Dėl nuostolių atlyginimą už pateiktas netinkamos kokybės prekes pagal pirkimo-pardavimo sutartį reglamentuojančių teisės normų taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-671-248/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00768-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.8.10; 2.5.10.5.1; 2.5.11.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Čitas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Eisiga“ ieškinį atsakovei UAB „Čitas“ dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo – Lietuvos kariuomenė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl nuostolių atlyginimą už pateiktas netinkamos kokybės prekes pagal pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančių teisės normų taikymo.

Ieškovė UAB „Eisiga“ pareikštu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Čitas“ 437 250,91 Lt (126 636,61 Eur) nuostolių atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovė nurodė, kad jos reikalavimas yra regresinis. Jį sudaro: įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais iš ieškovės priteista 310 507,41 Lt (89 929,16 Eur) suma, 120 507,50 Lt (34 901,38 Eur) negautų pajamų dėl nutrauktų sutartinių santykių su Lietuvos kariuomene ir 6236 Lt (1806,07 Eur) žyminis mokestis. Įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-12-656/2011, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNDM3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-437/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-437/2012">2A-437/2012</a>, Lietuvos kariuomenei iš UAB „Eisiga“ priteista 310 507,41 Lt (89 929,16 Eur) (nuostolių atlyginimo, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų) dėl netinkamos kokybės prekių pateikimo. Ieškovė UAB „Eisiga“ teigė, kad šių nuostolių ji nebūtų patyrusi, jeigu UAB „Čitas“ būtų tinkamai įvykdžiusi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir būtų tiekusi ieškovei UAB „Eisiga“ audinį, atitinkantį su Lietuvos kariuomene sudarytos 2007 m. liepos 30 d. prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 165 keliamus reikalavimus dėl audinio techninės charakteristikos. Sutartimi ieškovė įsipareigojo Lietuvos kariuomenei perduoti 15 000 vnt. lauko uniformos kostiumų, pagamintų iš suderintų su Lietuvos kariuomene medžiagų pagal patvirtintą prekės etaloną. 2008 m. kovo 7 d. šie asmenys sudarė papildomą susitarimą dėl papildomų 15 000 vnt. lauko uniformos kostiumų pardavimo. UAB „Eisiga“ 2008 m. vasario 19 d. pasirašė audinio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 080219, kuria UAB „Čitas“ įsipareigojo parduoti UAB „Eisiga“ 20 000 metrų audinio, kurio techninės charakteristikos nurodytos šios sutarties priede, o UAB „Eisiga“ įsipareigojo priimti audinį ir sumokėti už jį sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. UAB „Čitas“ buvo žinoma, kad iš jos tiekiamo audinio bus siuvami lauko uniformos kostiumai pagal Lietuvos kariuomenės užsakymą. UAB „Čitas“ buvo supažindinta su pardavimo sutartyje ir susitarimų protokole lauko uniformos kostiumams skirto audinio technine charakteristika, audiniui keliamais reikalavimais. 2008 m. vasario 21 d. UAB „Čitas“ perdavė UAB „Eisiga“ sutartą kiekį audinio – 20 077 metrus, o UAB „Eisiga“ už pateiktą audinį UAB „Čitas“ sumokėjo 355 362,90 Lt (102 920,20 Eur). 2008 m. birželio 5 d. raštu Lietuvos kariuomenė informavo UAB „Eisiga“, kad susitarimų protokolo pagrindu teikiami lauko uniformos kostiumai 2008 m. balandžio 29 d. buvo išsiųsti laboratoriniams tyrimams atlikti, o bandymų rezultatai parodė, jog prekės neatitinka sutarties 3 priedo „Techniniai reikalavimai“ penkių kokybės rodiklių, t. y. buvo netinkamos pluoštinės sudėties, neatitiko didžiausiosios (trūkimo) jėgos (metmenų ir ataudų kryptimi) reikalavimų, audinio matmenų pokytis išskalbus ir išdžiovinus viršijo nustatytus leistinus kriterijus, neatitiko plyšimo jėgos reikalavimų, audinio teflono apdaila neatitiko tepalo atstūmimo reikalavimų. UAB „Eisiga“ tą pačią dieną raštu kreipėsi į audinio tiekėją, pranešdama apie gautas Lietuvos kariuomenės pretenzijas, ir paprašė netinkamą audinį, iš kurio buvo pagaminti kostiumai, pakeisti tinkamu. 2008 m. birželio 6 d. raštu UAB „Čitas“ nurodė, kad nesutinka su Lietuvos kariuomenės pateiktais audinio rodikliais, pareikalavo atlikti pakartotinę audinio ekspertizę. 2008 m. liepos 9 d. raštu Nr. 545 Lietuvos kariuomenė nurodė, kad kreipėsi į laboratoriją „SATRA Technology Centre Ltd.“, ši 6 kartus pakartojo audinio tyrimą ir nustatė, kad audinio sudėties (pluoštinės sudėties) rodiklis patikslintas, tačiau kiti rodikliai neatitinka sutartyje keliamų reikalavimų. Įvykus deryboms prekių trūkumus ištaisyti sutiko audinio tiekėja UAB „Čitas“, jos taisytus lauko uniformos kostiumus priėmė UAB „Eisiga“ ir juos perdavė Lietuvos kariuomenei. Lietuvos kariuomenė 2008 m. liepos 11 d. nutraukė 2007 m. liepos 30 d. sutartį, 2008 m. liepos 18 d. pareikalavo pakeisti brokuotas prekes ir 2009 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš UAB „Eisiga“ patirtus nuostolius bei delspinigius dėl sutarties netinkamo vykdymo. Toje byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad UAB „Eisiga“ pateiktų lauko uniformos kostiumų audinys neatitiko sutartyje nustatytų techninės charakteristikos rodiklių, ir iš jos priteistas nuostolių atlyginimas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad esminę reikšmę turi aplinkybė, ar atsakovė (pardavėjas) iš tiesų ieškovei (pirkėjui) pateikė sutartyje nustatytų techninių charakteristikų neatitinkantį audinį ir ar tai lėmė nuostolių ieškovei atsiradimą. Parduodami daiktai turi atitikti sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastus reikalavimus (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). CK 6.331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka šalių suderintą daiktų asortimentą. Asortimentas – tai daiktų apibūdinimas pagal rūšį, modelį, dydį, spalvą ar pagal kitokius požymius. Jeigu sutartyje neaptarta nei daiktų asortimento, nei jo nustatymo tvarkos, tačiau iš sutarties turinio ir esmės matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikrą asortimentą, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokio asortimento daiktus, kurie atitiktų pardavėjui žinomus sutarties sudarymo metu pirkėjo poreikius, arba turi teisę sutarties atsisakyti (CK 6.331 straipsnio 2 dalis). Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (prijungta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-12-656/2011) nuspręsta, kad Lietuvos kariuomenė teisėtai nutraukė sutartinius santykius su UAB „Eisiga“ dėl lauko uniformų tiekimo. Minėtoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog tiekėja (šios bylos ieškovė UAB „Eisiga“) nuolat pažeidinėjo sutartyje įtvirtintus lauko uniformos kostiumų kokybės standartus: prekės buvo tiekiamos pažeidžiant sutartyje nustatytus teminus, netinkamo dydžio, neatitiko techninės specifikacijos. Išnagrinėtoje byloje nustatyta, kad kariuomenė, vykdydama prekių kokybės kontrolę, kreipdamasi į akredituotą laboratoriją dėl pateiktų prekių įvertinimo, pateikė tik keletą uniformos pavyzdžių iš visos 21-osios prekių siuntos ir, gavusi bandymų rezultatus, brokavo visą partiją. Faktas, kad UAB „Čitas“ tiektas audinys neatitiko techninių specifikacijų, anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo nustatinėjamas ir nėra nustatytas.

Medžiagą, iš kurios buvo pasiūta ir kariuomenei perduota 21-oji prekių siunta, tiekė ne tik šios bylos atsakovė, bet ir kiti tiekėjai. Kariuomenė 2008 m. liepos 18 d. aktu grąžino UAB „Eisiga“ 4774 vnt. lauko uniformos kostiumų, argumentuodama tuo, kad gaminiai neatitinka sutarties reikalavimų. Šiuos komplektus 2008 m. rugpjūčio 11 d. grąžinimo aktu ieškovė perdavė atsakovei. Priėmusi perduotus kostiumus, atsakovė 2008 m. rugpjūčio 19 d. informavo ieškovę, kad, patikrinusi perduotas uniformas ir nustačiusi, jog 917 komplektų pasiūti ne iš atsakovės tiekto audinio, ji šiuos komplektus grąžino ieškovei. 2008 m. rugpjūčio 22 d. raštu ieškovė pripažino, kad 914 komplektų yra pasiūti naudojant ne atsakovės tiektą audinį, be to, pateikė prielaidą, jog laboratorijoje „SATRA Technology Centre Ltd.“ buvo tiriamas atsakovės tiektas audinys. Atsakovė ieškovei pateikė 20 077 metrus audinio, iš kurio galėjo, atsakovės teigimu, būti pasiūta ne daugiau kaip 5019 lauko uniformos kostiumų. Atsakovė pateikė informaciją, kad vienam kostiumui pasiūti sunaudojama 4 metrai audinio. Kariuomenės 2008 m. birželio 5 d. rašte nurodyta laboratorijos „SATRA Technology Centre Ltd.“ išvada negali būti įrodymas, patvirtinantis ieškovės teiginius, kad atsakovės tiektas audinys neatitiko sutarties reikalavimų, nes bandiniai buvo paimti iš 21-osios siuntos, kuriai pasiūti buvo naudojamas ir kitų tiekėjų tiektas audinys. Teismas darė išvadą, kad byloje neįrodyta, jog atsakovė, vykdydama su ieškove sudarytą sutartį, pateikė techninių reikalavimų neatitinkantį audinį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu iš dalies tenkinus ieškovės UAB „Eisiga“ apeliacinį skundą panaikintas Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 16 d. sprendimas ir nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovės UAB „Čitas“ ieškovei UAB „Eisiga“ 124 830,54 Eur (431 014,88 Lt) nuostolių atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. rugpjūčio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitą ieškinio dalį atmesti.

Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. spalio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNDM3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-437/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-437/2012">2A-437/2012</a>, konstatavo, kad trečiojo asmens UAB „Čitas“ užsakymu atliktų laboratorinių tyrimų išvados nepaneigia kariuomenės pateiktų tyrimo išvadų, nes 2008 m. rugsėjo 26 d. laboratorijoje „SATRA Technology Centre Ltd.“ atlikto žalios maskuojančios uniformos bandymo metu nustatyti keturi audinio rodikliai, kurie neatitinka lauko uniformos kostiumams skirto audinio techninių charakteristikų pagal 3, 4, 8 ir 9.1 rodiklius; Čekijos tekstilės tyrimų institute tirto audinio atsparumo tepalui, jėgos, plyšimo ir pakitimo rodikliai taip pat neatitinka kariuomenės nustatytų tokių audinio techninių charakteristikų. Nurodytos aplinkybės atitinka visas būtinas sąlygas tam, kad jas būtų galima pripažinti prejudiciniais faktais šioje byloje, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad faktas, jog UAB „Čitas“ tiektas audinys neatitiko techninių specifikacijų, anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje nėra nustatytas. Atsakovė į minėtą bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, bet, neigdama savo kaltę dėl netinkamos kokybės audinio pateikimo, teismui nenurodė, kad tokį audinį galbūt pateikė kitas tiekėjas. Kilus ginčui, atsakovė nereikalavo, kad būtų pakartotinai ištirtas kito tiekėjo audinys, iš kurio buvo pagaminta dalis grąžintų 21-osios siuntos kostiumų. Net ir esant abejonių, kurio iš tiekėjų audinio lauko uniformos kostiumai buvo tiriami laboratorijoje „SATRA Technology Centre Ltd.“ kariuomenės užsakymu, atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis, t. y. 80 proc., brokuotų kostiumų buvo pasiūti iš atsakovės audinio, labiau tikėtina, kad bandiniai buvo pagaminti būtent iš atsakovės audinio. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, jai atsirado civilinė atsakomybė. Sprendžiant, ar visi ieškovės nurodyti nuostoliai atsirado dėl to, kad atsakovė pateikė netinkamos kokybės audinį, atsižvelgtina į tai, kad atsakovės sutarties pažeidimas nulėmė tai, jog ieškovės su kariuomene sudaryta sutartis buvo nutraukta pirma laiko, ieškovei jos galutinai neįvykdžius. Teismas konstatavo, kad egzistuoja priežastinis ryšys dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų tiesioginių 310 507,41 Lt (89 929,16 Eur) nuostolių (kariuomenei iš ieškovės ankstesnėje byloje priteista suma, susidedanti iš 3321,64 Lt (962,01 Eur) laboratorinių bandymų išlaidų; 233 484,10 Lt (67 621,67 Eur) nuostolių dėl kainų skirtumo įsigijus trūkstamas prekes iš kito tiekėjo; 61 951,01 Lt (17 942,25 Eur) delspinigių; 278,66 Lt (80,71 Eur) palūkanų; 11 472 Lt (3322,52 Eur) bylinėjimosi išlaidų) bei netiesioginių 120 507,50 Lt (34 901,38 Eur) nuostolių (negautų pajamų). Dėl sutarties neįvykdymo ieškovė kariuomenei buvo įsipareigojusi mokėti delspinigius ir palūkanas, iš ieškovės kariuomenei buvo priteista 61 951,01 Lt (17 942,25 Eur) delspinigių ir 278,66 Lt (80,71 Eur) palūkanų. Ieškovės sumokėtas 6236 Lt (1806,07 Eur) žyminis mokestis už kasacinį skundą civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas kariuomenės ir UAB „Eisiga“ ginčas dėl sutarties nutraukimo, delspinigių ir nuostolių priteisimo, nelaikytinas nuostoliais, atsiradusiais išimtinai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Patirtos bylinėjimosi išlaidos kasacine tvarka skundžiant ieškovei nepalankų apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą kaip neigiami padariniai teisine prasme yra pernelyg nutolę nuo atsakovės neteisėtų veiksmų. Todėl šios išlaidos nepripažintos priežastiniu ryšiu susijusiomis su atsakovės neteisėtais veiksmais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Čitas“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 16 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

1. Susijusioje byloje nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais šioje civilinėje byloje, nes toje byloje nebuvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėtas atsakovės pateikto audinio kokybės klausimas. Susijusioje byloje apskritai nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios patvirtintų atsakovės kaltę dėl trečiajam asmeniui padarytų nuostolių, kurie buvo priteisti iš ieškovės. Toje byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais nėra konstatuota UAB „Čitas“ kaltė dėl netinkamos kokybės lauko uniformų kostiumų pateikimo ir sutarties nutraukimo. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio, teismas pripažino, kad 2008 m. rugpjūčio 26 d. laboratorijos „SATRA Technology Centre Ltd.“ tyrimo rezultatai patvirtina atsakovės tiekto audinio tinkamą kokybę. UAB „Čitas“ pateikto RIPSTOP audinio kokybė nebuvo susijusios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovė tą bylą nagrinėjusiems teismams neatskleidė, kad lauko uniformų kostiumus kariuomenei teikė ne tik atsakovė, bet ir kiti asmenys. Susijusioje byloje nebuvo nustatyta atsakovės kaltė, neteisėti veiksmai, taigi šios civilinės atsakomybės sąlygos šioje civilinėje byloje privalo būti įrodinėjamos. Kariuomenė perdavė tirti į laboratoriją atsitiktinai atrinktus nežinia kurio tiekėjo pagamintus lauko kariuomenės kostiumus. Dėl skirtingo įrodinėjimo dalyko bylose apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė prejudicinius faktus reglamentuojančias CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas.

2. Ieškovės ir kariuomenės sudaryta sutartis buvo nutraukta dėl nuolatinio ieškovės, o ne atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo: ieškovės produkcija kariuomenei tris kartus buvo brokuota, teikiama pavėluotai, neatitiko techninės specifikacijos (techninių reikalavimų, netinkamų dydžių). Net ir konstatavęs, kad atsakovės ieškovei tiektas RIPSTOP audinys neatitiko kariuomenės keliamų techninių reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo padaryti išvadą, jog būtent atsakovės netinkamo audinio pateikimas ieškovei buvo pagrindinė ir lemiama kariuomenės ir ieškovės sutarties nutraukimo priežastis ir atsakovė yra atsakinga dėl visų ieškovei kilusių nuostolių bei privalo juos atlyginti. CK 6.251 straipsnio 2 dalis nustato: teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Jei būtų pripažinta, kad atsakovė ieškovei pateikė netinkamos kokybės RIPSTOP audinį, tai sudarytų pagrindą konstatuoti, jog atsakovė iš dalies atsakinga dėl vienos iš mažiausiai keturių sutarties nutraukimo priežasčių. Todėl ieškovė iš atsakovės galėtų reikalauti nebent tokios nuostolių dalies atlyginimo, kuri yra proporcinga minėto pažeidimo mastui, šiuo atveju – ne daugiau kaip 1/4 nuostolių dalies. Tais atvejais, kai kreditorius tyčia sukelia žalą lėmusį įvykį, jo reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas arba žalos atlyginimas reikšmingai sumažintas (CK 2.282 straipsnio 1 dalis). Jei nukentėjęs asmuo (kreditorius) buvo nerūpestingas, atlygintini nuostoliai mažintini proporcingai žalos dydžiui. Ieškovė perdavė kariuomenei kostiumus iš skirtingų tiekėjų teikto audinio, taip pažeidė su kariuomene sudarytos sutarties sąlygas, pagal kurias kostiumus turi tiekti vienas tiekėjas. Ieškovė, nesilaikydama sutarties sąlygų, sukėlė nuostolių kariuomenei, dėl to ji privalo prisiimti visą nuostolių atsiradimo riziką.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė UAB „Eisiga“ prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai argumentai:

Sprendime apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės ieškovei tiektas audinys neatitiko jam keliamų reikalavimų, nes faktas dėl atsakovės pateikto netinkamos kokybės audinio nustatytas prejudicinėje byloje. Ieškovės ir Lietuvos kariuomenės ginčas prejudicinėje byloje kilo tik dėl 21-ąja partija pažymėtų kostiumų, t. y. iš viso 4737 vnt. lauko uniformos kostiumų, iš šio kiekio taisyti grąžintus 3823 vnt. lauko uniformos kostiumų, sudarančius 87,5 proc. visos 21-os partijos, atsakovė priėmė, pripažino jų broką, jį ištaisė ir grąžino ieškovei. Atsakovė 2008 m. rugpjūčio 19 d. rašte ieškovei nurodė, kad maža dalis 21-osios siuntos lauko uniformos kostiumų pasiūta ne iš atsakovės, bet kito tiekėjo audinio. Lietuvos kariuomenės pranešime dėl sutartinių santykių nutraukimo nėra nurodyta, kad sutartiniai santykiai su ieškove nutraukiami dėl atsakovės kaltės, bet tai neeliminuoja atsakovės atsakomybės pateikus netinkamos kokybės audinį. Atsakovės neteisėti veiksmai dėl netinkamos kokybės audinio pateikimo yra įrodyti šioje byloje. Lietuvos apeliacinis teismas sprendime vadovavosi prejudicinėje byloje nustatytais faktais, kad netinkamos kokybės audinio 21-ojoje partijoje pateikimas yra esminis sutarties pažeidimas. Dėl ieškovės patirtų nuostolių nutrūkus sutartiniams santykiams su Lietuvos kariuomene yra tiesioginis priežastinis ryšys su atsakovės neteisėtais veiksmais. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo mažinti priteistų nuostolių dydį, nes dėl jų atsiradimo yra kalta pati ieškovė. Atsakovė šio argumento anksčiau nekėlė ir dėl jo nebuvo sprendžiama nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismų sprendimų prejudicinės reikšmės

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be to, dar turi res judicata (išspręstos bylos) galią ir prejudicinę reikšmę.

Teismo sprendimo prejudicija pasireiškia tuo, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Toks sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje. Įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė reikšmė galioja taip pat ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. L. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-214/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-214/2008">3K-3-214/2008</a>).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas dėl prejudicinių faktų: 1) faktas turi būti nustatytas teismo; 2) teismo sprendimas ar nutartis, kuriomis buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi būti įsiteisėję; 3) teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje; 4) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 5) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakario transportas“ v. UAB „SEB VB Lizingas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-125/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-125/2009">3K-3-125/2009</a>; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. 47-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-376/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-376/2009">3K-3-376/2009</a>; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-203/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-203/2007">3K-3-203/2007</a>; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37/2008">3K-3-37/2008</a>; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-441/2015; kt.).

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-12-656/2011, pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartimi Nr. 2A-437, yra įsiteisėjęs, nagrinėjamos bylos šalys dalyvavo ir pirmojoje byloje (šios bylos atsakovė toje byloje buvo įtraukta kaip trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų kaip audinio, iš kurio pasiūtos uniformos, tiekėja), tam tikros pirmojoje byloje nustatytos aplinkybės reikšmingos nagrinėjant ir šią bylą, todėl jos turi būti laikomos prejudicinėmis nagrinėjamoje byloje.

Pirmojoje byloje nustatyta, kad audinys, iš kurio buvo pasiūtos uniformos Lietuvos kariuomenei (21-oji prekių (LU) siunta), neatitiko šios bylos ieškovės UAB „Eisiga“ su Lietuvos kariuomene sudarytoje sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų; sutartį Lietuvos kariuomenė nutraukė teisėtai; UAB „Eisiga“ pažeidė sutartį, todėl turi atlyginti Lietuvos kariuomenei 236 805,74 Lt (68 583,68 Eur) nuostolių (3321,64 Lt (962,01 Eur), kuriuos sudaro išlaidos, patirtos dėl prekių laboratorinių bandymų, ir 233 484,10 Lt (67 621,67 Eur) – kainų skirtumas, įsigijus prekes iš kito tiekėjo; 61 951,01 Lt (17 942,25 Eur) – delspinigiai už pavėluotą prekių pristatymą po to, kai netinkamos kokybės siunta buvo grąžinta trūkumams ištaisyti). Iš dalies sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad pirmojoje byloje priimtuose teismų sprendimuose nebuvo konstatuota, iš kokio tiekėjo patiekto audinio buvo pasiūtos brokuotos uniformos, o esant skirtingiems audinio tiekėjams, – iš kurio audinio tiekėjo pasiūtos uniformos buvo paimtos tyrimams. Pirmojoje byloje nustatyta, kad UAB „Eisiga“ patiektų Lietuvos kariuomenei uniformų audinys neatitiko kokybės reikalavimų. Todėl apeliacinės instancijos teismas šioje byloje netiksliai nurodė, kad pirmojoje byloje nustatyta aplinkybė, jog UAB „Čitas“ patiektas audinys neatitiko sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų. Kita vertus, šios aplinkybės buvo nustatinėjamos nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas vertino tiek šioje, tiek pirmojoje byloje esančius įrodymus, procesinį kasatorės elgesį pirmojoje byloje ir įrodymų viseto pagrindu jas pripažino įrodytomis. Kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Kasatorė kitų įrodinėjimo taisyklių, išskyrus, jos manymu, netinkamą prejudicinių faktų taikymą, pažeidimo nenurodė, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl jų pasisakyti.

Dėl sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų ir atlygintinos žalos

Ieškovę ir atsakovę (kasatorę) siejo sutartiniai santykiai. Byloje nustačius, kad kasatorė pardavė sutartyje aptartų kokybės reikalavimų neatitinkantį audinį, konstatuotinas sudarytos ieškovės ir kasatorės sutarties sąlygų pažeidimas, reiškiantis, kad kasatorė netinkamai vykdė savo sutartinę prievolę. Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Paminėtina, kad šalių sutartyje (2.7 punktas) atsakovė tiesiogiai įsipareigojo atlyginti visus ieškovės nuostolius, kurių priežastis – netinkama audinio kokybė. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTAtNzA2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-290-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-290-706/2015">3K-3-290-706/2015</a>). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymo leidėjas komercine veikla užsiimančios sutarties šalies atsakomybę išskyrė iš kitų subjektų atsakomybės ir jam iškėlė didesnius atidumo, rūpestingumo, sudarant ir vykdant sutartį, reikalavimus. Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kemira GrowHow“ v. ŽŪB „Anglininkai“ ir kt, bylos Nr. 3K-3-606/2004; 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. S. ir kt. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjEvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-421/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-421/2007">3K-3-421/2007</a>; kt.). Nagrinėjamu atveju kasatorė yra įmonė; nenugalimos jėgos aplinkybės byloje nebuvo įrodinėjamos; šalių sudarytoje sutartyje dėl kaltės kitaip, nei nustato CK 6.256 straipsnio 4 dalis, nesusitarta. Dėl to kasatorės argumentai, kad nenustatyta jos kaltė, atmestini.

Minėta, UAB „Eisiga“ patirtų nuostolių dalies faktas ir dydis nustatytas teismo sprendimu pirmojoje byloje. Ieškovė prašo atlyginti ir netiesioginius nuostolius – dėl sutarties nutraukimo negautas pajamas. Jų faktas ir dydis nustatytas šioje byloje ir kasacine tvarka neginčijamas.

Be kasatorės neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo, minėta, turi būti nustatyta ir trečioji atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi ši atsakomybės sąlyga lemia civilinės atsakomybės ribas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01My8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-53/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-53/2010">3K-3-53/2010</a>; kt.). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, jog nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS v. UAB „GRIFS AG“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-531/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-531/2013">3K-3-531/2013</a>; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo kasatorės padarytų sutartinių įsipareigojimų pažeidimų ir ieškovės prašomų atlyginti nuostolių priežastinio ryšio egzistavimą. Pirmojoje byloje iš UAB „Eisiga“ priteista 61 951,01 Lt (17 942,25 Eur) delspinigių už pavėluotą prekių pristatymą po to, kai netinkamos kokybės siunta buvo grąžinta trūkumams ištaisyti. Netinkamos kokybės prekių siunta buvo perduota taisyti kasatorei, ir būtent ji vėlavo pristatyti pataisytus gaminius, todėl ir UAB „Eisiga“ neturėjo galimybės savo prievolę įvykdyti laiku. Apeliacinės instancijos teismo pagrįstai spręsta, kad egzistuoja kasatorės veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių priežastinis ryšys. Kitą ieškovės patirtų nuostolių dalį (tiek Lietuvos kariuomenei atlygintą kainų skirtumą tarp nutrauktos ir pakeičiančios sutarčių, tiek UAB „Eisiga“ negautas pajamas) lėmė UAB „Eisiga“ ir Lietuvos kariuomenės sutarties nutraukimas, dėl to byloje aktualu, dėl kokių priežasčių nutraukta ši sutartis. Tiek Lietuvos kariuomenės 2008 m. liepos 11 d. rašte UAB „Eisiga“, kuriuo pranešama apie sutartinių santykių nutraukimą, tiek teismų sprendimuose pirmojoje byloje, tiek ir šioje byloje priimtoje apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, kad sutartis nutraukta dėl nuolatinio įsipareigojimų nevykdymo. CK 6.247 straipsnis, apibrėžiantis priežastinį ryšį kaip civilinės atsakomybės sąlygą, nereikalauja, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis. Priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir nevienintelė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTcvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-197/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-197/2007">3K-3-197/2007</a>; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Č. v. S. D. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTctNDIxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-597-421/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-597-421/2015">3K-3-597-421/2015</a>). Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad lemiamas pažeidimas, po kurio ir buvo nutraukta sutartis – netinkamos kokybės gaminių (21 siuntos) pateikimas. Tai pažymėjo ir kita sutarties šalis, pranešime nurodydama, kad sutarties nutraukimo pagrindas – sutarties 9.1.2 punktas, nustatantis vienašališko sutarties nutraukimo galimybę tais atvejais, kai prekės neatitinka sutartyje nurodytų kokybės reikalavimų. Prieš tai nors ir buvo konstatuoti kiti pažeidimai, tačiau jie nesudarė pagrindo taikyti griežčiausius padarinius – sutarties nutraukimą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio, įvertino teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių visumą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorės netinkamas prievolės vykdymas laikytinas pakankama priežastimi, lėmusia ieškovės nuostolius.

Dėl atlygintinos žalos dydžio

CK 6.259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Šiame straipsnyje nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos ir tais atvejais, kai skolininkas pagal įstatymus arba sutartį atsako už prievolės neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą nepaisant jo kaltės (CK 6.259 straipsnio 3 dalis). Dėl to sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę galbūt pažeidusio asmens, bet ir kitos santykių šalies, turinčios pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. V. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-575/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-575/2012">3K-3-575/2012</a>).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės (prieš tai sutartį ieškovė buvo pažeidusi ne vieną kartą; sutartį nutraukusios šalies pranešime apie sutarties nutraukimą įvardyta, jog sutarties nutraukimui turi įtakos tai, kad UAB „Eisiga“ nuolat pažeidžia sutartį; pažeidimai susiję tiek su netinkama prekių kokybe, tiek su tiekimo terminų pažeidimu; byloje nenustatyta, jog šiems ankstesniems pažeidimams įtakos turėjo kasatorės sutartinių įsipareigojimų netinkamas vykdymas ar kitokie veiksmai) suponuoja išvadą, kad pati ieškovė savo veiksmais (neveikimu) taip pat prisidėjo prie žalos atsiradimo. Tai teikia pagrindą spręsti dėl kasatorės atsakomybės mažinimo (CK 6.259 straipsnio 1, 3 dalys).

Sprendžiant, kokią nuostolių dalį turi atlyginti skolininkas, o kuri tenka pačiam kreditoriui, reikia įvertinti kiekvieno jų veiksmų įtaką žalos atsiradimui ir proporcingai paskirstyti jos atlyginimo pareigą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau minėtas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir į nutartyje aptartas sutarties nutraukimo priežastis, sprendžia, kad kasatorės veiksmai turėjo daug didesnę įtaką sutarties nutraukimui ir nuostolių atsiradimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei atsakomybės padalijimo proporcingumo reikalavimą atitiktų kasatorės atsakomybės mažinimas, ieškovei priteisiant 75 proc. nuostolių, jos patirtų dėl sutarties su Lietuvos kariuomene nutraukimo, t. y. 80 105,68 Eur (276 588,90 Lt = (431 014,88 Lt – 61 951,01 Lt delspinigių ir 278,66 Lt palūkanų) x 0,75)), ir 17 942,25 Eur (61 951,01 Lt) delspinigių bei 80,71 Eur (278,66 Lt) palūkanų. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 98 128,64 Eur nuostoliams atlyginti

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė civilinės atsakomybės mažinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl jo sprendimas keistinas, atitinkamai mažinant iš atsakovės ieškovei priteistą nuostolių atlyginimo sumą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 2, 5 dalis jeigu kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; kadangi byloje ieškinio reikalavimų dalis tenkinta, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė, pateikusi ieškinį, prašė priteisti 437 250,91 Lt (126 636,61 Eur) nuostolių atlyginimo. Tenkinant ieškinio reikalavimų dalį, ieškovei priteistina 98 128,64 Eur, t. y. tenkinama 77,49 proc. ieškinio reikalavimų dalis. Šia procentine dalimi priteistinos ieškovei ir valstybei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos, o iš ieškovės – atsakovei jos turėtų ir valstybei 22,51 proc. bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teisme atsakovė turėjo 8833 Lt (2558,21 Eur) bylinėjimosi išlaidų (advokato atstovavimo išlaidų), šiame teisme ieškovė turėjo 8373 Lt (2424,99 Eur) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 6280 Lt (1818,81 Eur) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). Kasaciniame teisme atsakovė turėjo 4228,32 Eur bylinėjimosi išlaidų (2406 Eur žyminio mokesčio ir 1822,32 Eur advokato atstovavimo išlaidų).

Visų instancijų teismuose ieškovė patyrė iš viso 4243,80 Eur, o atsakovė – 6786,53 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal nurodytą proporciją ieškovei iš atsakovės priteistina 3288,52 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 1527,65 Eur. Įskaičius šias sumas, ieškovei iš atsakovės priteistina 1760,87 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pirmosios instancijos teisme turėta 73,09 Lt (21,17 Eur), kasaciniame teisme – 4,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei iš atsakovės priteistina 20,22 Eur ir iš ieškovės – 5,88 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą pakeisti, rezoliucinę dalį išdėstant taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Čitas“ (j. a. k. 152112838) ieškovei UAB „Eisiga“ (j. a. k. 174936577) 98 128,64 Eur (devyniasdešimt aštuonis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 64 ct) nuostolių atlyginimo, 6 (šešių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistus 98 128,64 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. rugpjūčio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Čitas“ ieškovei UAB „Eisiga“ 1760,87 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt Eur 87 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei iš atsakovės UAB „Čitas“ priteisti 20,22 Eur (dvidešimt Eur 22 ct) ir iš ieškovės UAB „Eisiga“ – 5,88 Eur (penkis Eur 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Birutė Janavičiūtė

Andžej Maciejevski