Administracinė byla Nr. eI3-1439-860/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04331-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis,
sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei,
dalyvaujant pareiškėjui V. B., jo atstovui advokatui J. J.,
atsakovės atstovui A. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
1. Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. ADP1-1027 „Dėl V. B. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam, be kita ko, paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad jam tarnybinė nuobauda paskirta už tai, jog organizuodamas ir vykdydamas Merkio upės pakrantės apsauginės juostos dalies užpylimą atvežtu smėliu jam priklausančiame žemės sklype bei valstybinėje žemėje, neturėdamas reikiamų leidimų, pakeitė žemės paviršių. Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjos 2019 m. spalio 29 d. motyvuotoje išvadoje Nr. (6)-VDR-3716 (toliau – Išvada) nurodyta, kad pavedimas pradėti tyrimą dėl galimo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo gautas 2019 m. liepos 29 d., o 2019 m. rugpjūčio 1 d. įteiktas pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas pažymi, kad dar prieš pradedant tarnybinį patikrinimą, Departamento Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai K. P., A. M. ir pareigūnė, kurios pavardė neįskaitoma, atvyko į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 2, besiribojantį su Merkio upe. 2019 m. liepos 26 d. surašė apžiūros aktą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas, pažeisdamas pakrantės apsaugos juostą, joje įrengė paplūdimį, užpildamas smėliu. Apžiūros metu buvo nustatytos paplūdimio koordinatės ir fotografuota. Pareiškėjas minėtame akte nurodė, kad paplūdimio neįrenginėjo, šlaito nenukasė, o paaiškinimą pateiks atskirame lape. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 7 d. paaiškinime į 2019 m. rugpjūčio 1 d. pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą (toliau – ir Pranešimas) nurodė, kad vykdydamas pakrantės šlaito erozijos prevenciją ir šalindamas erozijos padarinius, nepažeidė nė vieno draudimo, neturėjo prievolės pateikti rašytinį pranešimą saugomos teritorijos direkcijai ir nepadarė jokio pažeidimo. Teigia, kad Išvada neatitinka Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, pavirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (ginčui aktuali redakcija) (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos aprašas), 4 ir 8 punktų reikalavimų. Pavedimas gautas 2019 m. liepos 29 d., tačiau Departamento pareigūnai 2019 m. liepos 26 d. atliko patikrinimą dėl galimai neteisėtų V. B. veiksmų, kasinėjant Merkio upės pakrantę, ir surašė atitinkamus dokumentus, kurių teisėtumas ir reikšmė tarnybinio patikrinimo išvadoms yra abejotina. Nurodo, kad tyrimas pradėtas 2019 m. liepos 29 d., o pati Išvada surašyta 2019 m. spalio 29 d., t. y. po 3 mėnesių. Aprašomosios dalies pabaigoje nurodyta, jog V. B. nedarbingumo ir atostogų laikotarpiai neįskaityti į tyrimo terminą, tačiau minėtoje Išvadoje nėra duomenų apie tyrimo terminų pratęsimą bei konkrečią nedarbingumo ir atostogų laikotarpių trukmę, dėl ko pareiškėjas negali daryti išvados, ar patikrinimas buvo baigtas nustatytais terminais. Iš Išvados turinio matyti, kad ji nėra nuosekli, nes rezoliucinėje dalyje nurodyti vieni inkriminuojami teisės aktų pažeidimai, o aprašomojoje dalyje – kiti, todėl sudėtinga įvertinti, kokius pažeidimus iš tikrųjų padarė V. B.. Skundžiamo Įsakymo aprašomojoje dalyje nurodyti vieni teisės aktai, rezoliucinėje dalyje – kiti, o Išvadoje – dar kitokie teisės aktai. Pareiškėjas paaiškino, kad tarnybinis nusižengimas padarytas ne tarnybos metu ir nėra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu. Išvadoje teigiama, kad V. B. privalo net ir ne darbo metu kontroliuoti pats save, o jeigu savęs nesuvaldo, tai turi pranešti atitinkamoms valstybės institucijoms apie savo paties padarytą tarnybinį ar administracinį nusižengimą. Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog jo veiksmai, organizuojant ir vykdant darbus, kurių metu buvo atvežta smėlio ir juo užpilta dalis pakrantės apsaugos juostos, esančios jam priklausančiame žemės sklype bei valstybinėje žemėje, nesusiję su jo, kaip valstybės tarnautojo, pareigų ir funkcijų vykdymu.
2. Atsakovas Departamentas pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcija atliko patikrinimą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), besiribojančiame su Merkio upe ir surašė 2019 m. liepos 26 d. apžiūros aktą pagal 2019 m. liepos 23 d. pranešimą. Jame nurodė, kad V. B., pažeisdamas pakrantės apsaugos juostą, įrengė paplūdimį, užpildamas smėliu. Departamento direktorius 2019 m. liepos 29 d. pavedimu Skyriaus vedėjai M. R. nurodė atlikti tarnybinį tyrimą dėl Alytaus valdybos (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto V. B. galimai neteisėtų veiksmų organizuojant ir vykdant Merkio upės pakrantės apsauginės juostos užpylimą atvežtu smėliu jam priklausančiame žemės sklype bei valstybinėje žemėje, neturint reikiamų leidimų, kai be suderinimų pakeitė žemės paviršių. Taip pat Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcija atliko patikrinimą minėtame žemės sklype ir 2019 m. rugpjūčio 16 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA38-246. Jame konstatavo, kad V. B. organizavo ir vykdė darbus, užpildamas atvežtu smėliu dalį Merkio upės pakrantės apsaugos juostos jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir valstybinėje žemėje. Tokiais neteisėtais veiksmais pakeitė žemės paviršių. Skyrius, atlikęs faktinių aplinkybių tyrimą, nustatė, kad V. B., būdamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnu ir žinodamas savo kaip pareigūno įgalinimus, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatas, eilę aplinkosauginių teisės aktų, savo pareiginius nuostatus, nesilaikė etikos taisyklių, padarė tarnybinį pažeidimą. Departamento direktorius Įsakymu, vadovaudamasis VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 33 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos aprašo 17.1 papunkčiu, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. Dl-69 (toliau – Etikos taisyklės), Departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. Dl-277 (toliau – Departamento nuostatai), 16.6 papunkčiu ir atsižvelgęs į Išvadą bei Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos 2019 m. lapkričio 8 d. raštą Nr. LAA17-39(19) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, už tai, kad pažemino pareigūno vardą, pareigūno reputaciją, diskreditavo valstybės tarnybą, Departamento vardą, pažeidė Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 2 punktą bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124.3. papunktį, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnį – skyrė Alytaus valdybos (duomenys neskelbtini) pareigūnui V. B. tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas iš dalies pripažįsta pažeidimą, skunde teigdamas, jog vykdė upės šlaito erozijos tvarkymo darbus ir tai galėjo daryti be atitinkamų valstybės institucijų suderinimo, tačiau atsakovas pažymėjo, jog privaloma vadovautis Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašu, patvirtintu Aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D-1038. Teigia, kad pareiškėjas neturėjo reikiamų leidimų, suderinamo su atitinkamomis institucijomis vykdyti darbus, apribojimai ginčo žemės sklypui nustatyti nuosavybės teisės dokumentuose. Atsakovas taip pat teigia, kad iš nekilnojamojo turto registro pažymos matyti, jog žemės sklypui, unikalus Nr. 4400-1756-2215, yra taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos. Be to, Varėnos rajono savivaldybės administracija 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. PSD-3553(18.4) paneigė pareiškėjo argumentus, kad dėl pakrantės erozijos reikėjo atlikti vandens telkinio (pakrantės) erozijos prevencijos ar erozijos šalinimo, erozijos pažeisto kranto (pakrantės) tvarkymo darbus ir atkūrimo priemones. Pagal pareiškėjo pareigybės aprašymą, patvirtintą Departamento direktoriaus 2018 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. AD1-182 (toliau – Pareigybės aprašymas), Departamento Alytaus vaidybos (duomenys neskelbtini) inspekcijos vyriausias specialistas – vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius V. B. kontroliuoja kaip laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Iš Išvados turinio matyti, kad būdamas apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnu ir žinodamas savo kaip pareigūno įgalinimus, pareiškėjas pažeidė VTĮ nuostatas, eilę aplinkosauginių teisės aktų, savo Pareigybės aprašymą, nesilaikė Etikos taisyklių ir tuo padarė tarnybinį pažeidimą, todėl buvo pasiūlyta Departamento direktoriui skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Pažymi, kad pareiškėjas ankščiau turėjo tarnybinių nuobaudų, t. y. jam 2007 m. gruodžio 17 d. skirta pastaba, 2011 m. lapkričio 30 d. – pastaba, 2014 m. gruodžio 16 d. – papeikimas, 2017 m. vasario 21 d. – papeikimas, 2019 m. lapkričio 19 d. – pastaba, 2019 m. lapkričio 19 d. – griežtas papeikimas, 2019 m. gruodžio 19 d. – pastaba. Iškelta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 264 straipsnio 1 dalį.
3. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą pilnai palaikė. Pareiškėjas paaiškino, kad jis pakrantėje išpylė apie 4 kub. smėlio. Pareiškėjo atstovas akcentavo atsakovo padarytus pažeidimus atliekant tarnybinį tyrimą. Nurodė, kad, jeigu teismas manytų, jog pareiškėjas padarė pažeidimą, tai prašė švelninti paskirta nuobaudą.
Atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovo kaltė Išvadoje netinkamai nurodyta dėl techninės klaidos. Tačiau pradžioje atstovas teigė, kad pareiškėjo kaltės forma yra neatsargi, o vėliau pasitaisė, pabrėžė, kad atsakovo kaltės forma yra tyčia. Akcentavo, kad buvo padarytas šiurkštus pažeidimas, buvo susilaukta net žiniasklaidos dėmesio.
konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. ADP1-1027 „Dėl V. B. tarnybinio nusižengimo“, kuriuo pareiškėjui V. B. paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas V. B. ginčo laikotarpiu ėjo Departamento Alytaus valdybos (duomenys neskelbtini) inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigas, t. y. buvo valstybės tarnautojas.
6. Byloje nustatyta, kad Departamentas 2019 m. liepos 24 d. gavo žurnalistės A. L. paklausimą Nr. AD3-2007 dėl Merkio upės pakrantėje vykdomų darbų, kuriame nurodyta, kad Senojoje Varėnoje pastebėta, jog Departamento pareigūno V. B. valdose ekskavatoriumi gadinamas Merkio krantas.
Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos inspekcija atliko patikrinimą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), besiribojančiame su Merkio upe, ir surašė 2019 m. liepos 26 d. apžiūros aktą Nr. 19, kuriame, be kita to, nurodė, kad V. B., pažeisdamas pakrantės apsaugos juostą, įrengė paplūdimį, užpildamas jį smėliu.
7. Departamento direktorius 2019 m. liepos 29 d. pavedimu nurodė Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimo skyriaus vedėjai R. atlikti tarnybinį tyrimą dėl Alytaus valdybos (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto V. B. galimai neteisėtų veiksmų organizuojant ir vykdant Merkio upės pakrantės apsauginės juostos užpylimą atvežtu smėliu jam priklausančiame žemės sklype bei valstybinėje žemėje, t. y. neturint reikiamų leidimų ir suderinimų pakeisti žemės paviršių.
8. Pareiškėjas apie jo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimą informuotas 2019 m. rugpjūčio 1 d., t. y. jam buvo įteiktas Pranešimas.
Pranešime nurodyta, kad atsižvelgiant į gautą informaciją dėl galimai neteisėtų pareiškėjo veiksmų gadinant Merkio upės krantus (įrengiant pliažą), Departamento direktoriaus 2019 m. liepos 29 d. pavedimu yra pradėtas tyrimas dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas yra įtariamas galimai padaręs tarnybinį nusižengimą: galimai pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus. Be to, pareiškėjas galimai pažeidė Etikos taisyklių 5.2, 5.5, 5.9 ir 15.3 papunktį.
Pareiškėjo paprašyta ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos pateikti rašytinį paaiškinimą dėl įtarimų galimai padarius tarnybinį nusižengimą bei informuoti, ar yra profesinės sąjungos narys.
9. Pareiškėjas pateikė 2019 m. rugpjūčio 7 d. paaiškinimą dėl gautos informacijos apie galimai neteisėtus veiksmus kasinėjant Merkio upės pakrantę Senosios Varėnos kaime.
Paaiškinime nurodė, kad jis jokio tarnybinio nusižengimo nepadarė; nepažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų ir Etikos taisyklių 5.2, 5.5, 5.9 ir 15.3 papunkčio reikalavimų; informavo, kad yra darbuotojų profesinės sąjungos narys.
10. Departamento Skyriaus vedėja 2019 m. spalio 29 d. surašė Išvadą.
Išvadoje konstatuota, kad pareigūno V. B. veiksmai, vykdant darbus Merkio upės apsauginėje juostoje, sukėlė neigiamas pasekmes, t. y. tokie veiksmai akivaizdžiai žemina žmogaus orumą ir diskredituoja Departamento, kuriame dirba V. B., ir visos sistemos autoritetą, kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų; kitiems Departamento valstybės tarnautojams V. B. parodė neigiamo ir neetiško elgesio pavyzdį; pareigūno veiksmai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų; jo veiksmuose egzistuoja visos sąlygos, kurių pagrindu akivaizdu, kad jis pažemino pareigūno reputaciją; toks pareigūno elgesys sulaukė ir žiniasklaidos dėmesio bei visuomenės aptarinėjimo, todėl akivaizdu, kad visuomenė sužinojusi apie įvykdytą pareigūno nusižengimą nusivylė aplinkos apsaugos autoritetu, pasitikėjimas Departamentu akivaizdžiai sumažintas, o įstaigos vardas pažemintas; V. B. savo veiksmais suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ne tarnybos metu gali elgtis lengvabūdiškai, nevykdyti teisės aktų reikalavimų, o visa tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą Aplinkos apsaugos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotoju prestižą visuomenėje. Taip pat nurodė, kad pareigūnas iki šiol nepripažįsta padaryto tarnybinio nusižengimo, nors vykdė darbus Merkio upės apsauginėje juostoje. Iš kaltinimo pašalinti Etikos taisyklių 5.2, 5.5 ir 5.9 papunkčių pažeidimas.
Išvadoje siūloma pripažinti, kad Departamento Alytaus valdybos (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas V. B. padarė šiukštų tarnybinį nusižengimą, nes pažemino pareigūno vardą, reputaciją, diskreditavo valstybės tarnybą, Departamento vardą, nesilaikė Etikos taisyklių 15.3 papunkčio reikalavimų, per nerūpestingumą tyčia padarydamas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 2 punkto bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (toliau – ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygos), 124.3 papunkčio reikalavimų bei savo netiesiogine veika neužkardydamas neteisėtos veikos, susijusios su tiesioginėmis pareigomis; pažemindamas pareigūno vardą visuomenės akyse sugriovė pasitikėjimą Departamentu; savo aktyviais tyčiniais veiksmais pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų reikalavimus. Taigi, Išvadoje siūloma pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.
11. Departamento direktorius, vadovaudamasis VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 33 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo tarkos aprašo 17.1 papunkčiu, Etikos taisyklėmis, Departamento nuostatų 16.6 papunkčiu ir atsižvelgdamas į Išvadą bei į Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos 2019 m. lapkričio 8 d. raštą, 2019 m. lapkričio 19 d. priėmė Įsakymą, kuriame pripažino, kad V. B., Alytaus valdybos (duomenys neskelbtini) inspekcijos vyriausiasis specialistas, padarė šiukštų tarnybinį nusižengimą, pažemino pareigūno vardą, reputaciją, diskreditavo valstybės tarnybą, Departamento vardą neužkardydamas neteisėtos veikos, susijusios su tiesioginėmis pareigomis, nes organizuodamas ir vykdydamas Merkio upės pakrantės apsauginės juostos dalies užpylimą atvežtu smėliu jam priklausančiame žemės sklype bei valstybinėje žemėje, neturėdamas reikiamų leidimų, pakeitė žemės paviršių ir pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 2 punktą bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124.3 papunktį, dėl ko pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus. Už tai V. B. skyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.
12. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Įsakymu, skundžia jį teismui.
13. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo skundas jau kartą buvo išnagrinėtas, t. y. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino ir VAAT minėtą sprendimą panaikino bei perdavė bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
14. Pagal VTĮ (įstatymo redakcija, galiojusi skundžiamo Įsakymo priėmimo metu) 32 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją (33 straipsnio 2 dalis). Viena iš tarnybinių nuobaudų rūšių, kuri gali būti skiriama valstybės tarnautojui už tarnybinius nusižengimus, yra griežtas papeikimas (33 straipsnio 3 dalies 3 punktas). VTĮ 34 straipsnyje įtvirtinta tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka, kuri detalizuojama Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos apraše.
15. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (žr., pvz., 2008-02-21 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008; 2008-12-01 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; ir kt.), taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., 2013-03-12 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A438-384/2013 ir kt.).
Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitiktį bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., LVAT 2007-03-20 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012-03-09 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A520-2049/2012; 2012-07-05 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Ypač svarbus draudimo teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, aiškinti plečiamai principas, imperatyvas visas abejones traktuoti tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (žr., pvz., LVAT 2007-10-26 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-438-281/2007; 2008-10-23 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-442-2681/2008).
16. Pareiškėjas kelia klausimą dėl atsakovo padarytų įvairių procesinių pažeidimų.
17. Pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos aprašo 8 punktą, pradėjus tyrimą, už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (ar komisija) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir įteikia valstybės tarnautojui vieną pranešimo egzempliorių. Šio pranešimo formos pavyzdys patvirtintas minėto aprašo priede. Iš šio dokumento formos pavyzdžio matyti, kad pranešime apie tarnybinį nusižengimą turi būti nurodytas galimas tarnybinis nusižengimas ir aplinkybės. Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos aprašo 9 punkte nustatyta, kad gavęs pranešimą, valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, turi teisę už įstaigos personalo administravimą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (komisijai) per jų nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo.
LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šios nuostatos (ankstesnės redakcijos 7 ir 8 punktai) turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į jų priėmimo tikslus. Jomis, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi, pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas teises. Kartu šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti įtariamo pažeidimo tyrimo išsamumą ir objektyvumą. LVAT savo praktikoje pabrėžia minėtų nuostatų imperatyvų pobūdį (žr., pvz., 2009 m. birželio 1 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A63–651/2009; ir kt.). Pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turibūti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas, t. y. nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Atsakovui to nepadarius, konstatuojamas minėtų teisės normų (taisyklių) pažeidimas, nulėmęs ginčijamo akto dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui paskyrimo panaikinimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-520-2373/2012; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-1364/2012).
18. Kaip matyti iš Pranešimo, pareiškėjui buvo tik pranešta, kad atsižvelgiant į gautą informaciją dėl galimai neteisėtų jo veiksmų gadinant Merkio upės krantus (įrengiant pliažą), Departamento direktoriaus 2019 m. liepos 29 d. pavedimu yra pradėtas tyrimas dėl jo galimo tarnybinio nusižengimo. Taigi, pareiškėjas iš esmės buvo informuotas tik apie tai, kad Departamente yra gauta informacija apie jo galimai neteisėtus veiksmus bei jog jo atžvilgiu yra pradėtas tarnybinis tyrimas. Tačiau atsakovo Pranešime pareiškėjui nebuvo suformuluota jokio konkretaus įtarimo, t. y. nenurodyta, kokių konkrečiai neteisėtų veiksmų padarymu pareiškėjas yra įtariamas (atsakovas jokio savarankiško įtarimo pareiškėjui nesuformulavo), nenurodytas veiksmų padarymo laikas ir kitos svarbios faktinės aplinkybės, siekiat suprasti kaltinimo turinį. Juo labiau, kad iš Pranešimo net neaišku apie kokią gautą informaciją yra kalbama, t. y. ar apie žurnalistės A. L. 2019 m. liepos 24 d. raštą dėl Merkio upės pakrantėje vykdomų darbų, kuriame nurodyta, kad Senojoje Varėnoje pastebėta, jog Departamento pareigūno V. B. valdose ekskavatoriumi gadinamas Merkio krantas (byloje nėra duomenų, kad šis raštas, kartu su Pranešimu, būtų įteiktas pareiškėjui), ar apie Departamento pareigūnų 2019 m. liepos 26 d. apžiūros aktą Nr. 19. Vien Pranešime nurodant tik teisės aktus, kurie galimai buvo pažeisti, tačiau aiškiai, konkrečiai ir detaliai nenurodant pačių tarnautojo veiksmų, iš kurių kildinami minėti teisės aktų pažeidimai, jų padarymo laiko ir kitų reikšmingų faktinių aplinkybių, neeliminuoja atsakovo padarytą pažeidimą dėl Pranešime tinkamo įtarimo nenurodymo.
Taigi, atsakovui padarius minėtų imperatyvių nuostatų pažeidimus, yra pagrindas konstatuoti, kad buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės į gynybą, kas lemia esminių procedūrinių pažeidimų konstatavimą atliekant pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą.
Beje, pareiškėjo pateiktas paaiškinimas tik patvirtina, kad jis nesuprato kaltinimo esmės ir teikė paaiškinimus dėl to, jog jis neįrenginėjo paplūdimio ar maudyklos. Nors, kaip matyti iš vėlesnių atsakovo dokumentų, pareiškėjui yra paskirta tarnybinė nuobauda ne dėl neteisėto paplūdimio įrengimo, o dėl organizavimo ir vykdymo Merkio upės pakrantės apsauginės juostos dalies užpylimą atvežtu smėliu, žemės paviršiaus pakeitimo, neturint tam reikiamų leidimų.
19. Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos aprašo 14-15 punktuose reglamentuotas motyvuotos išvados surašymas.
LVAT yra nurodęs, kad tarnybinių nusižengimų tyrimo išvados turinio reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio (žr., pvz., 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-146-1380/2011). Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados trūkumai LVAT praktikoje yra vertinami kaip pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimas, kas lemia tarnybinės nuobaudos paskyrimo neteisėtumą ir nepagrįstumą (žr., pvz., 2012 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-2022/2012).
LVAT praktikoje tarnybinio tyrimo išvados trūkumais laikomi: vien teisės normų nurodymas ir jų turinio (kuriuose įtvirtinti bendro pobūdžio elgesio standartai) nurašymas tarnybinio nusižengimo kvalifikacijoje, nedetalizuojant ir tinkamai neatskleidžiant visų būtinų pažeidimo sudėties elementų; tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje inkriminuoto tarnybinio nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo datos, kaltės formos nenurodymas, taip pat neaptarimas tarnybinio nusižengimo padarinių ir kt. (žr., pvz., 2012 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-2022/2012; 2011 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-94/2011; ir kt.).
20. Visų pirma, pažymėtina, kad Išvadoje nėra nurodytas pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo laikas, taip pat nėra tinkamai detalizuotas ir atskleistas pats pažeidimas. Atkreiptinas dėmesys, kad tarnybinio nusižengimo laiko atskleidimas šiuo atveju yra ypač svarbus. Turint omenyje tai, kad pareiškėjas teigia, jog jis atsakovo nurodytus veiksmus atliko ne tarnybos metu, tad jam atsakomybė negali kilti. Išvadoje lyg ir užsimenama, kad pareiškėjas pažeidimą padarė ne tarnybos metu, tačiau detaliau ši informacija nėra atskleista. Kaip matyti iš bylos, pareiškėjui, be kita ko, inkriminuotas Etikos taisyklių nesilaikymas. Pažymėtina, kad, pagal teismų praktiką, valstybės tarnautojas privalo laikytis VTĮ ir etikos taisyklėse nurodytų bendrųjų etikos principų tiek vykdydamas tiesiogines tarnybines pareigas, tiek ir kitu tarnybos laiku. Tuo tarpu, ar valstybės tarnautojas gali būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn už veikas, padarytas ne tarnybos metu, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Taigi, nagrinėjamu atveju nusižengimo padarymo laikas yra labai svarbus, nuo to priklauso pažeidimo vertinimas. Gi, Išvadoje nenurodžius konkretaus pažeidimo laiko, taip ir liko neatsakyta, ar pareiškėjas inkriminuojamą veiką realiai atliko kitu tarnybos metu (pvz., darbo metu (darbo laiku) būnant darbe ir organizuojant atsakovo nurodytus veiksmus savo privačiame sklype), ar apskritai laisvu nuo tarnybos metu, t. y. ne darbo metu (po darbo valandų, išeiginėmis ir pan.).
Antra, kas liečia pareiškėjo kaltės formą, pasakytina, kad Išvados motyvuojamojoje dalyje formaliai nurodyta, jog pareiškėjo „Veiksmai vertintini kaip aplinkos apsaugos pareigūno elgesys žeminantis pareigūno reputaciją, pasireiškęs kaltais, per nerūpestingumą, priešingais teisei ir tarnybinės etikos normoms, veiksmais <...>“. Taigi, iš to galima suprasti, lyg pareiškėjo kaltės pasireiškė „nerūpestingumu“. Tačiau Išvados rezoliucinėje dalyje visiškai nesuprantamai nurodoma kaltės forma – „per nerūpestingumą tyčią“. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas ir teismo posėdžio metu painiojosi, t. y. iš pradžių teigė, jog pareiškėjo kaltės forma yra neatsargi, o vėliau – tyčia. Atsižvelgiant į šį chaosą, yra pagrindas konstatuoti, kad Išvadoje nėra nurodyta ir pagrįsta pareiškėjo kaltės forma, t. y. nedetalizuotas ir tinkamai neatskleistas vienas iš būtinų pažeidimo sudėties elementų.
Trečia, pareiškėjas teigia, kad Išvada nėra nuosekli, nes rezoliucinėje dalyje nurodyti vieni inkriminuojami teisės aktų pažeidimai, o aprašomojoje dalyje – kiti, todėl sudėtinga įvertinti, kokius pažeidimus iš tikrųjų padarė V. B.. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su šiais pareiškėjo argumentais, t. y. Išvada ir šiuo aspektu turi trūkumų.
21. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovas nesilaikė tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Kitaip tariant, atsakovas padarė pagrindinių (esminių) tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimą, kas lemia tarnybinės nuobaudos paskyrimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą Įsakymą. Tad teismas plačiau kitais aspektais nebepasisako.
Taigi, pareiškėjo skundas patenkinamas ir panaikinamas Įsakymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
22. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
23. Pareiškėjo skundas patenkintas visiškai, t. y. sprendimas priimtas pareiškėjo naudai. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja patyrė šias išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti: 300 Eur už pasiruošimą teismo posėdžiui ir dalyvavimą posėdyje (2020 m. rugsėjo 2 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1026899); 420 Eur apeliaciniame procese (2021 m. rugpjūčio 30 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1089265); 420 Eur už patirtas išlaidas bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme (2022 m. balandžio 4 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1130006); iš viso 1 140 Eur. Šios išlaidos yra pagrįstos, racionalios ir būtinos bei atitinka teisės aktuose nustatytus dydžius (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis, CPK 98 straipsnis ir kt.). Tad būtent tokio dydžio (1 140 Eur) bylinėjimosi išlaidos priteistinos pareiškėjui iš atsakovo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į bylą yra pateikti dar du vietiniai mokėjimai, t. y. 2019 m. gruodžio 22 d. – 280 Eur, ir 2019 m. gruodžio 14 d. – 300 Eur. Iš šių mokėjimų matyti, kad mokėtojas yra L. B., o mokėjimo paskirtis – „Už V. B. suteiktas teisines paslaugas“. Tačiau pareiškėjas nepaaiškina už kokias konkrečiai teisines paslaugas ir kokiose bylose ar tyrimuose buvo sumokėtos minėtos pinigų sumos advokatui. Kaip matyti iš bylos duomenų (pareiškėjo atstovo paaiškinimų), pareiškėjui advokatas J. J. atstovauja ir kitose bylose bei tyrimuose. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo patirtos minėtos išlaidos, t. y. 580 Eur, negali būti priskirtos kaip patirtos šioje byloje. Tad pareiškėjui šios išlaidos nepriteistinos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo V. B. skundą dėl įsakymo panaikinimo patenkinti.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. ADP1-1027 „Dėl V. B. tarnybinio nusižengimo“.
Priteisti pareiškėjui V. B. iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 1 140 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Saulius Jakaitis
