Administracinė byla Nr. eI2-614-426/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01066-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Petkevičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjas E. Č. 2021 m. balandžio 2 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 5-S-3557 „Dėl E. Č. prašymo“ (toliau – ir Sprendimas).
Skunde nurodo, kad 2021 m. vasario 22 d. jis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) su pranešimu apie organizuojamą susirinkimą̨ (piketą̨ dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino režimo), turėjusio vykti 2021 m. kovo 3 d. nuo 12.00 val. iki 14.00 val. V. Kudirkos aikštėje, Vilniuje, 75 m atstumu iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastato. Prašyme pareiškėjas nurodė pageidavimą̨ policijai leisti atvykti piketo dalyviams iš kitų savivaldybių̨. Administracija 2021 m. vasario 24 d. informavo pareiškėją apie suderintą susirinkimo laiką, vietą ir formą, nustatydama įpareigojimą̨ pareiškėjui, kaip susirinkimo organizatoriui, užtikrinti, kad piketo metu būtų̨ laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kitų valstybinių institucijų̨ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės aktų ir rekomendacijų̨ dėl prevencijos priemonių̨ ir kovos su COVID-19 ligą sukeliančiu virusu.
Paaiškina, kad Administracija, 2021 m. vasario 24 d. pranešdama apie priimtą sprendimą dėl susirinkimo laiko, vietos ir formos, elektroniniame laiške pareiškėjui nurodė, kokiais atvejais galima išvykti iš gyvenamosios savivaldybės teritorijos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas). Atsižvelgdamas į tai, kad Administracija negalėjo suderinti pageidavimo policijai dėl leidimo atvykti piketo dalyviams iš kitų savivaldybių, pareiškėjas 2021 m. vasario 27 d. išsiuntė prašymą Policijos departamentui, prašydamas išduoti leidimą atvykti piketo dalyviams iš visų Lietuvos savivaldybių.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2021 m. kovo 1 d. elektroniniame laiške nurodyta, jog pareiškėjo 2021 m. vasario 25 d. prašymas suteikti administracinę paslaugą dėl planuojamo organizuoti susirinkimo buvo išnagrinėtas ir suderintas, tačiau Vilniaus AVPK, atsižvelgiant į esamą situaciją dėl COVID-19 ligą sukeliančio viruso plitimo, pasiūlė pareiškėjui susirinkimą organizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei panaikinus esamus ribojimus asmenų judėjimui tarp savivaldybių. Be to, 2021 m. kovo 2 d. pareiškėjas gavo Departamento Sprendimą, kuriuo atsisakyta tenkinti jo prašymą, nurodant, kad pagal Nutarimą nustatyti judėjimo tarp savivaldybių ribojimai su išimtimis, tačiau nenustatyta išimčių, kai ribojimai pareiškėjo atžvilgiu neturėtų būti taikomi, todėl prašymas išduoti leidimą atvykti piketo dalyviams iš visų Lietuvos savivaldybių netenkintas, kadangi neatitiko Nutarime nustatytų judėjimo tarp savivaldybių ribojimų išimčių.
Pareiškėjo nuomone, toks Departamento atsisakymas nepagrįstas, kadangi Nutarimas numatė judėjimo tarp savivaldybių išimtis pagal kitas objektyvias neatidėliotinas priežastis, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Organizuotas piketas yra susirinkimų teisė, garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos, o šios teisės nei Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nei Lietuvos Respublikos Seimas neapribojo. Taip pat nurodo, kad susirinkimas suderintas su Administracija, todėl, vertinant Departamento poziciją, tokiu atveju Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys ne Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, kurioje įsikūrusios centrinės valdžios institucijos, yra diskriminuojami, nes jų konstitucinė susirinkimų teisė faktiškai paneigiama. Mano, kad Departamentas diskriminavo pareiškėją ir kitus asmenis, ketinusius dalyvauti jo organizuotame pikete, taip paneigdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės principą.
Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, keliamus individualiems aktams. Taip pat nurodo, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-797 „Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“ (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo Nr. 5-V-747 redakcija) (toliau – ir Reglamentas) 48 punkte įtvirtinta, jog asmenų prašymai priimami ir nagrinėjami vadovaujantis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“.
Akcentuoja, kad Reglamento 2 punkte nurodyta, jog Policijos departamentas savo veikloje vadovaujasi, be kita ko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais. Pažymi, kad pareiškėjo Departamentui pateikto prašymo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 113 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“ 2.1.7 papunkčio pagrindu Lietuvos Respublikos teritorijoje ribotas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus tam tikras išimtis. Departamentas, įvertinęs pareiškėjo prašymo turinį, vertino, kad jis neatitinka Nutarime nustatytų judėjimo tarp savivaldybių ribojimų išimčių. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo organizuojamas piketas neatitiko Nutarime išdėstytų išimčių, nebuvo „neišvengiamai būtinas“, todėl prašymas ir buvo atmestas. Be to, Departamentas pažymėjo, kad, jeigu pavieniai asmenys atitinka Nutarime nustatytas judėjimo ribojimo išimtis, į piketą gali vykti turėdami tai patvirtinančius dokumentus. Taip pat atsakovas pareiškėjo prašė bendradarbiauti, bandant suvaldyti COVID-19 ligą sukeliančio viruso plitimą, tačiau pareiškėjas savo veiksmais parodė, jog nesiekia prisidėti prie viruso suvaldymo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas Administracijos direktoriaus pavaduotojas 2021 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. A30-721/21 „Dėl organizuojamo piketo“ (toliau – Įsakymas) suderino E. Č. organizuojamą piketą. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad susirinkimo organizatoriai, jų įgalioti asmenys ir dalyviai ar pavienis asmuo, vykdantis akciją, privalo laikytis šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, nustatytų kelių eismo, priešgaisrinės apsaugos ir kitų taisyklių, vykdyti teisėtus policijos pareigūnų nurodymus bei reikalavimus ir užtikrinti, kad susirinkimo vieta būtų palikta tvarkinga. Šiuo atveju Įsakymo 2.6 papunkčiu organizatoriai buvo įpareigoti užtikrinti, kad piketo metu būtų laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kitų valstybinių institucijų ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės aktų bei rekomendacijų dėl prevencijos priemonių ir kovos su COVID-19 virusu.
Departamento vertinimu, pareiškėjo organizuojamas piketas neatitiko Nutarime išdėstytų išimčių, nebuvo neišvengiamai būtinas, todėl jo prašymas buvo atmestas. Administracija laikosi pozicijos, kad Departamentas, vadovaudamasis karantino metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, teisingai vertino situaciją ir atitinkamai neleido asmenims, neatitinkantiems Nutarime išdėstytų išimčių, atvykti į Vilniaus savivaldybę.
Administracija pažymi, kad pareiškėjo argumentas, jog susirinkimas suderintas nustatyta tvarka su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, yra atmestinas, kadangi dar iki kreipimosi į Departamentą pareiškėjas telefonu ir elektroniniu paštu buvo informuotas apie Nutarimu įvestus ribojimus asmenų judėjimui tarp savivaldybių, apie juos žinojo ir buvo susipažinęs, todėl tai, kad susirinkimas buvo suderintas, neleidžia jam pažeisti Nutarimu nustatytų reikalavimų. Departamentas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad prašymas išduoti leidimą atvykti piketo dalyviams iš visų Lietuvos savivaldybių nebus tenkintinas, kadangi neatitinka Nutarime nustatytų judėjimo tarp savivaldybių ribojimų išimčių. Be to, tiek Vyriausybė, nustatydama konkrečius karantino ribojimus, tiek pareigūnai, užtikrinantys jų įgyvendinimą praktikoje, siekia visai visuomenei itin svarbaus tikslo – suvaldyti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimą, apsaugoti Lietuvos gyventojų sveikatą ir gyvybę, todėl kiekvieno asmens sąmoningumas, solidarumas ir bendradarbiavimas siekiant šių tikslų yra kaip niekad svarbus. Todėl, Administracijos nuomone, Departamentas teisingai aiškino Nutarimo nuostatas, galiojantį teisinį reglamentavimą ir, vertindamas susiklosčiusią situaciją dėl COVID-19 ligos plitimo šalyje, priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, parengtas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.
Pareiškėjas pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose laikosi pozicijos, jog Departamentas neteisingai interpretavo ir aiškino Nutarimo 2.1.7 papunktį, kadangi susirinkimų (jų organizavimo) teisė karantino metu nebuvo apribota.
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 5-S-3557 „Dėl E. Č. prašymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 22 d. su pranešimu apie organizuojamą susirinkimą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Jame nurodė, kad planuoja organizuoti piketą 2021 m. kovo 3 d. 12.00–14.00 val. 75 m iki Gedimino pr. 11, Vilniuje (V. Kudirkos aikštė) dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino režimo. Taip pat pažymėjo, kad pikete dalyvaus 30 dalyvių, išreiškė pageidavimą policijai dėl viešosios tvarkos palaikymo: leisti atvykti dalyviams iš kitų savivaldybių. Nurodė, kad nenumatomi eitynių, procesijų, kolonų judėjimo maršrutai, taip pat nebus stabdomas ar draudžiamas eismas.
Administracija 2021 m. vasario 24 d. elektroniniu paštu informavo pareiškėją, jog suderino planuojamą susirinkimą ir pateikė informaciją, kokiais atvejais galima išvykti iš gyvenamosios savivaldybės teritorijos. Nustatyta, kad 2021 m. vasario 23 d. Administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. A30-721/21 „Dėl organizuojamo piketo“ suderintas E. Č. 2021 m. kovo 3 d. 12–14 val. šalia Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastato organizuojamo piketo dėl nustatytų karantino ribojimų laikas, vieta ir forma (pikete dalyvaus ne daugiau kaip 30 žmonių), taip pat organizatoriai įpareigoti, be kita ko, užtikrinti, kad piketo metu būtų̨ laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kitų valstybinių institucijų̨ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės aktų ir rekomendacijų̨ dėl prevencijos priemonių̨ ir kovos su COVID-19 virusu (Įsakymo 2.6 papunktis).
Pareiškėjas 2021 m. vasario 27 d. su prašymu dėl leidimo atvykti į organizuojamą piketą išdavimo kreipėsi į Policijos departamentą, nurodydamas, kad Administracija, suderindama susirinkimą, dėl pageidavimo policijai leisti atvykti dalyviams iš kitų savivaldybių Sprendime nepasisakė, todėl prašo išduoti leidimą atvykti piketo dalyviams iš visų Lietuvos savivaldybių.
Vilniaus AVPK 2021 m. kovo 1 d. elektroniniame laiške nurodė, kad pareiškėjo prašymas suteikti administracinę paslaugą dėl planuojamo organizuoti susirinkimo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 3 d. nuo 12.00 val. iki 14.00 val. buvo išnagrinėtas ir suderintas. Tačiau jam pasiūlyta susirinkimą organizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei panaikinus esamus ribojimus asmenų judėjimui tarp savivaldybių.
Pareiškėjui pasitikslinus dėl gauto elektroninio laiško, jis sužinojo, kad Departamentas 2021 m. kovo 2 d. priėmė sprendimą Nr. 5-S-3557 „Dėl E. Č. prašymo“, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo prašymas išduoti leidimą atvykti piketo dalyviams iš visų Lietuvos savivaldybių netenkinas, kadangi neatitinka Nutarime nustatytų judėjimo tarp savivaldybių ribojimų išimčių. Sprendime nurodyta, kad, jeigu pavieniai asmenys atitinka Nutarime nustatytas judėjimo ribojimo išimtis, į piketą gali vykti turėdami tai patvirtinančius dokumentus. Be to, pažymėta, kad tiek Vyriausybė, nustatydama konkrečius karantino ribojimus, tiek pareigūnai, užtikrinantys jų įgyvendinimą praktikoje, siekia visai visuomenei itin svarbaus tikslo – suvaldyti COVID-19 ligos plitimą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Departamento sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti.
Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2022 m. balandžio 21 d.) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad susirinkimo organizatoriai ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui rašytinį pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių.
Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, gavę pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, nustato pranešimo derinimo datą ir ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną informuoja susirinkimo organizatorius ir policiją apie nustatytą pranešimo apie organizuojamą susirinkimą derinimo dieną ir laiką. Pranešimą apie organizuojamą susirinkimą derina savivaldybės administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo, susirinkimo organizatoriai ir policijos atstovas. Derinant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą, gali dalyvauti kitų įstaigų atstovai, specialistai (Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jį pavaduojančio asmens veiksmai (neveikimas) ar pranešimo apie organizuojamą susirinkimą suderinimas gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 7 straipsnio 7 dalis).
Susirinkimų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnai privalo dalyvauti derinant pranešimą apie organizuojamą susirinkimą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu policijos pareigūnai turi ar gauna kriminalinės žvalgybos informacijos apie grėsmes asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai, jie privalo imtis papildomų priemonių šioms grėsmėms pašalinti. Policijos pareigūnai susirinkimų metu vadovaujasi šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais (Įstatymo 14 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnis įtvirtina teisę į taikius susirinkimus, taip pat numato galimybę riboti šią teisę tik įstatymu ir tik tuo atveju, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Asmens teisė į taikius susirinkimus taip pat įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kurią Lietuva ratifikavo 1995 m. balandžio 27 d. (įsigaliojo 1995 m. birželio 20 d.) ir kuri nuo to laiko yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis). Konvencijos 11 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti ir stoti į profesines sąjungas savo interesams ginti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams arba apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves. Susirinkimų laisvė taip pat įtvirtinta 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 21 straipsnyje, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12 straipsnyje. Šie teisės aktai taip pat yra sudėtinė Lietuvos teisinės sistemos dalis.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. sausio 7 d. nutarime,,Dėl Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad konstitucinis susirinkimų laisvės įtvirtinimas reiškia, kad ji traktuojama kaip viena iš pamatinių žmogaus laisvių ir vertybių demokratinėje visuomenėje, pripažįstama neatskiriamu demokratinės santvarkos požymiu bei laikoma reikšminga Konstitucijoje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio įgyvendinimo sąlyga. Konstitucijos 36 straipsnyje įtvirtinta susirinkimų laisvė traktuotina ne tik kaip savaiminė demokratijos vertybė, bet ir kaip svarbi garantija, kad bus veiksmingai įgyvendinamos įvairios kitos konstitucinės teisės ir laisvės.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos 11 straipsnį, taip pat nuolat pažymi fundamentalų susirinkimų laisvės pobūdį ir jos svarbą demokratinės visuomenės raidai (žr., pvz., 2013 m. liepos 9 d. EŽTT sprendimą Vona prieš Vengriją ir jame nurodytą Teismo praktiką).
Vis dėlto, iš pirmiau minėtų teisės aktų nuostatų matyti, jog susirinkimų laisvė nėra absoliuti, yra numatyta galimybė riboti šios teisės įgyvendinimą, jei toks ribojimas atitinka jam keliamus reikalavimus: ribojimo pagrindas yra nustatytas įstatyme; ribojimas yra reikalingas siekiant teisėtų tikslų – užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams arba apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, kitų asmenų teises ir laisves; toks ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad bet koks pagrindinių teisių ir laisvių ribojimas turi atitikti šias sąlygas – teisė ar laisvė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai šiuo ribojimu siekiama teisėto tikslo (byloje vertinamu atveju – visuomenės sveikata) (Konstitucijos 36 straipsnio 2 dalis), be to, ribojimas pripažįstamas teisėtu ir būtinu demokratinėje visuomenėje, tik jei laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą, 2006 m. kovo 14 d. nutarimą, 2009 m. balandžio 29 d. nutarimą, 2009 m. spalio 8 d. nutarimą).
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Policijos departamentas neišdavė leidimo pareiškėjo pikete dalyvausiantiems asmenims leisti atvykti iš kitų savivaldybių, remdamasis tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 113 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“ 2.1.7 papunktyje nustatytu reglamentavimu. Taigi, iš esmės tai nebuvo atsisakymas išduoti leidimą organizuoti piketą ar jame dalyvauti, o tik atsisakymas leisti atvykti į piketą asmenims iš kitų Lietuvos savivaldybių, jiems nepateikus duomenų, jog jų judėjimas tarp savivaldybių – išimtinai būtinas. Pabrėžtina, kad Departamentas nurodė, jog pavieniai asmenys gali atvykti į piketą, jeigu atitinka Nutarime nustatytas judėjimo ribojimo išimtis ir turi tai patvirtinančius dokumentus.
Įvertinusi faktines bylos aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovo atsisakymu leisti pareiškėjo pikete dalyvausiantiems asmenims atvykti iš kitų savivaldybių buvo tam tikra prasme apribota pareiškėjo ir kitų asmenų susirinkimų laisvė, neleidžiant jiems be pateisinamų priežasčių judėti tarp savivaldybių. Atitinkamai, toliau būtina įvertinti, ar toks apribojimas buvo numatytas įstatyme ir ar juo buvo siekiama teisėto tikslo, ar buvo laikomasi proporcingumo principo.
Pareiškėjo teigimu, jam ir kitiems asmenims nepagrįstai buvo apribota susirinkimų teisė, kadangi Departamentas neteisingai vertino Nutarime nurodytas išimtis, t. y. susirinkimo (piketo) organizavimas, pasak pareiškėjo, patenka į minėtas išimtis, kadangi tai yra konstitucinė jo teisė.
Teismas pažymi, kad pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis laikomos ligos, kurios įstatymu nustatyta tvarka yra įtrauktos į tokių ligų sąrašus. Šiai bylai aktualiu atveju COVID-19 liga yra įtraukta į 2002 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais patvirtintą ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą.
Nagrinėjamai bylai aktualiu laiku, atsižvelgiant į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje, sveikatos apsaugos ministro teikimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. pasiūlymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 buvo paskelbtas karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir patvirtintas karantino režimas. Pagal minėto Nutarimo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 113 redakcija) 2.1.7 papunkčio nuostatas nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. kovo 15 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; šio nutarimo 2.1.8.1.1 ir 2.1.8.1.2 papunkčiuose numatytais atvejais; kai asmenys, gyvenantys besiribojančiose Alytaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Šiaulių miesto ir rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje jie turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise. Draudžiama daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių artimus kontaktus, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai (rūpintiniai)), arba nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo. Tokiems artimų kontaktų turintiems šeimų ir (ar) namų ūkio nariams draudžiama turėti artimų kontaktų su kitais asmenimis darbo ir kitose vietose (Nutarimo 2.1.8.1.1 papunktis); neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis (Nutarimo 2.1.8.1.2 papunktis).
Iš bylos duomenų matyti, kad Departamente gautas pareiškėjo prašymas leisti atvykti asmenims iš kitų Lietuvos savivaldybių, kadangi organizuojamas piketas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o susirinkimai, pasak pareiškėjo, nėra uždrausti ar apriboti, kadangi tai – konstitucinė vertybė. Vis dėlto, paminėtina, kad teismas nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjui ar kitiems piketo dalyviams turėjo būti taikomos minėto Vyriausybės nutarimo 2.1.7 papunktyje nustatytos išimtys asmenims judėti tarp savivaldybių. Matyti, kad Departamentas Sprendime paaiškino, jog tuo atveju, jeigu pavieniai asmenys atitinka Nutarime nustatytas judėjimo ribojimo išimtis, jie į piketą gali vykti turėdami tai patvirtinančius dokumentus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ar kiti asmenys būtų pateikę Departamentui tokias aplinkybes pagrindžiančius dokumentus.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad COVID-19 virusinė infekcija tiek pagal Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikiamus mokslinius duomenis plinta pirmiausia perduodant iš žmogaus žmogui per lašelius ir aerozolius, susidarančius kvėpuojant, kalbant ar kosint įkvėpus arba nusėdus ant gleivinės. Liga pasižymi labai dideliu užkrečiamumu, prie šios ligos plitimo gali prisidėti žmonės, turintys nežymių ligos simptomų arba net jų neturintys. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad asmuo gali užsikrėsti šia infekcija ir nekontroliuojamai ją platinti net pats to nežinodamas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad susirinkimo (piketo) laisvė pareiškėjo atžvilgiu buvo apribota pagrįstai, esant paskelbtam karantinui, kai buvo įvestas specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, siekiant nustatyti specialią asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, kelionių tvarką, ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą, kai registruojamas nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimas arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, protrūkiai ar epidemijos. Kadangi pareiškėjo planuoto piketo metu (2021 m. kovo 3 d.) buvo kilusi didelė COVID-19 susirgimo banga, pagal oficialiai paskelbtus duomenis Lietuvoje buvo užfiksuotas didelis žmonių susirgimų ir mirčių nuo COVID-19 ligos skaičius, asmenų vakcinacija, leidžianti sumažinanti šios infekcijos plitimą bei jos pavojingas pasekmes, buvo neseniai pradėta ir imunizuotų nuo šios ligos asmenų skaičius buvo santykinai mažas, todėl, esant tokiai situacijai, teisės aktuose nustatytas asmenų kontaktų ribojimas buvo svarbi priemonė infekcijos plitimui suvaldyti. Tokiu atveju pareiškėjo ir kitų asmenų nepagrįstas judėjimas tarp savivaldybių, remiantis organizuotu piketu, nelaikytinas būtinybe, dėl kurios galėjo būti taikomos Nutarimo 2.1.7 papunktyje numatytos išimtys, todėl teismas laiko, kad Departamentas pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą atvykti piketo dalyviams į Vilniaus miesto savivaldybę iš kitų Lietuvos savivaldybių.
Atsižvelgiant į atsakovo pateiktus argumentus, Sprendimo motyvus, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju Departamentas neturėjo teisinio pagrindo išduoti leidimo į Vilniaus miesto savivaldybę atvykti asmenims iš kitų savivaldybių, susirinkimų laisvė buvo apribota įstatyme numatytu pagrindu, siekiant teisėtų tikslų – apsaugoti žmonių sveikatą, todėl toks ribojimas buvo proporcingas. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindinių procedūrinių reikalavimų pažeidimų, priimant Sprendimą.
Konstatuotina, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
Kadangi skundas atmestas, nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo E. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą
Teisėjai Sigita Fomičiova
Rūta Miliuvienė
Violeta Petkevičienė
