Baudžiamoji byla Nr. 2K-227-719/2018
Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00234-2012-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10;
2.8.9.5
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. S. (P. S.) gynėjo advokato Mindaugo Paukštės kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendžiu P. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuosprendžiui įsiteisėjus per vienerius metus keturis mėnesius atlyginti UAB,,A“ 7240,50 Eur turtinę žalą, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (753,20 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmės subendrintos sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 20 MGL (753,20 Eur) bauda ir laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuosprendžiui įsiteisėjus per vienerius metus keturis mėnesius atlyginti UAB,,A“ 7240,50 Eur turtinę žalą.
Iš nuteistojo P. S. UAB,,A“ priteista 7240,50 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1600 Eur atstovavimo išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalis dėl P. S. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo P. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo, civilinio ieškinio ir proceso išlaidų priteisimo panaikinta. UAB „A“ civilinis ieškinys atmestas, 1600 Eur atstovavimo išlaidos nepripažintos proceso išlaidomis ir nepriteistos. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. P. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „A. C.“ (įmonės kodas duomenys neskelbtini) direktorius ir, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1, 2 dalimis, atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą ir teisingą finansinę atskaitomybę, nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „A. C.“ buhalterinę apskaitą, balanso sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose nurodytų pajamų ir išlaidų nepagrindė pirminių dokumentų ir apskaitos registrų duomenimis, t. y. įmonės sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose nurodė, kad nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. kasos įplaukos įmonėje sudarė 44 150 Lt, o išlaidos – 29 731,50 Lt, balanso sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose nurodytų banko įplaukų – 62 348,73 Lt ir banko išlaidų – 62 242,87 Lt nepagrindė pirminių dokumentų ir apskaitos registrų duomenimis, t. y. nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų, nes ne visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buvo pagrįsti apskaitos dokumentais ar su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais; 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys nebuvo registruojami apskaitos registruose. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti 2010 m. rugsėjo 20 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpio UAB „A. C.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei nustatyti ūkinės finansinės veiklos rezultato – pelno (nuostolio).
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas M. Paukštė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį ir P. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nesant nusikaltimo požymių, arba perkvalifikuoti šią veiką pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173¹ straipsnį; teismui nustačius procesinius pažeidimus, kurie negali būti ištaisyti kasacinės instancijos teisme, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir grąžinti bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasatorius nurodo:
3. Teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 2 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį), nes nenustatė visų nusikalstamos veikos požymių, dėl to netinkamai kvalifikavo veiką, taip pat padarė esminius BPK pažeidimus, sukliudžiusius priimti pagrįstus ir teisėtus sprendimus, t. y. įrodymus vertino pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nepakankamai ištyrė įrodymus, nevertino įrodymų viseto, nepašalino ekspertizėje ir specialistės parodymuose esančių neatitikimų ir neaiškumų, išvadas grindė prielaidomis, taip pat pažeidė BPK 301, 305 straipsnių nuostatas, teisę į teisingą teismą (BPK 44 straipsnio 5 dalis), rungtyniškumo principą, nes nesudarė galimybės gintis atliekant papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepakankamai motyvavo savo išvadas. Apeliacinės instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių, kad išsamiai išnagrinėtų esmines bylos aplinkybes, pašalintų abejones ir patikrintų apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (BPK 324 straipsnio 6 dalis), dėl to pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes nepateikė motyvuotų išvadų dėl esminių skundo argumentų (dėl ekspertizės ir specialistės parodymų netikslumo ir netinkamumo). Apeliacinis nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 331 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, nes jame nenurodytos šios instancijos teismo nustatytos ir įrodyta pripažintos padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės, neišdėstyti pirmosios instancijos teismo iširti įrodymai, neanalizuotas jų visetas, nenurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus, nuteistąjį teisinančius, įrodymus. Teismai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą ir iš jo išplaukiantį in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Kadangi visos nepašalintos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, o apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas abejonių nekeliančiais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę dėl inkriminuotų veikų padarymo, konstatuotina, kad byloje esančių įrodymų viseto nepakanka įrodyti, kad P. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, tik dėl netiksliai ir neišsamiai atliktos ekspertizės ir specialistės parodymų nustatė apgaulingos apskaitos tvarkymo faktą (BK 222 straipsnio 1 dalis), tačiau nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė nusikalstami P. S. veiksmai, kokie kilo padariniai, be to, net nesvarstė baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimo (už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus nustatyta ir administracinė atsakomybė pagal ATPK 173¹ straipsnį (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnis). Kasatorius, pacitavęs teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-41/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-41/2012">2K-41/2012</a>, 2K-356-696/2017, 2K-498/2011, 2K-454/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-41-511/2017, 2K-269-648/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-286/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-286/2010">2K-286/2010</a>, 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016, 2K-23/2006, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM3LTQ4OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-237-489/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-237-489/2015">2K-237-489/2015</a>, 2K-426/2013), nurodo, kad padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, sprendžia teismas. Priimdamas sprendimą, teismas turi remtis ne vien specialisto išvada, bet duomenų visuma. Byloje yra visi įmonės finansiniai dokumentai, todėl nesuprantama, ko konkrečiai specialistė ar teismas negalėjo nustatyti (veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros). Taigi teismai ne tik nenustatė P. S. tyčios (nei jos fakto, nei formos), nenurodė konkrečių padarinių, motyvo ir priežastinio ryšio, bet ir nenagrinėjo administracinės atsakomybės taikymo galimybės. Nenustačius nusikalstamos veikos sudėties požymių, veikos pavojingumo, P. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas.
5. 2014 m. rugpjūčio 6 d. specialisto išvada Nr. 11-250(14) netinkamas įrodymas, nes atlikta neprofesionaliai, jos trūkumai ir neatitikimai nepašalinti, prašymas skirti pakartotinę ekspertizę atmestas, o specialistė negalėjo atsakyti į konkrečius klausimus, ji net nesuprato, kad įmonės lėšos sudarė 10 000 Lt įstatinio kapitalo ir 25 000 Lt iš G. M. gauta paskola. Šių lėšų panaudojimas yra pateiktas byloje, tačiau specialistė vis tiek teigia, kad įplaukų buvo daugiau nei 62 000 Lt ir maždaug tiek pat panaudotų lėšų. Ekspertė nevertino lenkų kalba pateiktų dokumentų (vertimai pateikti į bylą tik teisminio bylos nagrinėjimo metu), kurie įrodo finansinius susitarimus, pinigų mokėjimus, todėl pateikė išvadas, kuriose neatsispindėjo apytiksliai 7240,50 Eur (25 000 Lt) sumos, kurios pasisavinimu ir buvo kaltinamas P. S., išlaidos. Be to, matydama, kad įmonė turi daugiau sąskaitų, nei jai yra pateikta, ekspertė nepaprašė jų pateikti, o vėliau, susipažinusi su P. S. teismui pateiktais papildomais dokumentais, ekspertė D. Jurgaitienė teismo posėdyje nesugebėjo atsakyti į konkrečius klausimus, tik neargumentuotai pasakė, „kad jos išvada nesikeičia, bet pasikeistų sumos“. Specialistė neatsakė, kaip konkrečiai P. S. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą arba kaip paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus ir ko iš esamų duomenų dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo esminių skundo argumentų dėl ekspertizės ir specialistės parodymų išsamumo, konkretumo, teisingumo. Nuosprendyje nenurodyta nei kokie konkretūs specialistės parodymai buvo vertinami, nei kodėl nenagrinėja apeliaciniame skunde iškeltų klausimų (BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas). Beje, apgaulingas apskaitos tvarkymas buvo siejamas su sukčiavimu, dėl kurio P. S. išteisintas.
5.1. 2016 m. vasario 17 d. buvo prašoma paskirti papildomą ekspertizę, nes papildomai gauti Lenkijos įmonės išrašytų dokumentų vertimai yra esminiai, pagrindžiantys piniginių lėšų panaudojimą pagal paskirtį. Be to, ekspertė vertino tik vieną UAB,,A. C.“ atsiskaitomąja sąskaitą. Specialisto išvada surašyta neįvertinus naujai pateiktų duomenų, todėl ji neatitinka bylos įrodymų, yra netiksli ir dėl to negali būti vertinama kaip įrodymas. Todėl turėtų būti paskirta pakartotinė papildoma ekspertizė, kurioje būtų įvertinti visi byloje surinkti dokumentai ir pakartotinai atsakyta į tuos pačius klausimus, taip pat tikslinga suformuluoti papildomus klausimus, kurie leistų teisingiau išnagrinėti bylą. Ekspertei turi būti užduotas papildomas klausimas:,,Ar UAB „A. C.“ buhalterinėje apskaitoje yra finansiniai dokumentai, pagrindžiantys lėšų, išmokėtų P. S., panaudojimą? Jei taip, kokie ir kokiai sumai.“ Papildoma ekspertizė paskirta nebuvo, apeliacinės instancijos teisme šie klausimai taip pat neišspręsti, neatitikimai nepašalinti.
5.2. Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjAxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-601/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-601/2012">2K-601/2012</a>). Padarinių įrodinėjimas yra teismo, o ne specialistų ar ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik specialiomis žiniomis gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM3LTQ4OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-237-489/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-237-489/2015">2K-237-489/2015</a>). Tad teismas turėjo išnagrinėti apeliaciniame skunde keliamus klausimus dėl ekspertizės trūkumų, specialistės netikslių, nepagrįstų atsakymų, įvertinti, kad byloje yra duomenys, patvirtinantys piniginių lėšų gavimą ir jų panaudojimą. P. S. nebuvo jokio tikslo vesti apgaulingą apskaitą, priešingai, bylos duomenų visuma įrodo, kad yra aišku, iš kur yra gautos lėšos ir kaip jos panaudotos. Taigi kaltinimai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsti, P. S. šios veikos nepadarė, o jei teismas įžvelgtų jo kaltę dėl neteisingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, tokia veika perkvalifikuotina pagal BK 223 straipsnio 1 dalį arba ATPK 173¹ straipsnį.
6. Nors P. S. neatliko jokių tyčinių veiksmų, siekdamas apgaulingai vesti buhalterinę apskaitą, tačiau jei teismas manytų, kad formaliai tokia veika padaryta, yra visos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), nes šiuo atveju žala nepadaryta, P. S. dėl sukčiavimo išteisintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-541/2011, 2K-421/2007, 2K-409/2011). Be to, yra galimybė atleisti P. S. nuo baudžiamosios atsakomybės ir pagal laidavimą, nes tam yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos: žala nepadaryta, jis teisiamas pirmą kartą. Apeliacinės instancijos teismas apribojo P. S. procesines galimybes nutraukti procesą dėl veikos mažareikšmiškumo ar pagal laidavimą (išteisinus P. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, yra galimybė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį). Taigi byla grąžintina nagrinėti iš naujo suteikiant P. S. galimybę būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ar dėl veikos mažareikšmiškumo. To nepadarius, būtų suvaržytos P. S. procesinės teisės.
7. Skiriama bausmė turi būti teisinga ir proporcinga, atitikti bausmės paskirtį ir bendruosius bausmės skyrimo pradmenis. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė turi būti individualizuojama, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumą, taip pat būtina apsvarstyti, ar bausmės tikslai nebus pasiekti be laisvės atėmimo. Teismas neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, nevisiškai atskleidė P. S. asmenybę ir jo polinkį nusikalsti ar tokio polinkio nebuvimą. P. S. bausmė paskirta labai formaliai, laikantis formalių bausmės skyrimo taisyklių. Kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. P. S. asmenybė nekelia jokių abejonių, nes jis anksčiau neteistas, nebaustas.
8. Bylos dalis dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį grąžintina nagrinėti iš naujo ir siekiant pašalinti įrodymų vertinimo trūkumus, tinkamai ištirti bylą ir P. S. visiškai išteisinti. Gynybos prašymai dėl papildomos ekspertizės nebuvo tenkinti, įrodymų tyrimas nebuvo atnaujintas, nebuvo paskirta ir kita specialistė, kuri analizuotų visus įmonės dokumentus, turėtų kompetencijos atsakyti į užduodamus klausimus, o gavusi naujų duomenų, juos išanalizuoti, o ne vienareikšmiškai teigti, kad išvada vis tiek nesikeis. Tai yra išankstinis nusistatymas. Itin svarbu, kad specialistės pateikta lentelė iš dalies nurodo lėšų gavimą ir panaudojimą (nes dalies dokumentų specialistė neanalizavo), tačiau vis tiek teigiama, kad įmonės veiklos, jos turto ir kt. nustatyti negalima. Nei specialistė, nei teismas taip ir nenurodė, ko konkrečiai negali nustatyti iš daugiau nei 150 į bylą pateiktų buhalterinės apskaitos duomenų. Jeigu teismas nematys galimybės P. S. išteisinti, bylą būtina grąžinti nagrinėti iš naujo ir atlikti naują ekspertizę bei apklausti specialistą, siekiant išsiaiškinti, ar tikrai neįmanoma nustatyti UAB „A. C.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
9. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Regimantas Žukauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad skundo argumentai, kuriais neigiama nuteistojo kaltė, nesutinkama su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teigiama, kad specialistei, atlikusiai UAB „A. C.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo pateikti visi finansiniai ir kiti dokumentai, kuriais remiantis buvo galima nustatyti visus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus ir panašiai, nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl jie nenagrinėti (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Į analogiškus nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus motyvuotai pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, paliktini nenagrinėtini ir kasacinio skundo argumentai, kuriais prašoma taikyti BK 37 arba 40 straipsnio nuostatas.
10. P. S. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nustatytos kruopščiai ir visapusiškai įvertinus paties nuteistojo parodymus (pripažino, kad bendrovėje buhalterinė apskaita nebuvo vedama), specialistės, atlikusios įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą, išvadas ir paaiškinimus teisme, kitą rašytinę bylos medžiagą, t. y. įrodymų visumą (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teismai pagrįstai rėmėsi specialistės D. Jurgaitienės pateiktomis išvadomis. Atlikusi tyrimą specialistė nustatė, kad UAB „A. C.“ įplaukos ir išlaidos nebuvo pagrįstos pirminiais dokumentais. Tokia specialistės išvada yra pagrįsta išvados tiriamojoje dalyje nurodytais duomenimis, patvirtinta apklausos pirmosios instancijos teisme metu ir kasacinio skundo argumentai jos nepaneigia. Susipažinusi ir įvertinusi nuteistojo papildomai pateiktus dokumentus (pinigų priėmimo kvitą, kuriame užfiksuota, jog P. S. Lenkijos bendrovei „B“ sumokėjo 27 800 zlotų, arba 24 537,95 Lt, susirašinėjimo elektroniniu paštu su lėktuvų bilietus platinančia bendrove ir bilietų rezervacijos duomenis, taip pat duomenis apie piniginių lėšų judėjimą kitoje UAB „A. C.“ sąskaitoje), specialistė motyvuotai paaiškino, kad šie dokumentai ir juose užfiksuoti duomenys nepaneigia jos pateiktų išvadų, nes jie nėra pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, kurių duomenis galima būtų įtraukti į apskaitos registrus ir jais pagrįsti bendrovės patirtas išlaidas. Kadangi specialistės išvados ir jos paaiškinimai teisme yra pakankamai aiškūs ir motyvuoti, skirti papildomą tyrimą ir dar kartą tirti tuos pačius UAB „A. C.“ buhalterinius dokumentus nebuvo jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, nes nepaskyrė ir neatliko papildomo UAB „A. C.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
11. Kasatorius, motyvuodamas tuo, kad nenustatyta P. S. tyčia apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, kad jo veiksmai nesukėlė jokių pasekmių, pateikia alternatyvų prašymą – nuteistojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 223 straipsnį arba juos vertinti tik kaip administracinį teisės pažeidimą (ATPK 173¹ straipsnis). Šis prašymas nepagrįstas. P. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes būtent dėl jo tyčinių nusikalstamų veiksmų – balanso sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose nurodytų banko įplaukų – 62 348,73 Lt ir banko išlaidų – 62 242,87 Lt nepagrindimo pirminiais dokumentais ir apskaitos registrų duomenimis, kilo teismų sprendimuose nurodyti padariniai. Akivaizdu, kad P. S., kaip bendrovės vadovas ir už buhalterinės apskaitos organizavimą atsakingas asmuo, žinojo ir suvokė, jog dėl šių pirminių buhalterinių dokumentų neįtraukimo į buhalterinę apskaitą nebus galima iš dalies nustatyti UAB „A. C.“ ūkinės finansinės veiklos rodiklių ir rezultatų, tačiau, tai žinodamas ir suprasdamas, jis buvo abejingas pasekmėms, t. y. nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas netiesiogine tyčia.
12. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad P. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pateiktas kaltinimas nėra suprantamas. P. S. nebuvo kaltinamas ir nuteistas dėl apskaitos dokumentų paslėpimo, sunaikinimo ar sugadinimo. Jis buvo nuteistas už konkrečius kaltinamajame akte nurodytus nusikalstamus veiksmus, t. y. dėl to, kad nuosprendyje nurodytu laikotarpiu balanso sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose nurodytų banko įplaukų – 62 348,73 Lt ir banko išlaidų – 62 242,87 Lt nepagrindė pirminių dokumentų ir apskaitos registrų duomenimis. Taigi, P. S. pateiktame kaltinime išsamiai ir pakankamai aiškiai išdėstytos jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės: vieta, laikas, būdas, padariniai. P. S. žinojo ir suprato, kuo yra kaltinamas, jam buvo užtikrintos galimybės susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga ir pasirengti efektyviai gynybai ir jis šiomis teisėmis realiai naudojosi, viso proceso metu neigdamas savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Todėl kasacinio skundo argumentai dėl galimų nuteistojo teisių į gynybą pažeidimo yra nepagrįsti.
13. Nuteistojo gynėjas, nesutikdamas su P. S. paskirtos bausmės dydžiu, prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę, tačiau nenurodo kokią. Teismo nuosprendžiu P. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta 20 MGL (753,20 Eur) bauda. Ši bausmė yra tinkamai individualizuota ir nėra aiškia per griežta, todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir ją dar labiau švelninti nėra pagrindo.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
14. Nuteistojo P. S. gynėjo advokato M. Paukštės kasacinis skundas tenkintinas.
15. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl P. S. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, konstatuoja, kad ši skundžiama nuosprendžio dalis naikintina dėl esminių BPK pažeidimų ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
16. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, tačiau ir nustato apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tai nereiškia, kad turi būti atsakoma į absoliučiai visus apeliacinio skundo argumentus, ypač į tuos, kurie išsamiai buvo aptarti pirmosios instancijos teismo sprendime ir apeliacinės instancijos teismas jiems pritaria, tačiau skundo argumentai, kurie susiję su tinkamu veikos kvalifikavimu, procesinių teisių užtikrinimu, bylos duomenų pripažinimu įrodymais ir teisingu jų vertinimu, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti išnagrinėjami ir dėl jų sprendime turi būti išdėstytos motyvuotos išvados. Bylos patikrinimas turi būti paremtas bylos duomenimis ir jų analize, visų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių išnagrinėjimu, o visais išnagrinėtais klausimais daromos išvados – aiškios ir pakankamai argumentuotos.
17. Šioje byloje buvo paduotas nuteistojo P. S. gynėjo advokato M. Paukštės apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. apkaltinamojo nuosprendžio, prašant jį panaikinti ir P. S. išteisinti, nesant nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, požymių. Be kita ko, apeliaciniame skunde buvo nurodyta apie BPK 20 straipsnio pažeidimus, atkreiptas dėmesys į specialistės išvadą ir jos teisme duotus paaiškinimus, nuteistojo parodymus, kuriuos pagrindžia dokumentai ir pan. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad skundas tenkintinas, nors panaikino tik dalį skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl P. S. pripažinimo kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies priėmė naują – išteisinamąjį nuosprendį. Kita apeliacinio skundo dalis – dėl P. S. išteisinimo, nesant nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymių, netenkinta.
17.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad, sprendžiant P. S. baudžiamosios atsakomybės klausimus pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, teismų išvados dėl šios nusikalstamos veikos dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimo nėra paremtos išsamiu visų bylos įrodymų vertinimu, nes atliktas vertinimas yra paviršutiniškas, logiškai nepaaiškinantis padarytų išvadų, o išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka teismo nuosprendyje nėra motyvuotai atsakyta į visus esminius apeliacinio skundo argumentus.
17.2. BK 222 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
17.3. Nagrinėjamoje byloje P. S. buvo kaltinamas ir vėliau nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „A. C.“ direktorius, nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, balanso sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose nurodytų pajamų ir išlaidų nepagrindė pirminių dokumentų ir apskaitos registrų duomenimis, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti nurodyto laikotarpio UAB „A. C.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei nustatyti ūkinės finansinės veiklos rezultato – pelno (nuostolio). Tokiu būdu P. S. buvo nuteistas už apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, kitos alternatyvios veikos (buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas) jam nebuvo inkriminuotos ir nagrinėjamos.
17.4. Pažymėtina, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-273-693/2017). BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi, tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės. Tačiau būtina nustatyti kaltės formą, t. y. kad veika padaryta tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-76/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-76/2007">2K-76/2007</a>, 2K-526/2011, 2K-170/2012 ir kt.).
17.5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai visiškai neskyrė dėmesio kaltės formai nustatyti, nenurodė jokių motyvų, kodėl konstatavo, kad P. S. veikė tyčia. Kadangi pagal P. S. inkriminuotus veiksmus (balanso sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose nurodytų pajamų ir išlaidų nepagrindimas pirminių dokumentų ir apskaitos registrų duomenimis) tokia veika gali būti padaroma ir tyčia, ir dėl neatsargumo (aplaidžiai tvarkant buhalterinę apskaitą), kyla klausimas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnis) atribojimo nuo aplaidaus (BK 223 straipsnis). Objektyviai tiek apgaulingas, tiek aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas iš esmės sutampa. Esminis aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo atskyrimo nuo apgaulingo kriterijus yra kaltės forma – aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip viena iš BK 223 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų, padaromas tik neatsargia kaltės forma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-322/2008, 2K-P-305/2009). Todėl tokiais atvejais teismai turi aiškiai ir pakankamai argumentuotai motyvuoti savo išvadas dėl kaltės formos nustatymo, kas šioje byloje nebuvo padaryta.
17.6. Pagal susiformavusią teismų praktiką, subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-286/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-286/2010">2K-286/2010</a>, 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016).
17.7. Nagrinėjamoje byloje viena iš įrodinėtinų aplinkybių – kilę veikos padariniai – negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Dėl šių padarinių buvimo ar nebuvimo apeliacinės instancijos teismo išvados nėra paremtos išsamiu bylos įrodymų vertinimu. BK 222 straipsnio 1 dalyje (taip pat ir BK 223 straipsnio 1 dalyje) numatytos veikos padarinių buvimas paprastai konstatuojamas, kai asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros nėra įmanoma nustatyti analizuojant to asmens buhalterinės apskaitos dokumentus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2014, 2K-180/2014). Aptariamos nusikalstamos veikos padariniai nustatomi remiantis specialisto išvadomis, kitų tyrimų, atliktų kompetentingų įstaigų (ar specialistų, ekspertų), rezultatais. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, nurodė: „Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje yra nurodyta, kad dėl P. S. veiksmų negalima nustatyti UAB „A. C.“ 2010 m. rugsėjo 20 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpio turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei nustatyti finansinės veiklos rezultato – pelno. Kolegija sutinka, kad, įplaukų ir išlaidų nepagrindžius pirminiais dokumentais, vien tik jų nurodymas žiniaraščiuose yra nepatikimas, negalima patikrinti jų teisingumo. Nesant galimybės patikrinti jų teisingumo, tai turi įtakos bendrovės turto ir nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nustatymui.“ Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra nurodyta jokių motyvų, kuriais teismas pagrįstų minėtų padarinių buvimą. Apsiribota vien konstatavimu, jog „įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis P. S. apgaulingai tvarkė UAB „A. C.“ buhalterinę apskaitą“. Kartu pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad „iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad UAB „A. C.“ realios veiklos niekuomet nevykdė“, tačiau niekaip nepasisakė, kokiu būdu šioje situacijoje gali kilti pirmiau minėti padariniai. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami specialisto išvadą bei dėl jos duotus ekspertės paaiškinimus, viso šių duomenų turinio išsamiai ir konkrečiai neanalizavo, neatsižvelgė į priežastis, dėl kurių tyrimui galimai nebuvo pateikti visi buhalterinės apskaitos dokumentai, neatsakė į klausimą, ar UAB „A. C.“ vykdė kokią nors veiklą.
17.8. Nagrinėjant bylą teisiškai reikšmingų faktų nustatymas ir vertinimas, tiesos nustatymas suponuoja teisingumo vykdymą (BPK 6 straipsnis), o siekdamas tai įgyvendinti teismas baudžiamajame procese turi aktyviai veikti. Tokias nuostatas yra suformulavęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (pvz., šio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Apeliacinės instancijos teismas šių nuostatų neįgyvendino.
18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas P. S. gyvnėjo apeliacinį skundą dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo, neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus, išsamiai neišnagrinėjo bylos duomenų ir aplinkybių, turinčių reikšmės šiam klausimui išspręsti, nuosprendyje nenurodė, kokiais motyvais grindžia tyčinės kaltės formos nustatymą P. S. veikoje, todėl neaišku, kodėl veika kvalifikuota būtent pagal minėtą BK straipsnį, be to, motyvuotai nebuvo atsakyta, ar dėl P. S. veikos kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šie pažeidimai sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
19. Kadangi kasacinis skundas pirmiau minėtais motyvais tenkinamas, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų nuteistojo P. S. gynėjo advokato M. Paukštės kasacinio skundo argumentų, nes pagrįsto sprendimo dėl jų priėmimas šiuo atveju galimas tik tinkamai atlikus pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimą apeliacine tvarka. Be to, pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą, nes tai pažeistų apeliacine tvarka bylą nagrinėjančio teismo nepriklausomumą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo P. S. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinis skundas dėl P. S. išteisinimo, nesant nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymių, netenkintas, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Pranas Kuconis
Artūras Pažarskis
Artūras Ridikas
