Civilinė byla Nr. 3K-3-673-686/2015 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16569-2013-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4;
2.5.10.2.4.1; 2.5.10.5.2.16.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Andžej Maciejevski,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. Š., R. M., V. U.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Kasacinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikas turi atlyginti draudėjo sveikatai padarytą žalą.
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 17 848,45 Lt (5169,26 Eur) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti.
Ieškovas nurodė, kad eismo įvykio, įvykusio 2011 m. rugpjūčio 20 d. Kaune, Baltijos ir Žiemgalių gatvių sankryžoje, metu buvo sužalota ir tapo laikinai nedarbinga S. Š. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto S. Š. buvo išmokėta 17 848,45 Lt (5169,26 Eur) ligos pašalpa ir netekto darbingumo pensija. Eismo įvykio metu automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, kuriame buvo keleivė S. Š., vairavo S. Š. sutuoktinis R. Š., jis nepraleido pirmenybę turinčio eismo dalyvio R. M. vairuojamo automobilio „BMW 530“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, atlikdamas posūkio į kairę manevrą nereguliuojamoje sankryžoje. Eismo įvykio metu R. Š. vairuojamos transporto priemonės „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai (toliau – VSDFV Kauno skyrius) 8625 Lt (2497,97 Eur) žalai atlyginti; kitą ieškinio dalį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad eismo įvykį vienodai lėmė abiejų eismo dalyvių neteisėti veiksmai, t. y. R. Š. nepraleido pirmenybę turinčio eismo dalyvio R. M. vairuojamo automobilio „BMW 530“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, atlikdamas posūkio į kairę manevrą nereguliuojamoje sankryžoje, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimus, o automobilio „BMW 530“, valst. Nr. duomenys neskelbtini, vairuotojas R. M. eismo įvykio metu daugiau nei dvigubai viršijo maksimalų leidžiamą greitį, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 punktą. Kiekvieno eismo įvykio dalyvio veiksmai buvo tiesioginė eismo įvykio priežastis ir jeigu nebūtų buvę bent vieno eismo įvykio dalyvio minėtų neteisėtų veiksmų, eismo įvykio būtų buvę išvengta. Byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad abu eismo įvykio dalyviai (R. Š. ir R. M.) dėl eismo įvykio kilimo ir jo metu atsiradusios žalos kalti lygiomis dalimis, todėl atsakovas, kaip R. Š. civilinės atsakomybės draudikas, privalo atlyginti ieškovui 50 proc. jo patirtų nuostolių. Teismas konstatavo, kad ieškovas tinkamai apskaičiavo S. Š. socialinių išmokų dydį.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens R. Š. apeliacinius skundus, 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą, ištaisydamas aritmetines klaidas, priteisiant 8924,23 Lt (2584,64 Eur) žalai atlyginti.
Apeliacinės instancijos teismo kolegija, vertindama byloje surinktus įrodymus dėl eismo įvykį sukėlusių asmenų veiksmų ir kaltės, nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju dėl trečiųjų asmenų R. Š. ir R. M. veiksmų, sukėlusių eismo įvykį, kurio metu buvo sutrikdytos sveikatos asmenims, buvusiems trečiųjų asmenų valdomose transporto priemonėse, ir vienai iš keleivių atimta gyvybė, buvo nutraukti ikiteisminiai tyrimai šalims susitaikius su atitinkamų transporto priemonių valdytojais. Dėl šių asmenų yra priimti ne teismo nuosprendžiai, o prokuratūros nutarimai, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūno procesinis dokumentas, kuris, kaip ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, prejudicinės galios neturi, o yra vertintini kaip paprasti rašytiniai įrodymai, galintys padėti nustatyti civiliniam ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes (CPK 177, 180 straipsniai). Atsiribojęs nuo ikiteisminio tyrimo nustatytų aplinkybių vertinimo ir nesuteikdamas prejudicialumo jokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą tirti ir nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti egzistuojant visas civilinei atsakovo atsakomybei kilti būtinas sąlygas: neteisėtos veikos faktą, žalą, priežastinį ryšį tarp veikos ir žalos bei kaltę. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismui buvo aktualu nustatyti, ar R. Š., sukdamas į kairę, laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių ir įsitikino, kad nesudaro kliūties jokiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiai transporto priemonei, ir, esant nustatytoms aplinkybėms, kad R. M. viršijo maksimalų leistiną greitį, spręsti, kas yra kaltas ir atsakingas dėl atsiradusios žalos. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino trečiųjų asmenų kaltės dėl eismo įvykio kilimo laipsnį ir sprendė, kad jie abu vienodai kalti. Kolegija nurodė, kad pagal specialiąją įstatymo normą, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 9 dalį, baigiasi solidarioji trečiųjų asmenų R. Š. ir R. M. atsakomybė, nes nustatyta, kad kelių asmenų padarytą žalą proporcingai atlygina atitinkamas draudikas ir Biuras. Kadangi trečiasis asmuo R. M. nebuvo apsidraudęs civiline atsakomybe, tai pagal įstatymo normas ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą tik iš tiesioginio kaltininko, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo, kaip trečiojo asmens R. Š. draudiko, ir trečiojo asmens R. M. solidariosios atsakomybės.
Apeliacinės instancijos teismo kolegija, vertindama atsakovo argumentus, kad pareigos atlyginti žalą ieškovui nebuvimą pagrindžia aplinkybė, jog pagal TPVCAPDĮ 3 straipsnio 3 dalį netektos pajamos nepriteistinos, nes turtinę žalą patyrė transporto priemonės savininkė ir draudėja, nurodė, kad žala padaryta S. Š. sveikatai, o ne turtui, be to, S. Š. nebuvo transporto priemonės valdytoja eismo įvykio metu, o lėšos, gautos kaip kompensacija už žalą padarytą dėl sveikatos sužalojimo, laikytinos S. Š. asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktas), o ne bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Dėl draudimo apsaugos apimties ir žalos rūšies nustatymo
Kasatoriaus teigimu, pagal TPVCAPDĮ 3 straipsnio 3 dalį draudimo išmoka nemokama, jei žalą turtui patiria automobilio, su kuriuo ta žala padaryta, savininkas ar draudėjas. Nagrinėjamoje byloje S. Š. neteko pajamų (pinigų), kurie pagal CK 1.97 straipsnio 1 dalį laikytini turtu. VSDFV Kauno skyrius, išmokėdamas ligos pašalpą ir netekto darbingumo pensiją, kompensavo S. Š. dėl eismo įvykio negautas pajamas (žalą turtui), tačiau nekompensavo sveikatos atkūrimo išlaidų (žalos asmeniui), todėl bylą nagrinėję teismai padarė neteisingą išvadą, spręsdami, kad S. Š. patyrė tik žalą sveikatą, o ne sveikatai ir turtui (pinigams), ir nepagrįstai netaikė TPVCAPDĮ 3 straipsnio 3 dalies. Kasatorius nurodo, kad siekiant teisingai išnagrinėti bylą būtina nustatyti, ar S. Š. jos negautas pajamas privalėtų kompensuoti kasatorius (draudikas), jei VSDFV Kauno skyrius jų nebūtų kompensavęs ligos pašalpos ir netekto darbingumo pensijos forma. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad S. Š. įvykio metu buvo apdrausto automobilio savininkė ir draudėja.
Dėl draudimo išmokos atsakingam už žalos padarymą valdytojui
Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, koks turtas iki eismo įvykio priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (pajamos iš darbinės veiklos), į prievolės esmę, jos atsiradimo pagrindus. Jei dėl eismo įvykio iš dalies atsakingas R. Š., tai jis padarė žalos savo turtui, t. y. pajamoms, kurios laikytinos bendrąja jo ir S. Š. nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasatoriaus teigimu, draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką negali priklausyti nuo fakto, ar nukentėjusysis buvo apdraustas socialiniu ir privalomuoju sveikatos draudimu (CK 6.113 straipsnis).
Dėl atsakomybės už eismo įvykio metu padarytą žalą
Kasatoriaus nuomone, dėl eismo įvykio metu padarytos žalos yra atsakingas transporto priemonės BMW valdytojas R. M. Iš byloje atliktų ekspertizių ir specialistų išvadų matyti, kad jei šio automobilio greitis būtų buvęs leidžiamas, t. y. 50 km/h, susidūrimas nebūtų įvykęs net ir tuo atveju, jei transporto priemonė BMW nebūtų buvusi stabdoma. Kadangi BMW automobilio valdytojo R. M. civilinė atsakomybė įvykio metu nebuvo drausta AAS „Gjensidige Baltic“, tai draudimo išmoka iš kasatoriaus priteista nepagrįstai.
Dėl prievolės pabaigos šalių susitarimu
Kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu S. Š. susitaikė su R. Š. ir atleido jį nuo civilinės atsakomybės, t. y. S. Š. ir R. Š. siejusi deliktinė prievolė pasibaigė šalių susitarimu (CK 6.125 straipsnio 1 dalis), todėl ir R. Š. civilinės atsakomybės draudikas neturi pareigos mokėti išmoką (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas VSDFV Kauno skyrius prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovas nurodo, kad ligos pašalpa ir netekto darbingumo pensija yra skiriama bei mokama tik tokiu atveju, jeigu yra padaryta žala asmens sveikatai, t. y. jis dėl sveikatos būklės tampa nedarbingas ar iš dalies darbingas. Tokiu atveju valstybinis socialinis draudimas kompensuoja apdraustajam asmeniui prarastas darbo pajamas arba apmoka papildomas išlaidas.
Valstybinio socialinio draudimo išmokos apdraustajai skirtos ir išmokėtos dėl to, kad buvo sužalota jos sveikata, taigi kasatoriaus argumentas, jog S. Š. išmokėta ligos pašalpa ir netekto darbingumo pensija yra bendroji jungtinė sutuoktinė nuosavybė, yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.
Ieškovas pažymi, kad byloje nėra vienareikšmiškai ir neginčijamai nustatytas eismo įvykio kaltininkas, atsakingas už S. Š. sveikatos sutrikdymą, ir nė vienoje ekspertizės išvadoje nėra vienareikšmiškai nustatyta BMW valdytojo R. M. kaltė. Be to, už eismo įvykio kilimą atsakingo asmens nustatymas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nesprendžia.
Ieškovas, pasisakydamas dėl prievolės pasibaigimo šalių susitarimu, nurodo, kad jis neveikia nė vienos iš susitarimo nereikalauti atlyginti eismo įvykio metu patirtą žalą šalių vardu, o gina savo turtinę teisę į kasatorių, kaip skolininko draudiką. Šią teisę ieškovas įgyvendina savarankiškai. Ieškovas nurodo, kad S. Š., susitaikiusi su R. Š. ir nurodžiusi, kad jam nebeturi pretenzijų, neatleido VSDFV Kauno skyriaus nuo pareigos mokėti jai ligos pašalpą ir netekto darbingumo pensiją bei neapribojo savo teisės gauti socialinio draudimo išmokas, skirtas patirtai žalai kompensuoti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo apimties ir žalos rūšies
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas yra garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį – šio įstatymo nustatyta tvarka nei draudikas, nei Biuras nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime nurodomas draudėjas ir draudžiama transporto priemonė, bet ne transporto priemonės valdytojas, kuris pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 dalį yra asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Taigi sisteminė šių teisės normų analizė leidžia teigti, kad transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas neapima žalos, padarytos transporto priemonę vairuojančiam asmeniui, apdraustajai transporto priemonei ir šioje transporto priemonėje esančiam bei kitam draudėjo ar savininko turtui, tačiau draudimas apima žalos atlyginimą transporto priemonės nevairuojančiam transporto priemonės draudėjui ar savininkui, jei žala padaryta jo asmeniui, o ne turtui.
Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 22 dalį žala nukentėjusiam trečiajam asmeniui yra ir žala nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai. Kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad Valstybinio socialinio draudimo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų ir kitų įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuotos ir išmokėtos draudimo išmokos skirtos sužaloto asmens nuostoliams padengti ir apima dėl sužalojimo negautas pajamas, susijusias su sužalojimu patirtas išlaidas gydymui, vaistams, reabilitacijai, slaugai, priežiūrai, prisitaikymui gyventi; tai susiję su sveikatos sužalojimu nuostoliai, atitinkantys bendruosius nuostolių atlyginimo kriterijus: atlyginimo būtinumą, atsiradimo realumą ir protingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. AB,,ERGO Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-620/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-620/2013">3K-3-620/2013</a>).
Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog išmokėtos valstybinio socialinio draudimo išmokos (ligos pašalpa ir netekto darbingumo pensija) kompensuoja nukentėjusiojo asmens patirtą turtinę žalą, prarastas darbo pajamas, ir yra įskaitomos į atlygintinos turtinės žalos dydį, negali būti laikoma žala padaryta asmens turtui. Kiekvienu atveju yra svarbu atskirti, kam ir kokia žala yra padaroma. Tiek asmens sveikatai, tiek asmens turtui padaryta žala gali sukelti tam tikrus turtinius ir neturtinius padarinius (CK 6.249–6.250 straipsniai).
TPVCAPDĮ neišskiria žalos, padarytos nukentėjusiajam transporto priemonės draudėjui ar savininkui, kuris eismo įvykio metu nebuvo transporto priemonės valdytojas, t. y. nevairavo transporto priemonės, kaip tokios, nuo kurios atlyginimo draudikas galėtų būti atleistas. Nei tai, kad draudėjas – automobilio savininkas, leido atsakingam už žalos padarymą asmeniui naudotis automobiliu, nei tai, kad draudėją ir atsakingą už žalos padarymą vairuotoją sieja šeimos santykiai, nėra tos faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis būtų teisinis pagrindas konstatuoti, kad draudikas įgyja regresinio reikalavimo teisę tiek į draudėją, tiek į atsakingą už žalos padarymą vairuotoją bei taikytina solidarioji jų atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB,,ERGO Lietuva“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-382/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-382/2009">3K-3-382/2009</a>). Žalą padariusio asmens ar jo civilinės atsakomybės draudiko prievolės atlyginti žalą apimtis nepasikeičia dėl to, kad nukentėjusio asmens turtinė žala visiškai ar iš dalies kompensuojama iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai teisingai nustatė, jog žala buvo padaryta S. Š. sveikatai, o ne turtui, kad S. Š. nebuvo transporto priemonės valdytoja eismo įvykio metu, kad ieškovas VSDFV Kauno skyrius tinkamai apskaičiavo S. Š. socialinių išmokų dydį ir atsakovas, kaip privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraustos transporto priemonės valdytojo R. Š., iš dalies kalto dėl eismo įvykio metu atsiradusios žalos, draudikas, privalo atlyginti ieškovui 50 proc. jo patirtų nuostolių.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakingo už eismo įvykį asmens nustatymas yra fakto klausimas, kurio pakartotinai kasacinis teismas netiria. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis) ir, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėjamu atveju kasatorius, nesutikdamas su bylą nagrinėjusių teismų išvada dėl abiejų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų kaltės, kėlė tik fakto, bet ne teisės taikymo klausimus, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.
Dėl draudiko pareigos atlyginti valstybinio socialinio draudimo fondo patirtą žalą susitaikius nukentėjusiam trečiajam ir žalą padariusiam asmeniui
Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu S. Š. susitaikė su R. Š. ir atleido jį nuo civilinės atsakomybės, t. y. S. Š. ir R. Š. siejusi deliktinė prievolė pasibaigė šalių susitarimu (CK 6.125 straipsnio 1 dalis), todėl ir transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikas neturi pareigos mokėti išmoką (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad panašaus pobūdžio klausimas jau yra išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje VSDFV Mažeikių skyrius v. L. G., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-64/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-64/2014">3K-3-64/2014</a>, kurioje buvo išaiškinta, kad ieškovas, reikalaudamas priteisti iš kasatoriaus lėšas, išmokėtas nukentėjusiajai kaip netekto darbingumo pensija, neveikia vienos iš susitarimo šalių vardu, kad ieškovas įgijo ir gina savo turtinę teisę į kasatorių, kaip skolininką, šią teisę įgyvendindamas savarankiškai, kad sudarydami dvišalę sutartį dėl žalos atlyginimo žalą padaręs ir nukentėjęs asmuo neatleido ieškovo nuo pareigos mokėti nukentėjusiajai netekto darbingumo pensiją ir neapribojo nukentėjusiosios teisės gauti socialinio draudimo išmokas.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad S. Š., susitaikiusi su R. Š. ir nurodžiusi, jog jam nebeturi pretenzijų, neatleido VSDFV Kauno skyriaus nuo pareigos mokėti jai ligos pašalpą ir netekto darbingumo pensiją bei neapribojo savo teisės gauti socialinio draudimo išmokas, skirtas patirtai žalai kompensuoti. Atitinkamai S. Š. gavus socialinio draudimo išmokas dėl eismo įvykio metu patirtos žalos sveikatai, įstatymo pagrindu jos reikalavimo teisė dėl žalos atlyginimo ta apimtimi, kuria jai išmokėtos socialinio draudimo išmokos (ligos pašalpa ir netekto darbingumo pensija), neviršijanti padarytos turtinės žalos dydžio, perėjo ieškovui, t. y. įvyko dalinis asmenų pasikeitimas prievolėje. Vadinasi, S. Š. susitarimas su R. Š. dėl žalos atlyginimo nedaro jokios įtakos ieškovo reikalavimo teisės draudikui apimčiai ir galiojimui.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir kasatoriaus nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti ginčytiną procesinį sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinis teismas patyrė 9,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ (j. a. k. 300633222) 9,08 Eur (devynis Eur 8 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai. Valstybės naudai priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Birutė Janavičiūtė
Andžej Maciejevski
