A. M. pagal BK 204 str., 22 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-7-332/2019

Teisminio proceso Nr. 1-04-4-00053-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.8.; 1.2.17.8.1.; 2.1.4.3.2.2.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.8.; 2.4.6.4.3.; 2.4.6.4.4.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 15 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,

dalyvaujant prokurorui Donatui Blinstrubiui,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. M., jo gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės Jolitos Kančauskienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 204 straipsnio 1 dalyje, padarymo, pagal laidavimą dvejiems metams be užstato, perduodant jį laiduotojai V. M., ir baudžiamoji byla A. M. atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL (1 250 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimo asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, kurių pagalba buvo gaminamos (išpilstomos ir supakuojamos į taras) bei pažymimos prekės su svetimu prekės ženklu prekės, išvardintus pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu priedo II skyriuje, Eil. Nr. nuo 1 iki 23, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta konfiskuoti.

Daiktus, neturint leidimo svetimu prekių ženklu pažymėtos prekes, nurodytas pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu priedo I skyriuje, Eil. Nr. nuo 1 iki 23, priemonės fasuoti bei apipavidalinti prekes, nurodytos pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu priedo I skyriuje, Eil. Nr. nuo 46-172, kurių civilinė apyvarta yra uždrausta, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta sunaikinti, pavedant tai atlikti Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriui.

Daiktus, nurodytus pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu priedo I skyriuje, Eil. Nr. nuo 24 iki 45, ir priedo III skyriuje, Eil. Nr. 1 – 13, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grąžinti UAB „O“ direktoriui A. M..

identiškas kompiuterių diskų informacijos kopijas UAB „E“ ir UAB „V“ prie LTEC išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kompiuterių diskų informacijos išrašus UAB „E“ prie LTEC išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kompiuterių diskų informacijos išrašus UAB „V“ prie LTEC išvados Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta sunaikinti, pavedant tai atlikti Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 4 skaitmenines laikmenas su informacija, pateiktas su bylos medžiaga, paketus Nr. 1–4, ir kietąjį diską su fotonuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta sunaikinti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

A. M. pagal BK 204 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį, t. y. nuo 2013 m. lapkričio 4 d. būdamas UAB „O“ direktoriumi, nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatyto laiko iki 2015 m. gruodžio 15 d., (duomenys neskelbtini), UAB „O“ panaudos pagrindais naudojamose patalpose, panaudodamas tam specialiai skirtus įrenginius, išpilstė miltelius ir pažymėjo didelį prekių kiekį: JAV įmonei „THE PROCTER&GAMBLE COMPANY“ priklausančiu prekių ženklu „ARIEL“: 904 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 8,125 kg; 296 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 6,825 kg; 4120 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 5,600 kg; 133 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 15 kg; 53 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 8,8 kg.; Vokietijos įmonei „HENKEL AG&Co. KGaA“ priklausančiu prekės ženklu „PERSIL“: 194 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 5 kg; 58 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 4,5 kg;

išpilstė skystas priemones ir pažymėjo didelį prekių kiekį: JAV įmonei „THE PROCTER&GAMBLE COMPANY“ priklausančiais prekių ženklais „ARIEL“, „FAIRY“, „MR.PROPER“, „LENOR“: 2 984 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 4,745 l; 2 459 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 4,97 l; 899 vnt. prekių su žymenimis „MR.PROPER“ 5 l; 1 397 vnt. prekių su žymenimis „FAIRY“ 5 l; 790 vnt. prekių su žymenimis „LENOR“ 5 l., Vokietijos įmonei „HENKEL AG&Co. KGaA“ priklausančiu prekės ženklu „PERSIL“: 1 352 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 5 l; 323 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 8,395 l; 68 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 8,03 l;

9 905 kg miltelių, supakuotų į 500 g talpos plastiko dėžutes ir 1 472 litrus skystos priemonės, išpilstytos į 1 litro tarą, kurių dalį pažymėjo Olandijos įmonėms „RECKITT BENCKISER N.V“ ir „RECKITT BENCKISER S.?r.l“ priklausančiu prekių ženklu „VANISH“: 8 207 vnt. prekių su žymenimis „VANISH“ 500 g; 1 472 vnt. prekių su žymenimis „VANISH“ 1 l;

394,75 litrus šampūno, išpilstyto į 250 ml tarą, pažymėjo JAV įmonei „THE PROCTER&GAMBLE COMPANY“ priklausančiu prekių ženklu „HEAD&SHOULDERS“: 1 579 vnt. prekių su žymenimis „HEAD&SHOULDERS“ 250 ml,

neturėdamas šių prekių ženklų savininkų leidimo, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, nustatančius, kad „įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra: tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu“, 38 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus, nustatančius, kad „ženklo savininkas gali uždrausti: tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti“, 44 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „ženklo savininkas turi teisę suteikti kitam asmeniui savanorišką išimtinę ar neišimtinę licenciją visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų žymėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tam tikroje jos dalyje“, reikalavimus.

Be to, A. M., žinodamas, kad prekės pažymėtos svetimu prekių ženklu be leidimo, įsigijo ir laikė prekes, pažymėtas JAV įmonei „THE PROCTER&GAMBLE COMPANY“ priklausančiais prekių ženklais „ARIEL“, „FAIRY“, „LENOR“: 3 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 450 g; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 10,4 kg; 2 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 6,500 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 2,56 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 9 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 2,8 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „FAIRY“ 1 l; 2 vnt. prekių su žymenimis „LENOR“ 2 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „LENOR“ 4,620 l. Vokietijos įmonei „HENKEL AG&Co. KGaA“ priklausančiu prekės ženklu „PERSIL“: 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3 l; 2 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3,96 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3,2 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 6 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3 kg.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė J. Kančauskienė prašo:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžio dalį, kuria A. M., vadovaujantis BK 40 straipsniu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 204 straipsnio 1 dalyje, padarymą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jam nutraukta, perduodant jį pagal laidavimą V. M. atsakomybėn ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

A. M. pripažinti kaltu pagal BK 204 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 210 MGL (7 908,6 Eur) dydžio baudą.

Papildyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodant, kad „A. M. iš likusios žaliavos: 20 373 kg miltelių, 73 055 litrų skystų priemonių ir 5 807 kg miltelių, išpilstytų į 500 g talpos plastiko dėžutes, kėsinosi tęsti svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių gamybą, tačiau jos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2015-12-15 Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai skalbimo priemonių pakavimo procese užklupo ir sulaikė šią veiklą darančius asmenis“.

Pašalinti iš 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžio dalį, kurioje konstatuota, kad A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti daiktus, nurodytus 2017 m. rugsėjo 22 d. pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu priedo I skyriuje, Eil. Nr. nuo 24 iki 45, t. y.: 72 730 l skystos skalbimo priemonės (77 vnt., 1 000 l talpose); 18 598 kg skalbimo miltelių (polipropileno maišuose, 21 vnt.); 15 kg spalvotų skalbimo miltelių (maišuose, 2 vnt.) 11 614 vnt. dėžučių skalbimo miltelių (dėžutės be etikečių, po 500 g); 1 000 kg druskos (polipropileno maiše, 1 vnt.); 33 159 vnt. tuščių 5 litrų talpų; 4 602 vnt. tuščių 10 litrų talpų; 42 vnt. tuščių 1 000 litrų talpų; 914,1 kg plastikinių kamštelių (maišuose ir dėžėse); 14 vnt. 10 l talpų su skalbimo skysčiu; 37 vnt. 5 l talpų su skalbimo skysčiu (be etikečių); 107,9 kg dozatorių (maišuose); 1 576 kg klijų (dėžėse); 703,48 kg plastikinių rankenėlių (dėžėse); 890,88 kg kartoninių tvirtinimo lapelių (dėžėse); 10,8 kg lankstinukų (dėžėje); 99,55 kg metalinių kniedžių (maiše ir dėžėse); 7 vnt. pistoletų, skirtų klijavimui; 2 kniedijimo aparatus; skystų priemonių dozavimo aparatą; 41 vnt. lipnios juostos (rulonuose); 4 dėžes plastikinių maišelių.

Kitą nuosprendžio dalį prokurorė prašo palikti nepakeistą. Taip pat prašo atlikti dalinį įrodymų tyrimą, atliekant kaltinamojo A. M. apklausą ir taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 255 straipsnio 2 dalies, 256 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Dėl nepagrįstai iš kaltinimo pašalintų dalies aplinkybių

Skunde prokurorė nurodo, kad teismas savo sprendimą pašalinti iš kaltinimo dalį aplinkybių nepagrįstai grindė kaltinamojo A. M. parodymais ir jo, praėjus gana ilgam laiko tarpui nuo tyrimo pradžios, į bylą pateiktais dokumentais (2015 m. rugpjūčio 8 d. Paslaugų atlikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kelionės lapais, tarptautinių krovinių vežimo važtaraščiais, gautų prekių priėmimo aktais ir kt.) bei gana didelę reikšmę suteikė duomenims apie iki nusikalstamos veikos padarymo UAB „O” vykdytą veiklą, visiškai nevertindamas ir neanalizuodamas daugelio kitų byloje surinktų duomenų ir nustatytų aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtina A. M. turėjus ketinimą tęsti nusikalstamą veiką. Tai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą ir BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą: teismas nuosprendžiu įrodymais pripažino nepatikimus duomenis ir, priešingai, nepripažino įrodymais teisėtais būdais gautų, teismo posėdyje ištirtų duomenų.

Pasak apeliantės, vertinant minėtų A. M. pateiktų dokumentų reikšmę ir patikimumą, būtina atsižvelgti į tai, kad A. M., ikiteisminio tyrimo pradžioje įteikus jam pranešimą apie įtarimą, kaltės nepripažino, parodymus duoti atsisakė. Parodymus davė praėjus tik beveik metams nuo pranešimo apie įtarimą įteikimo, ir tuomet pateikė minėtus dokumentus, kuriais bandė grįsti savo gynybinę versiją. Pažymi, kad kratų metu nei UAB „O“ veiklos vietoje, nei įvairiose sandėliavimo patalpose, nei tarp buhalterinės apskaitos dokumentų visų šių dokumentų rasta nebuvo. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad visi šie dokumentai buvo surašyti vėliau nei juose nurodyta data, t. y. jau po kratų atlikimo. Be to, 2015 m. rugpjūčio 8 d. Paslaugų atlikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) vardu kaip vadovė pasirašė T. B., nors pagal teisinės pagalbos prašymą gauti duomenys patvirtina, kad A. M. buvo įregistruotas firmos (duomenys neskelbtini)vadovu, o internetinio puslapio domeno (duomenys neskelbtini) savininkė yra U. M.. Patikrinus prekybos firmų rejestrą nustatyta, kad firma (duomenys neskelbtini) pervadinta į (duomenys neskelbtini) ir naujuoju vadovu paskirtas V. T. (dirbantis UAB „O“ žvėrelių prižiūrėtoju). Iš pridėto Kelno pirmosios instancijos teismo prekybinių firmų registro išrašo matyti, kad nuo 2013 m. spalio 2 d. iki 2016 m. kovo 17 d. įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas buvo A. M., o nuo 2016 m. kovo 17 d. įmonės pavadinimas pakeistas į (duomenys neskelbtini) ir vadovu paskirtas V. T. (25 t., b. 1. 182, 184, 186, 190). Taigi, iš šių duomenų matyti, kad abi įmones, tarp kurių buvo pasirašyta 2015 m. rugpjūčio 8 d. Paslaugų atlikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai valdė ir joms vadovavo kaltinamasis A. M.. Tačiau kaip minėta, sutartyje įmonės (duomenys neskelbtini) vardu yra pasirašyta T. B. vardu, kuri nebuvo įmonės vadove. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti minėtų dokumentų tikrumu ir juose nurodytų duomenų teisingumu.

Be to, prokurorės teigimu, vertinant A. M. pateiktų kitų dokumentų teisingumą ir patikimumą, būtina atsižvelgti į tai, kad iš pateiktų kelionės lapų, tarptautinių krovinių vežimo važtaraščių ir gautų prekių priėmimo-perdavimo aktų matyti, kad juose nurodyta, jog nuo 2015 m. spalio 19 d. įmonė (duomenys neskelbtini) į UAB „O“ fasavimui pristatė įrangą skystų ir birių skalbimo priemonių gamybai (27 t., b. 1. 53–70). Tačiau iš Klaipėdos teritorinės muitinės 2015 m. spalio 30 d. rašto matyti, kad 2015 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini) rajone Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio pareigūnai patikrinimui sustabdė krovininį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „T“, kurį vairavo M. D.. Krovinio patikrinimo metu nustatyta, kad vairuotojas gabeno skalbimo priemones, pažymėtas „Ariel“ prekės ženklu: 480 pakuočių „Ariel Actilift“ po 8,125 kg ir skalbimo priemones, pažymėtas „Persil“ prekės ženklu – 144 pakuotes „Persil Professional Color“ po 5 litrus. Vairuotojas pateikė CMR krovinio gabenimo važtaraštį be numerio, kuriame nurodytas prekių gavėjas SIA „N“, (duomenys neskelbtini). Vairuotojas M. D. paaiškinime nurodė, kad skalbimo priemonės priklauso UAB „O“. Prekes 2015 m. spalio 16 d. pasikrovė adresu: (duomenys neskelbtini), ir vežė į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 62–88). Pats A. M. pripažino ir patvirtino, kad šios gabentos prekės buvo sufasuotos ir be leidimo paženklintos svetimu prekės ženklu jo tariamo užsakovo vardu A. prašymu ir tai buvo padaryta (duomenys neskelbtini). Be to, jis patvirtino, kad šios prekės buvo pagamintos būtent iš įmonės (duomenys neskelbtini) įsigytų žaliavų bei jų gamybai, pilstymui ir fasavimui panaudojo iš (duomenys neskelbtini) gautą įrangą. Atkreipia dėmesį, kad šios UAB „O“ priklausančios svetimu prekės ženklu pažymėtos prekės buvo sulaikytos 2015 m. spalio 16 d., kai A. M. pateiktuose kelionės lapuose ir tarptautinių krovinių važtaraščiuose bei gautų prekių perdavimo-priėmimo aktuose nurodyta, kad į UAB „O“ įranga, skirta skalbimo priemonių fasavimo ir pakavimo darbams, iš (duomenys neskelbtini) pristatyta tik 2015 m. spalio 19 d. Tai, anot prokurorės, akivaizdžiai įrodo, kad svetimu prekės ženklu pažymėtas prekes neturėdami tam leidimo UAB „O“ pradėjo gaminti ir fasuoti žymiai anksčiau nei, kaip nurodė kaltinamasis, iš Vokietijos įmonės buvo gauta įranga tokiems darbams atlikti. Pažymėtina, kad iš kratos bei daiktų apžiūros protokolų matyti, jog kai kurie UAB „O“ patalpose rasti įrengimai, naudoti skystų ir birių priemonių išpilstymui ir fasavimui į tarą, yra nestandartinių dydžių ir didelių gabaritų, konkrečiai nepritaikyti būtent tokių darbų atlikimui ir lengvai panaudojami kitoje ūkinėje veikloje, galimai savadarbiai, o visos įrangos surinkimas ir sumontavimas patalpose neabejotinai pareikalavo didelių pastangų, pasiruošimo ir ilgo laiko tarpo, todėl 2015 m. spalio 19 d. priėmimo-perdavimo aktuose nurodyta įranga, tariamai įgyta iš (duomenys neskelbtini), negalėjo būti panaudota gaminant, fasuojant bei pažymint prekes svetimu prekių ženklu, sulaikytas 2015 m. spalio 16 d. Visa tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. M. įrangą, skirtą tokių prekių gamybai ir fasavimui, buvo įsigijęs ir sumontavęs anksčiau, ne iš (duomenys neskelbtini) įmonės, ir, priešingai, nei nurodo A. M., ji buvo skirta ne 2015 m. rugpjūčio 4 d. sutartyje nurodytiems darbams atlikti, o būtent svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių, neturint leidimo gamybai, fasavimui ir pakavimui. Dėl to A. M. pateikti dokumentai, kuriuose užfiksuota, kad nuo 2015 m. spalio 19 d. įmonė (duomenys neskelbtini) į UAB „O“ fasavimui pristatė įrangą, skirtą skystų ir birių skalbimo priemonių gamybai (27 t., b. l. 53–70), yra akivaizdžiai nepatikimi ir jais remtis nėra pagrindo, nes juose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Iš bylos duomenų matyti, kad A. M. jau iki to laiko turėjo įgijęs ir sumontavęs įrangą, reikalingą skalbimo priemonėms fasuoti ir žymėti svetimais prekių ženklais ir jau iki tol produkciją fasavo, t. y. iki 2015 m. spalio 16 d. jau buvo sufasuota produkcija bei pažymėta svetimais prekių ženklais be leidimo.

Apeliantės įsitikinimu, visuma baudžiamojoje byloje esančių duomenų, teisingai, išsamiai, objektyviai juos ištyrus, įvertinus ir sulyginus tarpusavyje, neabejotinai patvirtina, kad A. M. turėjo tikslą visas kratų metu rastas skalbimo priemones sufasuoti į mažesnes talpas ir neturėdamas leidimo pažymėti svetimu prekės ženklu, o savo nusikalstamo sumanymo iki galo neįgyvendino tik dėl to, kad jo veiklą nutraukė ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Atkreipia dėmesį, kad iš Lenkijos gauta informacija patvirtina, jog įmonėje „S“ buvo gaminami pakuočių ruošiniai, kurie vėliau buvo gabenami įmonės „M“ vardu, adresu: (duomenys neskelbtini) (23 t., b. l. 139–142, 151–174, 24 t., b. l. 1–19, 27–32). Kaip liudytoja apklausta A. M. parodė, kad kartu su savo vyru vykdo veiklą knygų įrišimo srityje įmonėje „S“, adresu: (duomenys neskelbtini), įmonė gamina kartonines pakuotes. Kelis kartus jų įmonėje buvo vyras vardu A., jis užsakė kartoninių dėžučių štampavimą, atvežė iškarpų pavyzdžius ir žodžiu užsakė tokių dėžučių gamybą. Taip pat jis užsakė kartoninius įdėklus, kurių iškarpas ir kartoną atveždavo pats. A. pristatydavo kartoną be spausdintų užrašų ir storą kartoną su skalbimo miltelių „Ariel“ spausdintu užrašu. Tokį kartoną A. pristatė tris kartus, jie iš jo turėjo padaryti skalbimo miltelių dėžutės išorinį aplanką. Tai galėjo būti 2014 metais. Kiek pamena, bendravimas su Lietuvos firma galėjo vykti 2013–2015 metais. Sutarties su A. firma nesudarė. Apie UAB „M“ nieko nežino. Už pagamintą produkciją buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, neišrašant jokių tai patvirtinančių dokumentų. Pinigus už prekes perduodavo kartoną atvežęs vairuotojas (24 t., b. l. 27–32). Šiuos liudytojos parodymus patvirtina kiti bylos duomenys: liudytojo R. C. parodymai (14 t., b. l. 3–12), tarptautinių krovinių transportavimo važtaraščiai (14 t., b. l. 3–12), 2015 m. gruodžio 15 d. kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad prie UAB „O“ patalpų (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas vilkikas „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo kraunami kartoninių dėžučių su užrašu „Ariel“ ruošiniai (3 t., b. l. 10–169). Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas visų šių duomenų netyrė, visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Mano, jog akivaizdu, kad minėtų liudytojų parodymai bei tarptautinių krovinių važtaraščiuose užfiksuota informacija paneigia A. M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, tai yra tai, jog idėja žymėti prekes svetimu prekių ženklu „Ariel“, „Persil“, „Lenor“ ir kt. neturint tam leidimo kilo asmeniui, vardu A., kurio tapatybė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, bei, kad visais reikalais, susijusiais su tokių prekių žymėjimu, pakuočių užsakymu ir atvežimu, rūpinosi tik pats A., o UAB „O“ tik iš (duomenys neskelbtini)gautos žaliavos pagamino prekes, jas išfasavo ir pažymėjo svetimais prekių ženklais. Pažymi, kad A. M., duodamas parodymus apie asmenį vardu A., negalėjo nurodyti jokių konkrečių duomenų apie šį asmenį (pavardės, gyvenamosios vietos, kokiai įmonei atstovauja, kur dirba, kontaktinių telefonų, el. pašto ar kitų duomenų). Tuo tarpu tiek minėti liudytojų parodymai, tiek tarptautinių krovinių pervežimo važtaraščiai patvirtina, kad būtent pats A. M. dar 2014 m. buvo nuvykęs į Lenkijoje esančią įmonę „(duomenys neskelbtini)“, pateikė kartoną, susitarė bei užsakė kartoninių dėžučių be užrašo arba su skalbimo miltelių „Ariel“ spausdintu užrašu štampavimo paslaugą bei nurodė krovinį siųsti UAB „O“ įmonės veiklos vykdymo adresu, tačiau kitu, o ne jo įmonės registruotu vardu, o būtent kaip gavėją nurodė jam žinomos UAB „M“ pavadinimą, taip siekdamas nuslėpti savo įmonės vykdomą neteisėtą veiklą.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad kartoninės dėžutės, skirtos produkcijai fasuoti bei žymėti svetimu prekės ženklu į UAB „O“ patalpas pirmą kartą buvo pristatytos ne vėliau kaip 2015 m. spalio 1 d., o A. M. į bylą pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad įmonė (duomenys neskelbtini)į UAB „O“ skystas ir birias skalbimo priemones pristatė nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. (27 t., b. l. 53–70). Iš šių duomenų matyti, kad kaip tik nuo to momento, kai iš įmonės (duomenys neskelbtini)buvo pradėtos gabenti skystos bei birios skalbimo priemonės, iš Lenkijos, A. M. užsakymu buvo atgabentos pakuotės, skirtos skalbimo priemonių fasavimui ir žymėjimui svetimu prekių ženklu. Šių duomenų ir aplinkybių teismas taip pat neanalizavo, nevertino ir dėl jų nepasisakė. Visi paminėti duomenys patvirtina, kad nuo pat sumanymo pradžios ir nuo pat to momento, kai į UAB „O“ buvo atgabentos skystos bei birios skalbimo priemonės, visas jas buvo siekiama supakuoti į svetimais prekių ženklais pažymėtas pakuotes ir tai buvo daroma nuosekliai, gerai suplanuotai ir organizuotai, o nusikalstamo sumanymo po 2015 m. gruodžio 15 d. tęsti nebebuvo galima tik dėl to, kad nusikalstamą veiką nutraukė ikiteisminio tyrimo pareigūnai.

Prokurorės teigimu, tai, kad A. M. neketino laikytis jo vadovaujamos įmonės „O“ su įmone (duomenys neskelbtini) sudarytoje sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų sąlygų, pagal kurias UAB „O“ įsipareigojo atlikti savo įmonėje skystų ir birių skalbimo priemonių „Brixil“ ir „Pearlox“ išpilstymo, fasavimo ir pakavimo paslaugas, patvirtina ir kiti bylos duomenys. Nors pagal sutartį (duomenys neskelbtini) pateiktus produktus UAB „O turėjo išpilstyti, sufasuoti bei įpakuoti į (duomenys neskelbtini) pateiktą tarą ir pažymėti jiems priklausančiu prekės ženklu, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, iki pat 2015 m. gruodžio 15 d., kol buvo atliktos kratos, UAB „O“ cheminių prekių „Brexil“ ir „Pearlox“ gamybos nepradėjo, net neturėjo šių prekės ženklų etikečių, gamybinėse patalpose jų nebuvo rasta. Tačiau buvo rastas didelis kiekis svetimais prekių ženklais pažymėtų etikečių bei, kaip nustatyta, jau kurį laiką gauta žaliava buvo fasuojama į svetimais prekių ženklais be leidimo pažymėtas pakuotes. Taip pat matyti, kad UAB „O“ savo gamybinių patalpų neturėjo, o pagal sudarytą negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį neatlygintinai naudojosi patalpomis, esančiomis adresu: (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklausė A. M. tėvui, iki 2015 m. gruodžio 15 d. UAB „O“ įmonėje oficialiai įdarbinti buvo tik 2 žmonės, o būtent S. S. ir V. T., o A. B., D. E., T. V., A. R., P. G., T. S., K. B., T. M., R. Z., D. G. ir T. U., kurie buvo sulaikyti kratos metu, įmonėje oficialiai nedirbo. Tai rodo, kad UAB „O“ net neturėjo pasamdžiusi darbo jėgos, kuri buvo būtina norint realiai vykdyti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad iš bylos duomenų matyti, jog 2015 m. gruodžio 15 d., atvykus atlikti kratą UAB „O“, adresu: (duomenys neskelbtini), gamybinėse patalpose vyko cheminių priemonių gamybos ir fasavimo procesas, dalis produkcijos jau buvo supakuota ir pažymėta svetimais prekės ženklais, kita dalis produkcijos buvo supakuota dėžutėse, bet dar nepažymėta, įrenginiai buvo paruošti darbui, o asmenys, netikėtai užklupti gamybinėse patalpose, akivaizdžiai bandė pasišalinti iš minėtos patalpos nepastebėti (tai patvirtina 2015 m. gruodžio 15 d. kratos protokolas, apžiūrų protokolai, S. S., O. C. ir kitų liudytojų parodymai bei kiti bylos duomenys). Iš 2015 m. gruodžio 15 d. kratos protokolo matyti, kad šiose gamybinėse patalpose rastas ir paimtas didelis kiekis jau pagamintų buitinės chemijos prekių, pažymėtų prekių ženklais „Ariel“, „Persil“, „Lenor“, „Vanish“, „Fairy“, „Head&Shoulders“, taip pat patalpoje rastas ir didelis kiekis žaliavos – miltelių ir skystų skalbimo priemonių, bei pakavimui skirta tara – popierinės dėžutės ir plastikinės 5 litrų bei 10 litrų talpos, bei priemonės, reikalingos prekių išpilstymui į dėžutes – rankenėlės, sutvirtinimo popierius ir kniedės, klijai, įvairios etiketės su prekių ženklais, skirtos užklijuoti ant pačių pakuočių bei įranga, reikalinga miltelių ir skystų priemonių išpilstymui į tarą. Be to, kratos metu prie minėtų UAB „O“ patalpų, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas vilkikas „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Smitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo kraunami atvežti dar nauji kartoninių dėžučių su užrašu „Ariel“ ruošiniai. Visi šie duomenys neabejotinai įrodo, kad A. M. iš gamybinėse patalpose buvusios žaliavos ruošėsi ir toliau gaminti svetimu prekės ženklu pažymėtas prekes, jei tik jam ir kitiems tuo metu patalpose buvusiems asmenims nebūtų sutrukdę Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.

Kartu skunde pažymima ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog UAB „O“ gamybinėse patalpose buvo rastas didelis kiekis buitinės chemijos žaliavos, kuri dar nebuvo supakuota į mažesnes talpas bei nepažymėta prekių ženklais, tai yra 26 180 kg miltelių ir 73 055 litrai skystų priemonių. Įvertinus UAB „O“ gamybinėse patalpose kratų metu rastų ir paimtų plastikinių talpų ir dėžučių su žymenimis, plastikinių maišelių, kartoninių dėžučių dalių pakavimui, rankenėlių, kniedžių, kniedymo aparatų, etikečių su svetimais prekės ženklais, ir pan. skaičių, nustatyta, kad jais būtų buvę galima pažymėti ženkliai didesnį kiekį produkcijos, negu kratos metu buvo rasta ir paimta dar nesufasuotų birių ir skystų skalbimo priemonių, t. y. iš kratos metu rastų dėžučių, indelių, lipdukų ir kt. medžiagų būtų buvę galima sufasuoti iki 1 200 tonų skystų ir iki 200 tonų birių skalbimo priemonių. Nors šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas tyrė, kaip liudytoją apklausė tyrimą atlikusią pareigūnę D. V., tačiau nuosprendyje visiškai nepasisakė, nemotyvavo ir neargumentavo, kodėl šių aplinkybių nevertina kaip reikšmingų ir paneigiančių kaltinamojo A. M. parodymus. Pasak prokurorės, iš bylos duomenų visumos akivaizdžiai matyti, kad jei Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai nebūtų 2015 m. gruodžio 15 d. atlikę kratos ir sulaikę gamybos procese dalyvavusius asmenis bei užkardę nusikalstamos veikos darymą, visos UAB „O“ gamybinės patalpose rastos cheminės žaliavos būtų buvusios panaudotos cheminių prekių gamyboje, supakuotos tuo metu gamybinės patalpose buvusiose ir vilkiko puspriekabėje atvežtose pakuotėse ir pažymėtos svetimais prekių ženklais neturint tam leidimo bei vėliau realizuotos. Atsižvelgiant į tai, kad į UAB „O“ gamybines patalpas būtent 2015 m. gruodžio 15 d. buvo pristatyta dar viena dėžučių, pažymėtų prekės ženklu „Ariel“, ruošinių siunta, bei kad gamybinėse patalpose buvo žymiai daugiau dėžučių ruošinių, talpų ir pakuočių, skirtų cheminės žaliavos supakavimui, nei rasta žaliavos, darytina pagrįsta išvada, kad A. M. siekė ir turėjo tikslą išpilstyti ir pažymėti visą likusią produkciją svetimu prekės ženklu neturint leidimo ir toliau tęsti tokią veiklą.

Be to, prokurorės vertinimu, visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis bylos medžiagai teismo motyvas, jog nėra galimybės objektyviai nustatyti, kokią galimai kitam asmeniui priklausančią (svetimą) prekę ir kokį prekių kiekį buvo pasikėsinta pažymėti. Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad iš buitinės chemijos žaliavos (dar nesupakuotos) kiekių, kurie buvo rasti ir paimti kratos metu, daugiau nei akivaizdu, jog būtų buvę galima pagaminti itin didelį kiekį skalbimo priemonių pakuočių. Nustatyti, kokiais prekių ženklais buvo ketinama pažymėti skalbimo priemonių pakuotes, abejonių taip pat nekyla – kratos metu rasta prekių ženklais „Ariel“, „Persil“, „Lenor“, Fary“, „Mr. Proper“ neteisėtai pažymėta produkcija, taip pat kratų metu rasti šių prekių ženklų lipdukai bei iš sunkvežimio paimtas didelis kiekis pakuočių, kurios buvo pažymėtos prekės ženklu „Ariel“. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad nei A. M., nei UAB „O“ neturėjo minėtų prekių ženklų savininkų leidimo žymėti prekes jų prekių ženklais.

Apeliantės teigimu, apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamais A. M. iš 2015 m. gruodžio 15 d. kratos metu UAB „O“ patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), rastos likusios žaliavos, tai yra 20 373 kg miltelių, 73 055 litrų skystų priemonių ir 5 807 kg miltelių, išpilstytų į 500 g talpos plastiko dėžutes, kėsinosi tęsti svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių gamybą, tačiau jos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, todėl kaltinimo aprašomąją dalį būtina papildyti aplinkybe, kad „A. M. iš likusios žaliavos: 20 373 kg miltelių, 73 055 litrų skystų priemonių ir 5 807 kg miltelių, išpilstytų į 500 g talpos plastiko dėžutes, kėsinosi tęsti svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių gamybą, tačiau jos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2015 m. gruodžio 15 d. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai skalbimo priemonių pakavimo procese užklupo ir sulaikė šią veiklą darančius asmenis.“

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Prokurorė nurodo, kad nustačius, jog A. M. vis dėlto kėsinosi tęsti svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių gamybą, tačiau jos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog byloje yra visos sąlygos A. M. taikyti BK 40 straipsnį. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad A. M. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalis 2 punktas), numatytą BK 204 straipsnio 1 dalyje, nes pastarasis pripažino tik dalį jam pareikšto kaltinimo, o kitoje dalyje kaltę atkakliai neigė. Be to, A. M. galėjimasis negali būti laikomas nuoširdžiu. Pažymi, kad konstatuojama jog kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos tuomet, kai jis laisva valia prisipažįsta ją padaręs, kritiškai vertina savo elgesį ir įvairiais būdais stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (pvz., atsiprašo nukentėjusiojo, grąžina iš jo pagrobtus daiktus ir kt.). Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, jog asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, kremtasi dėl jų, pasižada pasitaisyti ir ateityje nebenusikalsti. Tačiau nuoširdžiam kaltininko gailėjimuisi konstatuoti nepakanka vien tik bendro pobūdžio asmens pareiškimų dėl savo kaltės pripažinimo – turi būti objektyviai įvertinama bylos aplinkybių visuma. Be to, nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Jeigu asmuo gailisi tik po to, kai jo kaltė ir kitos nusikalstamos veikos aplinkybės jau buvo įrodytos byloje surinktais faktiniais duomenimis, toks gailėjimasis negali būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Apeliantės teigimu, iš bylos matyti kad A. M. viso proceso metu nebuvo nuoširdus, pripažino tik dalį kaltinimo ir tai padarė ne savo noru, o tik po to, kai jo kaltė ir kitos nusikalstamos veikos aplinkybės jau buvo įrodytos byloje surinktais faktiniais duomenimis. Po atliktų kratų pateikus pranešimą apie įtarimą A. M. kaltės nepripažino, parodymus duoti atsisakė, su teisėsauga nebendradarbiavo ir nepadėjo išaiškinti nusikalstamos veikos. Tik kone po metų laiko nuo pranešimo apie įtarimą įteikimo, kai jau buvo surinkta iš esmės pakankamai jo kaltės įrodymų, suvokdamas, kad išvengti atsakomybės nepavyks, jis davė parodymus ir pripažino tik dalį kaltinimo. Tolimesni jo veiksmai ir vėliau duoti parodymai patvirtina, kad A. M. buvo nenuoširdus, davė melagingus parodymus ir jais klaidino ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus bei teismą. Bylos duomenys patvirtina, kad A. M. parodymai apie neva egzistavusį asmenį vardu A., kuris užsakė suklastotos produkcijos gamybą bei parūpino reikalingas pakuotes bei etiketes, yra melagingi, nes A. M. pats rūpinosi ir užsakė pakuočių, skirtų produkcijai fasuoti pagaminimą Lenkijoje ir atliko kitus su nusikalstama veika susijusius veiksmus. Tokie A. M. parodymai ir dalies kaltinimo nepripažinimas rodo siekį sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo daryme ir patirti kaip galima mažesnius gresiančius materialinius nuostolius (išvengti turto konfiskavimo). Taigi teigti, kad A. M. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nėra pagrindo, o nesant vienos iš būtinų sąlygų, sudarančių pagrindą spręsti dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymas negalimas. Dėl to Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžio dalis, kuria A. M., vadovaujantis BK 40 straipsniu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 204 straipsnio 1 dalyje, padarymą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį V. M. atsakomybėn ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant A. M. kaltu nusikalstamos veikos, numatytos BK 204 straipsnio 1 dalyje, padarymu visa apimtimi (BPK 329 straipsnio 3 punktas) ir, atsižvelgiant į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, už nusikaltimą, numatytą BK 204 straipsnio 1 dalyje, A. M. skirtina bausmė – bauda, artima šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 47 straipsnis), t, y. 210 MGL (7 908,6 Eur) dydžio bauda.

Dėl konfiskavimo netaikymo

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje byloje netaikyti BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, daiktams, nurodytiems 2017 m. liepos 22 d. pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu priedo I skyriuje, Eil. Nr. nuo 24 iki 45, iš esmės motyvuojant tuo, kad neįrodyta, jog A. M. pasikėsino didelį prekių kiekį, t. y. 2015 spalio 15 d. kratų metu UAB „O“ patalpose rastas ir paimtas buitinės chemijos žaliavas (20 373 kg miltelių, 73 055 1 skystų priemonių ir 5 807 kg miltelių, išpilstytų į 500 g talpos plastiko dėžutes), išpilstyti, supakuoti bei pažymėti svetimu prekių ženklu, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šie daiktai nebuvo skirti ir naudojami nusikalstamai veikai daryti. Byloje įrodžius, kad A. M. kėsinosi tęsti svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių gamybą, tačiau jos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, šie daiktai turi būti pripažinti nusikalstamos veikos priemonėmis ir konfiskuoti. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad visa skysta ir biri produkcija, kuri buvo gauta iš įmonės (duomenys neskelbtini) ir laikoma patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo skirta skalbimo priemonių klastojimui, t. y. nusikalstamai veikai, už kurią yra nuteistas A. M., daryti, todėl tai yra nusikalstamos veikos priemonė ir privalo būti konfiskuota.

Prokurorės vertinimu, teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad kiti daiktai, kuriuos taip pat nutarė grąžinti UAB „O“ direktoriui, t. y. druska maišuose, įvairių dydžių talpos, plastikiniai kamšteliai, dozatoriai, klijai, plastikinės rankenėlės, kartoniniai tvirtinimo lapeliai, metalinės kniedės, kniedijimo aparatas, pistoletai klijavimui, skystų priemonių dozavimo aparatas, lipni juosta rulonuose, plastikiniai maišeliai ir kt., nėra nusikalstamos veikos priemonės. Pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad šie daiktai buvo reikalingi, būtini ir naudojami skalbimo priemonių klastojimui, o jie nebuvo sunaudoti tik todėl, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nutraukė neteisėtą veiklą. Dėl to mano, kad minėti daiktai taip pat turi būti pripažinti nusikalstamos veikos priemonėmis ir konfiskuoti.

Apygardos teismo posėdyje prokuroras D. Blinstrubis prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. ir jo gynėjas advokatas R. Dobrovolskis prašė apeliacinį skundą atmesti.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės J. Kančauskienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl iš kaltinimo pašalintų dalies aplinkybių

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė.

Pažymima, kad įrodymų vertinimo procese itin svarbiu pripažįstamas nuoseklus nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų laikymasis. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMyLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-532/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-532/2012">2K-532/2012</a>, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-440-976/2015). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-24/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-24/2014">2K-24/2014</a>, 2K-7-173/2014, 2K-98-895/2015). Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTAtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-90-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-90-976/2016">2K-90-976/2016</a>).

Pagal BK 204 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelės žalos.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad A. M., neturėdamas leidimo, svetimu prekių ženklu pažymėjo didelį prekių kiekį ir žinodamas, kad prekės pažymėtos svetimu prekių ženklu be leidimo, įsigijo bei laikė tokias prekes ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 204 straipsnio 1 dalyje. Teismas, konstatavęs, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, jog A. M. pasikėsino didelį prekių kiekį pažymėti svetimu prekių ženklu neturint leidimo, iš kaltinimo pašalino aplinkybes, kad A. M. iš likusios žaliavos: 20 373 kg miltelių, 73 055 l skystų priemonių ir 5 807 kg miltelių, išpilstytų į 500 g talpos plastiko dėžutes, kėsinosi tęsti svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių gamybą, tačiau jos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2015 m. gruodžio 15 d. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai skalbimo priemonių pakavimo procese užklupo ir sulaikė šią veiklą darančius asmenis.

Apeliaciniame skunde prokurorė prašė: pripažinti A. M. kaltu pagal BK 204 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 210 MGL (7 908,6 Eur) dydžio baudą; papildyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodant, kad „A. M. iš likusios žaliavos: 20 373 kg miltelių, 73 055 litrų skystų priemonių ir 5 807 kg miltelių, išpilstytų į 500 g talpos plastiko dėžutes, kėsinosi tęsti svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių gamybą, tačiau jos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2015-12-15 Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai skalbimo priemonių pakavimo procese užklupo ir sulaikė šią veiklą darančius asmenis“; pašalinti iš 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžio dalį, kurioje konstatuota, kad A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi; konfiskuoti apeliaciniame skunde nurodytus daiktus.

Prokuratūros apeliaciniame skunde A. M. kaltė pasikėsinus tęsti BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką grindžiama tuo, kad: A. M., ikiteisminio tyrimo pradžioje įteikus jam pranešimą apie įtarimą, kaltės nepripažino, parodymus duoti atsisakė, dokumentus, kuriais grindė savo gynybinę versiją, pateikė praėjus beveik metams nuo pranešimo apie įtarimą įteikimo ir tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad visi šie dokumentai buvo surašyti vėliau, negu juose nurodyta data, t. y. jau po kratų atlikimo; iš byloje esančių duomenų matyti, kad abi įmones, tarp kurių buvo pasirašyta 2015 m. rugpjūčio 8 d. Paslaugų atlikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai valdė ir joms vadovavo kaltinamasis A. M., nors sutartyje įmonės (duomenys neskelbtini) vardu pasirašė T. B., kuri nebuvo įmonės vadove, o tai leidžia pagrįstai abejoti minėtų dokumentų tikrumu ir juose nurodytų duomenų teisingumu; UAB „O“ priklausančios svetimu prekės ženklu pažymėtos prekės buvo sulaikytos 2015 m. spalio 16 d., kai A. M. pateiktuose kelionės lapuose ir tarptautinių krovinių važtaraščiuose bei gautų prekių perdavimo-priėmimo aktuose nurodyta, kad į UAB „O“ įranga, skirta skalbimo priemonių fasavimo ir pakavimo darbams, iš (duomenys neskelbtini) pristatyta tik 2015 m. spalio 19 d., ir tai rodo, kad UAB „O“ pradėjo gaminti ir fasuoti žymiai anksčiau nei, kaip nurodė kaltinamasis, iš Vokietijos įmonės buvo gauta įranga tokiems darbams atlikti; iš Lenkijos gauta informacija patvirtina, jog įmonėje „S“ buvo gaminami pakuočių ruošiniai, kurie vėliau buvo gabenami įmonės „M“ vardu, o liudytoja, įmonės „S“ atstovė A. M. parodė, kad vyras vardu A. užsakė kartoninių dėžučių štampavimą, atvežė iškarpų pavyzdžius, pristatydavo kartoną be spausdintų užrašų ir storą kartoną su skalbimo miltelių „Ariel“ spausdintu užrašu; bylos duomenys paneigia A. M. versiją apie neva buvusį asmenį vardu A.; iki pat 2015 m. gruodžio 15 d., kol buvo atliktos kratos, UAB „O“ cheminių prekių „BRIXIL“ ir „PEARLOX“ gamybos nepradėjo ir net neturėjo šių prekės ženklų etikečių, o tai rodo, kad A. M. neketino laikytis jo vadovaujamos įmonės „O“ su įmone (duomenys neskelbtini) sudarytoje sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų sąlygų; iki 2015 m. gruodžio 15 d. UAB „O“ įmonėje oficialiai įdarbinti buvo tik du žmonės, o tai rodo, kad įmonė net neturėjo pasamdžiusi darbo jėgos, kuri buvo būtina norint realiai vykdyti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. gruodžio 15 d. atvykus atlikti kratą UAB „O“ gamybinėse patalpose vyko cheminių priemonių gamybos ir fasavimo procesas, dalis produkcijos jau buvo supakuota ir pažymėta svetimais prekės ženklais, kita dalis produkcijos buvo supakuota dėžutėse, bet dar nepažymėta, įrenginiai buvo paruošti darbui, o asmenys, netikėtai užklupti gamybinėse patalpose, akivaizdžiai bandė pasišalinti iš minėtos patalpos nepastebėti; iš 2015 m. gruodžio 15 d. kratos protokolo matyti, kad šiose gamybinėse patalpose rastas ir paimtas didelis kiekis jau pagamintų buitinės chemijos prekių, pažymėtų prekių ženklais „ARIEL“, „PERSIL“, „LENOR“, „VANISH“, „FAIRY“, „HEAD&SHOULDERS“, patalpoje rastas ir didelis kiekis žaliavos, priemonės, reikalingos prekių išpilstymui į dėžutes, prie minėtų UAB „O“ patalpų, sulaikytas vilkikas „Volvo“ su puspriekabe, iš kurio buvo kraunami atvežti dar nauji kartoninių dėžučių su užrašu „ARIEL“ ruošiniai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės nepatvirtina A. M. kaltės pakėsinus tęsti BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Apklausiamas kaip įtariamasis 2016 m. spalio 5 d. A. M. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Nurodė, kad jis, neturėdamas leidimo, pagal susitarimą su asmeniu, vardu A., darė iš ruošinių dėžutes su užrašais „ARIEL“ ir „PERSIL“, pilstė ir fasavo miltelius bei skystas priemones į tuščią tarą, klijavo etiketes „ARIEL“, „PERSIL“, „LENOR“ „MR. PROPER“, „FAIRY“, „VANISH“ ant plastikinių talpų. Kiek pamena, gruodžio 15 dienai turėjo pagaminti 30 padėklų po 135 vnt. „ARIEL“, 5,5 kg; 30 padėklų „ARIEL“ skystos priemonės, 33 padėklus visų jų gamintų prekių rinkinių; „ARIEL“, „PERSIL“, „FAIRY“, „VANISH“, „MR. PROPER“, „LENOR“. Taip pat nurodė, kad 2015 m. buvo gautas Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini) pasiūlymas bendrai gaminti buitinės chemijos produkciją. Dėl to jis bendravo su Vokietijos įmonės atstove vardu T., kurios pavardės nepamena (pavardė vokiška) ir dėl šio bendradarbiavimo UAB „O“ vardu jis 2015 m. rugpjūčio mėnesį pasirašė sutartį su Vokietijos įmone (duomenys neskelbtini)dėl produkcijos fasavimo. Pagal pasirašytą sutartį Vokietijos įmonės produkcijos ženklas buvo „BRIXIL“, o UAB „O“ ženklas turėjo būti „PEARLOX“. Pagal sutartį Vokietijos įmonė (duomenys neskelbtini) turėjo jo įmonei perduoti miltelių ir skystų priemonių fasavimo įrangą, tiekti žaliavą (miltelius ir skystas priemones), dalį tuščių plastikinių talpų be etikečių (5 l ir 10 l talpos), plastikinius maišelius, priklijuojamas „BRIXIL“ etiketes. Kadangi 2015 m. pabaigoje prekės ženklas „PEARLOX“ nebuvo registruotas, todėl etiketės ir maišeliai su šiuo ženklu jiems nebuvo tiekiami. Produkcijos „BRIXIL“ pagal sutartį Vokietijos įmonei nepagamino, nes maišelius su šios prekės etiketėmis ir klijuojamas etiketes gavo tik 2016 m. metų pradžioje. 2016 m. pavasarį UAB „O“ įregistravo prekės ženklą „PEARLOX“ (26 t., b. l. 69–73). Apklausiamas 2016 m. spalio 20 d. A. M. parodė, kad 2013 – 2014 m. jam būnant UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, UAB „O“ patalpose buvo fasuojami milteliai su (duomenys neskelbtini) etiketėmis, UAB (duomenys neskelbtini) buvo įregistravusi (duomenys neskelbtini) prekės ženklą. 2015 m. rugsėjo mėnesį buitinės chemijos produkcija buvo pradėta fasuoti į A. pateiktas pakuotas ir talpas. Neturėdamas leidimo ir naudodamas svetimą prekės ženklą, jis norėjo gauti pajamų UAB „O“ naudai. Produkcijos gamybai (fasavimui, etikečių klijavimui, markiravimui ir kt.) buvo naudojama iš Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini) gauta įranga ir dalis UAB „O“ įsigytos įrangos. Miltelių fasavimui buvo naudojamas įrenginys „T“, kurį jis įsigijo už savo lėšas ir dėl to šis įrenginys nebuvo užpajamuotas UAB „O“ buhalterinėje apskaitoje. Pažymėjo, kad pagal susitarimą su A., jie visą produkciją turėjo pagaminti iki 2015 m. gruodžio 15 d. 2015 m. rugsėjo mėnesį pradėjus gaminti produkciją pagal susitarimą su A., oficialiai įmonėje dirbo V. T., S. S. ir E. M., kurie žinojo, kad iki 2015 m. gruodžio 15 d. turi pagaminti tam tikrą kiekį produkcijos. Į pateiktą klausimą atsakė, kad jis į Lenkijos įmonę „S“ nevažiavo ir nesitarė dėl dėžučių ruošinių gamybos ir pristatymo (26 t., b. l. 84–90). Apklausos, vykusios 2016 m. gruodžio 7 d., metu, A. M. paaiškino, kad iki 2015 m. gruodžio 15 d. buvo pagaminta visa produkcija pagal A. užsakymą, o dėl kito užsakymo jie nieko nekalbėjo. Nurodė, kad likusi žaliava būtų buvusi panaudota produkcijos „BRIXIL“ ir „PEARLOX“ gamybai (26 t., b. l. 161–164). Apklausiamas kaip įtariamasis 2017 m. vasario 22 d. A. M. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir anksčiau atliktų apklausų metu. Kartu pažymėjo, kad visos priemonės produkcijai pakuoti buvo atvežtos pagal susitarimą su A., jam iš anksto nebuvo žinoma, kokios priemonės ir kokią konkrečiai dieną bus pristatytos. Jis taip pat nežinojo, kad 2015 m. gruodžio 15 d. bus atvežti dėžučių ruošiniai (26 t., b. l. 173–178). Kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką A. M. pripažino ir apklausiamas 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. kovo 8 d., 2017 m. kovo 28 d. (27 t., b. l. 88–93; 139–141, 153–155). Apklausos, vykusios 2017 m. rugsėjo 14 d. metu A. M. taipogi prisipažino kaltu, dar kartą patvirtino, kad neturėdamas prekės ženklo savininko leidimo pažymėjo prekes ženklais „AEIEL“, „LENOR“, „FAIRY“, „MR. PROPER“, „VANISH“, „PERSIL“, „HEAD&SHOULDERS“ patvirtino savo parodymus, duotus ankstesnių apklausų metu. Kartu dar kartą akcentavo, kad su A. buvo susitarę pagaminti tam tikrą kiekį produkcijos iki 2015 m. gruodžio 15 d., dėl tolimesnės produkcijos gamybos jie nesitarė. Iš kratos metu paimtos žaliavos produkcijai gaminti, t. y. skystų priemonių ir miltelių, gautų pagal sutartį iš Vokietijos įmonės, jie planavo gaminti „BRIXIL“ produkciją pagal paslaugų teikimo sutartį su Vokietijos įmone (duomenys neskelbtini) (28 t., b. l. 13–18). 2017 m. lapkričio 28 d. apylinkės teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu A. M. savo kaltę pripažino ir gailėjosi nusikaltęs. Nurodė supratęs, kad prekes žymi neturėdamas prekės ženklo savininko leidimo. Kartu dar kartą pažymėjo, kad kratos metu rasta neišpilstyta žaliava, t. y. apie 73 000 l skystų skalbimo priemonių ir apie 25 000 kg miltelių buvo skirta legaliai veiklai. Akcentavo, kad prieš Naujuosius 2016 metus jau buvo gautos visos „PEARLOX“ ir „BRIXIL“ pakuotės, todėl tęsti veiklos su A. jis tikrai neplanavo (39 t., b. l. 74–76). Siekiant objektyviai nustatyti visas reikšmingas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas – apklaustas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. ir liudytojas M. D.. A. M. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad skalbimo priemonėms fasuoti užteko technikos, kurią įmonė buvo įsigijusi prieš trejus metus ir kuri buvo naudojama saulėgrąžų lukštų granulių fasavimui. Nors jis yra buvęs Lenkijoje užsakyti pakuočių, tačiau ar jas užsakinėjo pas A. M., negali pasakyti, nes susitikdavo ne su vienu gamintoju. Dar kartą patvirtino, kad jis nežinojo, jog 2015 m. gruodžio 15 d. bus pristatytos pakuotės, nes jų neužsakinėjo ir už jas nemokėjo.

A. M. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl abejoti pastarojo parodymų teisingumu nėra pagrindo. Liudytojas UAB „O“ vadybininkas S. S. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad įmonėje buitinė chemija buvo pilstoma į „ARIEL“ ir „PERSIL“ pakuotes, tačiau kartu pažymėjo ir tai, kad direktorius buvo sakęs apie „BRIXIL“ gamybą, sakė, kad po Naujųjų metų bus daug darbo, o gruodžio 15 d. buvo nurodyta tik iškrauti automobilį ir eiti ilsėtis, buvo „planuotos atostogos su vadovo žinia“ (39 t., b. l. 134–135). Liudytojas A. B. nurodė, kad jis įmonėje dirbo, t. y. pilstė miltelius, tik dvi dienas, nes buvo tartasi tik dėl dviejų dienų darbo, jei ir nebūtų atlikta krata, jis vis tiek kitą dieną būtų ieškojęsis darbo (39 t., b. l. 168). Tai, kad diena, kai įmonėje buvo atlikta krata, jiems buvo paskutinė darbo diena, patvirtino ir liudytojai D. E., T. V., A. R. (40 t., b. l. 1–4). Atkreipiamas dėmesys, kad nors kaip liudytoja apklausta tyrėja D. V., atlikusi byloje ikiteisminį tyrimą, nurodė, jog pagal UAB „O“ patalpose rastą buitinės chemijos žaliavos, kuri dar nebuvo supakuota į mažesnes talpas bei nepažymėta prekių ženklais, kiekį dar buvo galima pažymėti didelį kiekį produkcijos būtų buvę galima sufasuoti iki 1 200 t skystų ir iki 200 t birių skalbimo priemonių, tačiau kartu ji nurodė ir tai, kad kratos metu nebuvo nustatyta, jog fasavimo įrenginys veikė, tiesiog viskas buvo apibyrėję milteliais. Sutiko, kad šie milteliai galėjo išbyrėti ir netyčia (39 t., b. l. 106–112). Liudytojas, muitinės kriminalinės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis tyrėjas O. C. nurodė manantis, kad kratos UAB „O“ patalpose dieną galėjo vykti birių medžiagų pakavimas, nes patalpose buvo rasti trys ar keturi asmenys, kurie buvo prie buitinės chemijos skysčių, be to, matėsi išlankstytos, paruoštos pakavimui pakuotės. Į prokuroro klausimus atsakė, kad nebuvo aišku, ar mechanizmai, skirti birių medžiagų pakėlimui, nuleidimui, dozavimui tą dieną veikė, ar ne (39 t., b. l. 120–122). Kaip liudytoja apklausta kratos protokolą surašiusi vyriausioji tyrėja D. V. nurodė, kad jai patekus į UAB „O“ pastatą, ji pirmame aukšte matė gamybines patalpas su gamybos įrenginiais, tačiau tuo metu joks veiksmas nevyko, žmonės stovėjo, visi įrenginiai buvo sustoję, veikiančių nebuvo (39 t., b. l. 122–123). Taigi byloje nesurinkta įrodymų, kurie paneigtų A. M. parodymus, kad jis tam tikrą kiekį produkcijos planavo žymėti svetimais prekių ženklais tik iki 2015 m. gruodžio 15 d., o toliau tęsti neteisėtos veikos neplanavo. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 2015 m. rugpjūčio 4 d. Paslaugų atlikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (27 t., b. l. 7–9), fotonuotraukos, PVM sąskaitos faktūros, tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis, gautų medžiagų priėmimo-perdavimo aktas, prekių ženklų licencinė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (39 t., b. l.65–70, 79, 80, 81, 82, 83, 84, 86, 87, 88–90, 91–94) patvirtina A. M. parodymus, kad jis planavo vykdyti legalią veiklą ir 2016 m. pavasarį UAB „O“ šią veiklą jau vykdė, įregistravo prekės ženklą „PEARLOX“. Kaip minėta, dėl „PEARLOX“ ir „BRIXIL“ pakuočių ir šių prekių ženklų A. M. paaiškino, kad jie buvo gauti tik prieš Naujuosius 2016 metus, todėl anksčiau pradėti veiklos pagal 2015 m. rugpjūčio mėnesį pasirašytą sutartį su Vokietijos įmone (duomenys neskelbtini) nebuvo galimybės, ir ši A. M. versija nėra paneigta. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad A. M. iki 2015 m. gruodžio 15 d. negalėjo pradėti cheminių prekių „BRIXIL“ ir „PEARLOX“ gamybos dėl objektyvių priežasčių, o ne patvirtina tai, kad A. M. neketino laikytis jo vadovaujamos įmonės „O“ su įmone (duomenys neskelbtini) sudarytoje sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (27 t., b. l. 7–9) nurodytų sąlygų. Taigi nėra pagrindo sutikti su prokurorės skundo argumentu, kad A. M. iš 2015 m. gruodžio 15 d. kratos metu UAB „O“ patalpose rastos likusios žaliavos kėsinosi tęsti svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių gamybą, tačiau jos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Šio prokurorės skundo argumento nepatvirtina ir skunde nurodytos aplinkybės, kad iki 2015 m. gruodžio 15 d. UAB „O“ įmonėje oficialiai įdarbinti buvo tik du asmenys (tai, anot prokurorės, rodo, kad įmonė net neturėjo pasamdžiusi darbo jėgos, kuri buvo būtina norint realiai vykdyti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)), nes, kaip matyti iš bylos duomenų, įmonei iki 2015 m. gruodžio 15 d. neturint leidimo svetimu prekių ženklu pažymėti didelį kiekį prekių, darbo jėgos pakako.

Teisėjų kolegijos vertinimu, A. M. kaltės pasikėsinus tęsti svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių gamybą nepatvirtina ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad pareigūnams 2015 m. gruodžio 15 d. atvykus atlikti kratą, UAB „O“ gamybinėse patalpose vyko cheminių priemonių gamybos ir fasavimo procesas, dalis produkcijos jau buvo supakuota ir pažymėta svetimais prekės ženklais, kita dalis produkcijos buvo supakuota dėžutėse, bet dar nepažymėta, įrenginiai buvo paruošti darbui, o asmenys, netikėtai užklupti gamybinėse patalpose, akivaizdžiai bandė pasišalinti iš minėtos patalpos nepastebėti. Visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad, kaip minėta pirmiau, liudytojai D. V., O. C. ir D. V. nurodė, jog kratos metu jokie mechanizmai neveikė, visi įrenginiai buvo sustoję, veikiančių nebuvo, žmonės nedirbo, tik stovėjo, joks veiksmas nevyko. Dėl 2015 m. gruodžio 15 d. prie UAB „O“ patalpų sulaikyto vilkiko „Volvo“ su puspriekabe, iš kurio buvo kraunami atvežti nauji kartoninių dėžučių su užrašu „ARIEL“ ruošiniai, A. M. paaiškino, kad visos priemonės produkcijai pakuoti buvo atvežtos pagal susitarimą su A., jam iš anksto nebuvo žinoma, kokios priemonės ir kokią konkrečiai dieną bus pristatytos, jis taip pat nežinojo, kad 2015 m. gruodžio 15 d. bus atvežti dėžučių ruošiniai, ir ši A. M. versija byloje nepaneigta. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, asmens vardu A. nenustatymas A. M. kaltės pasikėsinus tęsti svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių gamybą taip pat nepatvirtina.

Kaip minėta, prokurorė A. M. kaltę pasikėsinus tęsti BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką grindė ir tuo, kad iš Lenkijos gauta informacija patvirtina, jog įmonėje „S“ buvo gaminami pakuočių ruošiniai, kurie vėliau buvo gabenami įmonės „M“ vardu, o liudytoja, įmonės „S“ atstovė A. M. parodė, kad vyras vardu A. užsakė kartoninių dėžučių štampavimą, atvežė iškarpų pavyzdžius, pristatydavo kartoną be spausdintų užrašų ir storą kartoną su skalbimo miltelių „ARIEL“ spausdintu užrašu. Kolegijos nuomone, šios aplinkybės taip pat nepatvirtina, kad A. M. kėsinosi tęsti BK 204 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. A. M. apklausiamas kaip įtariamasis paaiškino, kad jis į Lenkijos įmonę „S“ nevažiavo ir nesitarė dėl dėžučių ruošinių gamybos bei jų pristatymo. Duomenų, paneigiančių šiuos A. M. parodymus, nėra. Nors liudytoja A. M. ir nurodė, kad į įmonę „S“ keletą kartų su kitu vyru buvo atvažiavęs vyriškis vardu A., kuris užsakė kartoninių dėžučių štampavimą, gamybą, kartoninius įdėklus, tačiau ši liudytoja negalėjo nurodyti vyro, vardu A., pavardės, motyvuodama tuo, kad jos nežino, be to, į pateiktus klausimus atsakė, kad užsakymai buvo žodiniai, su firma, kurios atstovas buvo A., sutartis nebuvo sudaryta (24 t., b. l. 27–32). Taigi byloje nenustatyta, kad A. M. pakuočių ruošinius nelegaliai veiklai gaudavo iš įmonės „S“, be to, net ir konstatavus, kad A. M. kartonines dėžutes gaudavo iš įmonės „S“, tai nebūtų įrodymas, kad jis kėsinosi tęsti nusikalstamą veiką ir po 2015 m. gruodžio 15 d.

Tai, kad A. M. ikiteisminio tyrimo pradžioje įteikus jam pranešimą apie įtarimą, t. y. 2016 m. sausio 21 d., parodymus duoti atsisakė, jo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką nei patvirtina, nei paneigia. Atkreiptinas dėmesys, kad įtariamasis turi teisę atsisakyti duoti parodymus (BPK 21 straipsnio 4 dalis), taigi A. M. pirmosios apklausos metu šia įstatymo jam suteikta teise ir pasinaudojo.

Duomenų, kad Paslaugų atlikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (27 t., b. l. 7–8), taip pat ir kiti A. M. pateikti dokumentai, surašyti vėliau, nei juose nurodyta data, t. y. jau po kratų atlikimo, byloje nėra, todėl šis apeliacinio skundo argumentas vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas. Tai, kad Paslaugų atlikimo sutartyje įmonės (duomenys neskelbtini) vardu pasirašė T. B., taip pat nėra pagrindas abejoti šio dokumento tikrumu ir jame nurodytų duomenų teisingumu. Šiame kontekste pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu klausimas dėl byloje esančių dokumentų tikrumo nebuvo keliamas, ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnį nebuvo pradėtas, be to, kaip minėta, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Apeliacinio skundo argumentas, kad UAB „O“ priklausančios svetimu prekės ženklu pažymėtos prekės buvo sulaikytos 2015 m. spalio 16 d., o į UAB „O“ įranga, skirta skalbimo priemonių fasavimo ir pakavimo darbams, iš (duomenys neskelbtini) pristatyta tik 2015 m. spalio 19 d., ir tai, anot apeliantės, rodo, kad UAB „O“ produkciją pradėjo gaminti ir fasuoti žymiai anksčiau, o ne tuomet, kai iš Vokietijos įmonės buvo gauta įranga tokiems darbams atlikti, taip pat nėra pagrindas išvadai, kad A. M. kėsinosi tęsti svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių gamybą, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, ištyręs ir įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, pagrįstai iš kaltinimo pašalino aplinkybes, kad A. M. iš likusios žaliavos, t. y. 20 373 kg miltelių, 73 055 l skystų priemonių ir 5 807 kg miltelių, išpilstytų į 500 g talpos plastiko dėžutes, kėsinosi tęsti svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių gamybą, tačiau jos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2015 m. gruodžio 15 d. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai skalbimo priemonių pakavimo procese užklupo ir sulaikė šią veiklą darančius asmenis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ir kaltinimą išdėstyti taip:

A. M., nuo 2013 m. lapkričio 4 d. būdamas UAB „O“ direktoriumi, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2015 m. gruodžio 15 d., (duomenys neskelbtini), UAB „O“ panaudos pagrindais naudojamose patalpose, panaudodamas tam specialiai skirtus įrengimus ir iš tiksliai nenustatyto šaltinio įsigytą produkciją:

1) 56 502,6 kg miltelių, supakuotų į 1 tonos talpos maišus, iš kurių dalį išpilstė bei supakavę į mažesnę tarą ir pažymėjo JAV įmonei „THE PROCTER&GAMBLE COMPANY“ priklausančiu prekių ženklu „ARIEL“: '

- 904 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 8,125 kg;

- 296 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 6,825 kg;

- 4120 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 5,600 kg;

- 133 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 15 kg;

- 53 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 8,8 kg;

- 3 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 450 g;

- 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 10,4 kg;

- 2 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 6,500 kg;

- 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 2,56 kg;

- 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 9 kg;

- 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 2,8 kg;

Vokietijos įmonei „HENKEL AG&Co. KGaA“ priklausančiu prekės ženklu „PERSIL“:

- 194 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 5 kg;

- 58 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 4,5 kg;

- 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 6 kg;

- 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3 kg;

2) 124882,6 litrus skystų priemonių, supakuotų į 1 tonos plastikines talpas, iš kurių dalį išpilstė į mažesnę tarą ir pažymėjo JAV įmonei „THE PROCTER&GAMBLE COMPANY“ priklausančiais prekių ženklais „ARIEL“, „FAIRY“, „MR.PROPER“, „LENOR“:

- 2984 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 4,745 1;

- 2459 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 4,97 1;

- 899 vnt. prekių su žymenimis „MR.PROPER“ 5 1;

- 1397 vnt. prekių su žymenimis „FAIRY“ 5 1;

- 1 vnt. prekių su žymenimis „FAIRY“ 1 1;

- 790 vnt. prekių su žymenimis „LENOR“ 5 1;

- 2 vnt. prekių su žymenimis „LENOR“ 2 1;

- 1 vnt. prekių su žymenimis „LENOR“ 4,620 1;

- 1352 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 5 1;

- 323 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 8,395 1;

- 68 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 8,03 1;

- 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3 1;

- 2 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3,96 1;

- 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3,2 1;

3) 9905 kg miltelių, supakuotų į 500 g talpos plastiko dėžutes ir 1472 litrus skystos priemonės, išpilstytos į 1 litro tarą, kurių dalį pažymėjo Olandijos įmonėms „RECKITT BENCKISER N.V“ ir „RECKITT BENCKISER S.ar.l“ priklausančiu prekių ženklu „VANISH“:

- 8207 vnt. prekių su žymenimis „VANISH“ 500 g;

- 1472 vnt. prekių su žymenimis „VANISH“ 1 1;

4) 394,75 litrus šampūno, išpilstyto į 250 ml tarą, pažymėjo JAV įmonei „THE PROCTER&GAMBLE COMPANY“ priklausančiu prekių ženklu „HEAD&SHOULDERS“:

- 1 579 vnt. prekių su žymenimis „PIEAD&SPIOULDERS“ 250 ml,

neturėdamas šių prekių ženklų savininkų leidimo, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, nustatančius, kad „įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra: tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu“, 38 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus, nustatančius, kad „ženklo savininkas gali uždrausti: tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti“, 44 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „ženklo savininkas turi teisę suteikti kitam asmeniui savanorišką išimtinę ar neišimtinę licenciją visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų žymėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tam tikroje jos dalyje“, reikalavimus, o iš likusios turėtos žaliavos, t. y. 26 180 kg miltelių ir 73 055 litrų skystų skalbimo priemonių kėsinosi svetimais prekių ženklais „ARIEL”, „PERSIL”, „LENOR”, „FARY”, „VANISH“ ir „MR. PROPER”, neturint leidimo pažymėti didelį kiekį, ne mažiau kaip 26 180 kg birių (miltelių) ir 73 055 litrų skystų skalbimo priemonių, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2015 m. gruodžio 15 d. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai skalbimo priemonių pakavimo procese užklupo ir sulaikė šią veiklą darančius asmenis. Šiais veiksmais A. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 204 straipsnio 1 dalyje.

Be to, prokuroras prašė koreguoti kaltinimą iš kaltinimo pašalinant aplinkybę, kad A. M., žinodamas, jog prekės pažymėtos svetimu prekių ženklu be leidimo, įsigijo ir laikė prekes, pažymėtas JAV įmonei „THE PROCTER&GAMBLE COMPANY“ priklausančiais prekių ženklais „ARIEL“, „FAIRY“, „LENOR“ bei Vokietijos įmonei „HENKEL AG&Co. KGaA“ priklausančiu prekės ženklu „PERSIL“, nes BK 204 straipsnio 1 dalyje nenumatyta baudžiamoji atsakomybė už prekių, neteisėtai pažymėtų svetimu prekių ženklu, įgijimą ir laikymą.

Iš prokuroro prašymo pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes matyti, kad jame prašoma pašalinti iš kaltinimo pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad A. M., žinodamas, jog prekės pažymėtos svetimu prekių ženklu be leidimo, įsigijo ir laikė prekes, pažymėtas JAV įmonei „THE PROCTER&GAMBLE COMPANY“ priklausančiais prekių ženklais „ARIEL“, „FAIRY“, „LENOR“ bei Vokietijos įmonei „HENKEL AG&Co. KGaA“ priklausančiu prekės ženklu „PERSIL“, t. y. 3 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 450 g; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 10,4 kg; 2 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 6,500 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 2,56 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 9 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 2,8 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „FAIRY“ 1 l; 2 vnt. prekių su žymenimis „LENOR“ 2 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „LENOR“ 4,620 l, 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3 l; 2 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3,96 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3,2 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 6 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3 kg. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad prokuroras, prašydamas minėtą aplinkybę iš kaltinimo A. M. pašalinti, prašė pripažinti A. M. kaltu neturint leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjus ne tik pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytas prekes (39 t., b. l. 2–10), bet ir prekes, kurių pažymėjimu A. M. nebuvo kaltinamas, o buvo kaltinamas tik jų įgijimu ir laikymu, tačiau šią aplinkybę pats prokuroras prašė iš kaltinimo pašalinti, t. y. 3 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 450 g; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 10,4 kg; 2 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 6,500 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 2,56 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 9 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 2,8 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „FAIRY“ 1 l; 2 vnt. prekių su žymenimis „LENOR“ 2 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „LENOR“ 4,620 l, 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3 l; 2 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3,96 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3,2 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 6 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3 kg. Taigi prokuroras prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes praplėtė A. M. suformuluoto kaltinimo apimtį jį pasunkindamas, nors apeliaciniame skunde to nebuvo prašoma.

Pažymima, kad apeliacines instancijos teismas turi įgaliojimus kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmes skirtingomis, kai to prašoma prokuroro ar nukentėjusiojo (jo atstovo) apeliaciniame skunde (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016). BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas teisinis reguliavimas dėl kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių keitimo iš esmės skirtingomis ir kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimo yra neatsiejamas nuo BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto reglamentavimo, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė skundus ar dėl kurių skundai paduoti, ir kad apeliacinės instancijos teismas pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ar veikos kvalifikavimą į sunkesnį, tai yra pabloginti nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, teisinę padėtį, gali tik tuo atveju, kai to prašoma prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliaciniuose skunduose, ir ne daugiau, negu prašoma. Kartu pažymima, kad nepriklausomai nuo to, ar prokuroras yra pateikęs apeliacinį skundą, ar ne, jis turi teisę teikti apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl kaltinimo esminių faktinių aplinkybių ar veikos kvalifikavimo pakeitimo, jei tai lengvina nuteistojo teisinę padėtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02Ni02NDgvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-66-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-66-648/2018">2K-7-66-648/2018</a>).

Esant visumai nurodytų aplinkybių ir atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju prokuroras, pateikdamas apeliacinės instancijos teismui prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes, prašo ne lengvinti, o sunkinti asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį, šis prokuroro prašymas netenkinamas.

Kadangi BK 204 straipsnio 1 dalyje nenumatyta baudžiamoji atsakomybė už prekių, neteisėtai pažymėtų svetimu prekių ženklu, įgijimą ir laikymą, iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad A. M., žinodamas, jog prekės pažymėtos svetimu prekių ženklu be leidimo, įsigijo ir laikė prekes, pažymėtas JAV įmonei „THE PROCTER&GAMBLE COMPANY“ priklausančiais prekių ženklais „ARIEL“, „FAIRY“, „LENOR“ bei Vokietijos įmonei „HENKEL AG&Co. KGaA“ priklausančiu prekės ženklu „PERSIL“, t. y. 3 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 450 g; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 10,4 kg; 2 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 6,500 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 2,56 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 9 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 2,8 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „FAIRY“ 1 l; 2 vnt. prekių su žymenimis „LENOR“ 2 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „LENOR“ 4,620 l, 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3 l; 2 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3,96 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3,2 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 6 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3 kg. Dėl to nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Dėl A. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODYtODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-86-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-86-895/2015">2K-86-895/2015</a>).

Prokuroro vertinimu, šiuo atveju nėra vienos, t. y. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos, būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, nes A. M. pripažino tik dalį jam pareikšto kaltinimo – jis nepripažino kaltinimo dalies, jog kėsinosi tęsti svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių gamybos, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Pažymima, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>).

Iš bylos matyti, kad A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu (26 t., b. l. 69–73, 84–90, 161–164, 173–178; 27 t., b. l. 88–93, 139–141, 153–155; 28 t., b. l. 13–18), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu (39 t., b. l. 74–76) prisipažino kaltu neturėdamas leidimo svetimu prekės ženklu pažymėjęs didelį prekių kiekį ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs. A. M. taip pat nuosekliai teigė, kad jis nesikėsino tęsti svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių gamybos ir pastarojo kaltė galimai pasikėsinus tęsti nusikalstamą veiką nebuvo įrodyta nei bylą nagrinėjant pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose. Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad A. M. viso proceso metu nebuvo nuoširdus, pripažino tik dalį kaltinimo ir tai padarė ne savo noru, o tik po to, kai jo kaltė ir kitos nusikalstamos veikos aplinkybės jau buvo įrodytos byloje surinktais faktiniais duomenimis, ir nėra pagrindo šalinti iš nuosprendžio dalį, kurioje konstatuota, kad A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Tai, kad byloje nebuvo nustatytas asmuo, vardu A., nėra pagrindas išvadai, kad A. M. parodymai melagi, nes, kaip jau minėta, A. M. parodymai dėl esminių bylos aplinkybių yra teisingi, juos patvirtina visuma kitų byloje surinktų įrodymų. Šiame kontekste taip pat būtina akcentuoti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė 2017 m. rugsėjo 22 d. byloje surašė pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, kuriame be kita ko nurodė, jog įtariamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir siūlė pripažinus A. M. kaltu pagal BK 204 straipsnio 1 dalį paskirti jam 210 MGL dydžio baudą, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu (39 t., b. l. 2–10).

Taigi, esant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visumai, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė A. M. BK 40 straipsnio nuostatas ir jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl daiktinių įrodymų likimo

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Prokurorė apeliaciniame skunde prašė konfiskuoti daiktus, nurodytus 2017 m. liepos 22 d. pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu priedo I skyriuje, Eil. Nr. nuo 24 iki 45 (39 t., b. l. 11–14): 72 730 l skystos skalbimo priemonės (77 vnt., 1 000 l talpose); 18 598 kg skalbimo miltelių (polipropileno maišuose, 21 vnt.); 15 kg spalvotų skalbimo miltelių (maišuose, 2 vnt.); 11 614 vnt. dėžučių skalbimo miltelių (dėžutės be etikečių, po 500 g); 1 000 kg druskos (polipropileno maiše, 1 vnt.); 33 159 vnt. tuščių 5 l talpų; 4 602 vnt. tuščių 10 l talpų; 42 vnt. tuščių 1 000 l talpų; 914,1 kg plastikinių kamštelių (maišuose ir dėžėse); 14 vnt. 10 l talpų su skalbimo skysčiu; 37 vnt. 5 l talpų su skalbimo skysčiu (be etikečių); 107,9 kg dozatorių (maišuose); 1 576 kg klijų (dėžėse); 703,48 kg plastikinių rankenėlių (dėžėse); 890,88 kg kartoninių tvirtinimo lapelių (dėžėse); 10,8 kg lankstinukų (dėžėje); 99,55 kg metalinių kniedžių (maiše ir dėžėse); 7 vnt. pistoletų, skirtų klijavimui; 2 kniedijimo aparatus; skystų priemonių dozavimo aparatą; 41 vnt. lipnios juostos (rulonuose); 4 dėžes plastikinių maišelių. Pažymėjo, kad byloje įrodžius, jog A. M. kėsinosi tęsti svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių gamybą, tačiau jos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, šie daiktai turi būti pripažinti nusikalstamos veikos priemonėmis ir konfiskuoti. Be to, pasak apeliantės, bylos duomenys patvirtina, kad visa skysta ir biri produkcija, kuri buvo gauta iš įmonės (duomenys neskelbtini) ir laikoma patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), taip pat druska maišuose, įvairių dydžių talpos, plastikiniai kamšteliai, dozatoriai, klijai, plastikinės rankenėlės, kartoniniai tvirtinimo lapeliai, metalinės kniedės, kniedijimo aparatas, pistoletai klijavimui, skystų priemonių dozavimo aparatas, lipni juosta rulonuose, plastikiniai maišeliai buvo būtini ir naudojami skalbimo priemonių klastojimui, o jie nebuvo sunaudoti tik todėl, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nutraukė neteisėtą veiklą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neįrodžius, kad A. M. kėsinosi tęsti svetimu prekės ženklu pažymėtų prekių gamybą, nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymą ir konfiskuoti daiktus, nurodytus 2017 m. liepos 22 d. pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu priedo I skyriuje, Eil. Nr. nuo 24 iki 45. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad daiktai, kurie nebuvo naudojami nusikalstamai veikai daryti, taip pat daiktai, kurie galbūt galėjo būti panaudoti tęsiant nusikalstamą veiką, tačiau byloje pasikėsinimas neįrodytas ir iš kaltinimo pašalintas, negali būti konfiskuojami ir turi būti grąžinami UAB „O“ direktoriui A. M..

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad iš kaltinimo šalinama aplinkybė, jog A. M., žinodamas, kad prekės pažymėtos svetimu prekių ženklu be leidimo, įsigijo ir laikė prekes, pažymėtas JAV įmonei „THE PROCTER&GAMBLE COMPANY“ priklausančiais prekių ženklais „ARIEL“, „FAIRY“, „LENOR“ bei Vokietijos įmonei „HENKEL AG&Co. KGaA“ priklausančiu prekės ženklu „PERSIL“, o pirmosios instancijos teismas šias prekes nusprendė sunaikinti, skundžiamas nuosprendis keičiamas ir dėl netinkamai išspręsto daiktinių įrodymų likimo klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Kadangi byloje nenustatyta, kad minėtos prekės nėra uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, šios prekės grąžintinos teisėtam savininkui – UAB „O“ direktoriui A. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 4 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendį pakeisti.

Iš kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad A. M., žinodamas, jog prekės pažymėtos svetimu prekių ženklu be leidimo, įsigijo ir laikė prekes, pažymėtas JAV įmonei „THE PROCTER&GAMBLE COMPANY“ priklausančiais prekių ženklais „ARIEL“, „FAIRY“, „LENOR“ bei Vokietijos įmonei „HENKEL AG&Co. KGaA“ priklausančiu prekės ženklu „PERSIL“, t. y. 3 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 450 g; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 10,4 kg; 2 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 6,500 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 2,56 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 9 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 2,8 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „FAIRY“ 1 l; 2 vnt. prekių su žymenimis „LENOR“ 2 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „LENOR“ 4,620 l, 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3 l; 2 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3,96 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3,2 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 6 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3 kg.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 450 g; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 10,4 kg; 2 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 6,500 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 2,56 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 9 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „ARIEL“ 2,8 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „FAIRY“ 1 l; 2 vnt. prekių su žymenimis „LENOR“ 2 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „LENOR“ 4,620 l, 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3 l; 2 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3,96 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3,2 l; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 6 kg; 1 vnt. prekių su žymenimis „PERSIL“ 3 kg grąžinti UAB „O“ direktoriui A. M..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Raimundas Jurgaitis

Boleslovas Kalainis

Vidmantas Mylė