K. B., S. V. ir I. K. pagal BK 132 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-224-942/2018 Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00745-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės UAB „G4S Lietuva“ atstovo advokato Arnoldo Jokūbaičio ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. K. (buvusios Š.) kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties dalies, susijusios su civiliniu ieškiniu.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu K. B. ir S. V. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu po dvejus metus šešis mėnesius. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidėtas vieneriems metams, atitinkamai per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį K. B. įpareigojant pradėti dirbti arba tęsti registraciją darbo biržoje, o S. V. – tęsti darbą. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. Š. (dabar K.) civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinus iš dalies, iš civilinės atsakovės UAB „Maristika“ nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. Š. priteista 40 433 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o civilinio ieškinio dalis dėl 2546,61 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesta.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi, civilinės atsakovės UAB „Maristika“ atstovės advokatės Irenos Andriuškevičienės apeliacinį skundą patenkinus, o nuteistojo S. V. apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. K. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies iš UAB „Maristika“ jai priteisiant 40 433 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o civilinio ieškinio dalis dėl 2546,61 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesta. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. K. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kita Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalis palikta galioti be pakeitimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

K. B. ir S. V. nuteisti už tai, kad, dirbdami UAB „Maristika“ (K. B. – stropuotoju, o S. V. – telferistu-elektromonteriu), pažeidė UAB „Maristika“ direktoriaus 2011 m. kovo 14 d. įsakymu patvirtintos Hidraulinio vežimėlio naudojimosi saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 16 22, 28, 44, 49 punktų, UAB „Maristika“ direktoriaus 2005 m. rugsėjo 4 d. įsakymu patvirtintos Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos vykdant pakrovimo–iškrovimo darbus Nr. 12 1.3.5 papunkčio, 4.7 punkto, 4.7.1 papunkčio, UAB „Maristika“ direktoriaus įsakymu 2003 m. liepos 17 d. patvirtintos Stropuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 2 51 punkto reikalavimus ir taip dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui:

K. B. ir S. V. 2014 m. liepos 2 d. apie 15.00 val. UAB „Maristika“ stiklų sandėliavimo patalpose Alytuje, Naujoji g. 130, bendrais veiksmais, negavę vadovo nurodymo transportuoti metalinį stelažą Nr. 153, ant kurio buvo neįtvirtinti stiklo paketai, neįsitikinę, kad pavojingoje darbų atlikimo zonoje nėra pašalinių žmonių, kad keliant, stumiant ir nuleidžiant transportuojamą krovinį, esantį šalia kitų stelažų, pavojingoje darbų atlikimo zonoje nebūtų pašalinių žmonių, kad kraunant krovinį ant vežimėlio krovinys būtų patikimai padėtas ant platformos ir vežamas nenukristų, ir žinodami, kad šie kroviniai turi būti kabinami ne mažiau kaip dviejose vietose, lynai ar grandinės turi būti uždėtos taip, kad krovinio svoris pasiskirstytų tolygiai ir užtikrintų stabilią krovinio padėtį, savavališkai jį transportavo.

K. B. rankiniu hidrauliniu vežimėliu „Franz Kahl“ kėlė ir traukė stelažą Nr. 153 su neįtvirtintais stiklo paketais, o S. V. jį stūmė mediniu tašu. Dėl to stelažas pakrypo, ant jo esantys stiklo paketai neteko stabilumo, virto ir užgriuvo ant UAB „G4S Lietuva“ Alytaus regiono techniko R. G.

R. G. buvo padarytas stiprus kūno sumušimas dėl galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairiojo galvos smegenų pusrutulio srityje, kietojo galvos smegenų dangalo sužalojimo kairiojo smegenų pusrutulio srityje. Dėl šių jam padarytų sužalojimų R. G. įvykio vietoje mirė.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų K. B. ir S. V. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nurodė, kad nelaimingo atsitikimo darbe 2015 m. vasario 3 d. akte konstatuota, kad viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių yra netinkamas darbų organizavimas (tose pačiose patalpose, toje pačioje darbo vietoje darbus vykdydamos dvi darbdavės – UAB „G4S Lietuva“ ir UAB „Maristika“ – nesant bendro susitarimo, netinkamai įgyvendino darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, neinformavo viena kitos ir darbuotojų apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius darbo vietose), o darbų saugos specialisto 2015 m. birželio 5 d. išvadoje – kad užtikrinti saugų darbą tiriamo nelaimingo atsitikimo atveju buvo darbdavių, jų įgaliotų asmenų, rangovo ir darbų vadovo pareiga. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina spręsti, ar už padarytą žalą neturėtų solidariai atsakyti abi darbdavės, buvusios atsakingos už darbų saugą ir tinkamą darbų organizavimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.279 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) X skyriaus nuostatos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę priteisti nukentėjusiam asmeniui turtinę ir neturtinę žalą tik iš įtariamojo ar kaltinamojo arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingų asmenų, tačiau šiuo atveju priteisus turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą tik iš UAB „Maristika“ gali būti netinkamai pritaikytos civilinę atsakomybę reglamentuojančios nuostatos ir neteisingai nustatytas atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos dydis.

Dėl to apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, susijusią su civiliniu ieškiniu, pakeitė ją panaikindamas ir pripažindamas nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. K. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, apie civilinio ieškinio pagrįstumą nepasisakydamas plačiau.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Kasaciniu skundu civilinės atsakovės UAB „G4S Lietuva“ atstovas advokatas A. Jokūbaitis prašo apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 109, 111 straipsnių nuostatas, numatančias pagrindus į bylą civiliniu atsakovu įtraukti už kaltinamojo veiką pagal įstatymą materialiai atsakingą asmenį. Apeliacinės instancijos teismas civiline atsakove į bylą įtraukė UAB „G4S Lietuva“, nepaisydamas to, kad UAB „G4S Lietuva“ pagal jokį įstatymą nėra ir negali būti materialiai atsakinga už nuteistųjų S. V. ir K. B. nusikalstamas veikas, nes bendrovės ir nuteistųjų nesieja nei darbo, nei kokie nors kitokie teisiniai santykiai. Taigi, tiek UAB „G4S Lietuva“ įtraukimas į bylą civiline atsakove, tiek pripažinimas, kad UAB „G4S Lietuva“ turėtų būti solidariai atsakinga kartu su nuteistųjų darbdave UAB „Maristika“ prieštarauja civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto esmei ir paskirčiai.

Pagal BPK 109, 110, 111 straipsnių nuostatas civilinio ieškinio instituto paskirtis baudžiamajame procese – užtikrinti, kad nusikalstama veika padaryta žala būtų visiškai atlyginta, įtvirtinant galimybę priteisti žalos atlyginimą ne tik iš paties kaltinamojo, bet ir iš to asmens, kuris įstatymo pagrindu yra laikomas materialiai atsakingu už kaltinamojo asmens veikas.

Iš BPK 109 straipsnio, 110 straipsnio 1 dalies, 111 straipsnio 1 dalies nuostatų išplaukia, kad: žala baudžiamajame procese suprantama kaip turtiniai ar neturtiniai netekimai (praradimai), patirti būtent dėl nusikalstamos veikos; žalos atlyginimas baudžiamajame procese priteisiamas arba iš kaltinamojo (nuteistojo), arba iš už šio asmens nusikalstamą veiką materialiai atsakingų asmenų, arba iš abiejų solidariai; už kaltinamojo (nuteistojo) veiką materialiai atsakingų asmenų civilinės atsakomybės kilimo pagrindus turi numatyti atskiras įstatymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. apžvalgoje pateikti BPK 109, 111 straipsnių normose įtvirtinto pagal įstatymus materialiai atsakingo asmens pavyzdžiai patvirtina išvadą, kad civiliniu atsakovu baudžiamajame procese gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam įstatymas numato civilinę atsakomybę būtent dėl jo specifinio ryšio su kaltinamuoju ar žalą sukėlusiu šaltiniu. Savo esme tai yra deliktinė civilinė atsakomybė. Nesant įstatymo pagrindo, t. y. įstatymui nenumatant deliktinės atsakomybės už kaltinamųjų veikas pagrindų, toks asmuo negali būti laikomas materialiai atsakingu ir pripažintas civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje.

Pabrėžtina, kad nuteistieji K. B. ir S. V. buvo teisiami dėl UAB „G4S Lietuva“ darbuotojo R. G. neatsargaus gyvybės atėmimo. O UAB „G4S Lietuva“ su nuteistaisiais jokie teisiniai santykiai (pvz., darbo) nesiejo. Nuteistieji K. B. ir S. V. nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo UAB „Maristika“, taigi civiline atsakove byloje galėjo būti tik ši įmonė, kadangi CK 6.264 straipsnio pagrindu darbdavys yra materialiai atsakingas už savo darbuotojų veiksmus. Beje, būtent remdamasis šiuo įstatyme numatytu pagrindu pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu žalos atlyginimą priteisė būtent iš nuteistųjų darbdavės UAB „Maristika“. Vadinasi, esant tokioms aplinkybėms nebuvo net prielaidų spręsti apie įstatymo numatytą UAB „G4S Lietuva“ deliktinę atsakomybę už nuteistųjų veikas.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys yra pareiškiamas ir gali būti tenkinamas tik esant ryšiui su nusikalstamos veikos padarymu, ką, be pirmiau nurodytų argumentų, patvirtina ir BPK 44 straipsnio 10 dalis, numatanti, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Taigi civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje tikslas nėra visų prie žalos kilimo galimai prisidėjusių asmenų nustatymas, tačiau tik atsakingų už nusikalstamą veiką asmenų arba už tuos asmenis materialiai atsakingų asmenų (jeigu tokią šių asmenų atsakomybę nustato įstatymas) atsakomybės nustatymas ir įvertinimas. Toks reguliavimas neatima iš civilinio ieškovo galimybės bendrais pagrindais reikalauti žalos atlyginimo ir iš kitų asmenų, tačiau tokia atsakomybė kiltų ne dėl nusikalstamos veikos, o dėl kitų įstatymuose numatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Tokiu atveju ieškovas spręstų dėl ieškinio teikimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka dėl žalos už civilinių teisinių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą atlyginimo.

Tokią poziciją patvirtina ir BPK 115 straipsnio nuostatos, nustatančios civilinio ieškinio išsprendimo būdus priklausomai nuo to, ar byloje priimamas išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis.

Jeigu teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį, civilinis ieškinys visiškai ar iš dalies patenkinamas (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tik tuo atveju, kai BPK numatytomis taisyklėmis nustatoma, kad ieškinys pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala, kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Iš to išplaukia, kad nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje iš civilinio ieškovo reikalaujama atlyginti žala turi būti siejama ne su visais įmanomais trečiųjų asmenų veiksmais, kurie galėjo prisidėti prie atsiradusios žalos, tačiau tik su nusikalstama veika.

Jeigu teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, civilinis ieškinys atmetamas arba paliekamas nenagrinėtas, priklausomai nuo BPK 115 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų. Tai, kad BPK nustatyta, jog civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas tuo atveju, kai priimamas išteisinamasis nuosprendis, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, taip pat patvirtina, kad žalos atlyginimas baudžiamajame procese sietinas išimtinai su nusikalstama veika. BPK 115 straipsnio 3 dalyje aiškiai numatyta, kad tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Jeigu baudžiamojoje byloje būtų galima spręsti visus civilinės atsakomybės taikymo klausimus, nepriklausomai nuo to, ar žala sietina su nusikalstama veika, ar tik su deliktu, tai BPK 115 straipsnio 3 dalis netektų prasmės. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK II dalis ir vadinasi „Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas“.

Taigi, sistemiškai aiškinant BPK 44, 109, 110, 111, 115 straipsnių nuostatas, darytina išvada, kad civilinio atsakovo civilinė atsakomybė baudžiamojoje byloje galima tik esant kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir tik atskiram įstatymui numatant deliktinę atsakomybę už kaltinamųjų veikas.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat BPK 305 straipsnio 5 dalies, 332 straipsnio 3, 7 dalių reikalavimus teismo sprendime (nutartyje) pateikti motyvuotas išvadas.

Teisės į civilinį ieškinį pripažinimas ir ieškinio dydžio nagrinėjimo perdavimas civilinio proceso tvarka reiškia tai, kad teismas jau nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas. Jis negali ieškinio atmesti, turi teisę iš ieškovo pareikalauti reikalingos medžiagos ieškinio dydžiui pagrįsti. Taigi šioje byloje teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą, jau nebespręstų, ar dėl civilinei ieškovei padarytos žalos kyla civilinė atsakomybė UAB „Maristika“ ir UAB „G4S Lietuva“, o tik galėtų nustatyti padarytos žalos dydį ir proporcingai paskirstyti žalos atlyginimą tarp abiejų civilinių atsakovų.

Sistemiškai vertinant pirmiau nurodytas BPK normas, akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas pripažinti civilinės ieškovės teisę į ieškinio patenkinimą, privalėjo nustatyti visas UAB „G4S Lietuva“ civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, nes UAB „G4S Lietuva“ civilinės atsakomybės pagrindai nebuvo vertinti ir nustatyti pirmosios instancijos teisme, taip pat nebegalės būti nustatomi iš naujo civilinio ieškinio dydžio klausimą nagrinėjant civilinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje tik nurodė, kad sutinka su UAB „Maristika“ apeliacinio skundo argumentais dėl atsakomybės kilimo ir žuvusiojo darbdavei UAB „G4S Lietuva“, ir, teismo nuomone, „atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalį, būtina spręsti, ar už padarytą žalą neturėtų solidariai atsakyti abu darbdaviai, buvę atsakingi už darbų saugą ir tinkamą darbų organizavimą“, nepateikdamas daugiau argumentų ar teiginių, leidžiančių manyti, jog teismas nustatė UAB „G4S Lietuva“ civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas (žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę). Taigi iš apeliacinės instancijos teismo nutarties neaišku, kokiu pagrindu teismas pripažino UAB „G4S Lietuva“ materialiai atsakinga dėl padarytos žalos atlyginimo. Turint omenyje, kokias procesines ir materialias pasekmes sukelia BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymas, t. y. teisės į civilinį ieškinį pripažinimas, darytina išvada, jog apeliacinės instancijos teismas, nutartyje nepateikęs motyvų ir išvadų dėl UAB „G4S Lietuva“ atsakomybės taikymo, civilinio ieškinio klausimą išnagrinėjo neišsamiai ir priėmė neteisingą nutartį, nes ji savo esme sukelia tokias pačias pasekmes, kaip ir sprendimas, kuriuo pripažįstama civilinio atsakovo atsakomybė pagal civilinį ieškinį. Toks sprendimas privalo būti motyvuotas ir pagrįstas teismo išvadomis, o ne abejonėmis ir svarstymais, kad galbūt atsakingas galėtų būti ir kitas civilinis atsakovas. Be to, nepaisant to, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme UAB „G4S Lietuva“ teikė prašymą pašalinti ją iš bylos kaip civilinę atsakovę, teismas nutarė nagrinėti bylą palikus šią įmonę civiline atsakove byloje. Apeliacinės instancijos teismas tokiu atveju atitinkamai turėjo arba motyvuotai nustatyti sąlygas UAB „G4S Lietuva“ civilinei atsakomybei kilti, arba konstatuoti, kad tokių pagrindų nėra, ir ieškinį UAB „G4S Lietuva“ atmesti arba palikti nenagrinėtą.

Išreikšdamas abejonę dėl to, ar už padarytą žalą neturėtų solidariai atsakyti abi darbdavės, apeliacinės instancijos teismas darė nuorodą į CK 6.279 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą. Vien tik nuoroda į minėtą CK normą nėra tinkamas teismo sprendimo motyvavimas, kadangi teismas nepagrindė, kodėl šiuo atveju galėtų būti taikomos CK 6.279 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pažymėtina, kad CK 6.279 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala nukentėjusiam asmeniui padaroma bendrais veiksmais. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys, pvz., ji padaroma kelių nusikaltėlių – bendrininkų veiksmais, taip pat įvykus eismo įvykiui. Taigi, šios CK nuostatos galėtų būti taikomos tik tokiu atveju, jeigu ir UAB „Maristika“, ir UAB „G4S Lietuva“ būtų pripažintos kaltomis baudžiamojoje byloje dėl neatsargaus gyvybės atėmimo. Šiuo atveju nusikalstamą veiką padarė UAB „Maristika“ darbuotojai, jie ir buvo nuteisti, – UAB „G4S Lietuva“ kokių nors bendrų nusikalstamų veiksmų nėra atlikusi. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas UAB „Maristika“ civilinę atsakomybę taikė CK 6.264 straipsnio pagrindu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nutartimi pakeisdamas UAB „Maristika“ civilinės atsakomybės taikymo pagrindą iš CK 6.264 straipsnio į 6.279 straipsnį, privalėjo pateikti motyvus, kodėl UAB „Maristika“ už nuteistųjų veikas atsako jau nebe kaip darbdavė, o CK 6.279 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau to nepadarė.

Viena iš svarbiausių sąlygų kilti UAB „G4S Lietuva“ civilinei atsakomybei yra priežastinio ryšio tarp UAB „G4S Lietuva“ veiksmų ir civilinės ieškovės patirtos žalos nustatymas. Apeliacinės instancijos teismas priežastinio ryšio nustatinėjo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje rėmėsi nelaimingo atsitikimo darbe aktu ir darbų saugos specialisto išvada, kurie neva patvirtina, kad viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių yra netinkamas darbo organizavimas, o darbdaviai, jų įgalioti asmenys, rangovai ir darbų vadovai turėjo pareigą užtikrinti saugų darbą. Nelaimingo atsitikimo darbe akte įvardyta, kad nelaimingą atsitikimą nulėmė saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, netinkamas darbų organizavimas, saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas. Būtent dėl paskutinės nurodytos priežasties – saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimo – ir buvo pradėtas baudžiamasis procesas teisme, t. y. dėl UAB „Maristika“ darbuotojų K. B. ir S. V. veiksmų, kuriais buvo pažeisti UAB „Maristika“ vidaus teisės aktai netinkamai bandant perkelti nesutvirtintus stiklų lakštus tam nepritaikytu būdu ir neįsitikinus, kad pavojingoje zonoje nėra pašalinių žmonių. Būtent šie veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su kilusiomis pasekmėmis. O iš specialisto išvados išplaukia tai, kad: tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nusikalstamomis pasekmėmis yra susijęs netinkamai panaudotas įrenginys, kurį panaudojo būtent UAB „Maristika“ darbuotojai; organizacinės priežastys tik turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui; už organizacinius pažeidimus gali būti atsakinga tik UAB „Maristika“, nes tik jos darbuotojai turėjo būti instruktuoti apie tai, kaip saugiai atlikti stelažo perkėlimo (perstūmimo) darbus, – nukentėjusiajam R. G. minėtos instrukcijos nebuvo ir negalėjo būti taikomos, nes pagal savo darbo funkcijas jis neturėjo atlikti stelažo perkėlimo (perstūmimo) darbų. Taigi nelaimingo atsitikimo darbe aktas ir darbų saugos specialisto išvada tik patvirtina, kad UAB „G4S Lietuva“ veiksmai nėra susiję priežastiniu ryšiu su nusikalstamais veiksmais ir kilusia žala. Jeigu apeliacinės instancijos teismas būtų analizavęs ir vertinęs, ar egzistuoja UAB „G4S Lietuva“ civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, tarp jų ir priežastinis ryšys, jis būtų padaręs išvadą, kad toks ryšys neegzistuoja, tačiau to teismas netyrė ir dėl to nepasisakė.

BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas tik išimtiniais atvejais gali pripažinti civilinio ieškovo teisę į ieškinio patenkinimą ir perduoti ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepateikė motyvų, kodėl teismas negali civilinio ieškinio klausimo išspręsti nutartimi, nenurodė, kodėl negali išanalizuoti ir įvertinti abiejų darbdavių civilinei atsakomybei kilti būtinų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, be kita ko, nepateikta ir motyvų dėl būtinybės surinkti papildomus įrodymus ieškinio dydžiui nustatyti.

Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. K. prašo apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorė skunde nurodo:

Nebuvo teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio tenkinimo priteisiant iš nuteistųjų darbdavės UAB „Maristika“ turtinę ir neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje buvo išspręstas civilinis ieškinys tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo, civilinei ieškovei pripažįstant teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, prieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai, taikytinų normų turiniui, teismų praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-343/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-343/2011">2K-343/2011</a>, 2K-7-124-648/2016, 2K-299-699/2016, kasacinė nutartis civilinėje nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-157/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-157/2013">3K-3-157/2013</a>) ir pažeidžia BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Nagrinėjant apeliacinius skundus, civilinės atsakovės UAB „Maristika“ iniciatyva teismas įtraukė į procesą civiline atsakove ir UAB „G4S Lietuva“. Taigi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, dalyvavo abi darbdavės ir nebuvo kliūčių spręsti klausimą dėl solidariosios abiejų darbdavių atsakomybės pagal byloje pareikštą ieškinį. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ji civilinį ieškinį reiškė tik UAB „Maristika“. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ne kartą buvo keliamas klausimas dėl UAB „G4S Lietuva“ įtraukimo į bylą civiline atsakove, tačiau tam nebuvo jokio teisinio pagrindo, ji pretenzijų žuvusio sutuoktinio darbdavei neturėjo ir neturi, nes UAB „G4S Lietuva“ padengė visas laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas, byloje kaltinimai buvo pareikšti tik UAB „Maristika“ darbuotojams – nė vienam iš UAB „G4S Lietuva“ darbuotojų kaltinimai dėl jos sutuoktinio žūties nebuvo pareikšti. Vien tik formalus apeliacinės instancijos teismo nurodymas, kad nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuota, jog viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių yra netinkamas darbų organizavimas nesant bendro susitarimo, negali būti pagrindas civiline atsakove baudžiamojoje byloje pripažinti ir UAB „G4S Lietuva“.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl civilinio ieškovo teisės į civilinio ieškinio patenkinimą pripažinimo ir klausimo dėl civilinio ieškinio perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka taikomos tik išimtiniais atvejais. Pažymėtina, kad net ir tokiu atveju ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo paprastai išsprendžiama baudžiamojoje byloje. Taigi nurodyta išimtimi pasinaudojama tada, kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos ir jeigu neišspręstas turtinės žalos dydis neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Paprastai šie reikalavimai neturtinės žalos atlyginimui nekeliami, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos turi būti išspręstas iš esmės. Be to, neneigiant fakto, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nuteistojo turtinė padėtis yra vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šis kriterijus nėra lemiamas. Dėl to net ir tais atvejais, kai civilinio ieškinio dėl turtinės žalos negalima tiksliai apskaičiuoti, negavus papildomos medžiagos, ir dėl to šio ieškinio dydžio klausimas perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, ieškinys dėl neturtinės žalos paprastai išsprendžiamas baudžiamojoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2009).

Įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismas į procesą įtraukė ir UAB „G4S Lietuva“, buvo visos galimybės nustatyti neturtinės ir turtinės žalos dydžius ir išspręsti klausimą dėl solidarios darbdavių atsakomybės. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti proceso dalyvius, ištirti kitus bylos duomenis, taip pat ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas ar neišsamiai ištirtas aplinkybes ir tik po to daryti atitinkamas išvadas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas net nenurodė argumentų, kokios priežastys sutrukdė teismui nagrinėjant apeliacinius skundus išspręsti klausimus, susijusius su civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje patenkinimu ar atmetimu, taikant solidariąją atsakomybę.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, yra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pareigą išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, susijusias su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, tačiau to nepadarė ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rima Kriščiūnaitė atsiliepimu į kasacinius skundus prašo civilinės atsakovės UAB „G4S Lietuva“ atstovo advokato A. Jokūbaičio ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. K. kasacinius skundus tenkinti ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pakeistas, panaikinti, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

Atsižvelgęs į byloje nustatytas įvykio aplinkybes, taip pat į tai, kad nuteistieji K. B. ir S. V. dirbo UAB „Maristika“ pagal darbo sutartis, kad tarp jų nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių (R. G. žūties) konstatuotas tiesioginis priežastinis ryšys, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, tinkamai nustatė, kad deliktinės atsakomybės subjektas šioje byloje yra juridinis asmuo UAB „Maristika“, nes samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. K. civilinį ieškinį ir priteisė iš UAB „Maristika“ 40 433 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Be to, iš nuosprendžio matyti, kad teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, tinkamai vadovavosi ir CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir įvertino žuvusiojo R. G. didelį neatsargumą, turėjusį įtakos žalai atsirasti, dėl to atlygintinos neturtinės žalos dydį sumažino.

Kasatoriai pagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 109, 111 straipsnių nuostatas ir be pagrindo pripažino UAB „G4S Lietuva“ civiline atsakove, nes šioje baudžiamojoje byloje nei nurodytas juridinis asmuo, nei jo darbuotojai nėra pripažinti kaltais dėl R. G. žūties. Pažymėtina, kad pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi yra kaltinimo ribos ir būtent kaltinime išdėstytame nusikalstamos veikos aprašyme yra fiksuojamos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos civiliniam ieškiniui išspręsti: neteisėti veiksmai arba neveikimas, kaltė, padaryta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Tuo tarpu iš Kauno apygardos teismo, išnagrinėjusio šią bylą apeliacine tvarka, nutarties matyti, kad teismas, apeliacinio proceso metu į bylą civiline atsakove įtraukęs UAB „G4S Lietuva“ ir pripažinęs civilinei ieškovei I. K. teisę į ieškinio patenkinimą, šios atsakovės civilinės atsakomybės pagrindų neįvertino, jų nenustatė ir savo sprendimo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl civilinių ieškinių tinkamai nemotyvavo.

Pritartina ir kasatorių argumentams dėl BPK 115 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų pažeidimo, padaryto apeliacinės instancijos teisme išsprendžiant nukentėjusiosios I. K. civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nuteistasis S. V. atsiliepimu į kasacinius skundus prašo civilinės atsakovės UAB „G4S Lietuva“ atstovo advokato A. Jokūbaičio ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. K. kasacinius skundus atmesti. Nuteistasis atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio klausimą, netinkamai vertino faktines aplinkybes, neatsižvelgė į civilinės atsakovės UAB „Maristika“ atstovės paaiškinimus, byloje esančius nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo rezultatus, teismui pateiktus administracinių teismų įsiteisėjusius procesinius sprendimus, kuriais dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, dėl kurio žuvo UAB „G4S Lietuva“ darbuotojas, konstatuota ir žuvusio asmens darbdavės kaltė. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pagrįstai civiline atsakove šioje baudžiamojoje byloje įtraukė ir žuvusiojo R. G. darbdavę UAB „G4S Lietuva“.

Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte ir darbų saugos specialisto išvadoje kaip viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių yra konstatuota ir žuvusio asmens darbdavės – UAB „G4S Lietuva“ – kaltė. UAB „G4S Lietuva“ kaltė dėl nelaimingo atsitikimo yra konstatuota ir į baudžiamąją bylą pateiktuose administracinių teismų procesiniuose sprendimuose, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. e1-7829-811/2015 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTA1MS01MjUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1051-525/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1051-525/2016">eA-1051-525/2016</a>. Šiuose dokumentuose nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad UAB „G4S Lietuva“ neteisėti veiksmai (neveikimas) turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui kilti, t. y. buvo susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala. Taigi, esant pakankamai objektyvių įrodymų, kad dėl nelaimingo atsitikimo kilimo atsakinga yra ir UAB „G4S Lietuva“, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ją į baudžiamąją bylą įtraukė civiline atsakove.

Pritartina apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytam motyvui, kad teismas, nagrinėdamas žalos atlyginimo klausimą, privalo teisingai nustatyti atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos dydį ir tinkamai pritaikyti civilinę atsakomybę reglamentuojančias nuostatas, todėl ieškinį tenkinus ir priteisus tik iš UAB „Maristika“, nesprendžiant ieškinio priteisimo klausimo iš kito asmens, kuris taip pat yra atsakingas už žalos atsiradimą, šios nuostatos būtų pažeistos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai nutarė pripažinti civilinei ieškovei teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Civilinės atsakovės UAB „Maristika“ atstovė advokatė Irena Andriuškevičienėatsiliepimu į kasacinius skundus prašo civilinės ieškovės I. K. ir civilinės atsakovės UAB „G4S Lietuva“ atstovo advokato A. Jokūbaičio, ir nukentėjusiosios kasacinius skundus atmesti. Civilinės atsakovės UAB „Maristika“ atstovė advokatė I. Andriuškevičienė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

Kasatorė civilinė ieškovė I. K., būdama susipažinusi su įsiteisėjusia Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMDcwLTk3OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1070-979/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1070-979/2018">2-1070-979/2018</a>, kuria jos ieškinys su priedais grąžintas kaip neatitinkantis ieškinio turiniui ir formai keliamų reikalavimų, t. y. jau po to, kai apeliacinės instancijos teismo nutartis šioje baudžiamojoje byloje buvo įvykdyta, kasaciniu skundu kvestionuoja šią nutartį, prašydama ją panaikinti, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo iš dalies buvo patenkintas jos civilinis ieškinys. Tokie kasatorės procesiniai veiksmai liudija, kad ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis: pirma, nuo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų ji nuslėpė svarbią faktinę aplinkybę, turinčią įtakos žalos dydžiui, – santuokos su S. K. sudarymą, kas sutrukdė pirmosios instancijos teismui priimti teisingą nuosprendį ir nustatyti realiai patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydį; antra, po to, kai pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMDcwLTk3OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1070-979/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1070-979/2018">2-1070-979/2018</a> paliko civilinį ieškinį nenagrinėtą, ji pateikė kasacinį skundą, nuslėpdama nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šią aplinkybę. Įsiteisėjusi pirmosios instancijos nutartis sukėlė ieškovei teisines pasekmes, ji nėra nei panaikinta, nei apskųsta.

Kasatorė turtinę žalą vertina kaip negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jei jos sutuoktinis būtų buvęs gyvas, vadovaudamasi imperatyvia teisės norma, kad bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise įgytas turtas, tarp jų ir pajamos, sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis. Teismas tenkino jos ieškinį vadovaudamasis hipotetinėmis prielaidomis apie R. G. pajamas, skirtas ieškovei iki jo pensijos. Spręsdamas, kad I. K. neteko sutuoktinio ½ dalies darbo užmokesčio už 330 mėnesių, iš viso 54 798,15 Eur, teismas, sumažinęs negautas pajamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) išmokėta 14 365,15 Eur išmoka, iš UAB „Maristika“ priteisė 40 433 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kasatorė pirmosios instancijos teismą klaidino nepateikusi duomenų apie santuokos su S. K. sudarymą. Įvertinus naujai pateiktus duomenis, akivaizdu, kad laikotarpis dėl negautų iš R. G. pajamų negalėjo būti didesnis nei iki kitos kasatorės santuokos sudarymo. Laikotarpis nuo R. G. žūties (2014 m. liepos 2 d.) iki santuokos su S. G. (turėtų būti – K.) įregistravimo (2016 m. gegužės 18 d.) yra 22,5 mėnesio. Įvertinus R. G. darbo užmokestį, kurio ½ dalis sudaro 166,055 Eur (332,11:2), turtinė žala galėjo būti ne didesnė nei 3736,24 Eur (166,055 x 22,5). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, VSDFV gauta išmoka (14 365,15 Eur) padengia turtinius netekimus, kurie yra mažesni nei civilinės ieškovės gauta VSDFV išmoka. Iš to išplaukia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria priteista turtinė žala, yra neteisėta, todėl apeliacinės instancijos teismo pagrįstai panaikinta.

Specialusis įstatymas įpareigojo darbdavį apdrausti savo civilinę atsakomybę, dėl to draudikė (VSDFV) prisiėmė pareigą kompensuoti šeimos nariams mirusiojo netektas pajamas. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad civilinė ieškovė, kaip ir kiti žuvusiojo šeimos nariai, gavo tikslinę išmoką, kuri visiškai kompensavo dėl sutuoktinio žūties prarastas jo pajamas.

Kasatorė skundą grindžia ir tuo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai civiline atsakove į procesą įtraukė UAB „G4S Lietuva“, nors ji pretenzijų žuvusiojo sutuoktinio darbdavei neturi. Su tokiu vertinimu nesutiktina: kasatorės patirta žala atsirado dėl sutuoktinio R. G. žūties. Teismas turi pareigą aiškintis, kurie asmenys veikimu ar neveikimu prisidėjo prie žalos atsiradimo ir kuriems iš jų kyla pareiga atlyginti kasatorės patirtą žalą. Nors baudžiamoji atsakomybė atsirado nuteistiesiems K. B. ir S. V., tačiau nepagrįsta teigti, kad tik jie yra atsakingi už atsiradusią žalą, o kitų asmenų veiksmai ar neveikimas nelėmė pasekmių – žalos atsiradimo kasatorei. Baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl R. G. žūties atsakomybė kyla ne tik K. B., S. V. ir UAB „Maristika“, tačiau ir R. G. darbdavei UAB „G4S Lietuva“, kuri neužtikrino savo darbuotojui saugių darbo sąlygų, ir tai turėjo įtakos kilti nelaimingam atsitikimui darbe ir žalai atsirasti.

Civilinė ieškovė gali atsisakyti reikalavimo atlyginti žalą iš darbdavės, tačiau tokiu atveju kitiems atsakovams žalos dydis turi būti mažinamas ta apimtimi, kokia atsakinga yra R. G. darbdavė – UAB „G4S Lietuva“. Šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį (CK 6.252 straipsnio 2 dalis). Šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. Draudžiama apriboti ar panaikinti civilinę atsakomybę už sveikatos sužalojimą, gyvybės atėmimą ar neturtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismas negalėjo iš esmės nagrinėti kasatorės civilinio ieškinio, nes įtraukus atsakove R. G. darbdavę UAB „G4S Lietuva“ šiai atsirado procesinės teisės, numatytos CPK. Kadangi baudžiamojoje byloje žalos atlyginimas siejamas su nusikalstamais veiksmais, akivaizdu, kad, esant įrodymams dėl kitų asmenų civilinės atsakomybės, civilinis ieškinys privalėjo būti nagrinėjamas išimtinai civilinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad civilinio ieškinio klausimas šioje baudžiamojoje byloje turi būti nagrinėjamas tik nustačius visus atsakingus už žalą asmenis, surinkus įrodymus dėl kiekvieno iš jų atsakomybės ir objektyviai įvertinus žalos dydį, t. y. civilinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir dėl neturtinės žalos dydžio. Kasatorė neturtinės žalos neįrodinėjo, tačiau teismas priteisė gana didelę išmoką – 10 000 Eur – neturtinei žalai atlyginti. Įvertinus tai, kad nepraėjus nė dvejiems metams kasatorė sukūrė kitą šeimą, kas nebuvo žinoma nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, neturtinės žalos dydis pripažintinas kaip neatitinkantis CK 6.250 straipsnio nuostatų. Taigi ir ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis buvo panaikinta pagrįstai.

Kasatorius civilinės atsakovės UAB „G4S Lietuva“ atstovas skundą grindžia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas byloje nepagrįstai civiline atsakove įtraukė UAB „G4S Lietuva“, nes ši įmonė nėra ir negali būti civiline atsakove šioje byloje, taip pat tuo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo išspręstas civilinis ieškinys, pripažindamas civilinei ieškovei teisę į ieškinio patenkinimą.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai UAB „G4S Lietuva“ pripažino civiline atsakove. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinį ieškinį, nenustatė visų asmenų, atsakingų už padarytą žalą, nenustatė kiekvieno iš jų kaltės laipsnio procentine išraiška, neįtraukė visų už žalą atsakingų asmenų į teismo procesą ir taip, pažeisdamas BPK 109, 111 straipsnio 1 dalies, CK 6.279 straipsnio nuostatas, neatskleidė bylos esmės.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o kita šalis privalo ją atlyginti (CK 6.245 straipsnis). Žalą paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 straipsnio l dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Vienas toks netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų nurodytas CK 6.279 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Nustatant solidariai atsakingų už žalą asmenų tarpusavio reikalavimus, atsižvelgiama į kiekvieno iš jų kaltę. Jeigu žala atsirado dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas.

Pagal BPK 109 straipsnį, 111 straipsnio 1 dalį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį ne tik įtariamajam (kaltinamajam), bet ir už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, t. y. civiliniais atsakovais gali būti ir kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju, kai, nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal šią normą taikomos ne tik civilinio proceso, bet ir civilinės teisės nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamieji įstatymai nereglamentuoja civilinės atsakomybės už nelaimingo atsitikimo metu padarytą žalą, nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikomos atitinkamos civilinio įstatymo normos. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino neteisėtą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, suteikdamas teisę ieškovei į civilinio ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka.

Civilinė ieškovė ieškiniu prašė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl 2014 m. liepos 2 d. nelaimingo atsitikimo metu žuvusio sutuoktinio R. G., dirbusio UAB „G4S Lietuva“. Civiliniais atsakovais ieškovė nurodė tik kaltinamuosius K. B., S. V. ir jų darbdavę UAB „Maristika“, prašydama jiems taikyti solidariąją civilinę atsakomybę. Nors civilinė ieškovė nepareiškė reikalavimo UAB „G4S Lietuva“, tačiau įmonė, dėl kurios kaltės (neveikimo) žuvo jos darbuotojas, negali būti atleista nuo civilinės atsakomybės – žalos atlyginimo. Tuo atveju, jei civilinis ieškovas neprašo iš nurodyto civilinio atsakovo žalos atlyginimo, žalos dydis kitiems atsakovams turi būti mažinamas ta apimtimi, kuria atsakingas yra darbdavys. Civilinis ieškinys, taikant atsakomybę ne tik nuteistiesiems, bet visiems atsakingiems už žalą asmenims, nagrinėtinas civilinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino nuosprendžio dalį, kuria išspręstas civilinis ieškinys. Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principus (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), nes į teisminį procesą, atmesdamas civilinės atsakovės prašymą, neįtraukė visų už padarytą žalą atsakingų asmenų. Teismas eliminavo žuvusio asmens darbdavės UAB „G4S Lietuva“ atsakomybę, kylančią dėl to, kad būtent žuvusiojo darbdavys privalėjo užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 248–250, 260 straipsniai). Baudžiamojoje byloje pateikti įrodymai yra pakankami spręsti, kad civilinė atsakomybė tenka ir žuvusio asmens R. G. darbdavei UAB „G4S Lietuva“. CK 6.263 straipsnis nustato deliktinę atsakomybę: kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nenustatęs visų atsakingų už žalą asmenų pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą nuosprendį dėl tos dalies, kurioje patenkino civilinį ieškinį, priteisdamas žalos atlyginimą tik iš vieno atsakingo už žalą asmens – UAB „Maristika“. UAB „Maristika“ buvo pareiškusi prašymą pirmosios instancijos teismui palikti ieškinį nenagrinėtą, suteikiant teisę ieškovei jį teikti civilinio proceso tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismas tokio prašymo netenkino.

UAB „G4S Lietuva“ yra atsakinga dėl atsiradusių padarinių – civilinės ieškovės sutuoktinio žūties. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytos priežastys, užtraukiančios UAB „G4S Lietuva“ civilinę atsakomybę dėl civilinės ieškovės sutuoktinio žūties: a) UAB „G4S Lietuva“ saugos ir sveikatos darbe kontrolės nepakankamumas. Prieš pradedant darbus R. G. nebuvo supažindintas su galimais rizikos veiksniais ir pavojais darbo vietoje, dėl to atsidūrė pavojingoje stiklų lakštų virtimo zonoje ir buvo mirtinai traumuotas. R. G. darbdavė pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 4 punkto, 27 straipsnio 1 dalies nuostatas; b) UAB „G4S Lietuva“ netinkamai organizavo darbus ir pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio nuostatas. UAB „G4S Lietuva“ nevykdė teisinės pareigos užtikrinti ieškovės sutuoktinio saugumą darbe.

Darbdavės kaltę dėl civilinės ieškovės sutuoktinio žūties patvirtina ir aplinkybės, nustatytos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. el-7829-811/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTA1MS01MjUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1051-525/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1051-525/2016">eA-1051-525/2016</a>.

Civilinės ieškovės sutuoktinis, būdamas UAB „G4S Lietuva“ darbuotojas, prieš pradedant darbą nebuvo supažindintas su rizikos veiksniais ir pavojais darbo vietoje, nebuvo tinkamai instruktuotas, nebuvo kontroliuojama, kaip darbuotojas atlieka darbą. Specialisto 2015 m. liepos 23 d. paaiškinimų protokole baudžiamojoje byloje specialistas T. Dėjus į klausimą „ką turėjo padaryti darbdavys ar kitas įgaliotas asmuo <...>, kad užtikrintų saugų darbą <...>“ atsakė, kad „reikėjo projektuoti darbus parengiant statybos darbų technologijos projektą ar bent jo dalį (žodinio statybos darbų projektavimo ar aptarimo nenumato Statybos techniniai reglamentai. Organizacinis techninis reglamentas. Statybos darbai, STR1.08.02:2002), kur turėjo suprojektuoti, kaip saugiai judinti stelažus (gal jų visai nereikėjo judinti, o reikėjo naudoti kitą bokštelį ar kitaip naudoti tą patį, t. y. numatyti bokštelio stovėjimo vietas taip, kad nereikėtų stumdyti stelažų), o darbuotojai neturėjo naudoti hidraulinio keltuvo ne pagal paskirtį“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, patvirtindamas nelaimingo atsitikimo darbe akto teisėtumą, papildomai 2016 m. birželio 16 (turėtų būti – 15) d. nutartyje civilinėje (turėtų būti – administracinėje) byloje Nr. eA-1051- 525/2016 pažymėjo, kad pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą būtent darbdavio, šiuo atveju UAB „G4S Lietuva“, pareiga buvo sudaryti darbuotojui saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Nurodytos teisinės pareigos nevykdymas reiškia darbdavio neteisėtą neveikimą ir tai yra viena iš būtinųjų civilinės atsakomybė sąlygų (CK 6.246 straipsnis).

K. B. ir S. V. kaltė dėl padaryto nusikaltimo neeliminuoja žuvusiojo darbdavės atsakomybės. Šiuo atveju civilinė atsakovė, neįvykdydama savo pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas, netiesiogiai lėmė žalos padarymą (netiesioginis priežastinis ryšys). Žuvusiojo R. G. darbdavė UAB „G4S Lietuva“ pirmosios instancijos teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį išvengė civilinės atsakomybės, nes pirmosios instancijos teismas, atmesdamas UAB „Maristika“ prašymus, neįtraukė į procesą visų už žalą atsakingų asmenų ir tai lėmė neteisėtą bei nepagrįstą teismo nuosprendį išsprendžiant klausimą dėl civilinio ieškinio, o jį ištaisė apeliacinės instancijos teismas.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio pripažinus civilinei ieškovei teisę į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka, yra pagrįsta ir teisėta.

Esant pakankamai įrodymų, kad žalos atsiradimo priežastis nebuvo tik nuteistųjų veiksmai, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad civilinis ieškinys dėl žalos turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, nustatant visus atsakingus už žalą asmenis, priežastinį ryšį tarp jų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo, t. y. visas sąlygas, kurioms esant kyla deliktinė civilinė atsakomybė.

Civilinė ieškovė I. K. civilinį ieškinį pareiškė dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos žuvus jos sutuoktiniui R. G. Deliktinės civilinės atsakomybės atveju teismas turi nustatyti kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį. Iš baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad už civilinei ieškovei padarytą žalą dėl sutuoktinio žūties yra atsakingi ne tik K. B. ir S. V., bet ir R. G. darbdavė, kuri neveikė taip, kaip įstatymas ją įpareigojo veikti, neužtikrindama R. G. saugių darbo sąlygų. Taigi R. G. darbdavė taip pat yra atsakinga už civilinei ieškovei padarytą žalą (CK 6.246 straipsnis).

Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1, 2 dalys). BPK 113 straipsnio 2 dalies normos turinys gali būti atskleistas aiškinant ją sistemiškai su kitų teisės šakų (civilinės, civilinio proceso, tarptautinės privatinės teisės ir kt.) normomis, atsižvelgiant į atitinkamus visuomeninių santykių teisinio reguliavimo aspektus, baudžiamojo proceso įstatymo tikslus ir paskirtį. Žmogaus ir piliečio teisių samprata apima ir teisę reikalauti atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Žalos samprata baudžiamojoje, baudžiamojo proceso teisėje glaudžiai siejasi su civilinėje teisėje pateiktu žalos apibūdinimu. Žalos padarymas yra vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Jeigu civilinė teisė pažeista padarant turtinę ar neturtinę žalą, tai ši teisė ginama iš pažeidusio teisę asmens išieškant nuostolius (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Taigi teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, taip pat turi vadovautis atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga (toliau – Apžvalga)).

Apžvalgoje nurodyti kriterijai atitinka apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą įtraukti UAB „G4S Lietuva“ civiline atsakove šioje byloje, nes jos veiksmai, tiksliau, neveikimas, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui kilti (priežastinis ryšys), dėl to civilinei ieškovei atsirado žala. Apžvalgoje nenurodytas baigtinis atsakingų pagal civilinį ieškinį asmenų sąrašas. Taigi esant įrodymams apie UAB „G4S Lietuva“ veiksmus (neveikimą) apeliacinės instancijos teismas pagrįstai įtraukė UAB „G4S Lietuva“ civiline atsakove. Nustačius, kad UAB „G4S Lietuva“ darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų buvo apdraudę savanorišku draudimu, civiline atsakove turėtų būti patraukta ir draudimo bendrovė, atsakinga už žalą pagal sutartį (CK 6.254 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra motyvuota, jos išvados atitinka teisinį reglamentavimą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Civilinės atsakovės UAB „G4S Lietuva“ atstovo advokato A. Jokūbaičio ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. K. kasaciniai skundai tenkintini.

Dėl kasatorių argumentų dėl UAB „G4S Lietuva“ įtraukimo į bylą kaip civilinės atsakovės

Kasatoriai teigia, kad UAB „G4S Lietuva“ į bylą kaip civilinė atsakovė buvo įtraukta nepagrįstai. Civilinės atsakovės UAB „G4S Lietuva“ atstovo nuomone, toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant BPK 109, 111 straipsnių nuostatas, nes UAB „G4S Lietuva“ nebuvo materialiai atsakinga už nuteistųjų padarytą nusikaltimą.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai nusikalstama veika žalos padaro darbuotojas, eidamas darbines (tarnybines) pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys. Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą ne tik darbo sutarties, bet ir civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikė ne savo rizika, o atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys). Sprendžiant atsakomybės pagal šį straipsnį klausimą, svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, padarytos vykdant darbo ar civilinę sutartį, bei tarp samdančio asmens ir žalą padariusio asmens. Darbinių (tarnybinių) pareigų atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu darbdavio nurodymu ir jo interesais. Esminę reikšmę šioms taisyklėms taikyti turi aplinkybė, kad darbuotojas, darydamas žalą, tikrai veikė kaip darbuotojas, t. y. atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo.

Pagal BPK 111 straipsnio 1 dalį įmonės, įstaigos ir organizacijos gali būti civilinėmis atsakovėmis, jei jos pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi. Pabrėžtina, kad, pripažįstant asmenį civiliniu atsakovu, būtina ne tik išaiškinti jam teises, numatytas BPK 110 straipsnyje, bet ir nustatyti bei nurodyti pagrindą laikyti jį materialiai atsakingu už nusikaltimu nuteisto asmens padarytą žalą. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog atvejais, kai už kaltinamojo veikas materialiai atsakingas asmuo kaip civilinis atsakovas nebuvo įtrauktas pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas tokį asmenį įtraukia kaip atsakovą (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjU2LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-656/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-656/2007">2K-656/2007</a>, 2K-485/2011, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE3LTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-217-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-217-699/2015">2K-217-699/2015</a>). Tokiu atveju dėl civilinio ieškinio atliekamas įrodymų tyrimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE3LTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-217-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-217-699/2015">2K-217-699/2015</a>).

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-628/2013, 2K-59/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgxLTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-281-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-281-746/2016">2K-281-746/2016</a>, 2K-7-68-222/2018, 2K-125-697/2018, 2K-159-696/2018). Taigi, tenkinant civilinį ieškinį, turi būti nustatyta nurodytų sąlygų visuma; sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas.

Paminėtina, kad pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo procesas turi du etapus. Pirmame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjctNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-167-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-167-611/2015">3K-3-167-611/2015</a>). Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Apie priežastinį ryšį sprendžia teismas, visapusiškai įvertindamas visus reikšmingus bylos faktus ir nustatydamas loginę faktų ir priežasčių seką, kuri reikalinga padaryti išvadai – ar yra ryšys tarp civilinio atsakovo neteisėtų veiksmų ir civilinio ieškovo ieškinyje nurodytos žalos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIzLTQ4OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-323-489/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-323-489/2016">2K-323-489/2016</a>). Taigi priežastinis ryšys konstatuojamas tokiais atvejais, kai kaltininko veika, jos padarymo aplinkybės tiesiogiai, dėsningai, objektyviai nulemia kaltininkui inkriminuojamus baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgxLTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-281-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-281-746/2016">2K-281-746/2016</a>).

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad: nuteistieji, dirbdami UAB „Maristika“, savavališkai, negavę vadovo nurodymo, ėmėsi metalinio stelažo, ant kurio buvo sukrauti neįtvirtinti stiklo paketai, transportavimo darbų, kurių tikslas buvo patraukti stelažą ir atlaisvinti darbo vietą, reikalingą UAB „G4S Lietuva“ darbuotojams jų darbams atlikti; pasitarę tarpusavyje ir nepranešę tiesioginiam vadovui, atsakingam už darbų saugą asmeniui, K. B. rankiniu hidrauliniu vežimėliu kėlė stelažą, o S. V. kitą stelažo pusę stūmė mediniu tašu; dėl šių nuteistųjų veiksmų stelažas neteko stabilumo, sujudėjo ir ant jo esantys stiklo paketai nuvirto ant pavojingoje zonoje esančio UAB „G4S Lietuva“ Alytaus regiono techniko R. G.; dėl padarytų sužalojimų R. G. mirė įvykio vietoje; nuteistieji su Hidraulinio vežimėlio naudojimosi saugos ir sveikatos instrukcija buvo supažindinti ir privalėjo laikytis jos reikalavimų; nuteistieji taip pat turėjo laikytis ir kitų reikalavimų, nurodytų kitose direktoriaus įsakymais patvirtintose instrukcijose, su kuriomis taip pat buvo supažindinti, tarp jų ir prieš dirbant įsitikinti, kad pavojingoje zonoje nėra pašalinių asmenų; pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo ta, kad transportavimo darbams buvo panaudotas darbo įrenginys, kuris nebuvo pritaikytas tiems darbams atlikti, t. y. vežimėlio panaudojimas ne pagal paskirtį, ir tai, kad nuteistieji K. B. ir S. V. neįsitikino, jog jiems transportuojant stiklo paketus pavojingoje zonoje nėra pašalinių žmonių; nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. K. dėl jos sutuoktinio R. G. mirties padaryta turtinė ir neturtinė žala; nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. K. civiliniu ieškiniu jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą prašė priteisti iš nuteistųjų K. B., S. V. ir UAB „Maristika“; UAB „G4S Lietuva“ civiline atsakove baudžiamojoje byloje įtraukta apeliacinės instancijos teisme kitos civilinės atsakovės UAB „Maristika“ iniciatyva ir prašymu.

Taigi baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistųjų K. B. ir S. V. veiksmuose yra BK 132 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo požymiai, tarp jų veiksmų (pažeidžiant UAB „Maristika“ direktoriaus įsakymais patvirtintų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimus stiklo paketų transportavimas tam nepritaikytu įrenginiu) ir atsiradusių padarinių (žalos) (R. G. mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nuteistieji K. B. ir S. V. įvykio metu, kai buvo padaryta žala, buvo darbo vietoje, dirbo, t. y. veikė ne savo asmeniniais interesais kaip privatūs asmenys, o atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu; abu jie dirbo UAB „Maristika“, t. y. su UAB „Maristika“ juos siejo darbo santykiai. Tuo tarpu UAB „G4S Lietuva“ su nuteistaisiais nesiejo nei darbo, nei kokie nors kitokie teisiniai santykiai ir ji nėra materialiai atsakinga už nuteistųjų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.

Esant tokioms baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas UAB „G4S Lietuva“ įtraukė į bylą kaip civilinę atsakovę nepagrįstai, taip pažeisdamas BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kartu nagrinėjamų argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pripažįstant UAB „G4S Lietuva“ civiline atsakove apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatomis, įrodymų tyrimas dėl civilinio ieškinio nebuvo atliktas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje dėl pagrindo laikyti šią bendrovę materialiai atsakinga už nusikaltimu nuteistųjų padarytą žalą ir priežastinio ryšio buvimo nepasisakyta – tik nurodžius, kad nelaimingo atsitikimo darbe akte ir darbų saugos specialisto išvadoje kaip viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių nurodyta abiejų darbdavių (UAB „Maristika“ ir UAB „G4S Lietuva“) bendro sutarimo nebuvimas organizuojant darbus, neinformuojant viena kitos bei darbuotojų apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius darbo vietose, konstatuota, kad „<...> būtina spręsti, ar už padarytą žalą neturėtų solidariai atsakyti abu darbdaviai, buvę atsakingi už darbų saugą ir tinkamą darbų organizavimą“, ir nuspręsta nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, plačiau apie ieškinio pagrįstumą nepasisakant. Be to, UAB „G4S Lietuva“ į bylą kaip civilinė atsakovė apeliacinės instancijos teisme buvo įtraukta protokoline nutartimi, nors iš pirmiau nurodytų BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatų išplaukia, kad tai turėtų būti daroma priimant atskirą procesinį dokumentą, kuriame, be kita ko, turėtų būti nurodytas ir pagrindas laikyti bendrovę materialiai atsakinga už nusikaltimu nuteistųjų padarytą žalą.

Taigi, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nurodytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus pripažįsta esminiais, nes jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą nutartį. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina panaikinant jos dalį, kuria pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl civilinio ieškinio pakeistas ir nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. K. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, dėl šios apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Dėl kitų kasatorių skundų argumentų

Civilinės atsakovės UAB „G4S Lietuva“ atstovas kasaciniame skunde nurodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, pažeidė BPK 115 straipsnio 2 dalies, 305 straipsnio 5 dalies, 332 straipsnio 3, 7 dalių reikalavimus teismo sprendime (nutartyje) pateikti motyvuotas išvadas, o nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. K. kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes neištyrė visų bylos aplinkybių, susijusių su civiliniu ieškiniu.

Šioje nutartyje konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas UAB „G4S Lietuva“ įtraukė į bylą kaip civilinę atsakovę nepagrįstai, taip pažeisdamas BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina panaikinant jos dalį, kuria pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl civilinio ieškinio pakeistas ir nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, dėl šios apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegijos nuomone, nebelieka teisinio pagrindo analizuoti pirmiau nurodytų kasatorių argumentų, iš esmės susijusių su baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų laikymusi sprendžiant civilinio ieškinio klausimą apeliacinės instancijos teisme. Kartu nurodytų kasatorių argumentų kontekste tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad, civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis), atskira civilinė byla neužvedama – įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-245/2010, 2K-317-697/2015). Teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą, nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos tiesioginės turtinės žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir nustato priteistinos žalos dydį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNDUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-245/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-245/2010">3K-7-245/2010</a>). Taigi BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos tik tada, kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti. Teismas, gavęs bylą dėl civilinio ieškinio, sprendžia tik civilinio ieškinio dydžio klausimą ir nesprendžia, kas turėtų atlyginti padarytą žalą, taip pat ieškinio pagrįstumo, netiria neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp veikos ir žalos. Civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį. Apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veikos ir žalos) yra prejudiciniai faktai, kurie civilinėje byloje neįrodinėjami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-648/2018, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-157/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-157/2013">3K-3-157/2013</a>).

Dėl civilinės atsakovės UAB „G4S Lietuva“ atstovo prašymo priteisti civilinės atsakovės turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti

Baudžiamojoje byloje yra gautas civilinės atsakovės UAB „G4S Lietuva“ atstovo advokato A. Jokūbaičio prašymas iš nuteistųjų K. B., S. V. ir civilinės atsakovės UAB „Maristika“ priteisti 10 648,54 Eur turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti. Civilinės atsakovės UAB „G4S Lietuva“ atstovas advokatas šį savo prašymą grindžia prie prašymo pridėtomis PVM sąskaitų faktūrų Nr. 04957, 05033, 05094, 05115, 2017 metų birželio, rugpjūčio–spalio mėnesiais suteiktų teisinių paslaugų ataskaitų ir banko išrašų dėl nurodytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo kopijomis.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Taigi baudžiamojo proceso įstatyme galimybė prisiteisti turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti numatyta tik nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui. Kartu civilinės atsakovės UAB „G4S Lietuva“ atstovo prašymo kontekste pažymėtina, kad jo prašyme nurodomomis BPK X skyriaus („Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas“) 113 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl atitinkamų civilinio proceso normų taikymo, priešingai nei teigia civilinės atsakovės atstovas, sprendžiant klausimą dėl turėtų išlaidų advokato paslaugoms atlyginimo negali būti vadovaujamasi, nes, kaip nurodyta BPK 113 straipsnio 2 dalyje, šios nuostatos taikomos tik nagrinėjant civilinio ieškinio klausimą baudžiamojoje byloje. Tuo tarpu turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas yra ne civilinio ieškinio, o proceso išlaidų klausimas ir yra reglamentuotas BPK VIII skyriuje „Proceso išlaidos ir jų atlyginimas“ (103–106 straipsniai).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti civilinės atsakovės UAB „G4S Lietuva“ atstovo prašymo iš nuteistųjų K. B., S. V. ir civilinės atsakovės UAB „Maristika“ priteisti 10 648,54 Eur turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį, kuria Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendis dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. K. civilinio ieškinio išsprendimo pakeistas, ir dėl šios nutarties dalies palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendį be pakeitimų.

Kitų Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalių nenaikinti ir nekeisti.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Armanas Abramavičius

Aurelijus Gutauskas