darbo sutartis nutraukta DK 53 straipsnio 7 punkto, 58 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 6 ir 7 punktų, 65 straipsnio 6 dalies pagrindais. Sprendimas atšaukti ieškovą iš pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį buvo įformintas Įsakymu, kuris pagal savo prigimtį yra individualus administracinis aktas. Kaip matyti iš teismų procesinių sprendimų, šioje byloje pagrindinis ginčas kilo dėl priimto administracinio akto teisėtumo, o išvestiniai reikalavimai – dėl darbo sutarties nutraukimo ir atsiskaitymų kilo šio administracinio akto pagrindu. Iš teismų procesinių sprendimų motyvų matyti, kad ieškinys negalėjo būti teismingas bendrosios kompetencijos teismui, nes ginče aiškiai vyrauja administracinės teisės elementas. Būtent trečiojo asmens direktoriaus individualus administracinis aktas, priimtas norminio administracinio teisės akto (VSĮĮ) pagrindu, šalims sukūrė materialiąsias teises ir pareigas, ir jį priėmus atsirado prielaidos nutraukti darbo sutartį DK nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis įtvirtina, kad individualus administracinis aktas – vienkartinis taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei; šio straipsnio 11dalyje nustatyta, kad administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Įsakymas atitinka nurodytus kriterijus, todėl ginčas dėl jo teisėtumo negalėjo būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

38.4. Ieškovas iš pareigų buvo atšauktas ir darbo sutartis su juo nutraukta 2017 m. liepos 5 d., o ieškinį teismui jis pateikė tik 2017 m. rugsėjo 29 d., t. y. praleidęs imperatyviuosius naikinamuosius įstatymuose nustatytus terminus, per kuriuos galima skųsti darbo sutarties nutraukimą (DK 220 straipsnis) ir viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo ieškinį atsisakyti priimti, o apeliacinės instancijos teismas privalėjo bylą nutraukti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl juridinio asmens vadovo atšaukimo ir darbo sutarties su juo nutraukimo santykio

39. Ieškovo atleidimo metu galiojusiame Darbo kodekse (patvirtintame 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603 ir įsigaliojusiame 2017 m. liepos 5 d.), skirtingai nei anksčiau galiojusiame, įtvirtintas juridinio asmens vadovo atšaukimo institutas kaip savarankiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (104 straipsnis). Iki to laiko vadovo atšaukimo institutas buvo nustatytas atskirų rūšių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (pvz., Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme ir kt.), o darbo sutartis nutraukiama pagal tuo metu galiojusio DK 124 straipsnio 1 punktą (darbo sutartis baigiasi, ją nutraukus šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais). DK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.

40. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas įmonės vadovo teisinis statusas yra dualistinis: tarp įmonės ir jos vadovo visų pirma susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, grįsti pasitikėjimu, tačiau kartu – ir darbdavio bei darbuotojo santykiai, kurie įforminami sudarant darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011).

41. Taigi juridinio asmens vadovo atšaukimas yra juridinę reikšmę turintis faktas, sudarantis pagrindą darbo sutarčiai pasibaigti, kitaip tariant, civilinių santykių su juridiniu asmeniu pabaiga (vadovo atšaukimas) lemia darbo santykių pabaigą. Tai yra savarankiškas, tik specialiems subjektams taikomas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas.

42. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant dėl konkretaus juridinio asmens vadovo atleidimo iš darbo pagrindų, būtina įvertinti to juridinio asmens teisinį statusą sudarančių ypatumų visumą, bendrųjų ir specialiųjų teisės aktų nuostatas, susijusias su šio klausimo reglamentavimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2010 ir joje nurodytą praktiką).

43. Nagrinėjamu atveju aktualūs teisės aktai, reglamentuojantys valstybės įmonių vadovų statusą. Valstybės įmonių steigimą, jų valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą ir likvidavimą reglamentuoja specialus norminis aktas – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės įmonės savininkė yra valstybė; valstybės įmonės savininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina per Vyriausybę arba jos įgaliotą valstybės valdymo instituciją; valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina viena valstybės valdymo institucija. Atsakovės įstatuose įtvirtinta nuostata, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (Įstatų 15 punktas).

44. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija skiria ir atšaukia įmonės vadovą, nustato darbo sutarties su įmonės vadovu sąlygas, įmonės vardu sudaro ir nutraukia darbo sutartį su įmonės vadovu, tvirtina įmonės vadovo pareigybės nuostatus (VSĮĮ 4 straipsnio 4 dalies 4 punktas). VSĮĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai priėmus motyvuotą sprendimą atšaukti įmonės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama DK nustatyta tvarka. Jokių išskirtinių nuostatų, išimčių, lyginant su kitų juridinių asmenų vadovų atšaukimu, šis įstatymas nenustato.

45. Darbo santykių nutraukimas atšaukus vadovą, net ir esant kaltiems jo veiksmams, yra paprastesnis, operatyvesnis, sudarantis galimybę greičiau skirti naują vadovą, lyginant su kitais DK nustatytais atleidimo pagrindais, siejamais su darbuotojo kalte. Kaip jau nurodyta, šis pagrindas yra pakankamas darbo santykiams pasibaigti, todėl nereikia parinkti ir taikyti kitų DK normų, nustatančių darbo sutarties pasibaigimo pagrindus (DK 53–60 straipsniai). Be to, taikant kitus darbo santykių nutraukimo pagrindus skiriasi procedūros bei taikytinos garantijos, jų suderinimas gali tapti komplikuotas. Taigi, atšaukus vadovą, papildomo darbo sutarties nutraukimo pagrindo (ne atšaukimo) nurodymas yra nereikalingas, perteklinis, galintis apsunkinti atleidimą ir ginčų nagrinėjimą.

46. Šiame kontekste paminėtina, kad kasacinis teismas, spręsdamas dėl akcinės bendrovės vadovo atšaukimo, yra nurodęs, jog tais atvejais, kai bendrovės vadovas atšaukiamas kompetentingo akcinės bendrovės organo, nepriklausomai nuo jo kaltės buvimo ar nebuvimo, pakanka nurodyti DK 124 straipsnio 1 punktą (tuo metu galiojusio DK, patvirtinto 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926, kuriame nebuvo juridinio asmens vadovo atšaukimo instituto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-260/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-260/2007">3K-3-260/2007</a>). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į administracijos vadovo teisinį statusą, kompetentingas bendrovės organas, įgyvendindamas teisę atšaukti jo išrinktą administracijos vadovą, net ir esant vadovo kaltei, neprivalo laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-239/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-239/2013">3K-3-239/2013</a> ir joje nurodytą praktiką). Ši taisyklė taikytina ir atšaukiant valstybės įmonės vadovą.

47. Nagrinėjamoje byloje trečiojo asmens Įsakyme dėl ieškovo atšaukimo iš direktoriaus pareigų vienu punktu nurodoma, kad valstybės įmonės direktorius atšaukiamas iš pareigų dėl prarasto pasitikėjimo, kitu – kad darbo sutartis nutraukiama dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo. Tokio Įsakymo turinys nėra teisiškai nepriekaištingas, jame nurodyti du skirtingi darbo santykių nutraukimo pagrindai, lemiantys skirtingas darbo santykių nutraukimo procedūras ir pasekmes. Nagrinėjamu atveju tie patys ieškovo veiksmai buvo kvalifikuoti ir kaip lėmę pasitikėjimo juo praradimą bei atšaukimą, ir kaip darbo pareigų šiurkštus pažeidimas. Tokia sutaptis galima, tačiau savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turi pasirinkti, kuriuo teisiniu pagrindu bus nutraukti darbo santykiai.

48. Paminėtina, kad pats ieškovas sutiko su darbo santykių nutraukimu dėl atšaukimo iš pareigų ir ginčijo atleidimą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą; atsakovas teigė, kad ieškovo darbo sutarties pasibaigimo pagrindas – jo atšaukimas iš pareigų, o atleidimo už darbo drausmės pažeidimą, kaip atskiro pagrindo, atsisakė. Bylą nagrinėję teismai skirtingai aiškino Įsakymo dėl ieškovo darbo sutarties nutraukimo turinį ir prasmę: pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas atleistas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ir vertino tokio atleidimo pagrįstumą bei atleidimo tvarkos laikymąsi. Nenustatęs visų tokiam pažeidimui būtinų sąlygų, taip pat ir kaltės, šis teismas sprendė, kad su ieškovu darbo santykiai nutraukti dėl jo atšaukimo, nesant kaltės. Apeliacinės instancijos teismas priešingai – sutiko su atsakovės pozicija, kad su ieškovu darbo santykiai baigėsi pagal DK 104 straipsnio 1 dalį atšaukus jį iš pareigų, o nuoroda į darbo drausmės pažeidimą reiškia, kad atšaukimą inspiravo kalti ieškovo veiksmai.

49. Atkreiptinas dėmesys, kad Įsakyme visų pirma nurodytas civilinių santykių pabaigą liudijantis faktas – ieškovo atšaukimas, reiškiantis jam suteiktų įgaliojimų panaikinimą. Tokiu atveju būtent šis faktas ir yra priežastis nutraukti darbo sutartį. Teisėtas civilinių santykių nutraukimas šiuo atveju reiškia ir pagrįstą darbo santykių pabaigą.

50. Teisėjų kolegija, remdamasi nutarties 45–49 punktuose išdėstytais argumentais, sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad darbo santykiai baigėsi DK 104 straipsnio pagrindu, t. y. atšaukus ieškovą iš pareigų, o kitas Įsakyme nurodytas darbo santykių nutraukimo pagrindas yra perteklinis. Kaip teisingai sprendė apeliacinės instancijos teismas, šiame ginče aktualus klausimas, ar ieškovas atšauktas, esant jo kaltei. Dėl kaltų ieškovo veiksmų spręstina DK 104 straipsnio 2 dalies kontekste, nenagrinėjant jo kaip šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, sudarančio atskirą darbo santykių pasibaigimo pagrindą.

Dėl atšaukiamo įmonės vadovo kaltų veiksmų sampratos

51. Valstybės įmonės, kaip ir kitų įmonių, vadovo santykiai su įmone grindžiami pasitikėjimu. Nuo įmonės vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso ir visos įmonės veiklos efektyvumas, nes įmonės vadovui yra suteikti platūs įgaliojimai veikti įmonės vardu, todėl yra būtinas šį organą skiriančio įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto pasitikėjimas. Fiduciarinis santykių pobūdis lemia, kad jį paskyrusio subjekto teisė atšaukti įmonės vadovą nesiejama su tokiomis sąlygomis kaip vadovo kaltė, neteisėti veiksmai ar pan., atšaukimą gali lemti ir kitos priežastys (pvz., prasti įmonės veiklos rezultatai). Atšaukimo taikymui taip pat nėra būtina, kad vadovo veiksmais įmonei būtų padaryta turtinė žala.

52. Kita vertus, valstybės įmonė yra iš valstybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą bei jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus (VSĮĮ 2 straipsnio 1, 3 dalys). Dėl to nors valstybės įmonės vadovo atšaukimas yra kompetentingo organo diskrecija, ja naudojamasi turi būti taip, kad nenukentėtų viešasis interesas.

53. Nors teisė atšaukti juridinio asmens vadovą, minėta, nesiejama su kaltais jo veiksmais, vis dėlto nuo to, ar atšaukimą lėmė kalti vadovo veiksmai, priklauso tam tikrų garantijų suteikimas. Pagal DK 104 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai. Kaltus vadovo veiksmus turi įrodyti atšaukimo teisę turintis subjektas, juridinio asmens vadovą atšaukdamas dėl šio kaltės ir netaikydamas įstatyme nustatytų garantijų.

54. Sutiktina ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad sprendžiant dėl kaltų vadovo veiksmų DK 104 straipsnio 2 dalies kontekste netaikytinas standartas, kasacinio teismo praktikoje suformuotas sprendžiant dėl kaltės kaip būtinos šiurkštaus pareigų pažeidimo sąlygos. Pasitikėjimo vadovu praradimą gali lemti ir tokie kalti vadovo veiksmai, kurie būtų nepakankami pažeidimui pripažinti šiurkščiu. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apie juridinio asmens vadovo kaltus veiksmus DK 104 straipsnio prasme visų pirma turi būti sprendžiama pagal tai, kaip jis vykdė savo pareigas, nustatytas CK 2.87 straipsnyje, ar buvo lojalus bei sąžiningas priimdamas juridiniam asmeniui reikšmingus sprendimus ir vykdydamas kitas pareigas.

55. Tiek iš VSĮĮ 2 straipsnio 3 dalies nuostatų, tiek iš nagrinėjamos bylos atsakovės įstatų matyti, kad įmonės veikla yra ūkinio komercinio pobūdžio, o įmonės vadovas atsakingas už šios veiklos organizavimą, įmonės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo nustatyti ir nutartyje aptarti faktai (ieškovas disponavo komerciškai vertinga informacija apie atsakovės ketinimą įsigyti žemės sklypą ir nustatytą derybinę pirkimo sandorio kainos ribą; prieš pradedant pirkimo procedūras ieškovui buvo žinoma, kad turto vertintojo nustatyta statinių ir teisių į žemės sklypą vertė žymiai mažesnė, nei suma, skirta žemės sklypui įsigyti, ir kaina, už kurią buvo nuspręsta įsigyti dalį vertinto turto; ieškovas dalyvavo pirkimo–pardavimo procese, nepaisydamas savo sūnaus sąsajų su pardavėju ir bendrove, įsigijusia kitą turto dalį) yra pakankami netinkamam pareigų, nustatytų CK 2.87 straipsnyje, atlikimui dėl ieškovo kaltės, jo nelojalumui įmonei pripažinti. Toks ieškovo elgesys yra pakankamas konstatuoti DK 104 straipsnio 2 dalyje nustatytam atšaukimo pagrindui, esant juridinio asmens vadovo kaltei.

56. Kasaciniame skunde detaliai dėstoma, kaip vyko pirkimo procedūros, kokie asmenys kokius veiksmus atliko ir koks jų vaidmuo, įsigyjant Turtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitų asmenų ir valdymo organų dalyvavimas pirkimo procedūrose, nustačius ir ieškovo kaltus veiksmus, nepašalina jo atšaukimo galimybės netaikant garantijų, nustatytų DK 104 straipsnio 2 dalyje.

57. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, ir remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014. Toje byloje nagrinėtas ginčas dėl žalos atlyginimo ir spręsta dėl vienasmenio valdymo organo ir kitų valdymo organų veiksmų atribojimo, reikšmingo nustatant atlygintinos žalos dydį pagal dalinių prievolių taisykles proporcingai atitinkamų organų elgesio įtakai žalos atsiradimui arba solidariosios atsakomybės taikymui. Nagrinėjamoje byloje nesprendžiama dėl žalos atlyginimo, vienasmenio valdymo organo veiksmai vertinami pasitikėjimo juo praradimo aspektu, todėl nurodytoje nutartyje suformuluotos taisyklės netaikytinos sprendžiant šį ginčą. Be to, pagrindinė toje nutartyje išreikšta idėja – kiekvienas atsako už savo kaltus veiksmus, kuriuos būtina identifikuoti, nepaneigiama ir nagrinėjamoje byloje.

58. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad taikant atšaukimo institutą turi būti ginamas ir viešasis interesas. Dėl atsižvelgimo į viešąjį interesą taikant vadovo atšaukimą nutartyje jau pasisakyta (52 punktas). Kasaciniame skunde deklaratyviai apeliuojama į viešojo intereso gynimą, tačiau neatskleidžiama, kaip ieškovo atšaukimas pažeidžia viešąjį interesą, todėl teisėjų kolegija dėl šių kasacinio skundo argumentų plačiau nepasisako.

59. Sutiktina su ieškovu, kad tinkamai įforminti atleidimą iš darbo ir suformuluoti sutarties nutraukimo priežastis yra darbdavio pareiga. Ši pareiga tiesiogiai nurodyta DK 65 straipsnio 3 dalyje. Tai yra viena iš darbuotojo teisių apsaugos garantijų, kadangi darbuotojas turi teisę žinoti, dėl ko yra atleidžiamas, tai svarbu, įgyvendinant teisę kreiptis į teismą. Vis dėlto tam tikri darbo sutarties nutraukimo įforminimo netikslumai savaime negali lemti atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Vertinant DK 65 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikymo įtaką atleidžiamo darbuotojo teisėms, atsižvelgtina ir į atleidžiamo darbuotojo statusą bei darbo santykių nutraukimo pagrindą. Ieškovas, be kita ko, nenurodė, kokius konkrečius jo teisių suvaržymus ar apribojimus sukėlė toks kaip šiuo atveju darbo santykių nutraukimo įforminimas.

60. Pripažinus, kad ieškovas atšauktas dėl jo kaltų veiksmų, pagrįstai netenkinti ir kiti ieškovo reikalavimai – priteisti išeitinę išmoką, kompensaciją už pavėluotą atsiskaitymą bei neturtinės žalos atlyginimą.

61. Trečiojo asmens atsiliepime pateikti argumentai, kad dalis ginčo nagrinėtina administraciniuose teismuose, atmestini, viena vertus dėl to, kad pateikti tik kasaciniam teismui (CPK 347 straipsnio 2 dalis), kita vertus – kaip teisiškai nepagrįsti.

62. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, teisės taikymo aspektu patikrinusi apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

64. Kasacinį skundą atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

65. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovė, pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 3151,75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šis prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra didesnis už nustatytą pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7, 8.14 punktus, todėl prašymas tenkintinas iš dalies ir atsakovei iš ieškovo priteistinas 1521,84 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

66. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 5,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1521,84 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt vieną Eur 84 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei valstybės įmonei „Kelių priežiūra“ (j. a. k. 232112130).

Priteisti iš ieškovo V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,30 Eur (penkis Eur 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Algis Norkūnas

Sigita Rudėnaitė