(S)
Civilinė byla Nr. 3K-3-446/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
34.4.8; 44.2.4.1
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. spalio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį ginant N. S. interesus atsakovei Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notarei T. N. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys: UAB DK „Baltic Polis“, A. O., V. O.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė : I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas ieškovės N. S. interesus, pareiškė ieškinį teisme dėl turtinės žalos, padarytos neteisėtais notaro veiksmais, atlyginimo.
Jis nurodė, kad 1999 m. gruodžio 6 d. notarė patvirtino N. O. testamentą, kuriuo ji visą savo turtą paliko ieškovei. Testamentą pasirašė ne pati testatorė, o už ją pasirašė liudytojai, taip padaryti pasiūlė notarė, testamente nurodžiusi, jog testatorė negali pasirašyti dėl ligos. 2000 m. gruodžio 20 d. testatorė mirė, ieškovė priėmė palikimą.
2000 m. rugpjūčio 12 d. L. O. pateikė teismui ieškinį dėl N. O. sudaryto testamento pripažinimo negaliojančiu (civilinė byla Nr. 2-02698-67/05). 2001 m. gegužės 18 d. pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o 2001 m. lapkričio 5 d. apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Po to ieškovei 2001 m. lapkričio 28 d. buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas į du butus ir metalinį garažą. Ji viešame registre įregistravo daiktines teises į šį turtą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, peržiūrėjusi civilinę bylą Nr. 2-02698-67/05 kasacine tvarka, 2002 m. birželio 20 d. nutartimi panaikino teismų procesinius sprendimus ir pripažino N. O. sudarytą testamentą negaliojančiu dėl jo formos bei testatorės valios trūkumų. Kasacinis teismas konstatavo, kad notarė, tvirtindama testamentą, pažeidė 1964 m. CK 583 straipsnį ir testamento sudarymo metu galiojusios 1975 m. spalio 31 d. Notarinių veiksmų atlikimo instrukcijos 77 punktą.
Dėl notaro neteisėtų veiksmų ieškovė neteko viso jai testamentu palikto turto, į kurį buvo įregistravusi nuosavybės teises, taip pat patyrė didelę materialinę žalą, t. y. finansines išlaidas įforminant paveldėtą turtą.
Pirminiu ieškiniu buvo prašoma priteisti ieškovei žalą iš UAB DK „Baltic Polis“ ir iš notarės. Ieškovė proceso metu atsisakė reikalavimo UAB DK „Baltic Polis“ ir visą turtinės žalos atlyginimą 189 317,90 Lt prašė priteisti iš atsakovės notarės.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės notarės 1992,60 Lt žalai atlyginti; kitą ieškinio dalį atmetė; priėmė ieškinio atsisakymą UAB DK „Baltic Polis“ ir dėl šios dalies bylą nutraukė.
Teismas nurodė, kad notaro civilinė atsakomybė yra deliktinė, t. y. galima tik esant civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygoms: žalai, neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltei. Notarės neteisėti veiksmai dėl jos kaltės yra nustatyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 20 d. sprendime, todėl ji pripažintina materialinės atsakomybės subjektu. Visos ieškovės turėtos išlaidos įforminant paveldėtą turtą (mokestis už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, registro mokestis, priteistos iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos civilinėse bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir nuosavybės teisių įregistravimo viešame registre panaikinimo) laikytinos tiesioginėmis testamento patvirtinimo pasekmėmis, kurios, pripažinus testamentą negaliojančiu, traktuotinos kaip ieškovės patirta žala, atsiradusia dėl notaro neteisėtų veiksmų.
Teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti iš notarės testamentu ieškovei paliktų dviejų butų vertę. Teismas nurodė, kad testamentas panaikintas nuo jo sudarymo momento, todėl ieškovė niekada neturėjo teisinio pagrindo įgyti palikėjos turto nuosavybės teise. Notaro neteisėti veiksmai dėl netinkamo testatorės valios įforminimo nesusiję priežastiniu ryšiu su aplinkybe, kad ieškovė nepaveldėjo testatorei priklausiusio turto.
Teismas taip pat atmetė ieškinio reikalavimus priteisti išlaidas už įgaliojimo patvirtinimą, testamento sudarymą, vykdymo bei atstovavimo išlaidas, pašto išlaidas, nes šios išlaidos neturi priežastinio ryšio su notarės neteisėtais veiksmais.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2007 m. vasario 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo sprendimo išvadomis ir motyvacija.
Teisėjų kolegija atmetė ieškovės argumentus, kad testatorės valią palikti turtą būtent ieškovei patvirtina ne tik testamentas, bet ir kiti byloje esantys įrodymai. Teisėjų kolegija nurodė, kad testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. birželio 20 d. nutartimi ginčo testamentą pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo momento dėl jo formos bei testatorės valios trūkumų. Teisine prasme testamento, kaip palikėjo valią išreiškiančio dokumento, nėra. Pripažinus testamentą negaliojančiu nėra žinoma palikėjo valia ir jos valios išreiškimas negali būti įrodinėjamas teismine tvarka (liudytojų parodymais ar rašytiniais įrodymais). Kadangi negalima nustatyti, kad N. O. norėjo testamentu palikti turtą ieškovei, tai nėra pagrindo teigti, jog ieškovė turtą prarado ir dėl to praradimo patyrė nuostolių.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį, ieškinį patenkinti. Jos nuomone, teismai netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 20 d. nutartį, šiuo klausimu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasatorė nurodė šiuos argumentus:
1. Aplinkybė, kad ieškovė nepaveldėjo testatorės turto, yra susijusi priežastiniu ryšiu su notaro neteisėtais veiksmais – netinkamu testatorės valios įforminimu.
Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu priežastinio ryšio nustatymą galima išskirti į du etapus: 1) faktinio priežastinio ryšio nustatymas ir 2) teisinio priežastinio ryšio nustatymas.
Notaro kaltė ir neteisėti veiksmai yra konstatuoti kasacinio teismo 2002 m. birželio 20 d. priimtoje nutartyje. Būtent dėl neteisėtų notaro veiksmų buvo panaikintas testamentas ir ieškovė prarado paveldėtą turtą. Akivaizdu, kad notarui tinkamai atlikus savo pareigas, t. y. įstatymų nustatyta tvarka įforminus testatorės valią, nebūtų galimybės panaikinti testamentą ir kartu prarasti paveldėtą turtą. Notaro neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusių žalingų padarinių (testamento panaikinimas ir turto praradimas) priežastinį ryšį patvirtina kasacinio teismo nutartyje konstatuotos aplinkybės, t. y. kad notaras, pasiūlydamas testatorei, jog už ją testamentą pasirašytų kitas asmuo, savo iniciatyva atėmė iš testatorės galimybę pasirašyti testamentą. Svarbi yra ir ta aplinkybė, kad teismai nenustatė jokių neteisėtų ieškovės veiksmų, susijusių su testatorės valios įforminimu bei palikimo priėmimu.
2. Nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad teisine prasme testamento, kaip palikėjo valią išreiškiančio dokumento, nėra ir nežinoma palikėjo valia. Visa bylos medžiaga įrodo testatorės valią palikti turtą būtent ieškovei. Testatorė pati atvyko į notarų biurą sudaryti testamento ieškovės naudai. Iki testamento panaikinimo ieškovė buvo teisėta paveldėtoja ir šią teisę įgijo ne tik testamento, bet ir įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu.
3. Teismai neteisingai traktavo kasacinio teismo 2002 m. birželio 20 d. nutarties motyvus. Kasacinis teismas konstatavo, kad notaras pažeidė 1964 m. CK 583 straipsnį ir testamento sudarymo metu galiojusios 1975 m. spalio 31 d. notarinių veiksmų atlikimo instrukcijos 77 punktą, todėl testamentas pripažintinas negaliojančiu dėl jo formos bei testatorės valios trūkumų. Akivaizdu, kad kasacinis teismas konstatavo būtent testamento tvirtinimo tvarkos pažeidimo faktą, kuris jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip testatorės valios trūkumas.
Prisidėjimu prie kasacinio skundo Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras palaiko skundo argumentus ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepime į kasacinį skundą tretieji asmenys A. O. ir V. O. prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus, skundą atmesti. Jame nurodoma, kad ieškovė nepatyrė turtinės žalos dėl testamento panaikinimo, nes testamentas pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir dėl to laikytina, kad ji paveldėtą turtą valdė neteisėtai. Jos turtinė padėtis nėra blogesnė, negu buvo iki teisės pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, pripažinus testamentą negaliojančiu dėl formos ir valios trūkumų, nėra žinoma testatorės valia ir jos valios išreiškimas negali būti įrodinėjamas teismine tvarka.
Atsiliepime į kasacinį skundą notarė T. N. prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus, skundą atmesti. Ji nurodo, kad, pripažinus testamentą negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, turtas turi būti grąžintas teisėtiems įgijėjams. Atsiliepime taip pat dėstomos testamento patvirtinimo faktinės aplinkybes.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Žala (nuostoliai) yra vienas iš civilinės atsakomybės pagrindų. Jo nesant civilinės atsakomybės iš viso neatsiranda. Žala – tai asmens turto netekimas ar negavimas, kai asmuo pagrįstai ir realiai tikėjosi jį gauti. Tai gali būti ir tuo atveju, kai turtą numatoma gauti kaip palikimą pagal testamentą. Vien turto pagal panaikintą testamentą negavimo faktas nereiškia, kad yra padaryta žala. Negautas turtas ar pajamos kaip žala yra tada, jeigu buvo pagrįsta tikėtis ir realu turtą gauti. Testamento surašymo atveju turto gavimo pagrindas yra juridinių faktų visuma – testatoriaus valios palikti turtą išreiškimas ir testamentinio įpėdinio valios priimti palikimą pagal testamentą išreiškimas. Testatoriaus valia, t. y. jo asmeninis patvarkymas dėl turto, yra įforminamas testamentu. Testamentai yra oficialūs ir asmeniniai. Oficialūs testamentai turi būti tvirtinami notarine tvarka (CK 5.28 straipsnio 1 dalis). Notarine tvarka patvirtinant testamentą yra užtikrinamas asmens tikrosios valios patikrinimas. Ji neturi kelti abejonių. Jeigu testamentas yra panaikinamas dėl jo tvirtinimo tvarkos pažeidimų ir palikėjo valios trūkumų, tai taikant civilinę atsakomybę gali būti laikomasi nuostatos, kad asmens valia palikti turtą testamentu neišreikšta. Atsižvelgiant į šių santykių prigimtį ir specifiką, testatoriaus valia ir testamento turinys negali būti įrodinėjami kitomis priemonėmis, kaip testamentu (CPK 177 straipsnio 4 dalis). Jeigu testamentas panaikintas dėl testatoriaus valios trūkumų, tai daroma išvada, kad galimas testamentinis įpėdinis neįrodė, jog egzistavo testatoriaus valia perleisti turtą. Negautą turtą pagal panaikintą testamentą dėl valios trūkumų kaip žalą negalima vertinti nesant vieno iš žalos, kaip negauto turto, kurį buvo numatoma gauti, požymių – pagrįsto tikėtinumo turtą gauti.
Byloje įrodyta, kad testamentas pripažintas negaliojančiu dėl jo formos ir testatorės valios trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2002 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-814/2002). Iš to išplaukia, kad neįrodytas vienas iš negauto turto požymių – pagrįstas tikėjimasis turtą gauti. Teismai, darydami šią išvadą, tinkamai taikė civilinės atsakomybės nuostatas, nepažeidė CK 6.249 straipsnio.
Kasaciniame skunde analizuojami argumentai dėl priežastinio ryšio neturi teisinės reikšmės, nes pagal teismo išvadas žalos dėl turto negavimo ar praradimo nenustatyta, ir tokios išvados padarytos pagal civilinės atsakomybės nuostatų reikalavimus. Nesant žalos, nėra ir priežastinio ryšio. Skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo susiję su priežastinio ryšio nustatymu, todėl teisiškai nereikšmingi – nesant žalos ir priežastinio ryšio tai yra įrodymai, nesusiję su byla. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo 2002 m. birželio 20 d. nutarties įvertinimo atmetami, nes neatitinka CPK 182 straipsnio 2 punkto (nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys) ir CPK 279 straipsnio 4 dalies reikalavimų (nutarčiai įsiteisėjus šalys negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, jeigu jie sudarė nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyką). Testatoriaus tikroji valia ir jos įforminimas buvo nagrinėjami ankstesnėje byloje, o teismo nutartyje aiškiai nurodyta, kad testamentas panaikinamas dėl jo formos i testatoriaus valios trūkumų.
Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamus teismų procesinius sprendimus (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 22 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Aloyzas Marčiulionis
Algis Norkūnas
Antanas Simniškis
