Dėl skolininkui priklausančios dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo

Civilinė byla Nr.3K-3-450/2007 Procesinio sprendimo kategorijos: 75.7; 129.17 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Prano Žeimio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. L. kasacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 16 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. prašymą skolininkui V. L., suinteresuotiems asmenims I. L. ir antstoliui V. D. dėl skolininkui priklausančios dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. D. nurodė, kad Telšių rajono apylinkės teismas 1999 m. sausio 4 d. sprendimu priteisė jam iš skolininko V. L. 20 000 Lt negrąžintos paskolos ir 100 Lt žyminio mokesčio. Šiuo metu skolos likutis yra 19 600 Lt. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinio asmens gali būti nukreiptas ir į jo dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Skolininkas yra santuokoje su I. L., kuri turi sąskaitų bankuose, dirba VĮ „Telšių regiono keliai“ ir gauna darbo užmokestį. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 3, 5 punktus, 3.88 straipsnio 2 dalį piniginės lėšos, esančios ir pateksiančios į skolininko sutuoktinės banko sąskaitas, taip pat darbo užmokestis, kurį gauna ir gaus ateityje skolininko sutuoktinė, yra skolininko ir jo sutuoktinės I. L. bendras turtas. Šiame turte pagal CPK 667 straipsnį nustatytina skolininkui V. L. priklausanti dalis. Į antstolio V. D. depozitinę sąskaitą pateko 12,90 Lt ir 15,06 Lt, iš viso – 27,96 Lt, buvę I. L. banko sąskaitose. Skolininko sutuoktinei I. L. priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio dydis už 2006 m. kovo mėnesį buvo 1924 Lt, o už 2006 m. balandžio mėnesį – 2046 Lt. Kadangi vykdymo proceso metu nepavyko rasti skolininko turto, iš kurio vienu metu galėtų būti patenkintas išieškotojo reikalavimas, o pagal CPK 667 straipsnio 4 dalį išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, tai, vadovaujantis ir protingumo principu, pareiškėjo teigimu, nustatytina ir tai, kad konkreti arba idealioji piniginių sumų dalis pinigine arba procentine išraiška skolininkui priklausys ir ateityje. Remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 dalimis, 3.117 straipsnio 1 dalimi ir CPK 667 straipsniu, pareiškėjas prašė teismo nustatyti, kad skolininkui V. L. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine I. L. iš jos sąskaitų bankuose į antstolio V. D. depozitinę sąskaitą pervestos 12,90 Lt ir 15,06 Lt sumos skolininkui V. L. ir jo sutuoktinei I. L. priklauso po 13,98 Lt kiekvienam, nustatyti, kad I. L. darbo užmokesčio už 2006 m. kovo mėn. 1/2 dalis, t. y. 962 Lt, o darbo užmokesčio už 2006 m. balandžio mėn. 1/2 dalis, t. y. 1023 Lt, priklauso skolininkui V. L., nustatyti, kad pajamos, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, kurias I. L. gaus ateityje, priklausys po 1/2 dalį I. L. ir V. L.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymą iš dalies patenkino; nustatė, kad skolininkui V. L. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine I. L. nuosavybės teise priklauso: 1/4 dalis į antstolio V. D. depozitinę sąskaitą pervestų piniginių lėšų – 6,99 Lt; 1/4 dalis I. L. darbo užmokesčio už 2006 m. kovo mėn. – 481 Lt; 1/4 dalis I. L. darbo užmokesčio už 2006 m. balandžio mėn. – 511,15 Lt; 1/4 dalis I. L. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų, gaunamų iš VĮ „Telšių regiono keliai“; kitą prašymo dalį atmetė. Teismas nustatė, kad 2000 m. gruodžio 15 d. antstolio V. D. kontoroje buvo gautas vykdomasis raštas dėl 20 100 Lt skolos išieškojimo iš skolininko V. L., kuriame nurodyta, kad 1999 m. liepos 15 d. kreditoriui buvo perduotas 500 Lt vertės žemės sklypas, ir pažymėta apie aktų dėl išieškojimo negalimumo surašymą. Vykdydamas išieškojimą, antstolis V. D. patvarkė areštuoti pinigines lėšas, esančias skolininko sutuoktinės I. L. vardu atidarytose banko sąskaitose, taip pat 50 proc. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų, gaunamų VĮ „Telšių regiono keliai“, ir pasiūlė išieškotojui, skolininkui bei jo sutuoktinei kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Teismas pažymėjo, kad bendros sutuoktinių prievolės yra tokios, kurias sutuoktiniai dažniausiai įgyja veikdami šeimos interesais. CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sudarydamas sandorius sutuoktinis veikia esant kito sutuoktinio sutikimui, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nepaneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė laikoma bendra sutuoktinių prievole. Pagal CK 3.109 straipsnį tokios prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatęs, kad suinteresuotas asmuo I. L. žinojo apie jos sutuoktinio vykdomą komercinę veiklą, nes tiesiogiai prisidėjo asmeninio turto įkeitimu gaunant paskolą iš banko jos sutuoktinio ir tėvo verslo reikalams, 1999 metais vasarą pati nurodė žemės sklypą, kuris už skolą buvo perduotas kreditoriui V. D., taip pat kad ji neįrodė, jog paskolos gavimo iš V. D. metu jos ir V. L. santuokinis gyvenimas buvo pašlijęs, teismas padarė išvadą, kad V. L. iš pareiškėjo V. D. gautos paskolos grąžinimo prievolė yra solidari, o suinteresuoto asmens I. L. darbo užmokestis ir piniginės lėšos, esančios bankuose, yra jos ir jos sutuoktinio V. L. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis). Nustatydamas skolininko V. L. dalį šios nuosavybės turte, teismas pažymėjo, kad pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad suinteresuotas asmuo I. L. yra paėmusi 3000 Lt kreditą, kad gyvendami santuokoje I. ir V. L. nekilnojamojo ar kito brangaus turto neįgijo, taip pat į tai, kad byloje nebuvo paneigti I. L. teiginiai, jog skolininkas V. L. nuo 1999 metų gyvena užsienyje, nesirūpina šeima, nepadėjo auginti vaikų ir kad ji viena išlaiko studentą sūnų, sprendė, jog tokiomis aplinkybėmis nukryptina nuo sutuoktinių bendro turto dalių lygybės principo ir nustatytina mažesnė skolininko V. L. turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Pareiškėjo reikalavimą nustatyti skolininko V. L. dalį turte, kurį I. L. gaus ateityje, teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad CPK 667 straipsnio pagrindu gali būti nustatoma tik sutuoktiniams priklausančio turto, o ne turto, kuris bus įgytas ateityje, dalis.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens I. L. atskirąjį skundą, 2007 m. gegužės 14 d. nutartimi Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartį paliko nepakeistą; patikslino šią nutartį, nustatydama, kad skolininkui V. L. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine I. L. nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis I. L. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų, gautų iš VĮ „Telšių regiono keliai“ iki 2007 m. balandžio 16 d. Teisėjų kolegija nurodė tenkinanti atskirąjį skundą iš dalies dėl toliau išdėstytų argumentų. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad I. L. žinojo apie sutuoktinio V. L. komercinę veiklą, nes įkeitė savo asmeninį turtą jos sutuoktiniui imant paskolą iš Lietuvos taupomojo banko, nurodė antstoliui, į kurį turtą nukreipti V. D. vykdomą išieškojimą, todėl pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pripažino, kad iš V. D. gautos paskolos grąžinimo prievolė yra solidari, ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teisingai nustatė V. L. turto dalies dydį. Tačiau teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad CK 3.100 straipsnio, reglamentuojančio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindus, 4 punkte nustatyta, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia šalims nutraukus santuoką. Dėl to, nustačiusi, kad V. L. ir I. L. santuoka yra nutraukta Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2007 m. balandžio 16 d., teisėjų kolegija sprendė, kad tikslintina pirmosios instancijos teismo nutartis, nustatant, kad V. L. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su I. L. nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis I. L. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų, gautų iš VĮ „Telšių regiono keliai“ iki 2007 m. balandžio 16 d. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo naikinti šią nutartį atskirojo skundo argumentais (CPK 263 straipsnis).

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo I. L. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir pripažinti jos gaunamą darbo užmokestį bei kitas jam prilygintas išmokas jos asmenine nuosavybe nuo 1999 m. sausio 1 d. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, patikslindamas pirmosios instancijos teismo nutartį, pablogino jos (kasatorės) padėtį ir taip pažeidė vieną esminių proceso apeliacinės instancijos teisme principų – CPK 313 straipsnyje įtvirtintą draudimą priimti dėl apelianto blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimą ar nutartį, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Telšių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 16 d. nutartis, jei ji (kasatorė) nebūtų jos apskundusi, būtų įsiteisėjusi 2007 m. kovo 23 d., todėl pagal šią nutartį ji būtų turėjusi mokėti kreditoriui už skolininko V. L. skolas tik iki 2007 m. kovo 23 d. Dėl to, apeliacinės instancijos teismui patikslinus pirmosios instancijos teismo nutartį ir nustačius, kad skolininkui V. L. priklauso dalis jos darbo užmokesčio, gauto iš VĮ „Telšių regiono keliai“ iki 2007 m. balandžio 16 d., kreditoriaus V. D. naudai buvo priteista papildomai jos darbo užmokesčio ir taip pabloginta jos padėtis, nors tik ji buvo padavusi atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo nutarties.

2. CPK 337 straipsnyje, reglamentuojančiame apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teises, nėra nustatyta šio teismo teisė priimti nutartį, kuria tikslinama pirmosios instancijos teismo nutartis, todėl buvo pažeistas ir nurodytas CPK straipsnis. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nutartyje nurodęs, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, nepatenkino, kaip kad matyti iš rezoliucinės šio teismo nutarties dalies, nė vieno atskirajame skunde pareikšto prašymo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė CPK 12, 13, 17 straipsniuose įtvirtinus rungimosi, dispozityvumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus bei CPK 320 straipsnį, nes neišanalizavo atskirajame skunde išdėstyto jo teisinio pagrindo ir neišsprendė visų atskirajame skunde pareikštų reikalavimų.

3. Bylą nagrinėję teismai netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus dėl jos (kasatorės) žinojimo apie sutuoktinio V. L. iš V. D. gautą paskolą, taip pat dėl jos gaunamo darbo užmokesčio teisinio režimo, ir tai lėmė netinkamą materialinės teisės normų (CK 1.5 straipsnio 4 dalies, 3.88 straipsnio 2 dalies, 3.100 straipsnio 4 punkto, 3.109 straipsnio 3 dalies, 3.117 straipsnio 1 dalies) taikymą. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad iš V. D. gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 3 dalis). Be to, šioje byloje nustatytos, taip pat teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad ji (kasatorė) nebegyvena kartu su sutuoktiniu ir nebetvarko bendro ūkio nuo 1998 metų, kad tik ji viena išlaiko vaikus ir apmoka jų mokslus, todėl jos gaunamas darbo užmokestis jau nuo 1999 metų yra jos asmeninis turtas. Dėl to teismai, nors santuoka nutraukta tik 2007 metais, nepagrįstai pripažino šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

4. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 3.92 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios, kasatorės manymu, šioje byloje turėjo būti taikomos kartu su CK 3.109 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Remiantis šiomis CK normomis, laikytina, kad V. L., imdamas iš V. D. paskolą, turėjo gauti raštišką sutuoktinės sutikimą. Pareiškėjas V. D. tokio raštiško sutikimo nepateikė, nes jo ir nebuvo, o, vadovaujantis nurodytomis CK nuostatomis, teismai negalėjo preziumuoti, kad skolininkas V. L. veikė ir sutuoktinės vardu.

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo antstolis V. D. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad teismai aplinkybę, jog kasatorė žinojo apie buvusio sutuoktinio V. L. veiklą ir turimas skolas, nustatė ne tik remdamiesi turto įkeitimo bankui faktu, bet ir kitais įrodymais: pačios kasatorės nurodymu antstoliui, į kokį turtą nukreipti išieškojimą, kasatorės tėvo ir buvusio sutuoktinio bendros veiklos vykdymu, pareiškėjo paaiškinimais ir kt. Kasatorė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad V. D. suteikta paskola nėra bendroji jungtinė nuosavybė ir kad šie pinigai buvo panaudoti ne šeimos poreikiams tenkinti. Be to, V. L. ir I. L. santuoka buvo nutraukta tik 2007 m. balandžio 16 d. Preziumuojama, kad iki šio momento visas jų po santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis). Objektyvių įrodymų apie tai, kad kasatorės turtas iki santuokos nutraukimo dienos priklausė tik jai vienai, byloje nėra ir kasatorė jų nepateikė.

k o n s t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Dėl to kasacinis teismas pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas V. D., siekdamas išieškoti iš skolininko V. L. jam priteistą skolą, prašė teismo nustatyti V. L. dalį bendrame su suinteresuotu asmeniu I. L. turte, nurodydamas, kad sutuoktinių bendrą turtą sudaro I. L. lėšos, gautos iki santuokos nutraukimo, jos gaunamas darbo užmokestis ir kitos jam prilygintos išmokos, taip pat piniginės sumos, esančios jos asmeninėse banko sąskaitose. Telšių rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymą iš dalies patenkino. Kartu šis teismas, pirmininkaujant tai pačiai teisėjai, tą pačią dieną, t. y. 2007 m. kovo 16-ąją, išnagrinėjo ieškovės I. L. ieškinį atsakovui I. L. ir trečiajam asmeniui AB bankui „Hansabankas“ dėl santuokos nutraukimo. Iš byloje esančio Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimo, priimto I. ir V. L. santuokos nutraukimo byloje, nuorašo matyti, kad šiuo sprendimu santuoka buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, o konstatuojamojoje teismo sprendimo dalyje nustatyta, kad atsakovas jokių turtinių pretenzijų ieškovei nereiškia.

Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą, priimantį sprendimą dėl santuokos nutraukimo, išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, <...> ir turto padalijimo klausimą (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Siekdamas apsaugoti kreditorių teises, įstatymų leidėjas ieškiniui dėl santuokos nutraukimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, nustato ir specialius reikalavimus (CPK 382 straipsnis), tarp jų – nurodyti ieškinyje duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei nurodymą, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnis). Tai sudaro sąlygas teismui santuokos nutraukimo byloje išspręsti ne tik sutuoktinių tarpusavio turtinius klausimus, bet ir jiems kreditorių pareikštus savarankiškus turtinius reikalavimus, ir taip apsaugoti kreditorių interesus bei užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis). Be to, toks visų reikalavimų išsprendimo teisinis reglamentavimas lemia tai, kad priėmus santuokos nutraukimo byloje teismo sprendimą, kuriuo išsprendžiami santuokos nutraukimo ir turto padalijimo klausimai, toks sprendimas įgyja res judicata galią. Sprendimui įgijus res judicata galią, bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas – išspręstu galutinai ir negrįžtamai. Galiojant tokiam teismo sprendimui, atskirai nustatyti vieno sutuoktinio dalį bendrame su kitu sutuoktiniu turte negalima, nes neliko turto, kuris būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tokiu atveju lieka tik galimybė atnaujinti procesą (CPK 365 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas, pirmininkaujant tai pačiai teisėjai, tą pačią dieną atskirai išnagrinėjo dvi civilines bylas, kurios tarpusavyje susijusios, nes kreditoriaus V. D. finansinis reikalavimas dėl V. L. dalies bendrame su I. L. turte nustatymo turėjo būti išnagrinėtas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Nagrinėjant šią bylą, nustatyta, kad kreditoriaus V. D. (pareiškėjo šioje byloje) ir skolininko V. L. paskolos teisiniai santykiai atsirado 1996 metais. Telšių rajono apylinkės teismui 1999 m. sausio 4 d. sprendimu priteisiant V. D. iš V. L. 20 000 Lt skolos, I. L. nebuvo įtraukta į bylą dalyvaujančiu joje asmeniu ir finansinės prievolės prigimtis bei jos subjektinė sudėtis byloje nebuvo nustatyta. Paskolos teisinių santykių atsiradimo metu sutuoktinių atsakomybę pagal vieno iš sutuoktinių prisiimtą prievolę reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (SŠK), kurio 25 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad pagal vieno iš sutuoktinių prievoles išieškojimas nukreipiamas tik į asmeninį jo turtą ir jo dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Šio straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad pagal vieno iš sutuoktinių prisiimtą prievolę jie atsako turtu, kuris yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, jeigu teismas nustato, kad tai, kas gauta pagal šią prievolę, yra sunaudota šeimos interesais. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar V. L. gauta 20 000 Lt paskola buvo panaudota šeimos interesais (SŠK 25 straipsnio 2 dalis). Teismai, vadovaudamiesi tik CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, sprendė, kad pagal V. L. prisiimtą prievolę sutuoktiniai I. ir V. L. atsako solidariai. Su tokia teismų nutartyse padaryta išvada teisėjų kolegija nesutinka. Atsižvelgdama į tai, kad paskolos teisiniai santykiai atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo, o iki šio CK įsigaliojimo sutuoktinių atsakomybę pagal vieno iš jų prisiimtą prievolę reglamentavo SŠK 25 straipsnis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje sutuoktinių atsakomybė turėtų būti nustatoma vadovaujantis SŠK 25 straipsnio nuostatomis, o naujojo CK normos, reglamentuojančios sutuoktinių atsakomybę, netaikytinos. Esant įsiteisėjusiam Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimui dėl I. ir V. L. santuokos nutraukimo, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacine rašytinio proceso tvarka I. L. atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos, nesant įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių V. L. gautos paskolos panaudojimą šeimos interesais, negalėjo ištaisyti, todėl pirmosios instancijos teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartį turėjo panaikinti, o V. D. prašymą atmesti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atskirai išnagrinėjęs I. ir V. L. santuokos nutraukimo bylą ir pareiškėjo V. D. prašymą dėl skolininkui V. L. priklausančios dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, o apeliacinės instancijos teismas, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo ir kt., išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl skolininko dalies bendrame su sutuoktiniu turte nustatymo, pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas ir tai turėjo įtakos neteisėtų nutarčių byloje priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl to teismų nutartys naikintinos ir pareiškėjo prašymas dėl skolininkui priklausančios dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo atmestinas (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, sutuoktinių kreditoriams nebuvus įtrauktiems į santuokos nutraukimo bylos dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nagrinėjimą, o sutuoktiniams neturint turto, ir teismui sprendime nepasisakius dėl bendrų skolų padalijimo, laikytina, jog toks teismo sprendimas turi įtakos kreditorių teisėms. Tokie asmenys pagal įstatymą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką turi galimybę pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu (CPK 365 straipsnis, Teismų praktika 26, p. 294, 299-303).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo V. D. prašymą dėl skolininkui priklausančios dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo atmesti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Algirdas Taminskas

Pranas Žeimys