Baudžiamoji byla Nr. 1- 99-188/2012
Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00015-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.4.5.;
1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 2.3.6.4.5.; (S).
.
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 11 d.
Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė,
sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei,
dalyvaujant prokurorui Nerijui Gružauskui,
gynėjui advokatui Antanui Jarašiui,
nukentėjusiosioms L. B., N. M.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, dirbantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas,
kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir
n u s t a t ė:
A. B. 2011 m. gruodžio 10 d. apie 13.40 val. Takažolių gatvėje, esančioje sodų bendrijoje „Apynėlis“ Daumantų kaime Kėdainių miesto savivaldybėje Kėdainių rajone, dėl asmeninių priežasčių ir pykčio ranka sugriebė buvusiai žmonai L. B. už smakro ir spaudė smakrą, šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, po ko savo dukterį L. B. gynusiai N. M. ranka sugriebė už smakro bei vieną kartą ranka sudavė jai į veidą, pastarajai suklupus, du kartus įspyrė jai į sėdmenis, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai N. M. poodinę kraujosruvą kairio skruosto srityje, tai yra sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2011 m. gruodžio 10 d. apie 13 val. automobiliu su priekaba nuvažiavo į sodą, esantį Daumantų k., sodų bendrijoje „Apynėlis“, ruošėsi sode nakvoti. Nusivežė statybinių medžiagų, malkų židiniui, planavo dirbti kai kuriuos darbus. Kieme išsikrovė kūrenimui skirtus pagalius ir priėjęs prie namo durų, pamatė, kad visos spynos pakeistos. 2011 m. gruodžio 7 d. Panevėžio apygardos teisme buvo nagrinėjamas jo apeliacinis skundas byloje dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, kurioje pirmos instancijos sprendimu sodas atiteko jo žmonai L. B., bet jis skundo nagrinėjimo rezultatų nežinojo, išklausyti nutarties nenuvyko. Pagalvojęs, kad priimtas jam nepalankus teismo sprendimas ir sodas priteistas žmonai, todėl ji pakeitė spynas, nutarė namo neliesti, todėl dirbo lauke prie mašinos ir priekabos, rinkosi, ką vežtis iš atsivežtų medžiagų, o ką palikti. Atvažiavus žmonai su savo mama, jis jų neužkabino, nes jautė, kad gali kilti konfliktas. Matė, kad jos sustojo pas kaimynus K., ten kažką pasišnekėjo, įsiaudrinusios ir kažką tarp savęs diskutuodamos atėjo į sodą. Jos apėjo aplink namą, matyt, tikėjosi, kad jis laužė duris. Praeidama pro jį jo buvusi žmona replikavo, ko jis čia atvažiavo, bei kad jis daugiau čia nepageidaujamas. Ji nesakė, kad sodas jam nepriklauso, matyt, to dar nežinojo. Žmona sakė „mėšlo gabale, sodas jau yra mano“. Jis jai pasakė, kad sodas bus tik „per jo lavoną“, tai nuspręs tik Aukščiausiasis teismas. Iš žmonos pusės jautėsi panieka, arogancija, tai galima traktuoti kaip psichologinį smurtą iš jos pusės. Užėjusi už gyvatvorės iš kaimyno Š. pusės, ji priėjo prie pat jo, tarp jų vyko apsižodžiavimai. Ji imitavo spjovimą, jis jai atsakė tuo pačiu. Matydamas, kad žmona taikosi antrą kartą spjauti rimtai, jis ištiesė kairę ranką, tiesiog stūmė ją nuo savęs, norėdamas išeiti iš tarpo tarp automobilio ir gyvatvorės, kad nesivelti į konfliktus. Ranką buvo įrėmęs buvusiai žmonai į rūbus krūtinės srityje ir stūmė, kadangi reikėjo ją išstumti per automobilio ilgį, kad pats galėtų išeiti į šoną. To nežymaus kontakto metu pajuto vieną smūgį į nugarą, kitą – į sprando sritį, kaklą. Atsisukęs pamatė tiesiai į veidą „atskrendantį“ rankinuką, kurį instinktyviai numušė. Krentantis rankinukas galėjo kliudyti uošvės veidą. Su tuo rankinuku kartu patraukė ir uošvę link priekabos. Prasibrovęs pralindo pro uošvę, gal kažkiek kliudė ją klubu perlipdamas, prispaudė prie priekabos tarpo, nes tarpelis praeiti buvo mažas. Buvusiai sutuoktinei už smakro paėmęs nebuvo, N. M. paėmęs už smakro taip pat nebuvo, ranka į veidą jai nesudavė, N. M. suklupusi nebuvo, jis jai į sėdmenis nespyrė. Konfliktas vyko neutralioje teritorijoje ant keliuko. Jis stovėjo prie automobilio priekabos kampo, o L. B. užėjo pro automobilio galą iš priekio. Ar kas nors tą konfliktą matė, nepastebėjo. Mano, kad K. konflikto nematė, nes nepastebėjo, kad jie tuo metu būtų buvę kieme ar ant kelio ir žiūrėję, be to, jie negalėjo to matyti, nes yra apie 1,50 m aukščio gyvatvorė, o jo žmona ir uošvienė yra žemo ūgio. Po konflikto jis išėjo į kitą sodo galą, kad daugiau nekonfliktuoti. Jei ir kliudė nukentėjusiosios N. M. veidą, tai tikrai nesąmoningai, ne kumščiu, o greičiausiai atšokęs rankinukas galbūt kliudė skruostą, gal nuo to ir atsirado kažkokia kraujosruva. Nukentėjusioji nurodė, kad bandė ginti dukrą, tačiau jos nebuvo nuo ko ginti. N. M. apklausoje pati pripažino, kad griebė jam už striukės, todėl jis taip pat gali kreiptis, kad prieš jį vartojo smurtą. Ar buvo kokių nors žymių ant nukentėjusiosios N. M. veido, nematė, nes išeidamas nebuvo atsisukęs į jų pusę. Pasitraukęs į sodo gilumą, pamatęs kieme vaikščiojantį kaimyną S. V., kuris ruošėsi važiuoti į Kėdainius, važiavo kartu su juo. S. V. išsamiai apie įvykį nepasakojo, tik minėjo, kad su „buvusiąja“ apsispjaudė. Po kurio laiko grįžo į sodą, kur buvusios žmonos ir uošvės jau neberado. Susirinkęs daiktus, grįžo namo.
Nors kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino, jo kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusioji N. M. parodė, kad 2011 m. gruodžio 10 d. sodas teismo sprendimu jau buvo paliktas jos dukrai. Dukra buvo pakeitusi visas spynas, kad A. B. nelįstų į namą, bei paprašė kaimynų paskambinti, jei A. B. mašina atvažiuotų į sodą. Paskambinus kaimynams, dukra viena važiuoti bijojo, todėl pakvietė ją važiuoti kartu. Nuvažiavusios, automobilį pastatė pas kaimynus ir nuėjo į dukros sodą. Eidamos pamatė stovintį A. B. automobilį su priekaba. Ji ėjo priekyje, dukra – už jos. A. B. stovėjo prie malkų. Dukra jam pasakė, kad malkas jis gali imti, bet tegul neina į namą. A. B. buvo labai piktas, ėjo link jų, priėjęs prie dukros, paėmė jai rankomis už veido, pradėjo labai stipriai spausti, sakė, kad sodas jai liks tik „per jo lavoną“. Ji stovėjo už A. B., rankose neturėjo nieko, išskyrus rankinę, yra mažo ūgio, ir kadangi A. B. taip darė su jos dukra, paėmė A. B. iš nugaros už striukės. A. B. paleido dukrą, puolė prie jos, viena ranka suėmė jai už veido, o kitos rankos kumščiu sudavė. Jai nebuvo kur pabėgti, nes sudavęs A. B. apvertė ją ant priekabos ir du kartus keliu sudavė jai į užpakalį. Dukra, pamačiusi, kad A. B. ją puola, pasakė, kad skambins policijai. A. B., pasakęs „skambink, skambink“, ją paleido ir neaišku kur pabėgo. Po to jos A. B. nematė. Konfliktas įvyko tarp priekabos ir gyvatvorės, ant kelio, kuris yra bendras dukros ir jos kaimyno. Ji stovėjo prie priekabos, o dukra - prie mašinos. Konfliktą matė ant kelio 40-45 m atstumu stovėję kaimynai, kurių pavardžių nežino. Joms pastačius mašiną, kaimynai – vyras ir žmona, iš karto išėjo ant kelio. Jie jų ginti neatėjo, viskas vyko gana greitai, ne daugiau 12-15 min. Daugiau žmonių soduose nebuvo, nes buvo gruodžio mėnuo, o tie kaimynai soduose gyvena. Ji su dukra sode pabuvo dar apie 20 min., po to nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. Vėliau važiavo į ligoninę. Buvo šeštadienis, priėmimo skyriuje pralaukė 2 val., daugiau laukti nebegalėjo, nes turėjo atvažiuoti policijos pareigūnai viską surašyti. Grįžusios į namus, laukė policijos pareigūnų, nesulaukusios, apie 19 val. pačios nuvažiavo į policijos komisariatą, kur viską surašė. Į ligoninę nuvažiavo tik pirmadienį, nes tie specialistai, kurių reikėjo, sekmadienį nedirba. Pirmadienį jai padaryti sužalojimai taip pat dar matėsi. Kai A. B. jai du kartus sudavė į sėdmenis, buvo žymės, grįžus namo, matėsi kraujas. Ekspertui tos kūno vietos nerodė, nes buvo nepatogu. Iki įvykio jos santykiai su žentu buvo nei geri, nei blogi, jie nebendravo.
Nukentėjusioji L. B. parodė, kad 2011 m. gruodžio 7 d. jai iš Panevėžio paskambinęs advokatas pranešė, kad paliktas nepakeistas teismo sprendimas, kuriuo jai priteistas sodas sodininkų bendrijoje „Apynėlis“. Žinodama savo buvusio sutuoktinio būdą, bei kad jis atvažiavęs pasiims viską, kas jam reikalinga, nors užgyventi daiktai yra bendri, 2011 m. gruodžio 8 d. ji pakeitė visas sodo namo spynas ir paprašė kaimynų, kad jei A. B. atvažiuos mašina su priekaba, paskambinti jai. 2011 m. gruodžio 10 d. jai paskambino kaimynai K. ir pasakė, kad jos buvęs sutuoktinis yra atvažiavęs mašina su priekaba. Ji pasakė, kad tuoj atvažiuos. Tuo metu teismo nutartis, kuria buvo paliktas galioti teismo sprendimas, jai jau buvo atsiųsta, tačiau ji galvojo, kad ji neįsiteisėjusi, tik vėliau advokatas pasakė, kad nutartis įsigaliojo nuo tos dienos, kai buvo priimta. Viena važiuoti į sodą nenorėjo, nes jos buvęs sutuoktinis ne kartą yra prieš ją smurtavęs, todėl kartu važiuoti pakvietė savo mamą. Atvažiavusios į sodus, mašiną paliko kaimynų kieme, nes priekyje stovėjo A. B. mašina. Kaimynai išėjo į kiemą, o ji su mama ėjo link sodo. A. B. stovėjo prie malkų krūvos. Ji apžiūrėjo namo spynas, jos nebuvo liestos. Apėjusios aplink, ėjo link pas kaimynus palikto automobilio. Sustojus prie A. B. automobilio, jos mama buvo prie priekabos, o ji – tarp priekabos ir automobilio. A. B. stovėjo prie malkų. Ji jam pasakė, kad malkas jis gali vežtis, bet kad nelįstų prie namo, nes jis priklauso jai, taip paskirta teismo nutartimi, po ko A. B. įsiutęs pradėjo eiti link jos, sakydamas „tau sodas atiteks tik per mano lavoną“, perlipo per priekabą, stipriai griebė jai už veido, norėjo suduoti. Tuo metu už jo stovėjusi jos mama griebė jam už striukės. A. B. atsisuko į mamą. Kad mama būtų užsimojusi ant A. B., ji nematė. Ji tuo metu paspruko ir pradėjo skambinti policijai. Tuo momentu kaimynas, pamatęs, kad ji atsitraukė nuo A. B., pradėjo eiti link jų. Skambindama ji atsisuko į mamą ir matė, kad A. B. sugriebė jos mamai už veido ir kumščiu trenkė į žandikaulį. Mamai suklupus ant priekabos, A. B. dar spyrė jai į užpakalį. Mama turi hemorojų, nuo suduoto smūgio ji ėmė kraujuoti. Jai kalbantis su policija, A. B. tai suprato ir pabėgo. Paskui jos dar kalbėjosi su kaimynais. Jos paprašytas kaimynas apėjo visą sodų teritoriją, pasakė, kad A, B. niekur nesimato. Pagalvojo, kad vyras, palikęs mašiną ir priekabą, autobusu išvyko į Kėdainius. Policija neatvažiavo, nes buvo šeštadienis, neturėjo transporto, pasiūlė atvažiuoti pačioms. Truputį palaukusios, jos nuvažiavo į policiją, parašė pareiškimą. Nuo suspaudimo smakrą jai skaudėjo kelias dienas. Smurtas jos ir mamos atžvilgiu buvo pavartotas ant kelio, einančio tarp dviejų sodo sklypų, Takažolių gatvėje. Buvęs vyras ir anksčiau buvo vartojęs prieš ją smurtą - gal tris kartus.
Liudytojas A. P. K. parodė, kad dabar datos neprisimena, galėjo būti kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, 2011 m. gruodžio 10 d., A. B. atvažiavo į sodą automobiliu su priekaba. Jis jau žinojo, kad sodo namas priteistas L. B.. Jo žmona paskambino L. B., kuri atvažiavo su savo mama, pas juos paliko automobilį, ir jos abi nuėjo prie savo namo. Jis, pasiėmęs kibirą, ėjo pasemti vandens į kitą savo sodo sklypą, taip pat ir specialiai pažiūrėti, kas ten bus, nes jautė, kad kažkas gali būti. Išgirdo triukšmą, pamatė, kad mušasi, bei kad A. B. muša savo buvusią žmoną ir močiutę. Matėsi jo judesiai, rankos mostai, spyriai. A. B. jų negalėjo matyti, nes ten abiejose kelio pusėse yra gyvatvorė, o jie stovėjo taip, kad jų nematytų. Matė, kaip B. spyrė močiutei, davė jai ranka, pataikė į galvą ar į veidą. B. N. M. sudavė vieną kartą, gal buvo ir daugiau smūgių, bet jis nematė. Atstumas, iš kurio matė įvykį - 62 m., vėliau jis specialiai pamatavo sieksniu. Ar kaltinamasis sudavė abiems nukentėjusiosioms per veidą, tiksliai garantuoti negali, bet buvo jo rankos mostai. Neužilgo atėjo L. su močiute, abiejų žandai kairėje pusėje buvo raudoni, kaip gavus į veidą. Skambino policijai. L. paprašė jo nueiti pažiūrėti, ką daro B. Jis apžiūrėjo teritoriją, mašina buvo užrakinta, o B. nebuvo. Nukentėjusiosioms pasakė, kad jis su žmona gali paliudyti, nes matė, kas buvo. Nukentėjusiosios jų neprašė liudyti, jie pasisiūlė patys. Ar girdėjo necenzūrinius žodžius, neprisimena. Girdėjo ir A. B., ir moterų balsus.
Liudytoja B. K. parodė, kad L. buvo sakiusi, kad sodo namas yra priteistas jai, bijojo, kad atvažiavęs A. B. neįsilaužtų, prašė paskambinti, jei jis atvažiuotų į sodą. Pamačiusi A. B., atvažiavusį automobiliu su priekaba, paskambino L. Neužilgo ji atvažiavo su mama, automobilį paliko jų kieme ir nuėjo į savo sklypą. Ji stovėjo toliau, o jos vyras nuėjo prie šulinio pasemti vandens. Netrukus išgirdo, kad vyras šaukia jai ateiti. Ji išėjo į gatvę ir matė, kad ten B. stumdo nukentėjusiąsias. Nusprendusi nesikišti, ji nuėjo atgal į kiemą. Teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka perskaičius B. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji nurodė, kad juos tvirtina. Ikiteisminio tyrimo metu B. K. parodė, kad L. atvykus su savo mama į sodą, A. B. pradėjo triukšmauti, garsiai rėkauti, sakė L., kad sodas bus jos „tik per jo lavoną“. Keiksmažodžių ji negirdėjo, tik triukšmą. Pamatė, kad A. suėmė ranka L. už smakro, jai iš pradžių pasirodė, kad jis ją smaugė. Tuomet L. mama puolė traukti nuo L. A., kuris paėmė viena ranka L. mamai už smakro, o kita ranka sudavė jai į veidą, kiek kartų, nematė. Atstumas nuo jų iki įvykio vietos – apie 80 metrų. Vėliau pas juos atėjus L. su mama, matė, kad Lilijos mamos žandas ir smakras buvo raudoni, L. taip pat buvo raudonas smakras (b.l.41). B. K. taip pat patvirtino, kad A. B. yra jai skolingas 123 Lt už elektrą, nes ji kaip bendrijos pirmininkė renka pinigus už suvartotą elektrą, jis nesumokėjo, ji tuos pinigus turėjo įnešti iš savo pensijos, tačiau parodymus ji davė jokiu būdu ne dėl noro jam kerštauti.
Liudytojas S. V. parodė, kad 2011 m. gruodžio mėnesį jis prie namų soduose remontavo automobilį. A. B. paklausė, ar jis važiuos į miestą, bei ar gali jį pavežti. Jis
pavežė A. B. iki jo namų, bet jis iš automobilio neišlipo. Tada jis A. B. parvežė atgal į sodus, o pats išvažiavo atgal į miestą. A. B. pasakojo, kad kažkas kažką apspjovė, bet jis į tokius dalykus nekreipė dėmesio. Tą dieną nukentėjusiųjų jis nematė.
Iš byloje esančios 2011-12-13 Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G293/11 (12) matyti, kad apžiūrėjus N. M. rasta poodinė kraujosruva kairio skruosto srityje, kuri galėjo atsirasti aplinkybėse minėtu laiku, ji padaryta kieto buko daiktų poveikyje, galėjo gautis suduodant smūgį kumščiu, N. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimo padarymo metu N. M. buvo sukeltas fizinis skausmas (b.l.13-14). Iš byloje esančios 2012-01-10 Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G14/12 (12) matyti, kad apžiūrėjus L. B. išorinių kūno sužalojimų nerasta, jeigu, kaip nurodyta užduotyje, L. B. buvo ranka suspaustas smakras, tai jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b.l.22-23). 20-21). Iš byloje esančio 2012-01-04 protokolo – pareiškimo matyti, kad N. M. pranešė apie tai, kad 2011-12-10 apie 13.40 val. jai su dukra L. B. atvykus prie į Daumantų k. „Apynėlio“ bendrijoje Takažolių g. 2 esančio namo, ten dukters L. B. buvęs vyras A. B. jas abi pradėjo mušti, suduodamas rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, prašo jį nubausti įstatymo nustatyta tvarka (b.l.4). Iš byloje esančio L. B. 2011-12-12 pareiškimo matyti, kad ji nurodė, jog 2011-12-10 apie 13.40 val. atvykus į sodo bendriją „Apynėlis“ Takažolių g. 2, esantį Daumantų soduose, rado buvusį sutuoktinį A. B., kuris krovėsi malkas, tarp jų kilus konfliktui, A. B. sudavė jai ir jos mamai N. M.. Prašo A. B. nubausti įstatymų numatyta tvarka (b.l.15).
Iš byloje esančio Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-01-20 nutarimo Nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje ir tęsti ikiteisminį tyrimą matyti, kad A. B. nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., padarymo, nesant padarytos tokios nusikalstamos veikos, ir reikalaujama tyrimą dėl smurto prieš N. M. ir L. B. pagal Lietuvos Respublikos 140 str. 1 d. tęsti toliau (b.l.1).
Nors kaltinamasis A. B. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, tai yra nukentėjusiųjų N. M. ir L. B., liudytojų A. P. K. ir B. K. parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis.
Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje išanalizuoti įrodymai, tai yra nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvados patvirtina, kad prieš N. M. ir L. B. buvo smurtauta kaltinime nurodytu laiku ir būdu, dėl ko nukentėjusioji L. M. buvo nežymiai sužalota, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusiajai L. B. buvo sukeltas fizinis skausmas. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad prieš nukentėjusiąsias smurtavo kaltinamasis A. B.. Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytu reikalavimu, įrodymus įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nukentėjusiosios N. M. ir L. B. kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariatą dėl A. B. prieš jas pavartoto fizinio smurto. Tai patvirtina ir nukentėjusiųjų pareiškimai, kurių pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos sutrikdymo, vėliau prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo buvo nutrauktas, ir pareikalauta tyrimą dėl A. B. smurto prieš N. M. ir L. B. tęsti toliau pagal Lietuvos Respublikos 140 str. 1 d. Prokuroras palaikė kaltinimą ir teisiamajame posėdyje.
Kaltinamasis A. B. ir esmės neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Neneigia 2011 m. gruodžio 10 d. apie 13 val. automobiliu su priekaba atvažiavęs į buvusį bendrą jo ir L. B. sodą, kuris Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-07-13 sprendimu santuokos nutraukimo byloje buvo priteistas L. B., teigdamas, jog nežinojo 2011 m. gruodžio 7 d. Panevėžio apygardos teisme nagrinėto jo apeliacinio skundo rezultatų, tačiau pamatęs pakeistas sodo namo spynas, pamanė, kad sodas priteistas žmonai, todėl nutaręs namo neliesti, dirbo lauke. Į sodą atvažiavus buvusiai žmonai su savo mama, jų neužkabino, jautė, kad gali kilti konfliktas. Kaltinamojo parodymais, pro jį praeidama buvusi žmona replikavo, ko jis čia atvažiavo, kalbėjo su panieka, arogancija, po to užėjusi už gyvatvorės iš kaimyno pusės, priėjo prie pat jo, jie apsižodžiavo, buvusi žmona imitavo spjūvį, jis jai atsakė tuo pačiu, bei pamatęs, kad žmona taikosi antrą kartą spjauti rimtai, ištiesė kairę ranką ir ją įrėmęs L. B. į rūbus krūtinės srityje, stūmė ją nuo savęs. Tuo metu pajuto vieną smūgį į nugarą, kitą – į sprando sritį, atsisukęs pamatė tiesiai į veidą „atskrendantį“ rankinuką, jį instinktyviai numušė, rankinukas krisdamas galėjo kliudyti uošvės veidą, dėl to jai galėjo atsirasti kraujosruva. Kaltinamojo parodymais, jis kartu su rankinuku patraukė ir uošvę link priekabos, išeidamas pralindo pro uošvę, gal perlipdamas kažkiek kliudė ją klubu, prispaudė prie priekabos tarpo, nes tarpas praeiti buvo mažas. Tvirtina, kad buvusiai sutuoktinei L. B. ir N. M. už smakro paėmęs nebuvo, N. M. į veidą ranka nesudavė, ji suklupusi nebuvo, jis jai į sėdmenis nespyrė. Konfliktas vyko neutralioje teritorijoje ant keliuko, mano, kad kaimynai K. konflikto nematė, nes jis nepastebėjo, kad jie tuo metu būtų kieme ar ant kelio ir žiūrėję, be to, jie nieko negalėjo matyti per maždaug 1,50 m aukščio gyvatvorę, kadangi jo žmona ir uošvė yra žemo ūgio. Po konflikto jis išėjo, kad daugiau nekonfliktuoti, po to su kaimynu išvažiavo į Kėdainius, kiek vėliau vėl grįžo į sodą, susirinkęs daiktus, grįžo į Kėdainius. Kaltinamojo parodymai nėra visiškai vienodi ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje. Teisiamajame posėdyje A. B. nurodęs, kad nukentėjusiajai N. M. kraujosruva veide galėjo atsirasti nuo to, kad į ją galėjo atsitrenkti jo ranka numuštas nukentėjusiosios sviestas ir į jį „atskrendantis“ rankinukas, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad Nina buvo tik užsimojusi rankinuku, norėdama jam suduoti, todėl jis, norėdamas išvengti smūgio, ranka nustūmė N. į šoną, galėjo būti, kad ranka galėjo netyčia pataikyti jai į veidą (b.l.51,54). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodęs, kad L. B. stūmė, ranką įrėmęs jai į rūbus krūtinės srityje, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nustumdamas N., atrodo, buvo suėmęs už rūbų, tačiau L. už rūbų suėmęs nebuvo (b.l.51,54). Kaltinamojo parodymai neatitinka ir kitiems byloje ištirtiems įrodymams.
Teismas, vertindamas nukentėjusiųjų N. M. ir L. B. parodymus pažymi, kad abiejų nukentėjusiųjų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje yra vienodi, jų parodymai sutampa ir tarpusavyje, taip pat atitinka ir kitiems byloje ištirtiems įrodymams. Nukentėjusiosios L. B. parodymais, 2011 m. gruodžio 10 d., paskambinus sodo kaimynei, kad į jai teismo sprendimu priteistą sodą Daumantų k. automobiliu su priekaba atvyko jos buvęs sutuoktinis A. B., ji su mama N. M. atvyko į sodą, pažiūrėti, kad A. B. nepaimtų kokių nors daiktų. Automobilį palikusios kaimynų kieme, nuėjo į savo sodo sklypą, kur stovėjo A. B. automobilis su priekaba, o pats A. B. stovėjo prie malkų krūvos. Apžiūrėjusios namą, ketino eiti prie savo automobilio, ir jai pasakius A. B., kad nelįstų prie namo, nes jis priklauso jai, A. B. įsiutęs pradėjo eiti link jos, perlipo per priekabą, stipriai griebė jai už veido, norėjo suduoti, o tuo metu už jo stovėjusi jos mama griebė jam už striukės, jis, atsisukęs į mamą, sugriebė jai už veido, kumščiu trenkė į žandikaulį, mamai suklupus ant priekabos, spyrė jai į užpakalį, dėl ko ji pradėjo kraujuoti, nes turi hemorojų. Jai telefonu kalbantis su policija, A. B. pabėgo. Policija neatvažiavo, pasiūlė atvažiuoti pačioms, jos nuvažiavusios parašė pareiškimą. Nuo suspaudimo smakrą jai skaudėjo kelias dienas. Smurtas jos ir mamos atžvilgiu buvo pavartotas ant kelio, einančio tarp dviejų sodo sklypų, Takažolių gatvėje. Buvęs vyras ir prieš tai gal tris kartus buvo vartojęs prieš ją fizinį smurtą. Nukentėjusiosios N. M. parodymais, 2011 m. gruodžio 10 d. jai su dukra L. B. atvažiavus į dukrai priklausantį sodą, kuris dukrai buvo priteistas teismo sprendimu, automobilį pastačius pas kaimynus ir nuėjus į dukros sodą, pamatė A. B. automobilį su priekaba ir prie malkų krūvos stovintį A. B., kuriam dukra pasakė, kad neitų į namą, nes jis priklauso jai, po ko supykęs A. B. ėjo link jų, priėjęs prie dukros, rankomis paėmė jai už veido, pradėjo stipriai spausti, sakė, kad sodas jai liks „tik per jo lavoną“, o ji, matydama tokį A. B. elgesį su jos dukra, paėmė jį iš nugaros už striukės, po ko A. B., paleidęs dukrą, puolė prie jos, viena ranka suėmė jai už veido, o kitos rankos kumščiu sudavė į veidą, apvertė ją ant priekabos ir du kartus keliu sudavė į užpakalį. Dukrai pasakius, kad skambins policijai, A. B. kažkur pabėgo. Konfliktą matė ant kelio 40-45 m atstumu stovėję kaimynai. Jos nuvažiavo į policiją, parašė pareiškimą, po to važiavo į ligoninę, tačiau kadangi buvo šeštadienis, priėmimo skyriuje jų neapžiūrėjo, jos ilgiau negalėjo laukti, nes dar turėjo susitikti su policijos pareigūnais, todėl į ligoninę nuvažiavo tik pirmadienį. N. M. parodymais, A. B. jai du kartus sudavus į sėdmenis, bėgo kraujas, bet ji ekspertui tos kūno vietos nerodė, nes buvo nepatogu. Teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti nukentėjusiųjų L. B. ir N. M. parodymais, jų parodymai nuoseklūs ir išsamūs, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad nukentėjusiosios būtų išgalvojusios situaciją, tai, kad kaltinamasis prieš abi nukentėjusiąsias vartojo fizinį smurtą, patvirtino ir liudytojai A. P. K. ir B. K., partvirtinusi savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, N. M. padaryti sužalojimai konstatuoti specialisto išvadoje, nurodyta jų lokalizacija, padarymo būdas, kas taip pat iš dalies patvirtina nukentėjusiųjų parodymus dėl A. B. prieš N. M. pavartoto fizinio smurto pobūdžio bei paneigia A. B. teiginį teisiamajame posėdyje, kad kraujosruva N. M. skruoste galėjo atsirasti nuo į jį mesto ir jo atmušto rankinuko. Nors specialisto išvadoje Nr. G293/11 (12) nenurodyta, kad N. M. buvo padaryti kokie nors sužalojimai sėdmenyse, teismas remiasi nukentėjusiųjų L. B. ir L. M., nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodžiusių, kad kaltinamasis du kartus keliu sudavė N. M. į sėdmenis, parodymais, N. M. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad po A. B. suduotų smūgių į sėdmenis jai pradėjo bėgti kraujas, nes ji turi hemorojų, tai teisiamajame posėdyje patvirtino ir nukentėjusioji L. B., teismas taip pat laiko visiškai įtikinamu ir logiškai suprantamu N. M. aiškinimą, kad ji ekspertui – vyrui gėdijosi parodyti tą kūno dalį, t.y. sėdmenis. Teismas taip pat neturi pagrindo dėl aukščiau nurodytų priežasčių abejoti abiejų nukentėjusiųjų, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje vienodai nurodžiusių, kad A. B. vartojo fizinį smurtą prieš L. B., sugriebęs už smakro ir jį spausdamas, parodymais, atsižvelgus ir į tai, kad liudytojas A. P. K. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad po konflikto matė, kad abiejų nukentėjusiųjų žandai buvo raudoni, kaip gavus į veidą, tai jis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l.38,39), liudytoja B. K. teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog matė, kad A. suėmė ranka L. už smakro, jai iš pradžių pasirodė, kad jis ją smaugė, o vėliau matė, kad L. mamos žandas ir smakras buvo raudoni, L. taip pat buvo raudonas smakras. Teismui mano, kad nėra pagrindo liudytojų A. P. K. ir B. K. parodymų laikyti neobjektyviais. Vien tai, kad L. B. bendrauja su sodo kaimynais K., bei ta aplinkybė, kad kaltinamasis B. K. kaip sodo pirmininkei yra nesumokėjęs mokesčio už elektrą, dar neduoda pagrindo jų parodymų laikyti nepatikimais ir abejotinais, liudytojas A. P. K. patvirtino, kad jis ir žmona patys pasisiūlė duoti parodymus, kadangi matė įvykį, nukentėjusiosios to daryti neprašė, B. K. kategoriškai paneigė, kad ji parodymus davė kerštaudama kaltinamajam. Liudytojo A. P. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje dėl įvykio detalių šiek tiek skiriasi, tačiau jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje vienodai parodė, kad prieš abi nukentėjusiąsias A. B. vartojo fizinį smurtą, nurodydamas, kad jis N. M. sudavė vieną kartą, gal buvo ir daugiau smūgių, bet jis nematė, taip pat nurodė, kad negali tiksliai pasakyti, ar kaltinamasis sudavė abiems nukentėjusiosioms per veidą, bet buvo jo rankos mostai. Taigi, darytina išvada, kad liudytojas nurodė tai, ką matė, neprigalvodamas ir nenurodydamas tikslaus smūgių skaičiaus, vietų, į kur kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiosioms, kadangi to tiksliai nematė, kas leidžia pagrįstai manyti, kad jis davė objektyvius parodymus. Byloje jokiais įrodymais nenustatyta, kad liudytojai K. negalėjo matyti įvykio aplinkybių. Esant tokiai situacijai, nukentėjusiųjų L. B. ir N. M. parodymais, kuriuos patvirtino kiti paminėti įrodymai, teismas neturi pagrindo abejoti, tai yra byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusiosios būtų davusios neteisingus parodymus, nėra realų pagrindą turinčių duomenų, kurie leistų abejoti nukentėjusiųjų parodymų patikimumu, taip pat nėra ir jokių duomenų, kad nukentėjusiosios buvo sužalotos kitų asmenų, o ne kaltinamojo ar būtų susižalojusios pačios. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji L. B. patvirtino, kad po A. B. sugriebimo jai už smakro ir spaudimo, ji dar kelias dienas jautė skausmą. Kaltinamąjį charakterizuoja ir įsiteisėjusiame Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-07-13 sprendime konstatuotos aplinkybės, kad kaltinamasis, gyvendamas santuokoje su L. B., naudojo prieš ją fizinę jėgą, fizinį ir psichologinį smurtą (b.l.26-37). Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiosios pačios būtų provokavusios kaltinamąjį vartoti prieš jas fizinį smurtą.
Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., padaromas tik tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą, sukelti fizinį skausmą, ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Akivaizdu, kad kaltinamasis, L. B. sugriebęs už smakro ir jį spausdamas bei smurtaudamas prieš senyvo amžiaus N. M. – suduodamas jai į veidą, įspirdamas į sėdmenis, privalėjo suvokti ir numatyti, bei būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, suvokė ir numatė galimus padarinius, tai yra, kad smurtaudamas prieš smulkaus sudėjimo nukentėjusiąsias joms ne tik sukels fizinį skausmą, bet ir sutrikdys garbingo amžiaus nukentėjusiosios N. M. sveikatą, ir šių padarinių norėjo. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – nukentėjusiajai L. B. buvo sukeltas fizinis skausmas, N. M. - nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas.
Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta veika negali būti vertinama kaip mažareikšmė, atsižvelgus į veikos tikslus ir motyvus, tai, kad veika padaryta prieš du asmens, kurių vienam – senyvo amžiaus, padarytas žala sveikatai - nežymus sveikatos sutrikdymas.
Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad A. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais – kaltinamojo, abiejų nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, kad A. B. fizinį smurtą prieš nukentėjusiąsias L. B. ir N. M. pavartojo ne Takažolių gatvės namo Nr. 2 kieme, kaip nurodyta kaltinamajame akte, o Takažolių gatvėje, todėl kaltinimas šioje dalyje tikslinamas, bei nustatytina, kad A. B. 2011 m. gruodžio 10 d. apie 13.40 val. Takažolių gatvėje, esančioje sodų bendrijoje „Apynėlis“ Daumantų kaime Kėdainių miesto savivaldybėje Kėdainių rajone, dėl asmeninių priežasčių ir pykčio ranka sugriebė buvusiai žmonai L. B. už smakro ir spaudė smakrą, šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, po ko savo dukterį L. B. gynusiai N. M. ranka sugriebė už smakro bei vieną kartą ranka sudavė jai į veidą, pastarajai suklupus, du kartus įspyrė jai į sėdmenis, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai N. M. poodinę kraujosruvą kairio skruosto srityje, tai yra sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Minėtos aplinkybės patikslinimas įtakos veikos kvalifikavimui neturi, kaltinamojo teisės į gynybą nesuvaržo.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nusikaltimas nesunkus (BK 11 str. 3 d), tyčinis, baigtas, į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl asmeninių priežasčių ir pykčio, prieš du asmenis, į kaltinamojo asmenybę: jis teisiamas pirmą kartą (b.l.56), galiojančių administracinių nuobaudų nėra (b.l.57-58), gyvenamosios vietos – Kėdainių miesto seniūnijoje jį charakterizuojančių duomenų nėra (b.l.60) VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neregistruotas (b.l.63), dirba Respublikos 48 namo savininkų bendrijoje ir AB „Lifosa“ (b.l.67), pastarosios darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai (b.l.65). Atsižvelgus į visas aplinkybes, į tai, kad A. B. anksčiau neteistas, dirba, į teigiamą darbovietės charakteristiką, teismas mano, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kuri skiriama vadovaujantis BK 54 str., BK 61 str. nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
A. B. kardomoji priemonė nepaskirta.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Iš kaltinamojo valstybei priteistinos pašto išlaidos, pripažinus jas proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 d., 105 str. 1 d.).
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302-307 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu trims (3) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti, bei uždraudžiant be L. B. sutikimo lankytis sodo sklype ir pastate, esančiuose SB „Apynėlis“, Takažolių g. 2, Daumantų k., Kėdainių r..
Nustatyti, kad A. B. ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį privalo atsiskaityti nuosprendžio vykdymą kontroliuojančiai pataisos inspekcijai apie skirtų įpareigojimų ir draudimų vykdymą.
Priteisti iš A. B. valstybei 18,71 Lt (aštuoniolika litų 71 ct) pašto išlaidų.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Ramyna Šidlauskienė
