Dėl antstolio veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-136/2007

Procesinio sprendimo kategorija 129.18

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Zigmo Levickio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis Robertas Vaitkevičius, L. B.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Skundo esmė

Pareiškėjas 2006 m. balandžio 14 d. kreipėsi su skundu į Kauno miesto apylinkės teismą ir prašė panaikinti UAB „Sampo bankas“ ir AB bankui „Hansabankas“ adresuotus antstolio R. Vaitkevičiaus 2006 m. balandžio 3 d. patvarkymus dėl sąskaitose esančių lėšų arešto ir 2630 Lt pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą (2000 Lt skolos ir 830 Lt vykdymo išlaidų). Pareiškėjas manė, kad antstolio patvarkymai yra neteisėti, nes antstolis išieškojimą pirmiausia turėjo nukreipti į darbo užmokestį, o tik po to į turtą (CPK 663 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas teigė, kad antstolis pažeidė CPK 611 straipsnį, nes nurodė pervesti vykdymo išlaidas į jo depozitinę sąskaitą, nors turėjo pareiškėjui išsiųsti raštišką siūlymą sumokėti skolą per nustatytą terminą. Be to, pareiškėjo nuomone, antstolis, neužbaigęs vykdomosios bylos ir nurašęs vykdymo išlaidas, pažeidė CPK 632 straipsnį, 2002 m. Sprendimų vykdymo instrukcijos 88, 89 punktus. Pareiškėjas nesutiko su ginčijamuose antstolio patvarkymuose nurodytu vykdymo išlaidų dydžiu kaip neatitinkančiu Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų vykdymo išlaidų: vykdymo išlaidos nepagrįstai priskaičiuotos su PVM; bendrosios vykdymo išlaidos nurodytos 94 Lt dydžio, nors 2002 m. Sprendimų vykdymo instrukcijos 2-oje lentelėje administravimo išlaidoms nustatytas 30 Lt dydis; išlaidos vokams, popieriui, blankui, nors jos nenumatytos Sprendimų vykdymo instrukcijoje; išlaidos už turto arešto aktą, bet tokio akto nebuvo surašyta. Pareiškėjo tvirtinimu, taip pat buvo pažeisti 2002 m. Sprendimų vykdymo instrukcijos 58, 60 punktai, nes vykdomasis raštas priimtas vykdyti nesumokėjus administravimo išlaidų, apie tai nepažymėta vykdomajame rašte; CPK 657 straipsnio 1 dalis, 604 straipsnis, nes antstolis įteikė patvarkymus pareiškėjui neregistruotu laišku.

Pareiškėjas, remdamasis CPK 604, 611, 632 straipsniais, 657 straipsnio 1 dalimi, 663 straipsnio 2 dalimi, 2002 m. Sprendimų vykdymo instrukcijos 58, 60, 88, 89 punktais, prašė teismo pripažinti antstolio R. Vaitkevičiaus veiksmus atliekant išieškojimą pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-3925-191/2005 neteisėtais; panaikinti antstolio R. Vaitkevičiaus 2006 m. balandžio 3 d. patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0147/05/01245, adresuotus akcinei bendrovei „Sampo bankas“ ir AB bankui „Hansabankas“.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutartimi pareiškėjo A. K. skundą atmetė. Teismas nutartyje nurodė, kad pagal CPK 513 straipsnio 2 dalį skunde dėl antstolio veiksmų turi būti formuluojami tik reikalavimai panaikinti antstolio veiksmą arba įpareigoti antstolį jį atlikti ir negali būti formuluojami kiti reikalavimai. Suinteresuotas asmuo L. B. 2005 m. gegužės 4 d. pateikė antstoliui R. Vaitkevičiui prašymą priimti vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3925-191/2005, kuris priimtas vykdyti tą pačią dieną. Antstolis 2005 m. birželio 29 d. išsiuntė pareiškėjui raginimą, kuris įteiktas 2005 m. birželio 30 d., 2005 m. spalio 13 d. išsiuntė dar vieną raginimą. Antstolis 2006 m. vasario 7 d. priėmė patvarkymą dėl patikrinimo, ar pareiškėjas turi lėšų; 2006 m. kovo 30 d. – patvarkymą dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą; 2006 m. balandžio 3 d. – patvarkymą dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, kuris išsiųstas AB bankui „Hansabankas“, akcinei bendrovei „Sampo bankas“, o nuorašai – pareiškėjui. Antstolis 2006 m. balandžio 13 d. priėmė patvarkymą dėl turto arešto panaikinimo, 2006 m. balandžio 24 d. – patvarkymą dėl sąskaitos arešto panaikinimo, nes pareiškėjas atsiskaitė vykdomojoje byloje. Teismas nurodė, kad antstolis, per protingą terminą dar negavęs iš teismo pareiškėjo skundo, panaikino patvarkymus dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, kuriuos prašo panaikinti pareiškėjas. Teismas konstatavo, kad nutarties priėmimo dieną pareiškėjo teisė yra nepažeista, bet šis neatsisakė ir neatsiėmė skundo. Pareiškėjui kreipusis į teismą, negavęs procesinių dokumentų iš teismo, antstolis panaikino patvarkymus dėl lėšų arešto. Dėl to teismas atmetė pareiškėjo skundą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad pareiškėjo skundo dalykas – tai prašymas pripažinti, kad antstolio R. Vaitkevičiaus veiksmai yra neteisėti, ir prašymas panaikinti antstolio 2006 m. balandžio 3 d. patvarkymus, kuriais areštuotos pareiškėjo lėšos ir bankai įpareigoti jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo skunde nenurodyti konkretūs antstolio veiksmai, kuriuos prašoma pripažinti neteisėtais. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir papildomai nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nėra antstolio veiksmo, kurį prašoma naikinti. Pareiškėjo skunde nėra reikalavimo pripažinti neteisėtais visus skunde nurodytus antstolio veiksmus. Teismas negali pasisakyti nutarties rezoliucinėje dalyje dėl pareiškėjo skundo motyvų (skundo dalyku nesančių antstolio veiksmų) teisėtumo ir savo iniciatyva išeiti už skundo reikalavimo ribų. Atsižvelgdama į tai, kad pirmajame skundo aprašomosios dalies punkte pareiškėjas nenurodė, kokius antstolio veiksmus prašo pripažinti neteisėtais, kolegija pripažino, jog dėl minimos aplinkybės galėjo būti aiškinamasi sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Priėmus skundą dėl antrajame aprašomosios dalies punkte nurodytų veiksmų panaikinimo ir antstoliui panaikinus šiuos veiksmus, pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dieną neliko skundo dalyko. Kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje negalima remtis pareiškėjo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal AB „Vilniaus Sigma“ skundą dėl antstolio veiksmų, byla Nr. 3K-3-288/2005, nes šios bylos aplinkybės yra netapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Kolegija taip pat konstatavo, kad vykdomojoje byloje atliktų procedūrų teisėtumo aiškinimasis, suteikiant galimybę tikslinti pareiškėjo skundą apeliacinio proceso stadijoje, kai nebėra skundžiamų veiksmų, būtų formalus ir neatitinkantis civilinio proceso uždavinių apeliacinės instancijos teismo procesinis veiksmas. Dėl to kolegija atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas A. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartį, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 513 straipsnį, netaikė CPK 510 straipsnio, 442 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 443 straipsnio 1 dalies, todėl neišnagrinėjo skundo iš esmės. Antstolio veiksmų neteisėtumą teismai turėjo vertinti jų atlikimo momentu, bet ne nutarties priėmimo dieną.

2. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnį, 510 straipsnio 1 dalį, nes padarė išvadą, kad pareiškėjo teisės nepažeistos, nors iš tikrųjų antstolis R. Vaitkevičius ginčijamais patvarkymais neteisėtai nurodė pervesti lėšas į savo depozitinę sąskaitą ir pažeidė pareiškėjo teises bei proceso teisės normas.

3. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnį, nes neįvertino to, kad antstolis 2006 m. balandžio 24 d. panaikino tik areštą, bet ne ginčijamus 2006 m. balandžio 3 d. patvarkymus, kuriais nurodyta pervesti pareiškėjo lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. Šiuo metu ginčijami antstolio patvarkymai yra nepanaikinti, todėl teismai priėjo prie nepagrįstos išvados, kad nėra skundo dalyko. Teismai turėjo vertinti, ar antstolis, priimdamas patvarkymus, nepažeidė proceso teisės normų.

4. Teismai, pasisakydami, kad, nagrinėjant skundą, neliko skundo dalyko, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2006, suformuoto išaiškinimo, jog teismai, nagrinėdami ginčus, susijusius su sprendimų priverstiniu vykdymu, neturi apsiriboti vien formaliu antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimu, bet turi išsiaiškinti ir nustatyti faktines aplinkybes, teisiškai įvertinti įstatyme antstoliui nustatytas pareigas ir pasisakyti, ar antstolis pažeidė jo veiklą reglamentuojančias teisės normas.

5. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 442 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 443 straipsnio 1, 8 dalis, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2005, nustatytos teismo pareigos bylose dėl antstolių veiksmų būti aktyviam, nes, nagrinėdami pareiškėjo skundą, buvo neaktyvūs, neišnagrinėjo skundo argumentų, kuriais remiantis prašyta pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir panaikinti antstolio priimtus patvarkymus. Be to, CPK nenustatyta draudimo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad apeliacinio proceso stadijoje suteikiant galimybę tikslinti pareiškėjo skundą, kai nebėra skundžiamų veiksmų, būtų formalus apeliacinės instancijos teismo veiksmas, pažeidė CPK 320 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1114/2003, suformuotos taisyklės, kad apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje nustatytų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektais.

7. Teismai, nepasisakydami dėl ginčijamų antstolio veiksmų neteisėtumo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2005, padarytos išvados, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas pareiškėjo skundo ribomis, kurios nustatomos pagal skundo dalyką ir pagrindą.

8. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, 331 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1181/2003, suformuotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas procesiniame sprendime privalo pasisakyti dėl visų apeliacinio skundo argumentų, o jei atsisakoma analizuoti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, toks atsisakymas turi būti argumentuojamas. Teismai nepasisakė dėl skundo ir atskirojo skundo motyvų, kad antstolis pažeidė CPK 663 straipsnio 1 dalį, 604, 611 straipsnius, 657 straipsnio 1 dalį, nes nenukreipė išieškojimo į darbo užmokestį; nurodė pervesti vykdymo išlaidas į antstolio depozitinę sąskaitą, neišsiuntęs pareiškėjui raštiško siūlymo; nepagrįstai patvarkyme išvardijo ir pervedė vykdymo išlaidas, neužbaigęs vykdomosios bylos; patvarkyme nurodė vykdymo išlaidas, kurios neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų dydžių; neteisingai išsiuntė patvarkymus.

9. Teismai neatskleidė bylos esmės ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2004, suformuotos taisyklės, kad, neužbaigusi vykdomosios bylos, antstolių kontora neįgijo teisės reikalauti vykdymo išlaidų, nustatytų Sprendimų vykdymo instrukcijų 88, 89 punktuose. Nagrinėjamoje byloje antstolis gavo vykdymo išlaidas, nors buvo neužbaigęs vykdomosios bylos.

10. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2005, suformuoto išaiškinimo, kad antstolio prašymas priteisti pridėtinės vertės mokestį už vykdymo išlaidas yra nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje antstolis gavo vykdymo išlaidas ir atitinkamą pridėtinės vertės mokestį.

Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo antstolis R. Vaitkevičius prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad byloje buvo vykdomas įsiskolinimo vaikui išlaikyti išieškojimas, todėl prioritetiškai turi būti vadovaujamasi vaiko interesais. Antstolis taip pat nurodė, kad būtinumą nustatinėti veiksmų neteisėtumą lemia skundo dalykas – byloje pareikštas reikalavimas panaikinti antstolio veiksmą, o tam reikalingas tokių veiksmų neteisėtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2006). Dėl to teismai negalėjo išskirti pareiškėjo reikalavimo dėl antstolio veiksmų neteisėtumo ir jį nagrinėti atskirai. Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų privalėjo formuluoti reikalavimą, atitinkanti CPK 513 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kitokių reikalavimų pareiškėjas negalėjo suformuluoti, nes jie ypatingąja teisena nenagrinėjami (CPK 443 straipsnio 1 dalis, 510, 513 straipsniai). Antstolis atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijami procesiniai teismų sprendimai neriboja pareiškėjo teisės kreiptis į teismą dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CPK 510 straipsnio 4 dalis). Antstolio veiksmų neteisėtumas nustatinėjamas kaip civilinės atsakomybės sąlyga, todėl pareiškėjas turėjo pareikšti reikalavimą pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ne skunde dėl antstolio veiksmų, bet padarytos žalos atlyginimo byloje, nagrinėtinoje ieškinio teisenos tvarka.

Antstolis vykdė ne išieškojimą iš periodinių išmokų, bet išieškojimą, kurio ypatumus reglamentuoja CPK 663 straipsnio 2 dalis, 742 straipsnis. Antstolis negalėtų nukreipti išieškojimo į skolininko turtą tik tuo atveju, jeigu skolininkas būtų pateikęs įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų (CPK 663 straipsnio 1 dalis, 742 straipsnio 4 dalis). Skolininkas A. K., žinodamas apie išlaikymo išieškojimą, nepateikė CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytų įrodymų. Be to, teismai teisingai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nes antstolis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs, todėl jo veiksmai nebegali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2005).

Tik paaiškėjus išlaikymo dydžiui ir formai, turint duomenų apie areštuoto turto vertę, galima išspręsti iš esmės klausimą, ar nepažeistas įstatymo reikalavimas neareštuoti turto iš esmės per daug. Vykdymo proceso metu antstolis negalėjo tiksliai žinoti ar numatyti įsiskolinimo ir vykdymo išlaidų dydžio. Dėl to, kai pareiškiamas reikalavimas dėl turto arešto panaikinimo, klausimas, ar turto areštuota ne per daug, galėjo būti išnagrinėtas tik galutinai paaiškėjus įsiskolinimo sumai. Pareiškėjas, pateikdamas tokį reikalavimą, neįrodė, kad turto areštuota per daug.

Patvarkymas areštuoti skolininko pinigines lėšas prilyginamas turto arešto aktui (CPK 689 straipsnio 4 dalis), o vykdydamas turto areštą antstolis turi teisę areštuoti skolininko turto iš esmės tiek, kiek jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms atlyginti (CPK 675 straipsnio 2 dalis), t. y. be jokio teismo sprendimo išieškoti vykdymo išlaidas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 65 punkte nustatyta, kad, vykdant vykdomąjį dokumentą, išieškomos ir vykdymo išlaidos be vykdomojo dokumento dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Taip įstatymų leidėjas apsaugojo skolininko turtinius interesus, kad nedidėtų vykdymo išlaidos. Nagrinėjamoje byloje skolininkas nebuvo įvykdęs teismo sprendimo, todėl antstolis neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, kaip nustatyta CPK 610–611 straipsniuose. Antstolis vykdymo procese turi išieškoti ne tik sumas, susijusias su reikalavimais pagal vykdomuosius dokumentus, bet ir vykdymo išlaidas, susijusias su reikalavimais pagal vykdomuosius dokumentus. Pagal CPK 753 straipsnio 1 dalį antstolis iš skolininko turi išieškoti tiek sumų, kiek jų užtektų vykdymo ir su juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti.

Pareiškėjas neteisingai nurodo, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į lėšas, pirmiausia turėjo išieškoti iš pareiškėjo darbo užmokesčio. Vykdymo proceso metu antstolis neturėjo duomenų, kad išieškomą pinigų sumą buvo galima išieškoti per šešis mėnesius, darant CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio. Tokius duomenis turėjo pateikti skolininkas (CPK 663 straipsnio 1 dalis). Dėl to pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, privalėjo pasinaudoti išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, t. y. kreiptis į antstolį (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 663 straipsnio 1 dalis). Jei vykdymo procese iškilusius klausimus antstolis išspręstų ne pareiškėjo naudai, neapgintų jo teisių ir interesų, tai tik tada galima būtų spręsti, ar antstolio ir pareiškėjo suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Tai svarbu teismams sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus ypatingosios teisenos bylose. Tik tokiu atveju vykdymo proceso dalyvis galėtų pasinaudoti savo teise CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka skųsti antstolio veiksmus teismui. Kadangi pareiškėjas apskundė teismui antstolio veiksmus nesilakęs išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, tai jo kasacinis skundas turi būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 5 dalis).

konstatuoja:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Suinteresuotas asmuo L. B. (K.) 2005 m. gegužės 4 d. pateikė antstoliui R. Vaitkevičiui prašymą priimti vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3925-191/2005, kuris tą pačią dieną priimtas vykdyti, ir išieškoti 2000 Lt vaiko išlaikymo skolą. Antstolis 2005 m. birželio 29 d. pareiškėjui išsiuntė raginimą, kuris jam įteiktas 2005 m. birželio 30 d. Vėliau 2005 m. spalio 13 d. išsiųstas dar vienas raginimas. Antstolis 2006 m. vasario 7 d. priėmė patvarkymą dėl patikrinimo, ar pareiškėjas turi lėšų, ir jų išmokėjimo sustabdymo; 2006 m. balandžio 3 d. – du patvarkymus dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, kurie išsiųsti AB bankui „Hansabankas“, akcinei bendrovei „Sampo bankas“, o nuorašai – pareiškėjui. Antstolis 2006 m. balandžio 13 d. priėmė patvarkymą dėl turto arešto panaikinimo. Pareiškėjas A. K. 2006 m. balandžio 14 d. apskundė nurodytus antstolio R. Vaitkevičiaus veiksmus, prašydamas teismo juos pripažinti neteisėtais ir panaikinti antstolio 2006 m. balandžio 3 d. patvarkymus. Antstolis 2006 m. balandžio 24 d. priėmė patvarkymą dėl sąskaitos arešto panaikinimo, nes pareiškėjas atsiskaitė nurodytoje vykdomojoje byloje.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. Dėl to teismas, nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams.

Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais. Teisėjų kolegija pažymi, kad ne visi kasatoriaus nurodyti pažeidimai sudaro tokį pagrindą. Antstolis, be kitų, gali priimti patvarkymus dėl atskirų vykdymo veiksmų, kurie dar jokių pasekmių vykdymo proceso šalims nesukelia, o yra tik organizacinio pobūdžio. Tokie organizaciniai veiksmai taip pat turi atitikti CPK normas, bet jų nepakankamai tikslus laikymasis nesudaro pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumo. Pareiškėjo nurodytus antstolio veiksmus teisėjų kolegija vertina tokiu aspektu: organizaciniai veiksmai ir veiksmai, kurie sukelia teisines pasekmes (pakeičia vykdymo proceso šalių teises ir pareigas).

Kasacinis teismas pirmiausia pasisako dėl kasaciniame skunde nurodyto esminio CPK normų pažeidimo, galėjusio turėti įtakos antstolio veiksmų neteisėtumui, t. y. CPK 663 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios pinigų išieškojimo nukreipimą į skolininko turtą, nes būtent nuo to, ar teisėtai buvo taikyta ši proceso teisės norma, priklauso vėliau atliktų antstolio veiksmų teisėtumas.

CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Darytina išvada, kad antstolis galėtų nukreipti išieškojimą į skolininko pajamas tik tada, jeigu skolininkas pateiktų įrodymus, patvirtinančius CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Ši proceso norma reiškia tai, kad antstolis negalėtų nukreipti išieškojimo į skolininko turtą tik tuo atveju, jeigu skolininkas būtų pateikęs įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti. Išlaikymas nepilnametei dukteriai buvo priteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 21 d. sprendimu, patvirtinus pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vykdomoji byla pradėta 2005 m. gegužės 4 d., skolininkui ne kartą buvo siunčiamas raginimas sprendimą įvykdyti geruoju, nors pagal CPK 661 straipsnio 2 dalį bylose dėl periodinių išmokų išieškojimo raginimas nesiunčiamas, skolininko prašymu buvo stabdomas išieškojimas, areštuojami jo automobiliai, tačiau skolininkas A. K., žinodamas apie išlaikymo išieškojimą, nepateikė CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytų įrodymų apie galimybę išieškoti įsiskolinimą per šešis mėnesius iš jo darbo užmokesčio. Laikytina, kad skolininkas nevykdė CPK 644 straipsnio 4 punkte numatytos pareigos domėtis vykdymo eiga. Dėl to kasacinio skundo argumentas, kad antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo į pareiškėjo turtą ir taip pažeidė CPK 663 straipsnio 1 dalies nuostatas, atmestinas.

Kasaciniame skunde teigiama, kad antstolis, areštuodamas lėšas banko sąskaitoje, nepagrįstai išieškojo vykdymo išlaidas ir taip pažeidė įstatyme nustatytą vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarką.

Teisėjų kolegija nurodo, kad bylą nagrinėję teismai padarė neteisingą išvadą, kad 2006 m. balandžio 3 d. patvarkymais areštavus lėšas ir pervedus jas į antstolio depozitinę sąskaitą bei juos vėliau panaikinus nebeliko nagrinėjamo skundo dalyko. Su tokia išvada negalima sutikti, nes teismas, nagrinėdamas skundą dėl teismo antstolio veiksmų neteisėtumo, turi patikrinti ir įvertinti kiekvieną antstolio veiksmą. Šiais patvarkymais buvo areštuotos lėšos, reikalingos išieškomai skolai ir vykdymo išlaidoms (iš viso 2643 Lt) pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, t. y. atliktas tik vienas iš priverstinio sprendimo veiksmų, siekiant įvykdyti teismo sprendimą. Jei antstolis, panaikinęs patvarkymus, paliko jų sukeltas pasekmes, tai teismas turi jas įvertinti. Jeigu antstolis būtų panaikinęs patvarkymus ir dėl jų atsiradusias pasekmes, tai tokiu atveju nebūtų nagrinėjimo dalyko. Taigi skundo dalykas yra patvarkymų, kurių pagrindu paskirstytos išieškotos lėšos, teisėtumas.

CPK 675 straipsnio 2 dalyje suteikiama antstoliui teisė areštuoti skolininko turtą, taip pat ir lėšas (CPK 689 straipsnio 4 dalis) išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taigi antstolis 2006 m. balandžio 3 d. patvarkymais turėjo teisę areštuoti ne tik išieškotą sumą, bet ir vykdymo išlaidas lėšas bei pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą, taip užtikrinant teismo sprendimo įvykdymą ir vykdymo išlaidų išieškojimą, užbaigiant vykdomąją bylą. Antstolis vykdymo proceso metu, kai vykdomas išieškojimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo išieškojimo, ne visada gali tiksliai numatyti išieškomos išlaikymo bei vykdymo išlaidų dydį. Pažymėtina, kad CPK 689 straipsnyje nenustatyta specialios vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarkos. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal šią teisės normą antstolis turi teisę areštuoti tokią lėšų sumą, kurios užtektų išieškomai skolai ir vykdymo išlaidoms atlyginti, bet reikalauti, kad bankas pervestų tokią skolininko lėšų sumą, kuri atitinka išieškomą skolą be vykdymo išlaidų. Išieškojęs išieškotojo prašomą skolą ir taip įvykdęs vykdomąjį dokumentą, antstolis turėtų išieškoti vykdymo išlaidas iš skolininko CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. antstolis turi nusiųsti skolininkui raštišką siūlymą, nurodydamas vykdymo išlaidų dydį, ir pasiūlyti per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Ginčijamais patvarkymais vykdomoji byla nebuvo užbaigta, bet tik areštuotos lėšos išieškomam įsiskolinimui bei vykdymo išlaidoms padengti, ir tokiu atveju nebuvo sprendžiama dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko. Dėl to kolegija konstatuoja, kad antstolis patvarkymais areštuodamas lėšas CPK 689 straipsnio 4 dalies, 675 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.

Kasaciniame skunde teigiama, kad vykdymo išlaidos buvo apskaičiuotos pažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytus dydžius ir nepagrįstai priskaičiuotas PVM. Su tuo bylos nagrinėjimo metu iš dalies sutiko antstolis, teigdamas, kad jos gali būti perskaičiuotos užbaigiant vykdomąją bylą CPK 758 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Iš vykdomosios bylos matyti, kad patvarkymas dėl išieškotų lėšų (skolos ir vykdymo išlaidų) paskirstymo buvo priimtas 2006 m. lapkričio 16 d., būtent šiuo patvarkymu tiek 2000 Lt skolos, tiek 823,28 Lt vykdymo išlaidų pervesta išieškotojai L. B. (K.). Šis patvarkymas nebuvo apskųstas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, o būtent šiuo patvarkymu ir buvo išspręstas vykdymo išlaidų dydžio ir jų paskirstymo klausimas. Vykdomoji byla nutraukta 2006 m. lapkričio 27 d. patvarkymu, nes šalys sudarė taikos sutartį, ir vykdymo išlaidų klausimas nebuvo išspręstas. Šis patvarkymas taip pat nebuvo skundžiamas CPK nustatyta tvarka. Dėl to kasatoriaus nurodyti argumentai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos pažeidimų nėra šio skundo dėl antstolio veiksmų dalykas, nes skundžiamais patvarkymais vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos, bet tik CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka areštuotos lėšos išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, taip pat dėl ginčijamų patvarkymų skolininkas nepatyrė žalos.

Likusieji kasacinio skundo argumentai susiję su antstolio patvarkymų siuntimo tvarkos pažeidimais, t. y. dėl organizacinių–procedūrinių veiksmų, kurie realiai skolininkui nesukėlė pasekmių (nepakeitė teisių ir pareigų), o yra informacinio pobūdžio. Dėl to teisėjų kolegija dėl nurodytų kasacinio skundo argumentų, susijusių su informacinio pobūdžio pranešimais, nepasisako.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Janina Stripeikienė

Egidijus Laužikas

Zigmas Levickis