R. A. pagal ANK 431 str.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-10-1073/2021

Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00103-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15; 21.5.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos aps. VPK Plungės r. PK) 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo, Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos aps. VPK Plungės r. PK 2020 m. balandžio 21 d. nutarimu R. A. nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. kovo 3 d. policijos pareigūnui pareikalavus pateikti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris 2019 m. gruodžio 19 d. 14.47 val. Plungėje, Laisvės ir Telšių gatvių sankryžoje, naudojosi jam, R. A., priklausančiu automobiliu „Citroen C5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. A. iki 2020 m. kovo 9 d. duomenų nepateikė, t. y. nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

2. Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. skundas netenkintas ir Klaipėdos aps. VPK Plungės r. PK 2020 m. balandžio 21 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. apeliacinis skundas netenkintas, Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartis palikta nepakeista.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. prašymas ir jo administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teisiniai argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos aps. VPK Plungės r. PK 2020 m. balandžio 21 d. nutarimą, Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Nagrinėjant bylą buvo padaryti esminiai ANK 5 straipsnio 1 dalies, 431 straipsnio 1 dalies, 611 straipsnio 1 dalies ir 569 straipsnio 1 dalies pažeidimai, kurie turėjo įtakos neteisėtų teismų sprendimų priėmimui.

5.2. Atsakydamas į policijos pareigūno 2020 kovo 3 d. raštą, kuriuo buvo pareikalauta iš pareiškėjo nurodyti asmenį, kuris 2019 m. gruodžio 19 d. naudojosi jo, kaip savininko, transporto priemone, jis 2020 m. kovo 5 d. raštu informavo, kad jo vardu registruotą transporto priemonę „Citroen C5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo vairuoti jo žmona G. A., jo brolis M. G. ar žmonos tėvas A. E., gyvenantys kartu su juo. Priešingai nei nusprendė abiejų instancijų teismai, pareiškėjas, nenurodydamas konkretaus asmens, kuris padarė pažeidimą, o nurodydamas visus jam žinomus teisėtus transporto priemonės valdytojus (naudotojus), kurie pažeidimo metu žodinio susitarimo su pareiškėju pagrindu (teisėtai) galėjo ją vairuoti (naudotis), nepažeidė nei ANK 431 straipsnio 1 dalies, 611 straipsnio 1 dalies, nei SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalies reikalavimų, todėl teismai netinkamai aiškino šių normų turinį ir formaliai taikė įstatymą – nesilaikydami ANK 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias administraciniu nusižengimu pripažįstama tik pavojinga veika (o ne veika, tik formaliai turinti administracinio nusižengimo požymių).

5.3. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, akcentavo, kad pareiškėjas nenurodė ir kitų pagal ANK 611 straipsnio 1 dalį privalomų pateikti duomenų – asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos, tačiau, viena vertus, neatkreipė dėmesio į tai, kad minėtame rašte jis buvo aiškiai pažymėjęs, kad visi nurodyti asmenys gyvena kartu su pareiškėju, taigi gyvenamoji vieta institucijai buvo žinoma, kita vertus, įstatymas buvo taikomas formaliai, nes visuotinai žinoma, kad policija disponuoja duomenų bazėmis, kuriose policijos pareigūnams prieinami visi ANK 611 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys apie bet kurį Lietuvos pilietį. Taigi policijos pareigūnams nebuvo jokių kliūčių gauti visus šiame įstatyme nurodytus duomenis apie bet kurį iš jo nurodytų kartu su pareiškėju gyvenančių asmenų. Pagal teismų praktiką, negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumui, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Sprendžiant, ar asmens veika yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, atsižvelgiama į tokios veikos objektyviuosius (jos mastą, pobūdį, padarinius, grėsmę saugomiems teisiniams gėriams ir pan.) ir subjektyviuosius (kaltės laipsnį, tyčios kryptingumą, veikos motyvus, tikslus, asmens socialinę brandą ir pan.) požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-895/2019).

5.4. Pareiškėjo nuomone, tiek SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalis, tiek ANK 611 straipsnio 1 dalis nenustato pareigos transporto priemonės savininkui pateikti informaciją (arba ją žinoti) apie tai, kas konkrečiai vairavo transporto priemonę konkretaus pažeidimo padarymo metu. Priešingu atveju administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimas būtų perkeltas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Be to, tiek pagal SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalį, tiek pagal ANK 611 straipsnio 1 dalį įtvirtinta transporto priemonės savininko pareiga nurodyti SEAKĮ nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, tačiau įstatymai nenustato pareigos nurodyti, kas vairavo transporto priemonę konkretaus pažeidimo padarymo metu.

5.5. Nors abiejų instancijų teismai pažymėjo, kad SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta transporto priemonės savininko pareiga pateikti duomenis apie jos valdytoją ar naudotoją kyla tada, kai toks policijos pareigūno reikalavimas pareiškiamas pažeidimo išaiškinimo tikslu, šiuo atveju teismai šios sąlygos nepaisė. Pareiškėjas nurodė tą informaciją, kuri jam buvo žinoma apie teisėtus jo transporto priemonės naudotojus, galėjusius padaryti pažeidimą, ir ji bylos duomenimis nėra paneigta. Policijos pareigūnai šioje byloje nepateikė jokių duomenų, kad po 2020 m. kovo 5 d. pareiškėjo rašto pateikimo būtų atlikę kokius nors veiksmus 2019 m. gruodžio 19 d. nusižengimui išaiškinti, nenurodė priežasčių, kodėl nebuvo apklausti pareiškėjo nurodyti asmenys, nors, remiantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Be to, vadovaujantis ANK 611 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, tai siekdama gauti tuos pačius duomenis, kokių buvo pareikalauta iš pareiškėjo, institucija galėjo pareikalauti, kad pareiškėjas atvyktų ir pateiktų trūkstamus duomenis, jeigu iš tiesų būtų siekiama gauti papildomų duomenų apie jo transporto priemonės valdytojus. To padaryta taip pat nebuvo, o pirmosios instancijos teisme apklaustas policijos pareigūnas V. K. išreiškė požiūrį, kad policija neturi „kištis“ į pažeidimo tyrimą. Dėl to teismų teiginiai, kad pareiškėjo nurodyta informacija policijos pareigūnams nebuvo reikšminga, o Kelių eismo taisykles (toliau – KET) pažeidęs asmuo nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra deklaratyvūs. Pažeidimas iki šiol neišaiškintas ne todėl, kad pareiškėjas sudarė kliūtis savo 2020 m. kovo 5 d. raštu, o todėl, kad policijos pareigūnai iki šiol neįvykdė minėtų ANK 567 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

5.6. Net ir pripažinus, kad pareiškėjas privalėjo nustatyti pažeidimą padariusį asmenį, byloje nėra įrodyta jo kaltė – tyčia ar neatsargumas (ji teismų sprendimuose neįvardyta). Iš esmės teismai ANK 431 straipsnio 1 dalies taikymą grindė remdamiesi objektyviu pakaltinamumu. Teismai ne tik jokiais argumentais nepagrindė savo išvadų apie pareiškėjo galimybę išsiaiškinti pažeidėją (padarė prielaidas), bet ir nevertino bei nepaneigė bylos duomenų, kad pareiškėjas, gavęs iš institucijos 2020 m. kovo 3 d. raštą, nuotrauką ir vaizdo medžiagą, iš kurios, kaip pripažino teismai, neįmanoma identifikuoti vairavusio asmens, aiškinosi su kiekvienu iš pareiškėjo rašte nurodytų asmenų, peržiūrėjo jų telefonų skambučių duomenis, siekdamas nustatyti, kuris iš jų pažeidimo padarymo metu kalbėjo telefonu ir galėjo vairuoti automobilį, tačiau to išsiaiškinti nepavyko, tuo tarpu policijos pareigūnai neatliko jokių veiksmų. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad administracinio nusižengimo padarymo faktas negali būti grindžiamas prielaidomis, kiekvienas inkriminuojamas administracinio nusižengimo sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-495/2020). Taigi buvo pažeistos ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes minėtos prielaidos, kad pareiškėjas turėjo ne tik pareigą, bet ir galimybę išsiaiškinti vairuotoją – pažeidėją, nepagrįstos jokiais įrodymais, priešingai, panaudotos jo kaltei pagrįsti.

5.7. Teismai taip pat padarė išvadą, kad minėtu būdu pateikdamas duomenis apie asmenis iš tiesų pareiškėjas siekė išvengti administracinės atsakomybės už paties padarytą nusižengimą – naudojimąsi telefonu vairuojant. Tokios teismų išvados nesuderinamos su ANK 611 straipsnio 1 dalies nuostata (pareiga) pateikti duomenis apie transporto priemonės valdytojus ar naudotojus tik tuo atveju, jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo. Taigi, jeigu pateikdamas atsakymą su transporto priemonės valdytojų duomenimis pareiškėjas siekė išvengti administracinės atsakomybės už galimai savo paties padarytą pažeidimą, jam negalima buvo kelti ANK 611 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pateikti duomenis apie jokį kitą asmenį, t. y. jis negali būti laikomas administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, subjektu (ANK 431 straipsnio 1 dalis yra blanketinė norma, nukreipianti į SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalį, o pastaroji – į ANK 611 straipsnio 1 dalį). Be to, tokios teismų išvados nesuderinamos su 2020 m. kovo 3 d. Klaipėdos aps. VPK Plungės r. PK nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR-N-240-2020 (byloje dėl 2019 m. gruodžio 19 d. nusižengimo – naudojimosi telefonu vairuojant pareiškėjo transporto priemonę) padarytomis išvadomis, šiuo nutarimu toje pačioje byloje buvo panaikintas nutarimas, kuriuo pareiškėjas nubaustas už minėtą 2019 m. gruodžio 19 d. pareiškėjo transporto priemonės vairavimą naudojantis telefonu, ir inicijuotas informacijos apie šios transporto priemonės valdytoją ar naudotoją gavimas iš pareiškėjo.

5.8. Prašyme išdėstyti argumentai kartu paneigia ir nemotyvuoto Klaipėdos aps. VPK Plungės r. PK 2020 m. balandžio 21 d. nutarimo teisėtumą, šiuo nutarimu taip pat netinkamai taikytos ANK 431 straipsnio 1 dalies, 611 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatos.

6. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Raimondas Aponkus atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti ir palikti galioti skundžiamus institucijos nutarimą bei teismų sprendimus nepakeistus. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

6.1. Pareiškėjo prašyme klaidingai interpretuojami teisės aktų reikalavimai ir netinkamai aiškinamos transporto priemonės savininko pareigos.

6.2. ANK 431 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. Šios blanketinės teisės normos dispozicija nukreipia į SEAKĮ, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SEAKĮ nustatytos pareigos pažeidimas. Pagal SEAKĮ 20 straipsnį transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi sau nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemone ir už ją atsako (1 dalis); siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi; transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka (2 dalis).

6.3. R. A., būdamas transporto priemonės „Citroen C5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, tinkamai šios pareigos neatliko ir pagal institucijos 2020 m. kovo 3 d. pateiktą reikalavimą nepateikė duomenų apie asmenį, kuris vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis, nenaudodamas laisvųjų rankų įrangos, todėl R. A. pagrįstai taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį.

6.4. Pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra įtvirtinta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Automobilio savininkas (valdytojas) privalo žinoti, kam perdavė naudotis sau priklausantį didesnio pavojaus šaltinį – automobilį. Klaipėdos aps. VPK Plungės r. PK 2020 m. kovo 3 d. išsiuntė R. A. pranešimą dėl 2019 m. gruodžio 19 d. 14.47 val. užfiksuoto KET pažeidimo R. A. priklausančia transporto priemone „Citroen C5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešime aprašyta pažeidimo padarymo vieta, data bei laikas ir prašoma pateikti duomenis apie asmenį, kuris KET pažeidimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

6.5. Tai, kad R. A. nežino, kas iš artimųjų vairavo automobilį konkrečią dieną, jo kaltės nepašalina. Iš 2020 m. kovo 5 d. R. A. pateikto rašto Nr. 30-AP-740 matyti, kad R. A. išvardijo asmenų, kurie galbūt nurodytu metu galėjo vairuoti automobilį, pavardes, tačiau nenurodė, kas konkrečiai vairavo automobilį, kai buvo padarytas pažeidimas. Klaipėdos aps. VPK Plungės r. PK sutinka su teismų išvadomis, kurios pagrįstos įrodymų visuma.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. prašymas atmestinas.

Dėl ANK 431 straipsnio 1 dalies, 611 straipsnio 1 dalies taikymo

8. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme; teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Taigi nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo faktinės bylos aplinkybės iš naujo nenustatomos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai nekvestionuojant byloje nustatytų aplinkybių ar atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctMTA3My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-1073/2019">2AT-7-1073/2019</a>, 2AT-23-489/2020 ir kt.). Todėl apylinkės ir apygardos teismų skundžiami sprendimai vertinami tik ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkto aspektu, t. y. ar buvo padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ir nutarčiai priimti.

9. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. A. prašyme teigiama, kad teismai netinkamai taikė proceso teisės normas ir padarė esminius ANK 5 straipsnio 1 dalies, 431 straipsnio 1 dalies, 611 straipsnio 1 dalies ir 569 straipsnio 1 dalies pažeidimus, kurie turėjo įtakos neteisėtų teismų sprendimų priėmimui.

10. ANK 431 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SAEKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. Taigi šios teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. Pagal SAEKĮ 20 straipsnį transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi sau nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemone ir už ją atsako (1 dalis); siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi; transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (2 dalis).

11. Pagal ANK 611 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kai ANK 417 straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui); jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą.

12. R. A. veikos, už kurią jis nubaustas, teisiniam vertinimui yra svarbios tiek aptartos įstatymu įtvirtinto reguliavimo, tiek ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ir teismų praktikoje suformuluotos taisyklės:

12.1. Aptartomis ANK ir SAEKĮ nuostatomis ne tik įtvirtinta atitinkama pareiga transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininkui, bet ir suteikta galimybė išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, kurį iš tikro padarė kitas asmuo, neteisėtai ar teisėtai valdęs jam priklausančią transporto priemonę. Konstitucinis Teismas, pripažindamas šį teisinį reguliavimą neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pabrėžė minėtų nuostatų svarbą siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Vertinant šio teisinio reguliavimo santykį su Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje nustatytu draudimu versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, išaiškinta, kad įtvirtintos garantijos negalima aiškinti taip, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas), ja remdamasis, galėtų atsisakyti nurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja (Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarimas). Vadinasi, SEAKĮ 20 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kai, esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-788/2020).

12.2. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Didesnio pavojaus šaltinis – tai asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kelianti didesnį, nei įprasta, pavojų aplinkiniams, kuris apibūdinamas kaip didelė žalos atsiradimo rizika, kurios negalima pašalinti įprastomis atsargumo priemonėmis. Taigi didesnio pavojaus šaltinio valdymas suponuoja valdytojui didesnę, nei įprasta, rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, inter alia (be kita ko), rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys ar nebūtų sudaryta prielaidų žalai (ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimams) atsirasti (Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

12.3. Iš nurodyto teisinio reguliavimo taip pat išplaukia, kad transporto priemonės savininkas įstatymo nustatytą pareigą vykdo sąžiningai ir iš tikrųjų padeda nustatyti tiesą byloje. Todėl melagingas pareiškimas apie transporto priemonės praradimą prieš savo valią arba melagingas kito asmens, teisėtai valdžiusio transporto priemonę, nurodymas gali būti teismo traktuojamas kaip viena iš automobilio savininko kaltumą rodančių aplinkybių, ir tai nelaikytina įrodinėjimo tvarkos ir nekaltumo prezumpcijos nesilaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-788/2020).

12.4. ANK 611 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas, t. y. duomenis apie asmenį – asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją – kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Minėta formuluotė suponuoja transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-2013 ir kt.). Tai, kad transporto priemonės savininkas nežino, kas valdo jam priklausančią transporto priemonę ar ja naudojasi, tik parodo netinkamą jam kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkui kylančių pareigų vykdymą.

13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. A., nors ir siekdamas bendradarbiauti su institucija, tinkamai aptartos pareigos neatliko. Tokia žemesniųjų instancijų teismų išvada, kuriai pritaria ir bylą nagrinėjanti kolegija, yra grindžiama keliais argumentais, kurie rodo R. A. tyčią vengti atlikti įstatymu nustatytą pareigą tinkamai ir atitinkamai sąžiningai. Apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodyta, kad administracinio nusižengimo byloje iš tiesų yra R. A. 2020 m. kovo 5 d. raštas, šiuo raštu informuojama, kad 2019 m. gruodžio 19 d. 14.47 val. Laisvės ir Telšių gatvių sankryžoje, Plungės mieste, jo vardu registruotą transporto priemonę „Citroen C5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo vairuoti tiek jo žmona G. A., tiek jo brolis M. G., tiek žmonos tėvas A. E. Kiti ANK 611 straipsnio 1 dalyje įvardyti privalomi pateikti duomenys (asmens kodas arba gimimo data, gyvenamoji vieta, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo data, numeris ir dokumentą išdavusi institucija) nebuvo nurodyti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sutiko su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad R. A. konkretaus asmens nenurodė, o jo pateikta informacija policijos pareigūnams nebuvo reikšminga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, priešingai nei teigiama pareiškime, iš R. A. 2020 m. kovo 5 d. rašto nėra visiškai aišku, kurie jame nurodyti asmenys gyvena kartu su R. A., kaip R. A. kontroliuoja jam priklausančio automobilio naudojimą, nes kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkui jam yra keliami ir atitinkami pirmiau minėtų teisės aktų nustatyti reikalavimai užtikrinant bei atsakant už kitų asmenų veiksmus naudojantis jam priklausančia transporto priemone.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad transporto priemonės savininko pateikti duomenys, jog pažeidimo užfiksavimo metu jo automobiliu naudojosi keli asmenys, nenurodant visos įstatyme reikalaujamos informacijos, negali būti vertinami kaip tinkamas pareigos, nustatytos SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje, atlikimas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti R. A. prašymą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2020 m. balandžio 21 d. nutarimą, Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartį nepakeistus.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Tomas Šeškauskas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė