Administracinė byla Nr. 2AT-10/2012
Teisminio proceso Nr. 4-05-3-06136-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija
2.6 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, atnaujintą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. K. prašymą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarties.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarimu H. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį 3000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimą,
n u s t a t ė :
H. K. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad degalinėje, vairuodamas transporto priemonę, prieš pradėdamas važiuoti nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, neatjungė kuro tiekimo įrenginio (žarnos) nuo transporto priemonės ir, pradėjęs važiuoti, apgadino kitam asmeniui priklausantį kuro tiekimo įrenginį, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 106, 107 punktų reikalavimus; po to nepasilikęs eismo įvykio vietoje ir apie eismo įvykį nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, taip pažeisdamas KET 231.1, 234 punktus.
Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi H. K. atstovo advokato D. Varno apeliacinis skundas netenkintas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarimas paliktas galioti nepakeistas.
Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarimą, Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Pareiškime nurodoma, kad teismai padarė esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, turėjusių įtakos neteisėtų sprendimų priėmimui. Pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojos V. R. (pareiškėjo automobilio keleivės) parodymų, o apeliacinės instancijos teismas juos vertino atskirai nuo vaizdo medžiagos ir taip padarė nepagrįstas išvadas. Nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, pareiškėjas teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog liudytoja V. R. yra jo draugė, o daryti prielaidą dėl melagingų jos parodymų teismas galėjo tik tuo atveju, jeigu būtų įsiteisėjęs šį faktą patvirtinantis teismo nuosprendis. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė vaizdo medžiaga, o apeliacinės instancijos teismas ją vertino pareiškėjo nenaudai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad iš vaizdo medžiagos aiškiai matyti, jog jis po dujų žarnos atsijungimo 9.55 val. iš karto išlipa iš automobilio, apžiūrėjęs žarną nueina kviesti operatorės; grįžęs dėlioja žarnos galus; operatorė prieina, kalba su juo, po to ji nueina, o jis lieka dėlioti atsijungusios žarnos galus; atsistojęs pakabina pistoletą į vietą; pasėdi automobilyje ir tik 9.59 val. užkuria variklį ir nuvažiuoja. Liudytojos (degalinės operatorės) R. K. parodymai nenuoseklūs: paaiškinime policijai ji nurodė, kad sakė pareiškėjui, jog tai yra draudiminis įvykis ir ji kvies policiją; prašė nepasišalinti iš įvykio vietos. Teisme ji jau teigė neprisimenanti, ar užsiminė apie policiją, bet nurodė pareiškėjui, kad reikia pildyti eismo įvykio deklaraciją. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad degalinės operatorė policiją iškvietė ne iš karto – maždaug po 30 min. po įvykio. Dėl to, pareiškėjo manymu, teismai negalėjo remtis šios liudytojos parodymais, nes jų negalima laikyti patikimais, t. y. neginčijamais ir neabejotinais įrodymais.
Pareiškėjas taip pat ginčija turto sugadinimo aplinkybes, teigdamas, kad pagal UAB „Cosmica servisas“ atliktų darbų aktą žarna buvo tik prijungta, ji nebuvo įplyšusi, taigi turtas nebuvo sugadintas. Todėl neaišku, iš kokių duomenų teismas nustatė žarnos nutraukimo faktą. Pareiškėjo manymu, būtina išsiaiškinti, iš ko kildinamas žalos faktas – ar iš PVM sąskaitos 859,10 Lt sumos už serviso inžinieriaus atvykimą iš Klaipėdos į Uteną ir atgal (670 Lt be PVM) bei serviso darbų (40 Lt be PVM), ar dėl turto sugadinimo (apgadinimo), sprendžiant apie tai iš atliktų darbų akto. Pirmuoju atveju išlaidų faktas ar dydis (apskaitos dokumentas) nėra tas ATPK aptartas kriterijus, pagal kurį sprendžiama dėl pareiškėjo atsakomybės kilimo, nes tik specialistas gali nustatyti, ar įrenginys yra sugadintas, ar tiesiog atjungtas nuo kito įrenginio. Antruoju atveju kaip tik ir atsakoma į šį klausimą, aiškiai įvardijant atliktus darbus – serviso darbai, t. y. aptarnavimo paslauga.
Degalinėje nebuvo laikomasi Degalinių eksploatavimo taisyklių 10 punkto reikalavimo, pagal kurį iš degalinę eksploatuojančios įmonės personalo turi būti paskirti atestuoti asmenys, atsakingi už dujų sistemų ir įrenginių priežiūrą. Vadovaudamasis žodžio,,servisas“ reikšme (aptarnavimo, buitinės paslaugos) ir CK 6.716 straipsnio 1 dalimi, nustatančia atlygintinų paslaugų sutarties sampratą, pareiškėjas daro išvadą, kad serviso aptarnavimo paslaugos buvo suteiktos išimtinai degalinės iniciatyva, nesant jokio turto sugadinimo. Žarnos prijungimą teismai vertino kaip būtiną remontą, tačiau toks vertinimas turėjo būti pagrįstas objektyviais duomenimis. Šioms aplinkybėms išsiaiškinti teismai galėjo kviesti ekspertą ar aptarnavimo paslaugą suteikusį serviso inžinierių. Dėl visų nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas apgadino svetimą turtą, tai suvokė ir, neva prašomas elgtis pagal eismo įvykiui taikomas taisykles, sąmoningai pasišalino.
H. K. neigia savo kaltę (tyčią), t. y. kad jis suprato, jog įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas turtas, ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Jis nuosekliai teigė, kad nieko neapgadino, kad jokio kvietimo pildyti deklaraciją ar kviesti policiją iš operatorės nebuvo, ji pasakė tik draudžianti jam pačiam sujungti dujų žarnos galus. Įsitikinęs, kad žarna nenutrūko, pareiškėjas neturėjo jokios priežasties nei suprasti, kad įvyko eismo įvykis (apgadinimas), nei slėptis nuo atsakomybės pasišalindamas iš ne eismo įvykio vietos. Taigi akivaizdu, kad jis iš degalinės nuvažiavo su operatorės žinia ir visiškai pagrįstai nelaikydamas, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taigi tyčios jo veiksmuose nebuvo, ji neįrodyta, taip pat neįrodyta ir turto apgadinimo aplinkybė. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas pažeidimas gali būti padarytas tik tyčia (LVAT nutartys Nr. N575-2880/2011, N575-2863/2011, N575-2910/2011).
Pareiškėjo nuomone, prašyme išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas ATPK 256, 257 straipsniuose, ATPK 276, 248, 252, 284, 10 straipsnius, taip pat Degalinių eksploatavimo taisyklių (patvirtintų energetikos ministro 2009 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1-37) 10, 171, 172 punktų reikalavimus.
Atsiliepimu į H. K. prašymą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos l. e. viršininko pareigas Remigijus Stukas prašo jį atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad aplinkybė, jog H. K. pažeidė KET, įrodyta. Byloje esančių įrodymų visumos pakako bylai išspręsti teisingai. Iš esmės H. K. neneigė pažeidimo, teigė, kad pajuto truktelėjimą, sustojo ir pamatė, jog ištrūko kuro užpylimo įrenginio žarna, bandė pats sutvarkyti įrenginį, tačiau degalinės operatorė jam neleido to daryti, pasakiusi, kad reikės kviesti meistrą. Iš bylos duomenų matyti, kad jis žinojo ir turėjo suprasti, jog padarė eismo įvykį, t. y. apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, taip padarydamas turtinę žalą, o apie tai žinodamas ir suprasdamas, turėjo vadovautis KET 231.1 punkto reikalavimais, nedelsdamas sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Pagal KET 232 punkto reikalavimus, jeigu sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, privalėjo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutarė, privalėjo į eismo įvykio vietą kviesti policiją. Taip pat pagal KET 231.2 punkto reikalavimus, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti, kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti įvykio pėdsakus. Tačiau šių KET punktų reikalavimų jis nevykdė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Todėl pažeidimas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas pagrįstai. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs H. K. apeliacinį skundą ir patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nerado pagrindo.
Prašymas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. K. tenkintinas.
Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies taikymo
ATPK 9 straipsnis nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.
ATPK 284 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. F 463697 matyti, kad jis buvo surašytas H. K. už tai, jog šis, vairuodamas transporto priemonę, pradedamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, neatjungė kuro pylimo įtaiso ir jį nutraukė (sugadino užpylimo įtaisą), apie įvykį nepranešęs policijai, nuvažiavo, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 106, 107, 234 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija, atkreipia dėmesį į tai, kad kaltininkui inkriminuojami KET punktų pažeidimai apibrėžia administraciniu teisės pažeidimo (kaltinimo) ribas, todėl turi būti įrodinėjami. Atsižvelgiant į tai, asmens pripažinimas kaltu pagal ATPK turi būti grindžiamas KET pažeidimais, kurie atitinka padaryto pažeidimo esmę ir yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais.
Nagrinėjamoje byloje administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytam H. K., nurodyti tokie pažeisti KET punktai: 9) eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (III skyrius. Bendrosios eismo dalyvių pareigos); 106) prieš pradedamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; 107) įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (XIII skyrius. Važiavimo pradžia ir manevravimas); 234) jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai (XXX skyrius. Eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui).
Apylinkės teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, jog H. K. judant jo vairuojamam automobiliui suprato, kad sugadino dujų užpylimo žarną, nes jos buvo negalima naudoti pagal paskirtį, ir tokią situaciją pripažino eismo įvykiu. Įvykus eismo įvykiui, nesant ginčui dėl įvykio aplinkybių, H. K. privalėjo užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o kitu atveju – kviesti policiją į eismo įvykio vietą, tačiau šių pareigų neįvykdė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. H. K. padaryti pažeidimai teismo kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą) ir 130 straipsnio 1 dalį (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinį skundą, sutiko su minėta apylinkės teismo išvada ir nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą ir kad nėra pagrindo jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl apylinkės teismo nutarimas dėl H. K. paskirtų nuobaudų paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams arba teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai tinkamai nustatė faktinę H. K. veikos pusę, tačiau nepagrįstai susiejo ją su KET 9, 106, 107 punktais ir ATPK 127 straipsnio 2 dalimi.
Minėtas KET 106 punktas įpareigoja vairuotoją prieš <...> įsitikinti, kad tai saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Taigi šis punktas kalba apie vairuotojo pareigą kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Eismo dalyvis pagal KET yra kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Šioje situacijoje kiti eismo dalyviai nedalyvavo ir jiems jokios grėsmės nekilo. Nukentėjo ne eismo dalyvių turtas, o degalinės savininkų turtas. Tačiau turtas nukentėjo ne dėl KET 106 punkto pažeidimo, o dėl eismo dalyvių bendrų pareigų netinkamo laikymosi. Dar labiau netinka nurodytas KET 107 punktas, kuris kalba apie pareigą duoti kelią kitoms transporto priemonėms. Tačiau kitos transporto priemonės šiame įvykyje nedalyvavo. Taigi KET 107 punktas inkriminuotas H. K. nepagrįstai. KET 9 punktas, nustatantis bendrojo pobūdžio pareigą visiems eismo dalyviams būti atsargiems <...>, nekelti pavojaus <...>. Tačiau šis KET punktas, be nuorodos į konkrečius pažeistus KET punktus, negali būti asmens administracinės atsakomybės pagal ATPK pagrindas šioje situacijoje.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos kontekste H. K. veika negalėjo būti vertinama pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir todėl jam paskirta nuobauda nepagrįsta.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad <...> taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET užtraukia <...>. Pareiškėjas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracine tvarka nubaustas už tai, kad pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo kaip vairuotojas buvo susijęs, vietos pažeisdamas KET.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Taigi baudžiant asmenį pagal minėtą normą būtina nustatyti, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Pagal teismų nustatytas aplinkybes pareiškėjas, įsipylęs dujų bei už jas susimokėjęs, pajudėjo nuo kolonėlės, tačiau, pajutęs truktelėjimą, automobilį sustabdė. Išlipęs iš transporto priemonės pamatė, jog buvo pamiršęs ištraukti dujų užpylimo žarną, todėl ją nutraukė apie tai pranešė degalinės operatorei, prašė pirštinių, kad pats galėtų prijungti žarną su kolonėlės įrenginiu. Kolegijos nuomone, iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad H. K. neturėjo jokio ketinimo nuslėpti ar išvengti atsakomybės už savo veiksmus, todėl teismai nepagrįstai kvalifikavo įvykį kaip sąmoningą, t. y. tyčinį pasitraukimą iš įvykio vietos.
Taigi atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad teismų priimti sprendimai naikintini, o administracinio pažeidimo byla nutrauktina.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį ir administracinio pažeidimo bylą H. K. nutraukti.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Albinas Sirvydis
Viktoras Aidukas
