Dėl visuotinio ataskaitinio narių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. 3K-3-559-690/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37612-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.3.1.10

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. (A. P.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Rasa“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. P. priešieškinį ieškovei sodininkų bendrijai „Rasa“ dėl visuotinio ataskaitinio narių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys: R. P., G. V., R. V., G. D., J. K., M. P., J. S., J. B., S. S., S. B., V. B., A. S., S. S., V. K., P. J., A. B., A. N., I. T., A. P., V. Š., S. O., D. Š., D. J., V. K., S. K., S. R., J. K., T. B., J. K., Č. P., G. G., G. J., A. K., S. C., V. M., D. R. M., R. K., V. T., T. D., Z. N., P. K., R. R., A. M., S. V., I. Č., V. K., E. S., S. S., M. D., N. N., R. K., N. D., L. P., G. B., A. L., R. A., J. K., V. M., M. R., I. D., K. K., E. K., R. Š., A. K., Z. B., G. M., S. S., M. A., V. S., J. Š., O. K., J. K., M. R., G. P., A. S., A. Z., N. J., V. G., A. M., J. K., I. B., A. D., A. G., J. K., G. K., R. Z., D. Z., A. Ž., J. A., G. K., G. K., L. G., E. P., G. R., S. Č., S. P., T. R., O. T., S. V., D. Z., V. M., G. F., V. Š., Ž. J., A. D., T. D., A. D., A. Š., R. S., P. P., V. Š., D. R., A. V., A. P., Č. M., A. L., J. M., V. N., Č. G., S. B., R. A., N. G., E. B., R. N., D. S., S. M., G. P., G. A., O. C., A. S., R. Z., B. Č., J. Č.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo šalių ginčas dėl: atsakovo narystės sodininkų bendrijoje, nesant jo valią tapti nariu patvirtinančių dokumentų; atsakovo, kaip sodininkų sklypų savininko, bet ne sodininkų bendrijos nario, prievolės mokėti bendrijos nustatytą ne bendrijos nario mokestį, bendrijai nenurodžius konkrečios mokestį sudarančių lėšų panaudojimo paskirties, skirtą sodininkų bendrajai dalinei nuosavybei išlaikyti.

Ieškovė sodininkų bendrija (toliau – ir Bendrija arba SB) „Rasa“ prašė priteisti iš atsakovo A. P. 97 Lt (28,09 Eur) nario mokesčio už 2010 metus, 438 Lt (126,85 Eur) ne nario (tikslinių įmokų) mokesčio už 2011–2013 metus, 58,66 Lt (16,99 Eur) palūkanų.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas, kaip dviejų sklypų savininkas, buvo SB „Rasa“ narys ir iki 2009 m. mokėjo nario mokestį, o už 2010 metus nesumokėjo. Nutraukęs narystę SB „Rasa“, atsakovas privalėjo mokėti ne bendrijos nariams nustatytą mokestį už bendrojo naudojimo objektų naudojimą, tačiau jo nemokėjo.

Atsakovas pareiškė ieškovei priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu SB „Rasa“ 2011 m. gegužės 29 d. visuotinio ataskaitinio narių susirinkimo sprendimą sklypų savininkams, ne Bendrijos nariams, nustatyti 10,50 Lt (3,04 Eur) už arą mokestį.

Atsakovo nuomone, asmuo, išreiškęs valią tapti bendrijos nariu, sutinka mokėti bendrijai ir jos nustatytą fiksuotą nario mokestį, tačiau ne bendrijos narys tokių prievolių neprisiima ir bendrijai privalo mokėti tik tokias įmokas, kurios skirtos bendrojo naudojimo objektų priežiūros išlaidoms kompensuoti. Ieškovės reikalaujamas mokestis nesusietas nei su bendrai naudojamų objektų priežiūros išlaidomis, nei su teikiamomis paslaugomis. Be to, priimant ginčo sprendimą nebuvo reikiamo kvorumo, nes susirinkime dalyvavo 19 asmenų, kurie nebuvo bendrijos nariai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo ieškovei 100,21 Eur skolos, 17,14 Eur palūkanų, o priešieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovui nuo 2004 m. gegužės 11 d. nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, kurių bendras plotas 13,89 aro, esantys (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Rasa“. Atsakovas nuo 2006 m. iki 2009 m. mokėjo sodininkų bendrijos „Rasa“ nario mokesčius, o 2010 m. liepos 22 d. prašymu atsisakė narystės SB „Rasa“. 2011 m. gegužės 29 d. SB „Rasa“ visuotinio ataskaitinio susirinkimo nutarime nurodyta, kad Bendrijos narys moka 7 Lt (2,03 Eur) už arą metinį mokestį, o ne narys – 10,50 Lt (3,04 Eur) mokestį.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir SBĮ), įsigaliojusio 2004 m. liepos 1 d., 21 straipsnyje nustatyta, jog „bendrijos nariu gali būti mėgėjiško sodo teritorijos, kurioje įsteigta bendrija, sodininkas. Bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos. <...>. Į bendriją įstojama ir iš jos išstojama bendrijos įstatų nustatyta tvarka“. Kadangi tuo metu galioję SB „Rasa“ 1991 m. spalio 15 d. įstatai konkrečios tapimo bendrijos nariu procedūros neįtvirtino, teismas sprendė, kad įsigiję žemės sklypus kolektyvinių sodų bendrijoje „Rasa“ asmenys save laikė bendrijos nariais, nariais juos laikė ir sodininkų bendrija „Rasa“. Teismas pabrėžė, jog byloje nėra ginčo, kad 2011 m. gegužės 29 d. susirinkime dalyvavę 19 asmenų susirinkimo metu patys ar per atstovus valdė žemės sklypus bendrijos teritorijoje, todėl padarė išvadą, kad jie 2011 m. gegužės 29 d. susirinkimo metu buvo teisėti bendrijos nariai ir pagrįstai balsavo dėl priimtų nutarimų. Teismas konstatavo, kad atsakovas praleido senaties terminą ginčyti Bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimą, todėl priešieškinį atmetė.

Teismas sprendė, kad atsakovas, 2004 m. gegužės 11 d. įgijęs žemės sklypus, automatiškai buvo priimtas į Bendrijos narius. Teismo nuomone, tokią išvadą patvirtina aplinkybės, kad atsakovas nuo 2006 m. iki 2009 m. mokėjo SB „Rasa“ bendrijos nario mokesčius; 2010 m. balandžio 27 d. el. laiške Bendrijos pirmininkei įvardijo save kaip bendrijos narį; 2010 m. liepos 22 d. prašyme nurodė, kad atsisako narystės SB „Rasa“. Dėl to atsakovas privalo sumokėti ieškovei bendrijos nario mokestį. Atsakovas iš SB „Rasa“ narių išstojo 2011 metais. Pagal tuo metu galiojusių SB „Rasa“ įstatų 10, 15.2, 15.3 punktus, SBĮ 7 straipsnio 5 dalį, išstojęs iš bendrijos narių asmuo privalo mokėti bendrijos narių visuotino susirinkimo nustatytus mokesčius už naudojimąsi bendrosios paskirties objektais. Teismas konstatavo, kad ne nario mokestis, didesnis nei nario, yra diskriminacinis, pažeidžia protingumo, teisingumo bei proporcingumo principus, todėl priteisiamą ne nario mokesčio skolą apskaičiavo pagal nario mokesčio dydį, t. y. 7 Lt (2,03 Eur) už arą.

Ištyręs įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ginčo išlaidos buvo skirtos bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti, bendriems poreikiams tenkinti. Prižiūrint bendrojo naudojimo objektus, reikalingos telefono ryšio, pašto paslaugos, patiriamos tam tikros išlaidos kanceliarinėms prekėms, banko, draudimo mokesčiams, reikia turėti lėšų nenumatytoms išlaidoms, pvz., bendrojo naudojimo objektų gedimams šalinti. Už kai kurias paslaugas mokama iš anksto, todėl tam skirtos lėšos Bendrijos sąskaitoje kaupiamos dar nepatyrus išlaidų už tokias paslaugas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir priimtu sprendimu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 26 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Sodininkų bendrija gali reikalauti iš jai nepriklausančių kitų sodininkų – tų pačių bendrojo naudojimo objektų bendraturčių – prisidėti prie šių objektų išlaikymo ir išsaugojimo, t. y. reikalauti to paties, ko bendraturtis gali reikalauti iš kitų bendraturčių, tačiau negali jam nustatyti mokesčių, nesusijusių su bendro turto išlaikymu ir išsaugojimu. Be to, bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidos turi būti būtinos ir protingos. Ieškovė tik atsikirsdama į patikslintą priešieškinį pateikė 2010–2013 m. bendrijos faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir sudarė jų suvestinę. Nors 2011 m. gegužės 29 d. SB „Rasa“ visuotinio ataskaitinio susirinkimo nutarime nurodyta, kad ginčijamas mokestis nustatytas atsižvelgiant į bendrijos suplanuotas išlaidas 2011 m., tokio paties dydžio mokesčio ieškovė reikalavo ir už 2012 m. bei 2013 m. Tai reiškia, kad mokestis nebuvo siejamas su faktinėmis bendrijos išlaidomis bendrojo naudojimo objektams išlaikyti ir išsaugoti, nes trejus metus iš eilės negalėjo būti atliekami tie patys bendro turto remonto ir atnaujinimo darbai. Ieškovė reikalavimą priteisti skolą grindė ne patirtomis būtinomis ir protingomis išlaidomis bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, bet Bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimu. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas Bendrijos visuotinio susirinkimo nutarime nustatytą mokestį, jo nesiejo su dokumentuose nurodytų išlaidų dydžiu. Atsakovas nesutinka mokėti ieškovei fiksuoto mokesčio, nepagrįsto nei faktinėmis (suplanuotomis) būtinomis ir protingomis išlaidomis bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, nei faktinėmis išlaidomis paslaugoms kasatoriui suteikti, pavyzdžiui, išlaidos dešrelėms, garbės raštų spausdinimui ar rėmams; pašalpoms nariams mokėti, mokesčiams sodininkų susivienijimui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Pagal SBĮ 21 straipsnio 2 dalį bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos, išskyrus atvejus, kai sodininkai nariais tampa nuo bendrijos įregistravimo (pagal SBĮ 9 straipsnio 4 dalį); į bendriją įstojama ir iš jos išstojama bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Pagal SBĮ 31 straipsnio 1 dalį bendrijų, įsteigtų iki šio įstatymo įsigaliojimo, įstatai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), SBĮ ir kitiems įstatymams. Taigi sodininko tapimas bendrijos nariu yra savanoriškas, tam reikia sodininko valios. Pareiga įrodyti atsakovo narystę teko ieškovui, tačiau ji nebuvo įvykdyta. Nenustatęs, kad atsakovas buvo išreiškęs valią tapti Bendrijos nariu, pirmosios instancijos teismas negalėjo konstatuoti, kad Bendrija priėmė atsakovą į narius nuo sodo sklypo įgijimo momento – 2004 m. gegužės 11 d.

Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Atsakovas neprašo panaikinti skundžiamų sprendimų dalies, kuriomis buvo atmestas jo priešieškinis dėl 2011 m. gegužės 29 d. Bendrijos visuotinio ataskaitinio narių susirinkimo nutarimo nustatyti 10,50 Lt (3,04 Eur) už arą mokestį ne bendrijos nariams už naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais, ir nebeneigia, jog yra praleidęs ieškinio senaties terminą ginčyti šį nutarimą. Dėl to, esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams, kuriais konstatuota, jog nutarimas yra teisėtas, nėra pagrindo panaikinti ir skundžiamas teismų sprendimų dalis, kuriomis iš dalies patenkintas ieškinys.

Kiekvienas sodo sklypo savininkas, nepaisant to, ar jis – sodininkų bendrijos narys, yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis. Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-366/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-366/2013">3K-3-366/2013</a>). Atsižvelgiant į šį aiškinimą, darytina išvada, kad sodininkų bendrijoms paliekama diskrecijos teisė nustatyti tam tikrą mokestį, kuris padengtų bendrojo naudojimo objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidas. Dėl šios priežasties yra atmestini atsakovo teiginiai, kad Bendrija apskritai negali nustatyti ne Bendrijos nariams fiksuoto,,ne nario“ mokesčio. Nagrinėjamu atveju Bendrija nustatė fiksuotą,,ne nario“ mokestį, susietą su bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo išlaidomis. Faktą, kad šis mokestis siejamas su faktinėmis ir planuojamomis išlaidomis bendrojo naudojimo objektų išlaikymui, nustatė pirmosios instancijos teismas. Vien tai, kad mokesčio dydis nesikeitė trejus metus, nepaneigia šios sąsajos. Bendrija, nustatydama tam tikrą mokestį už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą, atsižvelgia į patirtas ir būsimas galimas objektų išlaikymo išlaidas. Kai nėra netikėtų išlaidų ir jos išlieka iš esmės vienodos, Bendrijos nario ar,,ne nario“ mokesčius keisti nėra pagrindo.

Savo narystę Bendrijoje iki 2011 metų atsakovas mėgina paneigti aplinkybe, kad Bendrijoje nėra išlikusių tiesioginių jo įstojimą į Bendrijos narius patvirtinančių dokumentų. Ši aplinkybė nereiškia, kad atsakovas Bendrijos nariu tapo kitaip nei savo laisva valia ir teisės aktų nustatyta tvarka. Nuo momento, kai atsakovas tapo bendrijos nariu, praėjo 11 metų. Bendrija neprivalo dokumentų saugoti tiek metų. Atsakovo narystę Bendrijoje patvirtina netiesioginiai įrodymai: savanoriškai mokėtas nario mokestis, būtent taip įvardytas atsakovo; jo prašymas išbraukti jį iš Bendrijos narių ir kt.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sodininkų bendrijos ir sodininkų bendrijos sklypų savininkų teisių bei pareigų

Sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Bendrija savo veikloje vadovaujasi CK, Sodininkų bendrijų įstatymu bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis (SBĮ 3 straipsnio 1, 3 dalys). Bendrijos valdomas, prižiūrimas ir naudojamas sodininkų bendrojo naudojimo turtas įvardytas SBĮ 7 straipsnio 1 dalyje. Tai – sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.

Pagal SBĮ 6 straipsnio 1 dalį mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai gali priklausyti ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims, t. y. SBĮ reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis yra kriterijus, vienijantis Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-366/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-366/2013">3K-3-366/2013</a>). Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014). Taigi sodo sklypų savininkai, kaip bendrosios nuosavybės bendraturčiai, remiantis kasacinio teismo praktika, turi įstatyme nustatytą pareigą prisidėti prie tokios nuosavybės išlaikymo.

Pažymėtina, kad bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, turi ne tik pareigas, bet ir teises. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą tiesiogiai valdė, naudojo ir juo disponavo ne visi bendraturčiai, tai kiti bendraturčiai turi teisę gauti iš šių ataskaitą kasmet arba iš karto po to, kai jie nustojo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą tiesiogiai valdyti, naudoti bei juo disponuoti. Sodininkų bendrija – įstatyme įtvirtintas bendrosios dalinės nuosavybės teisių mėgėjų sodų teritorijose įgyvendinimo būdas (SBĮ 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-366/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-366/2013">3K-3-366/2013</a>). Bendrijos veikla, tiesiogiai valdant sklypų savininkų bendrąją nuosavybę, inter alia (be kita ko), lėšas jai tvarkyti, lemia atskaitomybės skaidrumo poreikį.

SBĮ 23 straipsnyje nustatyta, kad sodininkų bendrijos turtas valdomas, naudojamas, juo disponuojama įstatymų ir bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Iš sodininkų bendrijos sodo sklypų savininkų surinkti tiksliniai įnašai, infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokesčiai, kitos pajamos tampa bendrijos turtu (SBĮ 24 straipsnio 1 dalis). Bendrijos pajamų apskaita tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (SBĮ 24 straipsnio 3 dalis). Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnyje ūkio subjektai įpareigojami apskaitą tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

Nurodytos teisės normos įtvirtina bendro turto tiesioginio valdytojo atskaitomybės bendraturčiams už valdymo rezultatus principą ir konkrečius reikalavimus. Šių reikalavimų laikymasis sudaro sąlygas sodininkų bendrijų iš bendraturčių renkamas įmokas panaudoti skaidriai, esant poreikiui – pateikti aiškią informaciją bendraturčiams apie lėšų rinkimo pagrindą, konkrečią paskirtį, jų panaudojimą ir likutį.

SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sąskaitų pateikimas nėra formalus veiksmas, todėl sodininkų bendrija, nepateikdama sodo sklypo savininkui sąskaitų, nevykdo įstatyme nustatytos pareigos. Sąskaitomis atskleidžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės bendrijai turinys. Gavęs sąskaitą ir nesutikdamas su joje nustatyta mokėjimo prievole savininkas gali ją ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatyme nedraudžiama lėšas bendro turto priežiūrai rinkti avansu, t. y. iš anksto, prieš darbų atlikimą. Dėl įvairių aplinkybių egzistuoja poreikis bendrijai turėti lėšų rezervą, todėl lėšos gali būti kaupiamos kaip rezervas, kuris bus naudojamas būsimiems nenumatytiems ar didelių investicijų reikalingiems darbams, kt. Tokiu atveju įmoka turi būti įvardijama kaip būtent konkrečios paskirties avansas, o ne abstrakčiai – kaip mokestis. Tikslus bendraturčių įmokų įvardijimas ir atsiskaitymas už jų panaudojimą reikšmingas visiems bendraturčiams, jų bendrų lėšų, kaip sudėtinės sklypų savininkų bendrosios nuosavybės dalies, panaudojimo kontrolei. Už avansu surinktų lėšų panaudojimą, jų likutį turi būti atsiskaitoma su visais bendraturčiais, nepriklausomai nuo jų narystės sodininkų bendrijoje. Bendraturtis, manydamas, kad surinktų lėšų rezervas yra pakankamas ir poreikio surinkti didesnę sumą nėra, o jos rinkimas neatitinka įstatyme įtvirtintos paskirties – išlaikyti bendrą turtą, gali teisme ginčyti prievolę toliau mokėti tokios paskirties įmokas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas buvo informuotas, jog išstojęs iš bendrijos narių pagal tuo metu galiojusios redakcijos SBĮ 7 straipsnio 5 dalį jis privalo sudaryti su bendrija sutartį dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais sąlygų, tvarkos ir kainų. Atsakovas nurodytos sutarties sudaryti neatvyko, nors atvykęs turėjo galimybę gauti jį dominančią informaciją apie renkamo mokesčio panaudojimą, tartis dėl tokios informacijos teikimo periodiškai tvarkos. Nors atsakovė, reikalaudama sodo sklypų savininkų mokėti ginčo mokestį, nenurodė jo panaudojimo sričių, atsakovui, kai jis kreipėsi į ieškovę dėl paaiškinimo šiuo klausimu, ši informacija buvo suteikta. Dėl mokesčio kilus šalių ginčui, ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius surinktų lėšų panaudojimą bendro turto priežiūrai. Teismas analizavo bylos faktines aplinkybes ir ieškovo pateiktus įrodymus, susijusius su Bendrijos turėtomis išlaidomis bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti ir eksploatuoti bei kitiems bendriesiems poreikiams tenkinti. Šiuos įrodymus teismas įvertino ir ištyrė, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177–185 straipsniai), todėl turėjo pagrindą pripažinti, kad išlaidos, dėl kurių buvo pareikšti ieškinio reikalavimai, buvo būtinos bendrajai nuosavybei eksploatuoti ir prižiūrėti. Prie šių išlaidų pagrįstai priskirtos ne tik lėšos, sumokėtos už medžiagas, darbus, paslaugas tiesioginiam bendro tokio turto išlaikymui, tvarkymui, bet ir kitos išlaidos, kurios būtinos bendro turto priežiūrai administruoti, pvz., kanceliariniams reikmenims, kitoms priemonėms, būtinoms skelbimams, ataskaitoms apie panaudotas lėšas rengti, kt. Teismai, nustatę, kad ginčo mokesčio lėšos buvo panaudotos bendrai nuosavybei prižiūrėti, pagrįstai priteisė tokių įmokų skolą iš atsakovo.

Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad išlaidos, nesusijusios su bendro turto išlaikymu ir išsaugojimu, neturi būti padengiamos iš bendraturčių įmokų, skirtų bendrajai nuosavybei išlaikyti, sumos. Tokios išlaidos turi būti dengiamos iš suinteresuotų asmenų atskirai surinktų lėšų. Aplinkybės dėl konkrečių išlaidų sumų, nesusijusių su bendrosios nuosavybės priežiūra, atsakovo nurodytos kasaciniame skunde, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus, nes jos nebuvo nustatytos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų. Vadovaujantis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, kasacinis teismas nenustato bylos faktinių aplinkybių, nes yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Dėl to pirmiau minėtos atsakovo kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesvarstytinos. Be to, atsakovo nurodomos kaip nepagrįstos ieškovės išlaidos Bendrijos mastu yra smulkios ir dėl to šio ginčo išsprendimui esminės reikšmės neturi.

Atsakovas nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad jis buvo Bendrijos narys, teigdamas, jog jis nebuvo išreiškęs valios tapti Bendrijos nariu. Bylą nagrinėję teismai, ištyrę ir įvertinę įrodymų, susijusių su atsakovo naryste Bendrijoje, visetą, padarė išvadą, kad valią tapti Bendrijos nariu atsakovas buvo išreiškęs ir veikė kaip jos narys iki išstojimo momento. Dėl to teismai pagrįstai pripažino atsakovą buvus Bendrijos nariu ir priteisė iš jo 15,93 Eur nario mokesčio skolą.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą sumokėjo 150 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, sprendžia, kad ieškovės prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. P. ieškovei sodininkų bendrijai „Rasa“ (j. a. k. 190953063) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur išlaidų už advokato pagalbą kasaciniame teisme atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Janina Januškienė

Egidijus Laužikas