L. B. pagal BK 225 str. 3 d., 226 str. 4 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-39-788/2021

Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00513-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui,

nuteistajai L. B., jos gynėjai advokatei Ingridai Botyrienei,

nuteistajam V. P. (V. P.), jo gynėjui advokatui Olegui Kakurinui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Ginto Ivanausko, nuteistosios L. B. ir nuteistojo V. P. gynėjo advokato Alberto Kručkausko kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio.

L. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, galiojusio nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 5 d., redakcija), 2 dalimi, 71 straipsniu (įstatymo Nr. VIII-1968, galiojusio nuo 2003 m. gegužės 1 d., redakcija), bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant L. B. per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 15 MGL, t. y. 564,9 Eur, dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Vadovaujantis BK 68² straipsniu, jai atimta teisė penkerius metus dirbti valstybės tarnyboje. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, kaip nusikalstamos veikos rezultatas iš L. B. išieškota konfiskuotino turto vertė – 4900 Eur.

V. P. nuteistas pagal BK 226 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, galiojusio nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 5 d., redakcija), 2 dalimi, BK 71 straipsniu (įstatymo Nr. VIII-1968, galiojusio nuo 2003 m. gegužės 1 d., redakcija), bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant V. P. per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 15 MGL, t. y. 564,9 Eur, dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip nusikalstamos veikos rezultatas iš V. P. konfiskuota 5100 Eur, išieškojimą nukreipiant į lėšas, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis, kuria atmesti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Ginto Ivanausko, nuteistojo V. P. ir nuteistosios L. B. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės apeliaciniai skundai.

Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Nagrinėjamoje byloje L. B. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad, veikdama kartu su V. P., pareikalavo iš I. V. 20 000 Eur kyšio, susitarė paimti 10 000 Eur kyšį ir paėmė kyšio dalį – 4900 Eur už savo, kaip valstybės tarnautojos – Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės, veikimą vykdant įgaliojimus – palankių I. V. proceso sprendimų priėmimą ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-00013-11 ir tyrimo nutraukimą. V. P. pagal BK 226 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad, pasinaudodamas savo pažintimi ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojai – prokurorei L. B., veikdamas kartu su ja, pareikalavo iš I. V. 20 000 Eur kyšio, susitarė paimti 15 000 Eur kyšį ir paėmė 10 000 Eur kyšį, jo dalį – 4900 Eur perdavė L. B.. Šios nusikalstamos veikos padarytos šiomis aplinkybėmis:

1.1. L. B., būdama valstybės tarnautoja (prokurorė), savo ir V. P. naudai netiesiogiai per V. P. pareikalavo, susitarė priimti ir priėmė iš I. V. didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ir neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, būtent: ne vėliau kaip 2014 m. balandžio mėn. Vilniuje sugalvojo nusikalstamą planą, kaip jos kontroliuojamame ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-00013-11 iš I. V. išreikalauti kyšį, šiais tikslais į pagalbą pasitelkė V. P., pastarajam nurodė sužinoti, ar I. V. sutinka sumokėti kyšį už jam palankių procesinių sprendimų priėmimą baudžiamojoje byloje. V. P. sužinojus, kad I. V. nesutinka mokėti kyšio, L. B. 2014 m. spalio mėnesį davė nurodymus pateikti I. V. įtarimus ir atlikti kratas bei kitus proceso veiksmus, o atlikus šiuos veiksmus, 2014 m. lapkričio mėnesį Vilniuje sutarė su V. P. pareikalauti iš I. V. didesnės negu 250 MGL vertės – ne mažiau kaip 50 000 Lt (14 493 Eur) kyšį už palankių I. V. procesinių sprendimų priėmimą ikiteisminiame tyrime ir šio tyrimo nutraukimą.

1.2. Veikdami pagal susitarimą, laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 5 d. iki 2014 m. gruodžio 19 d., susitikimų metu, L. B. su V. P. sutarė procesinių veiksmų ir sprendimų priėmimo eiliškumą, procesinių dokumentų perdavimo ir kyšio paėmimo mechanizmą, o V. P. šias aplinkybes UAB T patalpose suderino su I. V. ir savo bei L. B. naudai pareikalavo iš I. V. 20 000 Eur kyšio už L. B., kaip prokurorės, sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. I. V. pareikalavus įrodyti, jog V. P. veikia kartu su L. B., ši perdavė V. P. duomenis apie Vilniaus apskrities VPK kreipimąsi dėl I. V. priklausančio šaunamojo ginklo realizavimo ir L. B. pateiktą I. V. prašymą leisti išvykti iš Lietuvos Respublikos, o V. P. šiuos duomenis pateikė I. V. ir susitarė su juo dėl 15 000 Eur kyšio už palankių procesinių sprendimų priėmimą ir tyrimo nutraukimą, o L. B. pranešė, kad sutarė dėl 10 000 Eur kyšio. I. V. nurodžius, jog pirmą dalį kyšio perduos tik grąžinus kratos metu paimtus pinigus, dėl kurių L. B. nutarimu buvo apribotos nuosavybės teisės, L. B. priėmė nutarimą panaikinti nuosavybės teisės apribojimą kratos metu paimtiems 17 800 Lt (5159 Eur) ir jį kartu su 2014 m. gruodžio 17 d. raštu per D. B., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, perdavė V. P.. Šis šiuos dokumentus parodė I. V., leisdamas padaryti jų kopijas, ir paėmė iš pastarojo pirmąją kyšio dalį – 5000 Eur, taip pat susitarė dėl kitos kyšio dalies (5000 Eur) paėmimo. 2014 m. gruodžio 18 d. V. P. paėmė iš I. V. antrą kyšio dalį – 5000 Eur, dalį jo – 4900 Eur perdavė L. B., prieš tai gautų pinigų kupiūras pakeitęs banke. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. P. pranešė I. V. apie su L. B. suderintus proceso veiksmus, kuriuos I. V. turi atlikti tam, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas, ir kad po to turės sumokėti likusią kyšio dalį. 2014 m. gruodžio 19 d. L. B. ir V. P. buvo sulaikyti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų.

II. Kasacinių skundų argumentai

2. Kasaciniu skundu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintas Ivanauskas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį dėl L. B. paskirtos bausmės ir paskirti jai penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas ir nepakankamai atsižvelgė į BK 41 straipsnyje nustatytą bausmės paskirtį bei BK 54, 61 ir 75 straipsniuose įtvirtintus bausmės skyrimo ir bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus bei sąlygas. Nuteistajai L. B. ir nuteistajam V. P. už jų kartu padarytus nusikaltimus Kauno apygardos teismas paskyrė beveik vienodo griežtumo bausmes, nors buvo nustatyta pastarojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o L. B. jų nenustatyta. L. B. turėtų būti skirta daug griežtesnė bausmė nei V. P., nes tik toks bausmių individualizavimas gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir skatinti nuteistųjų sąžiningą elgesį procese.

2.2. Kauno apygardos teismas, nepaisydamas to, kad nuteistosios L. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kad ji padarė sunkų nusikaltimą eidama svarbias pareigas, pasinaudodama savo tarnybine padėtimi, suteiktais įgaliojimais, tyčia kryptingais veiksmais, siekdama gauti kyšį, sudarydama sąlygas kontroliuojamame ikiteisminiame tyrime priversti I. V. derėtis dėl neteisėto atlygio už jam palankius sprendimus priėmimo, nuteistajai nepagrįstai paskyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. švelnesnę už pritaikyto BK straipsnio sankcijos vidurkį – penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vien tai, kad nuteistoji L. B. nusikalto pirmą kartą, teigiamai charakterizuojama ir kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, neturėtų būti vertinama kaip pakankamas pagrindas paskirti bausmę, mažesnę nei baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos vidurkis.

2.3. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistiesiems L. B. ir V. P. tinkamų bausmių skyrimą, nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistajai L. B. kartu su bausme paskirta gana griežta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas penkeriems metams. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skirta dėl to, kad nuteistoji nusikaltimo darymo metu ėjo atitinkamas pareigas ir nusikaltimas padarytas pasinaudojant savo įgaliojimais, o nuteistojo V. P. padarytas nusikaltimas nesusijęs su jo darbu ar einamomis pareigomis.

3. Kasaciniu skundu nuteistoji L. B. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:

3.1. Byloje buvo padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų vertinant nuteistojo V. P. parodymus. Lemiamas ir iš esmės vienintelis kasatorės kaltės įrodymų šaltinis yra kito nuteistojo V. P. parodymai. Visų kitų byloje nustatytų įrodymų šaltinių turinys arba buvo išvestinis iš minėto nuteistojo parodymų, arba vertinamas išimtinai jo duotų parodymų ir jo pateiktos versijos kontekste. Nėra analizuojami V. P. parodymai, nors jų turinio trūkumai akcentuoti apeliaciniame skunde, neanalizuota jų atitiktis kitiems įrodymų šaltiniams. V. P. parodymų turinys nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nulemtas siekio ne tik kaip įmanoma palengvinti savo teisinę padėtį, bet ir proceso metu gauti atitinkamas procesines nuolaidas (švelnesnes kardomąsias priemones, leidimą išvykti ir kt.) mainais į savo parodymus. Nebuvo tinkamai įvertinta tai, kad V. P. parodymų nepavirtino jokie kiti byloje esantys savarankiški įrodymų šaltiniai, kurie be pateikiamos paties V. P. įvykių interpretacijos leistų daryti bent minimaliai patikimas išvadas apie kasatorės kaltę įvykdžius sunkų nusikaltimą.

3.2. Kasatorės kaltę lemiama apimtimi grįsdami V. P. parodymais, teismai privalėjo tinkamai įvertinti ir aplinkybes, susijusias su jo asmenybe, rodančias jo kaip asmens nepatikimumą. Šių reikšmingų aplinkybių nevertino nei Kauno apygardos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas, taip tinkamai neatsakydamas į apeliaciniame skunde keliamus esminius argumentus. Skunde kasatorė pabrėžia blogą V. P. charakteristiką, jo ankstesnį teistumą už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką.

3.3. Teismai, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, konstatavo, kad lemiamą kasatorę kaltinantį įrodymų šaltinį – V. P. parodymus – patvirtina ir kiti įrodymų šaltiniai. Tačiau šių įrodymų šaltinių turinys, vertinant juos savarankiškai ir atsiribojus nuo V. P. pateiktos nenuoseklios bei nelogiškos įvykių versijos, nesuteikia jokios informacijos apie inkriminuotus nusikalstamus veiksmus. Priešingai, skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose nurodyti įrodymų šaltiniai, kuriuose fiksuotas V. P. bei kitų šioje byloje kaip liudytojų apklaustų asmenų bendravimas, leidžia spręsti tik apie paties V. P. nusikalstamus veiksmus, jo kaip esminės ir vienintelės šio nusikaltimo figūros vaidmenį. Iš bylos įrodymų matyti, kad nors V. P. ir sudarė regimybę, kad jis gali įvykdyti I. V. duotus pažadus dėl ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu nutraukimo, tačiau teismų ištirtų įrodymų visetas rodo, kad tokie V. P. veiksmai ir pažadai objektyviai negalėjo būti ir nebuvo realizuoti, nes jie buvo akivaizdžiai apgaulingi.

3.4. Teismai, besąlygiškai priimdami V. P. parodymus, neįvertino ir to, kad visų procesinių prievartos priemonių taikymo metu ne tik kad nebuvo surastas ir paimtas tariamai perduoto kyšio dalykas, bet net nebuvo užfiksuotas pats kyšio perdavimo kasatorei faktas ir (ar) po jo vykę iš tokio kaltinimo šalies įrodinėto fakto neišvengiamai išplaukiantys veiksmai.

3.5. Byloje netinkamai buvo įvertinti ir kiti įrodymai. Nei liudytojų S. K. ir I. V. parodymai, nei kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtino kasatorės bendrininkavimo su V. P. ir jos nusikalstamo veikimo. Teismai kasatorės nusikalstamą veikimą grindė prielaidomis apie jos galėjimą numatyti bylos, kurios rezultatai iš esmės priklausė nuo ekspertinės išvados, o šios rezultatai nebuvo žinomi, baigtį. Vis dėlto šioje byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų šias teismų prielaidas. Pašalinus iš įrodymų grandinės nepatikimus ir nenuoseklius V. P. parodymus, aptarti kasatorės, kaip tyrimui vadovavusios prokurorės, veiksmai nesudaro jokio pagrindo spręsti apie tai, jog jai buvo žinomas V. P. nusikalstamas planas.

3.6. Kasatorė skunde nurodo ikiteisminio tyrimo I. V. byloje aplinkybes, paaiškinančias jos priimtų procesinių veiksmų logiką, pabrėžia šių veiksmų teisėtumą, nuogąstauja, kad teismai nevertino tokio tyrimo, kuris buvo vykdomas I. V. atžvilgiu, specifikos. Kasatorė atkreipė dėmesį į tai, kad kratos metu iškilus klausimui dėl rastų pinigų kilmės, nors kratos metu, be I. V., dalyvavo ir UAB „L“ direktorė bei advokatas, niekas negalėjo nieko paaiškinti dėl lėšų priklausomumo, pateisinimo ir kilmės, o paimant pinigus, į protokolą taip pat jokių pastabų niekas neįrašė, šio procesinio veiksmo pagrįstumo ir teisėtumo taip pat nė vienas iš proceso dalyvių neginčijo. Kratos metu buvo rasti dokumentai, kurie vėliau tapo įkalčiu pripažįstant I. V. bei kitą asmenį kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų. Lėšos, kurios, kaip paaiškėjo vėliau, priklausė UAB „L“, buvo rastos tame pačiame seife, kuriame rasti ir UAB „V“ finansiniai bei veiklos dokumentai. Priešingai nei daroma išvada skundžiamuose nuosprendyje ir nutartyje, teisėtų ir pagrįstų procesinių sprendimų priėmimas nėra ir negali būti įrodymas dėl tariamai įvykdyto kyšininkavimo.

3.7. Teismai netinkamai vertino kasatorės parodymus, juos nepagrįstai atmetė, tokio savo procesinio sprendimo iš esmės nemotyvuodami. Kaltinamojo parodymai gali būti vertinami kritiškai tik tuomet, jei kiti objektyvūs ir neabejotini bylos duomenys juos paneigia ir leidžia kategoriškai konstatuoti, jog kaltinamojo versija yra neteisinga. Viso proceso metu kasatorės nurodomą esminę šioje byloje aplinkybę, kad I. V. atžvilgiu vykdytą ikiteisminį tyrimą ji rengėsi perduoti teismui, patvirtino ir kaip liudytojai teismo posėdyje apklausti prokurorai M. Valantiejus ir V. Uždanavičius, abu, kaip aukštesnieji prokurorai, tęsę dėl I. V. vykdyto ikiteisminio tyrimo terminus.

3.8. Įrodymų ištyrimo ir vertinimo tvarkos pažeidimai, kai teismai netyrė reikšmingų bylos aplinkybių, paneigiančių kaltinimą, arba atsisakė jas vertinti, kai kurias jų apskritai nutylėdami skundžiamuose teismų sprendimuose, ir vietoj to besąlygiškai rėmėsi nenuosekliais kito nuteistojo, kuris turėjo akivaizdų procesinį suinteresuotumą, parodymais, kurių nepatvirtino nė vienas kitas savarankiškas įrodymų šaltinis, laikytini esminiais.

3.9. Teismai padarė esminius BPK pažeidimus netinkamai konstatuodami nusikalstamos veikos sudėties požymį – kyšio paėmimą, teismų nurodomos aplinkybės to nepatvirtina. Visi aptarti įrodymų šaltiniai ne tik neįrodo jos kaltės tariamai paėmus kyšio dalyką, kuris niekada nebuvo rastas ar užfiksuotas, bet ir neleidžia spręsti apie jos nusikalstamus veiksmus. Teismai ignoravo visus kitus byloje esančius įrodymus, kurie nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina, kad kasatorė paėmė kyšio dalyką ar bent jo dalį. Tokiu būdu teismai padarė ne tik esminius BPK pažeidimus vertindami įrodymus bei nuosprendį ir nutartį grįsdami nepatikimu, t. y. BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimų neatitinkančiu, įrodymų šaltiniu.

3.10. Netinkamai nustatytas ir nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis. Apeliacinės instancijos teismas, tinkamai neatsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl veiką kvalifikuojančio požymio – kyšio dalyko dydžio, nutartyje visiškai nevertino to, kad nuteistasis V. P., apklausiamas teisme, nurodė, kad su kasatore nebuvo sutarta konkreti kyšio suma, ir parodė, kad jis neva supratęs, jog jam buvo suteikta teisė pačiam tartis dėl kyšio sumos. Iš V. P. parodymų dėl kyšio vertės matyti, kad V. P. parodymai dėl šios dalies yra prieštaringi ir nenuoseklūs, iš jų turinio (net jeigu jo parodymais būtų besąlygiškai tikima) lieka neaiškus tariamas bendrininkų susitarimas dėl kyšio dalyko – kvalifikuojančio nusikalstamos veikos požymio. Nors byloje nebuvo surasta ir objektyviais duomenimis nebuvo nustatyta, kad kasatorei buvo perduota dalis kyšio, t. y. 4900 Eur, bylą nagrinėję teismai ne tik nepagrįstai konstatavo jos veiksmuose šį nusikalstamos veikos požymį – kyšio paėmimą, bet ir nepagrįstai jai taikė šios sumos, kaip nusikalstamos veikos rezultato, konfiskavimą.

3.11. Byloje netinkamai išnagrinėtas kasatorės apeliacinis skundas. Apeliaciniame skunde buvo išdėstyti argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo padarytais įrodymų ištyrimo ir vertinimo pažeidimais. Visi šie argumentai sudarė apeliacinio skundo esmę, juose buvo itin išsamiai ir detaliai analizuojami teismo sprendimui teisingai priiimti svarbūs įrodymai. Lietuvos apeliacinis teismas į juos atsakė neišsamiai arba iš viso neatsakė, nurodydamas, kad jie nėra svarbūs, dalį esminių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas apskritai nutylėjo. Toks teismo baigiamojo akto motyvavimas ir neatsakymas į esminius apeliacinio skundo argumentus nėra laikytina tinkamu apeliacinio skundo išnagrinėjimu.

3.12. Kasatorė kelia abejones dėl jos teisės į nešališką teismą pažeidimo, nes jos bylą apeliacine tvarka nagrinėję teisėjai yra įtariami korupciniais ryšiais, dėl to buvo keičiamos bylą nagrinėjančių teisėjų kolegijų sudėtys. Nepaisant to, bylą išnagrinėjusios kolegijos narys teisėjas L. Ž. „teisėjų korupcijos“ byloje atliekamame ikiteisminiame tyrime, kaip yra žinoma pagal viešojoje erdvėje esančią informaciją, taip pat buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, t. y. apklaustas kaip asmuo apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į aptariamoje korupcijos byloje susidariusią situaciją, kai visuomenės informavimo priemonėse ši byla buvo aprašyta kaip rezonansinė, tai itin neigiamai paveikė teismų autoritetą ir neabejotinai suvaržė teismų ir teisėjų nepriklausomumą priimant sprendimus, ypač korupcinio pobūdžio bylose. Neabejotina, kad šioje baudžiamojoje byloje susiklosčiusi situacija ir ypač teisėjo L. Ž. specialiojo liudytojo statusas „teisėjų korupcijos“ byloje, tuo labiau atsižvelgiant į šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas veikas – korupcinius nusikaltimus, turėjo įtakos teismo savarankiškumui ir nešališkumui. Susiklosčiusi situacija sudaro prielaidas pagrįstai abejoti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią korupcijos bylą, buvo nepriklausoma ir nešališka.

4. Kasaciniu skundu nuteistojo V. P. gynėjas advokatas A. Kručkauskas prašo pakeisti skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalį dėl V. P. paskirtos bausmės ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba sumažinti paskirtos bausmės dydį ir sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą iki vienerių metų. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas bei 62 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ta aplinkybė, jog V. P. anksčiau buvo teistas, nors teistumas už nusikaltimą yra išnykęs, vertinant naujai padaryto nusikaltimo kontekste, jį charakterizuoja neigiamai, taip iš esmės paneigdamas teistumo išnykimo instituto esmę (t. y. tai, kad teistumui išnykus asmuo tampa nebepavojingas visuomenei). Nuteistojo išnykęs teistumas neturėjo būti lemiama aplinkybė, charakterizuojanti jį neigiamai. Teistumui išnykus, asmuo yra laikomas neteistu, vadinasi, nagrinėjamoje byloje turėjo būti laikoma, jog V. P. yra teisiamas pirmą kartą.

4.2. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nuteistojo atžvilgiu nuosprendžio priėmimo metu buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl panašių nusikalstamų veikų. Į baudžiamosios bylos medžiagą buvo pateiktas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nuteistojo atžvilgiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo nuteistasis išteisintas dėl BK 24 straipsnio 6 dalies, 228 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1 dalies. Taigi nuteistasis paneigė, jog du jo atžvilgiu vykdyti baudžiamieji persekiojimai buvo pagrįsti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.

4.3. Teismų sprendimas vadovautis liudytojų, turinčių interesą pakenkti nuteistajam, pateikiamu asmenybės vertinimu nesuprantamas. Teismų išvada pripažinti nuteistąjį neigiamai charakterizuojančia aplinkybe dviejų liudytojų parodymus, kurie suinteresuoti nuteistajam nepalankiu sprendimu, yra subjektyvi. Teismai, suabsoliutindami nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tinkamai neįvertino nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Be to, teismai pripažino, jog nėra nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nuteistasis ne tik prisipažino ir padėjo atskleisti nusikalstamą veiką, bet ir jo parodymų išsamumas bei nuoseklumas nuo pat jo sulaikymo momento buvo pagrindinis įrodymas pripažįstant kaltu kitą nuteistą asmenį – L. B..

4.4. Nuteistojo teisinę padėtį lengvina nepagrįstai ilgas baudžiamasis persekiojimas – nuo nusikalstamos veikos padarymo iki apeliacinės instancijos teismo nutarties praėjo net penkeri metai. Nuteistajam paskirta trejų metų šešių mėnesių, o L. B. – ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, abiem nuteistiesiems bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Taigi realiai nuteistojo bausmė nuo L. B. paskirtos bausmės nesiskiria. Tokia teismų pozicija iš esmės paneigia bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis, išsamių parodymų davimo ir padėjimo atskleisti nusikalstamas veikas prasmę, nes V. P. būtų paskirta panaši bausmė ir tuo atveju, jeigu jis savo kaltę būtų neigęs.

4.5. Teismai pripažino nuteistojo lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nuteistojo veiksmais turtinės žalos padaryta nebuvo, baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys. Nuteistasis pateikė duomenis apie savo šeiminę padėtį, kaip matyti, jis vienas išlaiko visus keturis savo vaikus, iš kurių vienas yra mažametis. Nuteistasis mokamomis periodinėmis išmokomis išlaiko savo dukterį, o jo buvusi sutuoktinė neturi pakankamai lėšų prisidėti prie išlaikymo, turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko, taigi baudžiamojoje byloje buvo pagrindas taikyti ir BK 62 straipsnio nuostatas.

4.6. Kasatoriaus nuomone, šioje byloje buvo pagrindas įvertinti tiek BK 62 straipsnio, tiek BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybes. Vien faktas, jog teismai pripažino ilgą proceso trukmę, buvo pagrindas spręsti dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Nuteistasis ne tik viso proceso metu elgėsi nepriekaištingai ir bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, bet taip pat išimtine aplinkybe galima pripažinti tai, kad, kaip nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, baudžiamasis procesas nuteistojo atžvilgiu truko nepagrįstai ilgai.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Ginto Ivanausko, nuteistosios L. B. ir nuteistojo V. P. gynėjo advokato Alberto Kručkausko kasaciniai skundai atmestini.

Dėl įrodymų vertinimo ir apeliacinio skundo išnagrinėjimo

6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato; skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014, 2K-7-82-699/2018). Esminiu pažeidimu vertinant įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis) gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ar šie argumentai nelogiški, painūs ir pan. Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (BPK 369 straipsnio 3 dalis), nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus. Šioje nutartyje dėl įrodymų ir jų vertinimo bus pasisakyta tiek, kiek tai būtina sprendžiant dėl BPK 20 straipsnio nuostatų laikymosi.

7. Šioje byloje L. B. nuteista už tai, kad, veikdama kartu su V. P., pareikalavo iš I. V. 20 000 Eur kyšio, susitarė priimti 10 000 Eur ir paėmė 4900 Eur kyšį už savo, kaip prokurorės, palankių I. V. procesinių sprendimų ikiteisminiame tyrime priėmimą ir tyrimo nutraukimą. V. P. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su L. B., pareikalavo iš I. V. 20 000 Eur kyšio ir susitarė paimti 15 000 Eur kyšį bei paėmė 10 000 Eur kyšį už pažadą atitinkamai paveikti prokurorę L. B.. Iš I. V. gauto 10 000 Eur kyšio V. P. perdavė L. B. jo dalį, t. y. 4900 Eur.

8. Kasacinius skundus padavę prokuroras ir nuteistojo V. P. gynėjas neginčija byloje atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo. Nuteistoji L. B. ginčija teismų atliktą įrodymų vertinimą ir nustatytus faktus, teigia, kad bylą nagrinėję teismai jos kaltę grindė iš esmės tik kito nuteistojo V. P. parodymais, neturėdami jokių kitų įrodymų, tiesiogiai įrodančių jos kaltę, tinkamai neįvertino jos kaltę neigiančių aplinkybių. Šie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamų teismų sprendimų, nuteistojo V. P. parodymai nebuvo vienintelis žinių apie L. B. padarytą nusikalstamą veiką šaltinis, nes šiuos parodymus patvirtino ir kiti teismų ištirti ir įvertinti įrodymai, o pačios L. B. išsakyta įvykių versija motyvuotai atmesta.

9. Nuteistojo V. P. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme buvo išsamūs ir nuoseklūs. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nekilo abejonių dėl jo parodymų teisingumo, nes visas esmines V. P. nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant ir dėl L. B. kaltės, patvirtino kiti surinkti ir gauti įrodymai. Liudytojas I. V. (asmuo, iš kurio buvo reikalaujama kyšio) parodė, kad iš V. P. teikiamos informacijos suprato, kad šis bendrauja ir veikia kartu su prokurore L. B., nes V. P. kaip ryšių su prokurore palaikymo įrodymą 2014 m. gruodžio 17 d. pateikė jam prašymo, kurį I. V. buvo pateikęs prokurorei, kopiją; tą pačią dieną perdavė 2014 m. gruodžio 17 d. nutarimą panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas. Liudytojas S. K. patvirtino, kad V. P. prašė jo susitikti su I. V. ir informuoti apie pagalbą sprendžiant jo problemas su teisėsauga.

10. Pažymėtina, kad L. B. padarytiems veiksmams nustatyti esminę reikšmę turėjo ne tik V. P. parodymai (kaip tai pabrėžia kasatorė), bet ir sisteminė bei loginė visų byloje esančių duomenų analizė. Kasatorė neginčija to, kad kratos metu iš kitos, nesusijusios su I. V. valdoma įmone, bendrovės UAB „L“ seifo buvo paimti 17 800 Lt, kad su I. V. susiję procesiniai dokumentai buvo perduoti V. P., neva dėl „draugiškų santykių“. Šiuos L. B. veiksmus teismai įvertino kaip bendro nusikalstamo sumanymo dalį. UAB „L“ lėšų paėmimas kratos metu logiškai įvertintas kaip vienas iš parengiamųjų veiksmų reikalaujant kyšio (spaudimo priemonė). Šių pinigų grąžinimo klausimo išsprendimas tik 2014 m. gruodžio 17 d., nors UAB „L“ direktorės prašymas buvo gautas 2014 m. lapkričio 7 d., teismų vertinimu, patvirtina, kad buvo laukiama I. V. sutikimo sumokėti kyšį. Pažymėtina, kad pirmoji kyšio dalis sumokėta būtent 2014 m. gruodžio 17 d., kai V. P. pateikė I. V. procesinius dokumentus, įrodančius jo veikimą kartu su prokurore L. B.. Teismai įvertino ir procesinių dokumentų perdavimo V. P. aplinkybes – tai padaryta laikantis konspiracijos, įdedant dokumentus į žurnalą ir juos perduodant per L. B. sutuoktinį. Išsamiai įvertinti ir nuteistosios L. B. sutuoktinio D. B. parodymai apie susitikimo su V. P. 2014 m. gruodžio 17 d. aplinkybes, konstatuotas šio liudytojo parodymų nenuoseklumas nurodant šio susitikimo aplinkybes, žurnalo perdavimo priežastis.

11. Byloje esančiuose slapto sekimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, vaizdo kamerų apžiūros protokoluose užfiksuoti V. P. ir jo žmonos pokalbis telefonu apie sporto klube pasirodžiusią L. B., V. P. prašymas žmonai, kad ši perduotų L. B. jo norą susitikti, V. P. ir L. B. susitikimas sporto klubo koridoriuje, pasitraukimas į zoną, kurios nefilmuoja apsaugos kameros, grįžimas L. B. laikant rankoje voką, kurį prieš einant į apsaugos kameromis nefilmuojamą zoną laikė V. P.. Apeliacinės instancijos teismas argumentuotai atmetė L. B. gynybinę versiją dėl to, kad aptariamame voke buvo tik nutarimas panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į UAB „L“ lėšas, o jokių pinigų jame nebuvo. Skundžiamoje nutartyje išdėstyti šią kasatorės poziciją paneigiantys įrodymai: liudytojo I. V. parodymai, V. P. ir I. V. pokalbio, vykusio 2014 m. gruodžio 19 d., turinys, pas V. P. kratos metu rasti rašteliai, kuriuose jis užsirašė iš L. B. susitikimo sporto klube,,Forum Palace“ metu gautą informaciją, kurią išdėstė I. V. 2014 m. gruodžio 19 d.

12. Teismų įvertintas ir L. B. parodymų nenuoseklumas ikiteisminio tyrimo metu, jos pozicijos apie bendravimą su V. P. kitimas. Pažymėtina, kad kaltinamojo (nuteistojo) parodymų prieštaringumas pats savaime neįrodo jo kaltės, be to, kaltinamojo apsisprendimas dėl parodymų (ne)davimo bei jų turinio yra sudedamoji teisės į gynybą dalis, tačiau šie duomenys taip pat turi reikšmės formuojant teismo vidinį įsitikinimą. Atkreipdamas dėmesį į L. B. parodymų nenuoseklumą, pirmosios instancijos teismas taip pat atskleidė ir jos gynybinės versijos nelogiškumą. Teismas pagrįstai pasisakė, kad prokurorei (L. B.) imtis konspiracijos, bendrauti per trečiuosius asmenis (sutuoktinius), perdavinėti procesinius dokumentus su ikiteisminiu tyrimu visiškai nesusijusiems asmenims dėl menkaverčių priežasčių yra visiškai nelogiška.

13. Kasatorės teiginiai, kad jos, kaip ikiteisminiam tyrimui vadovaujančios prokurorės, procesiniai veiksmai buvo tinkami, nesudaro pagrindo abejoti teismų padarytomis išvadomis. Pirma, L. B. baudžiamojon atsakomybėn patraukta ne dėl savo, kaip prokurorės, priimtų procesinių sprendimų, o už didelės vertės kyšio reikalavimą, susitarimą jį priimti ir jo dalies priėmimą (BK 225 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 225 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla už bet kurio iš alternatyvių veiksmų atlikimą – pažadėjimą ar susitarimą priimti kyšį, reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, kyšio priėmimą. Tai, kad asmuo savo tarnybines pareigas vykdo tinkamai, nepašalina jo kaltumo dėl kyšininkavimo, nes baudžiamoji atsakomybė pagal BK 225 straipsnį kyla tiek už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Antra, L. B. atliktų procesinių veiksmų jos vadovaujamame ikiteisminiame tyrime vertinimą ir išvadą, kad UAB „L“ pinigų paėmimas iš seifo buvo bendro nusikalstamo sumanymo ir spaudimo I. V. dalis, patvirtina visos kitos byloje nustatytos aplinkybės, kyšio reikalavimo ir paėmimo detalės.

14. Kasatorės argumentai dėl neteisingai įvertintų nuteistojo V. P. parodymų ir jo nepatikimumo taip pat atmestini. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek L. B., tiek V. P. parodymus, buvo vienodai kritiškas dėl abiejų kaltinamųjų, įvertino aplinkybes, dėl kurių šie galėtų duoti neteisingus parodymus. Skirtingai nei teigia kasatorė, būtent jos parodymai procese buvo įvertinti kaip nenuoseklūs, o V. P. parodymus patvirtino kiti įrodymai, kurių gavimui V. P. neturėjo įtakos (jam nežinant buvo klausomasi jo telefoninių pokalbių, filmuojami susitikimai ir kt.).

15. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neįvertino L. B. kaltę paneigiančių įrodymų, iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad teismai pasisakė ir dėl L. B. veiksmų ikiteisminiame tyrime, ir dėl jos bendravimo su aukštesniaisiais prokurorais dėl bylos perdavimo į teismą. Šių kasatorės argumentų kontekste pabrėžtina, kad, kaip minėta, jos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi įtakos tai, kokius kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus ji rengėsi atlikti, ar planavo surašyti kaltinamąjį aktą, ar ne.

16. Atmestini ir kasatorės teiginiai dėl neįrodyto kyšininkavimo dalyko. Tai, kad nebuvo surastas L. B. priimtas kyšis – 4900 Eur, nesudaro pagrindo abejoti teismų išvadų dėl reikalauto ir priimto kyšio bei jo dydžio pagrįstumu.

17. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nuteistosios L. B. gynėjos advokatės apeliacinį skundą išnagrinėjo išsamiai ir atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus. Šis teismas taip pat atliko įrodymų tyrimą, analizavo byloje esančių įrodymų visumą. Nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliacinis procesas byloje buvo formalus, o vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė tas pačias išvadas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neleidžia daryti išvados, kad apeliacinis skundas išnagrinėtas netinkamai. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo tą pačią baudžiamąją bylą, kurioje neatsirado naujų įrodymų, teisinis reguliavimas nepasikeitė, todėl analogiškų išvadų padarymas yra logiškas ir objektyvus.

Dėl teismo nešališkumo

18. Kasatorė L. B. išreiškė abejones dėl apeliacinės instancijos teismo nešališkumo, nes vienas iš teisėjų kolegijos narių (teisėjas L. Ž.) buvo apklaustas „teisėjų korupcijos“ byloje kaip specialusis liudytojas. Iš kasacinio skundo turinio galima suprasti, kad toks teisėjas, pats nagrinėdamas korupcinio pobūdžio bylą, negali būti laikomas savarankišku ir nešališku. Šie argumentai atmestini.

19. Teismų praktikoje šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjEvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-61/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-61/2010">2K-61/2010</a>, 2K-150-689/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgxLTY0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-181-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-181-648/2019">2K-181-648/2019</a>, 2K-5-976/2020). Taigi, teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-5-976/2020). Kita vertus, nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgxLTY0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-181-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-181-648/2019">2K-181-648/2019</a>, 2K-5-976/2020), turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-195/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-195/2010">2K-195/2010</a>, 2K-214-976/2017, 2K-113-303/2019).

20. Iš esmės teisėjo šališkumas kasaciniame skunde grindžiamas prielaida, kad teisėjas, kuris buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas (BPK 82 straipsnio 3 dalis), savaime yra linkęs priimti kaltinimui palankų procesinį sprendimą. Toks argumentavimas negali lemti išvados dėl teismo šališkumo, be to, jis pagrįstas neteisingu BPK 80 straipsnio 1 punkte, 82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo suvokimu. Pažymėtina ir tai, kad teisėjų kolegija neturi jokių duomenų nei apie teisėjo L. Ž. apklausos ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes, nei apie bylos, kurioje jis apklaustas, turinį.

21. Pažymėtina, kad specialiojo liudytojo sąvoka baudžiamojo proceso normose nevartojama, tačiau baudžiamojoje justicijoje yra įprasta taip vadinti asmenį, kuris prokuroro nutarimu BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BPK 80 straipsnio 1 punktą kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje nustatytus liudijimo ypatumus. Tokiems liudytojams garantuojama teisė apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintam įtariamuoju (BPK 82 straipsnio 3 dalis), jiems netaikoma teisinė atsakomybė už neatvykimą į apklausą, atsisakymą ar vengimą duoti parodymus, taip pat už melagingų parodymą davimą. Taip užtikrinama, kad apklausa turės įrodomąją reikšmę net ir tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad asmuo buvo apklaustas apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką.

22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas kategoriškas draudimas versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius. BPK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas kaip liudytoją apklausti asmenį, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, ir šio draudimo išimtis. Šioje normoje nurodytas prokuroro nutarimas apklausti asmenį apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką yra nutarimas ad hoc (konkrečiai situacijai). Šis nutarimas, jame nurodyto asmens sutikimas duoti parodymus ir BPK 82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos apklausiamo asmens teisės užtikrina, kad asmuo nebus verčiamas duoti parodymus prieš save ir nebus pažeidžiamas Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas. Pažymėtina, kad prokuroro nutarimu apklausti asmenį apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką BPK 82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos liudytojo teisės suteikiamos tik konkrečiai tokio asmens apklausai. BPK normos nenustato specialiojo liudytojo statuso panaikinimo tvarkos, taigi, jeigu po tokios apklausos specialiajam liudytojui ilgesnį laiką nepareiškiami įtarimai, nebelieka ir jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, kad jis davė parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje konstatuota, kad prokuroro nutarime apklausti asmenį apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką nurodytas asmuo tolesniame ikiteisminio tyrimo procese neturi kokio nors specifinio ir juo labiau ilgalaikio statuso. Šis asmuo yra liudytojas, t. y. turi liudytojo, o ne „specialiojo liudytojo“ teisinį statusą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2021).

23. Konstatuotina, kad kasaciniame skunde nepateikta jokių konkrečių faktų, dėl kurių būtų galima abejoti apeliacinės instancijos teismo nešališkumu, todėl minėti kasacinio skundo argumentai atmestini.

Dėl paskirtų bausmių

24. Kasaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti skundžiamus teismų sprendimus ir paskirti L. B. penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Nors prokuroro skunde tai nenurodyta, tačiau tokio prašymo patenkinimas, remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis, reikštų ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą. Prokuroro kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad, jo vertinimu, L. B. paskirta bausmė nebuvo tinkamai individualizuota, L. B. ir V. P. paskirtos bausmės iš esmės nesiskiria, nors V. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi ir padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis, o L. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, ji nebendradarbiavo su teisėsauga, savo kaltės nepripažino. Teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo tenkinti šiuos kasacinio skundo argumentus.

25. Pažymėtina, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).? Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Vienas iš teisingumo principo aspektų yra tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Kita vertus, teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Negali būti pamiršta ir taikinamoji teisingumo funkcija, t. y. tai, kad teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. ir kiti nutarimai). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai.

26. Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimo procesas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. Kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, įrodymų netiria ir turi siauresnes galimybes įvertinti kaltinamojo asmenybę bei kai kurias kitas bausmei skirti svarbias aplinkybes negu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeistos konkrečios bausmės skyrimo taisyklės, ar paskirta bausmė tinkamai motyvuota. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165/2013">2K-165/2013</a>, 2K-345-507/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-895/2016">2K-39-895/2016</a>, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-895/2016">2K-39-895/2016</a>, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019, 2K-276-1073/2020).

27. Skirdamas bausmę L. B. pirmosios instancijos teismas įvertino tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, tiek nuteistosios asmenybę apibūdinančius duomenis, pateikė išsamius bausmės skyrimo motyvus. Atsižvelgta į tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė eidama svarbias prokuroro pareigas, pasinaudodama savo tarnybine padėtimi. Dėl to kartu su laisvės atėmimo bausme teismas paskyrė jai baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą penkerius metus dirbti valstybės tarnyboje. Nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį ir priimant sprendimą dėl galimybės atidėti jos vykdymą, įvertintos teigiamos jos tarnybinės charakteristikos, tai, kad ji anksčiau neteista, dirba, ištekėjusi, turi du pilnametystės sulaukusius vaikus. Teismas taip pat atsižvelgė į ilgą baudžiamojo proceso trukmę, taip pat į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme nuteistajai buvo taikomi jos laisvių ribojimai.

28. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogiškus kasaciniame skunde prokuroro nurodomus argumentus dėl L. B. ir V. P. paskirtų bausmių santykio, pagrįstai nurodė, kad bausmė individualizuojama kiekvienam nuteistajam atskirai. Tai, kad L. B., skirtingai nei V. P., savo kaltės nepripažino, negali būti vertinama kaip jos padėtį sunkinanti aplinkybė, nes taip būtų paneigiama asmens teisė į gynybą baudžiamajame procese. Su šiais argumentais sutiktina. Pažymėtina, kad toks BPK normų aiškinimas, kai vienam nuteistajam skiriama bausmė yra mechaniškai lyginama ir priklausoma nuo kitam nuteistajam paskirtos bausmės, nesiderina su bausmių individualizavimo principu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokuroro kasacinį skundą, nenustatė netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant bausmę L. B., todėl šis kasacinis skundas atmetamas.

29. Nuteistojo V. P. gynėjas advokatas kasaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamus teismų sprendimus ir sumažinti V. P. paskirtos bausmės dydį bei sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą iki vienerių metų arba paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad, kasatoriaus vertinimu, teismai nepagrįstai atsižvelgė į jau išnykusį V. P. teistumą, dviejų suinteresuotų liudytojų pateiktą neigiamą nuteistojo charakteristiką, kad V. P. ir L. B. paskirtos iš esmės vienodo dydžio bausmės, nors V. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, padėjo išaiškinti jos dalyvius ir aplinkybes, o kitas nuteistas asmuo savo kaltės nepripažino. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti šio kasacinio skundo.

30. Paskirdamas bausmę V. P., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tiek į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, tiek ir į aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę, pateikė išsamius bausmės skyrimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir konstatavo, kad byloje nėra nustatyta švelnesnės bausmės skyrimo sąlygų (BK 62 straipsnis) ar išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad V. P. paskirta bausmė prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde nepateikta konkrečių argumentų, dėl kurių būtų galima konstatuoti, kad teismai nesilaikė bausmės skyrimo taisyklių ar padarė nelogiškų ir bylos duomenų neatitinkančių išvadų dėl V. P. skirtinos bausmės.

31. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismai atsižvelgė į tai, kad V. P. prisipažino ir bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis tiriant nusikalstamą veiką, padėjo nustatyti tiesą byloje. Ši ir kitos nuteistajam palankios aplinkybės (ilgas procesas, šeiminė padėtis) buvo teismo įvertintos V. P. paskiriant mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę ir atidedant jos vykdymą. Kita vertus, visos šios aplinkybės nėra išimtinės, nesumažina nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir nepašalina jo aktyvaus vaidmens darant šią veiką. Kasacinio skundo teiginiai, kad bendradarbiavimo su teisėsauga faktas turėjo lemti gerokai švelnesnės bausmės, nei paskirta L. B., paskyrimą, yra subjektyvūs ir nesudaro pagrindo konstatuoti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą byloje. Tai, kad teismai, motyvuodami savo išvadas, paminėjo išnykusį nuteistojo teistumą už korupcinio pobūdžio nusikaltimą (Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1995 m. liepos 3 d. nuosprendis), neprieštarauja įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms teismą vertinti kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad, net ir esant išnykusiam teistumui, šis faktas, remiantis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, yra vertinamas kaip nuteistojo asmenybę apibūdinanti aplinkybė (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTYwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-560/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-560/2014">2K-560/2014</a>). Kita vertus, sutiktina su kasacinio skundo teiginiais, kad teismas nepagrįstai įtraukė į bausmės skyrimo motyvus informaciją apie kitus ikiteisminius tyrimus prieš V. P., taip pat bylos liudytojų išsakytą neigiamą jo asmenybės vertinimą, tačiau šis motyvavimo trūkumas nevertintinas kaip turėjęs esminę reikšmę bausmės rūšiai ir jos dydžiui, todėl nesudaro pagrindo keisti teismų procesinius sprendimus.

32. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pagal byloje paduotus kasacinius skundus pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (BPK 369 straipsnis) nenustatytas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Ginto Ivanausko, nuteistosios L. B. ir nuteistojo V. P. gynėjo advokato Alberto Kručkausko kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Artūras Ridikas

Artūras Pažarskis

Olegas Fedosiukas