Dėl įsakymo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI3-2767-535/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00285-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl įsakymo panaikinimo

Teismas

nustatė:

Pareiškėja J. B. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti atsakovo Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktoriaus 2021 m. gruodžio 21 įsakymą Nr. 4-450 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. B.“ (toliau – ir Įsakymas) ir priteisti bylinėjimo išlaidas.

Nurodo, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad pareiškėja kartu su pareigūnais P. D. ir V. A., neva 2021 m. spalio 23 d. nuo 19.13.21 val. iki 19.19.28 val., atlikę kratą kameroje Nr.48, kurioje buvo laikomi suimtieji D. J., A. B., V. D., rado ir iš ten paėmė suimtiesiems leidžiamų daiktų sąraše nenumatytą daiktą (dezinfekcinio skysčio purkštuvą), ir dėl to nesurašė tarnybinių pranešimų.

Paaiškina, kad minėtą dieną ir minėtu laikų kratos kameroje Nr.48 neatliko ir negalėjo atlikti, nes ji yra moteris, o kameroje buvo laikomi vyrai. Nurodo, jog 2021 m. spalio 23 d. suimtieji D. J., A. B., V. D., buvo išvesti iš kameros į dušą. Grąžinant suimtuosius į kamerą, buvo pastebėta, kad dingo dezinfekcinio skysčio purkštuvas, kuris stovėjo netoli telefono aparato, todėl buvo nueitą į kamerą Nr.48. Paaiškina, kad atidarius šios kameros duris ir užėjus į vidų, pamatė šalia durų stovinti dezinfekcinio skysčio purkštuvą, kurį ji paėmė ir išėjo iš kameros.

Atkreipia dėmesį, kad tai patvirtina objektyvūs duomenys - atsakovo vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, kad 2021 m. spalio 23 d. 19.15.04 val. – 19.15.10 val. pareigūnai P. D. ir V. A. užeina į kamerą Nr.48, o pati pareiškėja pasilieka koridoriuje. Nurodo, jog po to, kai V. A., užėjęs į kamerą Nr.48, surado dezinfekcinio skysčio purkštuvą, pareiškėja užėjo į kamerą paimti jau surastą purkštuvą, jį išnešė ir paliko koridoriuje prie durų (pagal įrašą tai buvo 19.16.40 val. – 19.16.42 val.). Pažymi, kad visas jos veiksmas kameroje Nr.48 užtruko tik dvi sekundes.

Akcentuoja, kad jokios kratos neatliko, o tik paėmė jos kolegų surastą suimtiesiems leidžiamų daiktų sąraše nenumatytą daiktą (dezinfekcinio skysčio purkštuvą) ir jį išnešė iš kameros. Tokiu būdu ji sąžiningai atliko savo pareigas ir nepažeidė teisės aktų.

Teigia, kad galiojančių tarnybinių nuobaudų neturėjo, buvo du kartus skatinta, charakterizuojama teigiamai, tačiau Vilniaus PN direktorius vis tiek paskyrė papeikimą. Mano, jog dėl šių priežasčių Vilniaus PN direktoriaus Įsakymas neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijaus.

Mano, kad skiriant tarnybines nuobaudas, turi būti atsižvelgta, ar dėl pažeidimų atsirado kokių nors neigiamų pasekmių. Pažymi, jog šioje byloje jokių neigiamų pasekmių neatsirado, priešingai, buvo sugrąžintas nuteistųjų neteisėtai paimtas ir jiems leidžiamų daiktų sąraše nenumatytas daiktas (dezinfekcinio skysčio purkštuvas).

Nurodo, kad teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Atsižvelgiant į tai, bei į neigiamų pasekmių nebuvimą, mano, kad jos netikslūs veiksmai vertintini kaip mažareikšmiai, už kurių tarnybinės nuobaudos – papeikimo paskyrimas yra neproporcingas ir nuobauda apskritai neturėjo būti paskirta.

Atsakovas Vilniaus PN su pareiškėjos skundu nesutinka ir teismo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad ji minėtą dieną ir minėtu laiku kratos kameroje Nr.48 neatliko ir negalėjo atlikti, nes ji yra moteris, o kameroje buvo laikomi vyrai bei kad ji tik pasiėmė jos kolegų surastą suimtiesiems leidžiamų daiktų sąraše nenumatytą daiktą (dezinfekcinio skysčio purkštuvą) ir jį išnešė iš kameros. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad kameros Nr. 48 patikrinimas truko trumpą laiką ir todėl negali būti traktuojamas, kaip kratos atlikimas.

Pažymi, kad pagal laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 „Dėl Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija) VII skyrių, kuris reglamentuoja kratų ir apžiūrų atlikimą, nuostatos nesieja kratos atlikimo su tam tikru minimaliu atlikimo laikotarpiu.

Be to akcentuoja, kad pareigūnų veiksmai yra užfiksuoti vaizdo stebėjimo kameros, esančios Vilniaus PN 2-ojo gyvenamojo korpuso 3-ame aukšte bei tarnybinių vaizdo registratorių įrašuose, iš kurių yra akivaizdžiai matyti, kad pareigūnai, tame tarpe ir pareiškėja, iš tiesų atlieka suimtųjų D. J., V. D. ir A. B. atžvilgiu veiksmus, turinčius Instrukcijos VII skyriaus apibūdintus kratos požymius (apčiupinėja suimtųjų rūbus, tikrina nuteistųjų daiktus, spinteles, patalynę, kameros sanitarinį mazgą ir pan.). Atsižvelgiant į tai nurodo, kad, tarnybinį patikrinimą atliekanti komisija pagrįstai konstatavo tikrinamų pareigūnų veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymius, sudarančius tarnybinės atsakomybės pagrindą.

Pažymi, kad pareiškėja bei 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus (toliau – ir 2-asis SVS) jaunesnieji specialistai P. D. ir V. A. 2021 m. spalio 23 d. atlikę kratą kameroje Nr. 48, neužfiksavo kratos rezultatus tarnybinėje dokumentacijoje, nesurašė tarnybinių pranešimų dėl pastebėto suimtųjų elgesio taisyklių pažeidimo, tuo padėdami suimtiesiems išvengti atsakomybės už jų padarytą pažeidimą. Teigia, kad pareiškėja, būdama statutinė valstybės tarnautoja ir davusi priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, galėjo ir privalėjo įvertinti tokių veiksmų neteisėtumą bei susilaikyti nuo jų, tačiau to nepadarė.

Nurodo, kad tarnybinis nusižengimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas. Teigia, jog tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija 2021 m. gruodžio 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr.14-4218,,Dėl 2-jo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniųjų specialistų V. A., P. D. ir J. B. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Išvada) konstatavo, jog tarnybinis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, kadangi pareigūnai, darydami veiką, suvokė šios veikos priešišką teisei pobūdį, numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti neigiami padariniai ir šių padariniu sąmoningai siekė. Nurodo, kad Išvadoje buvo nustatyta, jog padarytam tarnybiniam nusižengimui proporcinga tarnybinė nuobauda yra papeikimas. Atsižvelgiant į tai mano, kad Įsakymu skirta tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo skirta pagrįstai ir teisėtai.

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. gruodžio 21 įsakymo Nr. 4-450 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. B.“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2021 m. spalio 26 d. Vilniaus PN 2-asis SVS surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog 2-ojo SVS jaunesnieji specialistai P. D., V. A. ir J. B. 2021 m spalio 23 d. atliko kratą kameroje Nr. 48, kurios metu rado ir paėmė suimtiesiems leidžiamų daiktų sąraše nenumatytą daiktą bei galimai nesurašė tarnybinių pranešimų dėl atliktos kratos, pasiūlė pradėti tarnybinį patikrinimą minėtų 2-ojo SVS pareigūnų atžvilgiu.

2021 m. gruodžio 17 d. Vilniaus PN pateikė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 14-4218,,Dėl 2-jo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniųjų specialistų V. A., P. D. ir J. B. tarnybinio nusižengimo“, kurioje pasiūlė pripažinti, kad 2-ojo SVS jaunesnieji specialistai, tame tarpe ir pareiškėja, nesurašydama tarnybinio pranešimo dėl atliktos kratos, padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Vilniaus PN direktorius atsižvelgdamas į Išvadą 2021 m. gruodžio 17 įsakymu „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. B.“ skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Tarnybinės nuobaudos vidaus tarnybos sistemos pareigūnui skyrimo tvarką ir pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas (toliau – ir Statutas) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

Statuto 2 straipsnio 6 punkte apibrėžta, jog tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas.

Statuto 39 straipsnyje, reglamentuojančiame tarnybinės atsakomybės taikymą, įtvirtinta, jog už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, jog Tarnybinio patikrinimo išvada yra Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo sudėtinė dalis, todėl kilus ginčui dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo yra tikrinamos aplinkybės, nurodytos tarnybinio patikrinimo išvadoje, ir vertinamas tarnybinėn atsakomybėn patraukto asmens veikos kvalifikavimo teisingumas. Sprendžiant, ar skundžiamu sprendimu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS04MjQtMjYxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-824-261/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-824-261/2015">A-824-261/2015</a>, 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMTMtMjYxLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-213-261/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-213-261/2021">A-213-261/2021</a>).

Instrukcijos 165 punkte įtvirtinta, kad patalpų techninių apžiūrų, kontrolinių, planinių techninių apžiūrų ir asmens kratų rezultatai įrašomi į Kratų apskaitos žurnalą ir Techninių apžiūrų apskaitos žurnalą. Budinčiosios pamainos pataisos pareigūnai, atlikę kratas ir technines apžiūras, apie jų rezultatus praneša vyriausiajam specialistui budinčiajai pamainai ar jį pavaduojančiam pataisos pareigūnui, o šis informuoja Saugumo valdymo skyriaus viršininką, įstaigos direktoriaus pavaduotoją, kuriam priskirta administruoti apsaugos ir priežiūros sritį, įstaigos direktorių.

Išvadoje konstatuota, kad 2021 m. spalio 23 d. 2-ojo SVS jaunesnieji specialistai P. D., V. A. ir J. B. atliko kratą kameroje Nr. 48, tačiau patikrinus Vilniaus PN 2-ojo SVS Tarnybinių pranešimų apie nuteistųjų (suimtųjų) padarytus bausmės atlikimo (suėmimo vykdymo) režimo reikalavimų pažeidimų registrą, nustatyta, kad įrašo apie kameroje Nr. 48 2021 m. spalio 23 d. rastą suimtiesiems neleidžiamą turėti daiktą nėra. Taip pat nėra registruota Vilniaus PN 2-ojo SVS jaunesniųjų specialistų P. D., V. A. ir J. B. tarnybinio (-ių) pranešimo (-ų) apie 2021 m. spalio 23 d. atliktą kratą kameroje Nr. 48 ir (arba) apie rastus suimtiesiems neleidžiamus turėti daiktus.

Pareiškėjos tarnybinio nusižengimo faktą patvirtina kartu su Išvada pateikti įrodymai – vaizdo įrašai. Iš vaizdo įrašų matyti, kad 2021 m. spalio 23 d. apie 19.12.47 val. prie kameros Nr. 48 susirenka 2-ojo SVS jaunesnieji specialistai V. A., P. D. ir J. B.. 19.13.19 val. - 19.13.23 val. P. D. atrakina kameros Nr. 48 duris, o 19.13.29 val. P. D. atrakina kameros vidines grotas. 19.13.46 val. - 19.14.03 val. iš kameros į koridorių išeina suimtieji D. J., A. B. ir V. D. bei išsirikiuoja veidu į sieną. 19.14.04 val. - 19.14.10 val. P. D. apčiupinėja suimtųjų drabužius, 19.14.19 val. - 19.14.48 val. V. A. ir P. D. palydi suimtuosius į koridoriaus gale esančią kamerą ir ten užrakina. 19.15.04 val. - 19.15.10 val. 2-ojo SVS jaunesnieji specialistai P. D. ir V. A. užeina į kamerą Nr. 48, o 2-ojo SVS jaunesnioji specialistė J. B. pasilieka koridoriuje. Tačiau 19.16.40 val. - 19.16.42 val. matyti kaip iš kameros išeina J. B. ir pastato ant grindų šalia kameros durų dezinfekcinio skysčio purkštuvą. Taip pat iš vaizdo medžiagos matyti, kaip P. D. apčiupinėja prie sienos atsistojusių suimtųjų rūbus, o vėliau tikrina nuteistųjų daiktus, spinteles, patalynę, kameros sanitarinį mazgą ir pan.

Pareiškėja skunde nurodė, kad visas jos veiksmas kameroje Nr. 48 truko tik dvi sekundes, todėl tai neturėtų būti laikoma krata. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, teismas sutinka su Vilniaus PN išsakyta pozicija, kad Instrukcijos VII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios kratų ir apžiūrų atlikimą, nesieja kratos atlikimo su tam tikru minimaliu atlikimo laikotarpiu, todėl šis pareiškėjos teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Juo labiau pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėja kameroje Nr. 48 ir tebuvo 2 sekundes ir per jas tik paėmė kitų pareigūnų jau surastą dezinfekcinį skysčio purkštuvą, tai nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėja vis tiek turėjo užfiksuoti kratos rezultatus tarnybinėje dokumentacijoje ir surašyti tarnybinį pranešimą dėl pastebėto suimtųjų elgesio taisyklių pažeidimo.

Atsižvelgiant į Išvadoje pateiktas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teismui nekyla abejonių, kad pareiškėja ir kiti du pareigūnai suimtųjų atžvilgiu atliko veiksmus, turinčius Instrukcijos VII skyriaus apibūdintus kratos požymius.

Aprašo 3 punkte numatyta, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamų pasekmių – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.

Kaip minėta teismui nekilo abejonių, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. tarnybos metu atliko Instrukcijos VII skyriuje numatytus veiksmus – kratą ir neužfiksavo kratos rezultatų dokumentacijoje, nesurašė tarnybinių pranešimų dėl pastebėto suimtųjų elgesio taisyklių pažeidimo, tuo padedama suimtiesiems išvengti atsakomybės už jų padarytą pažeidimą. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėja, būdama statutinė valstybės tarnautoja ir davusi priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, galėjo ir privalėjo įvertinti tokių veiksmų neteisėtumą bei susilaikyti nuo jų, tačiau to nepadarė.

Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių tarnybinį nusižengimą. Išvadoje atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė - nurodyti pareiškėjos veiksmai, kuriais ji pažeidė minėtų teisės aktų reikalavimų nuostatas t. y. kratos, atliktos 2021 m. spalio 23 d. kameroje Nr. 48 neužfiksavo tarnybinėje dokumentacijoje, bei tarnybiniu pranešimu dėl pastebėto suimtųjų elgesio taisyklių pažeidimo nesurašymo, tuo padedant suimtiesiems išvengti atsakomybės už jų padarytą žalą. Subjektyvieji nusižengimo požymiai akivaizdūs iš objektyvios nusižengimo pusės aprašymo, t. y. nusižengimo padarymo forma yra tiesioginė tyčia, nes pareigūnai ir tuo pačiu pareiškėja darydama veiką suvokė šios veikos priešišką teisei pobūdį, numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti neigiami padariniai ir šių padarinių sąmoningai siekė.

Skunde pareiškėja taip pat tvirtino, jog padarytas nusižengimas yra mažareikšmis, formalaus pobūdžio, todėl paskirta per griežta tarnybinė nuobauda.

Pagal Statuto 38 straipsnio 2 dalį, mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris yra formalus, nesukėlė neigiamų padarinių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui.

Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo negalima vertinti kaip mažareikšmio, kadangi tarnybinis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, nes pareiškėja ir kiti pareigūnai darydami veiką suvokė šios veikos priešišką teisei pobūdį, numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti neigiami padariniai ir šių padarinių sąmoningai siekė. Atsižvelgiant į tai teismas sutinka su Vilniaus PN nuomone, kad Išvadoje nustatyta tarnybinė nuobauda – papeikimas, yra proporcinga padarytam tarnybiniam pažeidimui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitiktį bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams. Tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009; kt.).

Teismas akcentuoja, jog pareiškėja yra statutinė valstybės tarnautoja. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad statutiniams valstybės tarnautojams keliami itin aukšti tarnybinės drausmės standartai.

Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus PN direktorius, skirdamas tarnybinę nuobaudą, įvertino padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, atsižvelgė į pareiškėjos veiklą iki tarnybinio nusižengimo. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pagrįstai buvo paskirta antra pagal griežtumą nuobauda, numatyta Statuto 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. papeikimas.

Teismo vertinimu, pareiškėjai buvo paskirta jos padarytam nusižengimui proporcinga nuobauda, jos skyrimas atitinka nuobaudų skyrimo tvarką ir bendruosius drausminių nuobaudų skyrimo principus, esminių tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių pažeidimų nagrinėjant bylą nenustatyta, todėl nėra pagrindo pareiškėjo skundo tenkinimui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Atmetus skundą, pareiškėjai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. (ABTĮ 40 str.1d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. B. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič