(S)
Civilinė byla Nr. 3K-3-435/2007
Procesinio sprendimo kategorija
69
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. spalio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens UAB „Kauno keliai“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 9 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Klaipėdos keliai“ ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Viešųjų pirkimų komisijos sprendimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – UAB „Kauno keliai“ (anksčiau AB „Kauno keliai“).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas nurodė, kad jis dalyvavo atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos organizuotame supaprastintame atvirame konkurse dėl ištisinių asfaltbetonio dangų remonto darbų pirkimo. Konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad rangovas gali pateikti pasiūlymą vienai, kelioms ar visoms konkurso dalims. Ieškovas 2006 m. balandžio 5 d. pateikė Konkurso komisijai savo pasiūlymus. Atsakovas 2006 m. gegužės 4 d. pranešė konkurso dalyviams, kad, įvertinus pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkančių rangovų pasiūlymus, laimėjusiu pasiūlymu konkurso 7, 9, 10, 17, 18, 20, 21 dalims pripažintas trečiasis asmuo. Ieškovas nesutiko su šiuo atsakovo Viešųjų pirkimo komisijos sprendimu ir pateikė pretenziją, tačiau atsakovas ją atmetė. Ieškovo nuomone, viešųjų pirkimų komisijos sprendimo dalis, kuria 7, 9, 10, 17 ir 18 konkurso dalims laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo, priimta pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo normas (toliau – VPĮ) ir konkurso sąlygų 10 punkto reikalavimus. Trečiasis asmuo neturėjo atestato specialiems statybos darbams (lietaus nuotekų tinklų rekonstrukcijai) vykdyti, taip pat teigiamo metinio grynojo pelno per 2003–2005 metus.
Ieškovas prašė pripažinti negaliojančia atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos 2006 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. (14-1) VP3-133 dalį dėl konkurso 7, 9, 10, 17, 18 dalių bei pripažinti, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka minimalių tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino.
Teismas nurodė, kad pagal konkurso sąlygų 10 punkto kvalifikacijos kriterijų „Teisė verstis atitinkama veikla“ rangovai privalo turėti atestatus, suteikiančius teisę atlikti specialiuosius statybos darbus – lietaus nuotekų tinklų rekonstrukciją. Pagal konkurso sąlygų 10 punkto kvalifikacijos kriterijų „Ekonominė ir finansinė būklė“ rangovų metinis grynasis pelnas per 2003–2005 finansinius metus arba per laiką nuo rangovo įregistravimo dienos (jei rangovas vykdė veiklą mažiau nei trejus finansinius metus) turi būti teigiamas. Teismas, įvertinęs trečiojo asmens atestatus, padarė išvadą, kas jis neturi kvalifikacijos minėtiems specialiesiems statybos darbams vykdyti. Pagal trečiojo asmens audito ataskaitos duomenis, jis 2003 metais patyrė 1 840 014 Lt nuostolių. Teismas konstatavo, kad, vadovaujantis konkurso sąlygų 46 punktu bei VPĮ 39 straipsnio 2 dalimi, trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas. Atsakovo Viešųjų pirkimų komisija nesivadovavo perkančiosios organizacijos parengtais ir patvirtintais pirkimo dokumentais, pažeidė VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei 32 straipsnio 7 dalies reikalavimus. Tai, kad vykdant pirkimus, buvo pažeistas įstatymas, nustatė ir Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Ši tarnyba 2006 m. birželio 1 d. raštu Nr. 4S-1485 įpareigojo atsakovą panaikinti ginčijamą Viešųjų pirkimų komisijos sprendimo dalį, tačiau atsakovas šio reikalavimo neįvykdė.
Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog kai kurie Viešųjų pirkimų komisijos nariai neteisingai suprato ar pakeitė, neatsižvelgdami į ekspertų išvadas, konkurso sąlygų 10 punkto reikalavimą dėl teigiamo grynojo pelno per 2003–2005 finansinius metus į kriterijų „vidutinis pelnas per trejus metus“, ir tuo pagrindu pripažino trečiąjį asmenį atitinkantį kvalifikacijos reikalavimus, neįrodo, jog trečiasis asmuo atitinka kvalifikacijos reikalavimus. Atsakovo teiginys, kad ekspertai buvo nekvalifikuoti, neįrodytas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, 2007 m. kovo 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, tik patikslino sprendimo rezoliucijos dalį dėl ginčijamo Viešųjų pirkimų komisijos sprendimo ir ją išdėstė taip: „panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2006 m. gegužės 3 d. sprendimą (posėdžio protokolo Nr. VP1-90) dėl Ištisinių asfaltbetonio dangų remonto darbų pirkimo konkurso preliminarios pasiūlymų eilės sudarymo pirkimo objekto dalims Nr. 7, 9, 10, 17, 18“.
Teisėjų kolegija sutiko su teismo išvada, kad trečiojo asmens kvalifikacija neatitiko konkurso sąlygų 10 punkto reikalavimų dėl metinio grynojo pelno rodiklių ir dėl kvalifikacijos reikalavimų specialiesiems statybos darbams vykdyti. Teisėjų kolegija papildomai nurodė, kad atsakovas, priimdamas sprendimą dėl kandidatų kvalifikacijos atitikties perkančiosios organizacijos reikalavimams, vadovavosi kitu kriterijaus taikymo principu – vidutinio grynojo pelno rodiklio apskaičiavimu per trejų kalendorinių metų (2003 - 2005 m.) laikotarpį. Taip komisija nukrypo nuo konkurso sąlygų 10 punkte nustatytų vertinimo kriterijų, pažeidė VPĮ 39 straipsnio 7 dalį. Komisijos sprendimą pripažinti trečiąjį asmenį kaip atitinkantį visus kvalifikacinius reikalavimus lėmė iš esmės subjektyvi vieno komisijos nario nuomonė, kuri nepagrįsta konkurso sąlygų nuostatomis. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2006 m. liepos 11 d. raštas Nr. S1-350 (1.7) nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas tinkamai aiškino ir taikė konkurso sąlygų 10 punkte nustatytą kvalifikacinį kriterijų dėl grynojo metinio pelno rodiklių. Teisėjų kolegija atmetė apeliantų argumentą, kad trečiojo asmens 2006 m. balandžio 3 d. sudaryta su rangovu UAB „KRS“, turinčiu atestatą atlikti specialiuosius statybos darbus, ketinimų sutartis patvirtina jo pasiūlymo atitiktį konkurso sąlygoms. Byloje nėra įrodymų, kad trečiasis asmuo kartu su konkursiniu pasiūlymu pateikė perkančiajai organizacijai ketinimų sutartį dėl rėmimosi kito asmens pajėgumais atlikti specialiuosius statybos darbus.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu trečiasis asmuo prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasatorius nurodė šiuos argumentus:
1. Teismai netinkamai taikė Viešųjų pirkimų įstatymo (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-471 redakcija) 3 straipsnio 2 dalį, šiuo klausimu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
Viešųjų pirkimų tikslas yra sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustačius Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimus, teismas taip pat turi spręsti, ar konkretus pažeidimas pateisina Viešųjų pirkimų komisijos sprendimo panaikinimą; sprendimo panaikinimas pateisinamas tik dėl esminių pažeidimų, kuriais pažeidžiamos imperatyvios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos (2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005).
Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko kvalifikacinių reikalavimų, nes sutartis, patvirtinanti jo galimybę atlikti specialiuosius statybos darbus, nebuvo pateikta kartu su konkursiniu pasiūlymu. Šis pažeidimas nėra esminis, dėl kurio turėtų būti panaikintas Viešųjų pirkimų komisijos sprendimas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo yra pajėgus vykdyti konkurso dokumentacijoje nurodytus darbus, jo finansinė būklė yra stabili ir finansiniai rodikliai nuolat auga. Perkančioji organizacija, prieš priimdama ginčo sprendimą, įsitikino trečiojo asmens pajėgumais ir jo galimybe pasitelkti trečiųjų asmenų pajėgumus konkurso laimėjimo atveju.
2. Teismai netinkamai taikė Viešųjų pirkimų įstatymo (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-471 redakcija) 39 straipsnio 7 dalies 1 punktą, 32 straipsnio 7 dalį, pažeidė CPK 22 straipsnį.
Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 7 dalyje ir 39 straipsnio 7 dalies 1 punkte yra įtvirtinta, kad perkančioji organizacija vertina, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, ir tik Viešųjų pirkimų komisija priima sprendimą dėl dalyvio kvalifikacinių duomenų atitikties konkurso sąlygoms. Teismai, konstatuodami, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka konkurso kvalifikacinių reikalavimų, peržengė teismo kompetencijai priskirtų klausimų nagrinėjimo ribas ir priėmė sprendimą, kuris pagal kompetenciją priklauso Viešųjų pirkimų komisijai.
3. Teismai pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, šiuo klausimu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus; įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas; šis principas reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę; teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį (2006 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2006).
Teismai, vertindami įrodymus, nesirėmė logikos dėsniais, neanalizavo esminių prieštaravimų tarp byloje esančių dokumentų ir bylos faktinių aplinkybių, sistemiškai nevertino visų byloje esančių įrodymų, nepagrįstai vieniems įrodymams teikė viršenybę prieš kitus, dėl to padarė netinkamas išvadas ir neteisingai išsprendė ginčą.
Byloje yra Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2006 m. liepos 11 d. raštas Nr. S1-350 (1.7), kuriame nurodyta, kad lietuvių kalbos požiūriu iš konkurso reikalavimo, suformuluoto kaip „Metinis grynasis pelnas per 2003-2005 finansinius metus turi būti teigiamas“, nėra įmanoma pasakyti, ar metinis grynasis pelnas turi būti teigiamas kiekvienais 2003, 2004, 2005 metais, ar turi būti teigiama bendra 2003-2005 metų pelno suma. Šis raštas paneigia teismų išvadą, kad Viešųjų pirkimų komisija, pripažindama, jog trečiasis asmuo atitinka finansinio pajėgumo reikalavimus, neteisingai traktavo konkurso sąlygų reikalavimus.
Teismai nepagrįstai pripažino tinkamu įrodymu ekspertų išvadą dėl trečiojo asmens kvalifikacijos neatitikties metiniams grynojo pelno rodikliams. Konkurso dalyvių dokumentaciją analizavę ekspertai buvo šališki ir nekvalifikuoti, jų padarytos išvados kelia abejonių.
4. Apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštarauja CPK 263 straipsnyje įtvirtintiems teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimams.
Apeliacinės instancijos teismas analizavo tik du konkurso sąlygų kvalifikacinius reikalavimus, kai tuo tarpu kvalifikacinių kriterijų konkurso sąlygose buvo numatyta gerokai daugiau, ir padarė nepagrįstą ir nemotyvuotą išvadą, kad trečiasis asmuo neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų, t. y. neatitinka visų perkančiosios organizacijos nurodytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų, nors šie teismo nebuvo nagrinėti.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Jame nurodoma, kad atsakovas įvykdė Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įpareigojimą panaikinti ginčijamą Viešųjų pirkimų komisijos sprendimo dalį ir priėmė naują sprendimą, kuriuo sudarė naują preliminarių pasiūlymų eilę ir pirmą vietą pirkimo 7, 9, 10, 17, 18 dalims laimėjo ieškovas. Atsakovas su ieškovu sudarė rangos sutartį, pirkimas yra pasibaigęs (VPĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pagal formuojamą teismų praktiką Viešųjų pirkimų komisijos sprendimas gali būti panaikintas, jeigu nustatoma esminių Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, dėl kurių buvo pažeistos sąžiningos konkurencijos sąlygos ar neracionaliai panaudotos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005).
Kasatorius kaip nukrypimą nuo formuojamos praktikos nurodo tik vieną faktinę aplinkybę, kad ne laiku buvo pateikta sutartis, ir dėl to buvo vertinama, kad pasiūlymas neatitiko kvalifikacinių reikalavimų. Tuo tarpu byloje įrodytos kelios konkurso dalyvio pateikto pasiūlymo neatitiktys keliamiems reikalavimams, o ne ši viena. Byloje įrodyta, kad tiekėjas pats neturėjo kvalifikacijos darbams atlikti ir neatitiko finansinio patikimumo reikalavimų, nustatytų konkurso sąlygose.
Racionalus lėšų naudojimo principas reikalauja, kad būtų patikrinama tiekėjo kvalifikacija. Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus vykdyti pirkimo sąlygas (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgomis, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio jo ryšiai su jais, bet numato, kad tiekėjas privalo perkančiajai organizacijai įrodyti, jog jam bus prieinami kitų ūkio subjektų ištekliai (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 3 dalis). Tai yra fakto klausimas, ar konkrečiu atveju tiekėjas įrodė. Pagal bylos duomenis, kai kartu su pasiūlymu ir jo vertinimo metu perkančiajai organizacijai nepateikiama ketinimų sutartis dėl rėmimosi kito asmens pajėgumais atliekant darbus, susijusius su pirkimo objektu, tai gali būti pagrindas vertinti, kad tiekėjas perkančiajai organizacijai neįrodė sugebėsiąs tinkamai atlikti darbus.
Finansinio pajėgumo reikalavimo neatitiktį teismai nustatė ir motyvavo, kad pagal pirkimo sąlygas buvo reikalaujama, kad metinis grynasis pelnas per trejų metų laikotarpį būtų teigiamas. Pirkimo sąlygose buvo suformuluotas reikalavimas, kad būtų teigiamas metinis grynasis pelnas per 2003–2005 metus. Savivaldybės Viešųjų pirkimų komisija vadovavosi nuostata, kad tai turėtų būti vienas skaičius, t. y. vidutinis metinis grynasis pelnas per tam tikrą laiko tarpą, o ne metinis grynasis pelnas.
Finansinis tiekėjo pajėgumas asocijuojasi su stabiliu ir nuosekliu įmonės veikimu. Iš žodinio konkurso taisyklių išdėstymo išplaukia, kad metinis grynasis pelnas, t. y. grynojo pelno kiekis, gaunamas per metus laiko. Nurodytas laikotarpis, už kiek metų šie duomenys naudojami pajėgumui įvertinti, nėra pagrindas skaičiuoti metinių grynųjų pelnų sumos, jų vidurkio ar vidutinio grynojo pelno. Pagal šias nuostatas konkurso sąlygas aiškino ekspertų komisija ir Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (T. 2, b. l. 16, 67–68). Išvada, ar atitiko tiekėjas finansinio pajėgumo reikalavimą, šiuo atveju priklausė ne nuo įrodymų įvertinimo, o nuo konkurso sąlygų išaiškinimo, todėl kasacinio skundo argumentai dėl CPK 185 straipsnio pažeidimo teisiškai nereikšmingi. Konkurso sąlygų turinį teismas išdėstė pagal sutarčių aiškinimo nuostatas, todėl kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmetami.
Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Teismas nustatė, kad minimalių kvalifikacijos reikalavimų tiekėjas neatitiko – neįrodė finansinio pajėgumo ir teisės verstis atitinkama veikla. Perkančioji organizacija turėjo taikyti, bet netaikė šios įstatymo nuostatos. Kvalifikacijos reikalavimų neatitiktis pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 6 dalį yra pagrindas atmesti paraišką ar pasiūlymą. Jeigu yra nustatyti keli kvalifikacijos reikalavimo pažeidimai, tai, kolegijos nuomone, yra pagrindas pažeidimą traktuoti kaip esminį. Teismai, nagrinėdami ginčą, nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 6 dalies. Teismas, nagrinėdamas ginčą, gali priimti sprendimą dėl pasiūlymo neatitikties kvalifikaciniams reikalavimams ir panaikinti Viešųjų pirkimų komisijos sprendimą, nes tokiu būdu pašalinamas pažeidimas, kuriuo pažeistos asmens teisės. Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus dėl Viešųjų pirkimų įstatymo ir CPK 22 straipsnio pažeidimo, nenustato pagrindų teismų sprendimui ir nutarčiai pakeisti ar panaikinti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. spalio 9 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Aloyzas Marčiulionis
Algis Norkūnas
Antanas Simniškis
