Baudžiamoji byla Nr. 2K-148/2011
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.7.9, 1.2.3.2.9.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):
129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu penkiolikai metų,
180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams,
214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams,
302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams,
215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams,
22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, galutinę bausmę nustatant laisvės atėmimą penkiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš M. Č. priteista: J. G. 4782 Lt turtinei ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; S. Č. 5000 Lt turtinei ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; I. Č. 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 6 d. nutartis, kuria nuteistojo M. Č. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
M. Č. nuteistas už tai, kad tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė žmogų, įsibraudamas į patalpą ir panaudodamas fizinį smurtą bei peilį pagrobė svetimą turtą, svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir fizinio asmens dokumentą, būtent:
2009 m. sausio 27 d., apie 6 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje siekdamas išvilioti nukentėjusįjį K. Č. iš buto, išjungė 13 buto elektros saugiklius, nukentėjusiajam išėjus iš buto, panaudodamas fizinį smurtą, įstūmė jį atgal pro duris, įsibrovė į butą, ten su savimi turėtu peiliu tyčia tris kartus smogė K. Č. į krūtinę, padarydamas durtines-pjautines krūtinės ląstos viršutinės dalies priekinio paviršiaus žaizdas, dvi iš jų kiaurines, pažeisdamas kairįjį plautį ir širdį; tai komplikavosi ūmiu vidiniu bei išoriniu nukraujavimu, dėl to K. Č. po kelių minučių įvykio vietoje mirė. M. Č. iš nukentėjusiojo buto pagrobė: AB „Lietuvos radijo ir televizijos centrui“ priklausantį 508 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia-3510i“, kuriuo naudojosi K. Č., nukentėjusiajam priklausiusio turto (keturis mobiliojo ryšio telefonus, buto raktus, automobilio raktelius ir kt.), kurio bendra vertė 1805 Lt, taip pat K. Č. priklausančios transporto priemonės „Seat Ibiza“ (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, nukentėjusiajam išduotas AB SEB banko elektroninę mokėjimo kortelę ir AB banko SNORO „Super Card“ elektroninę mokėjimo kortelę.
M. Č. taip pat nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti K. Č. 4000 Lt vertės automobilį „Seat Ibiza“ (duomenys neskelbtini), taip pat kitą nukentėjusiojo turtą, kurio bendra vertė 2910 Lt, tačiau to nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (nepavykus užvesti automobilio, sugrįžo pasiimti paruoštų pagrobti daiktų, tačiau iš uždaryto nukentėjusiojo buto virtuvės lango suprato, kad K. Č. lavonas jau yra rastas). Taip M. Č. iš viso pagrobė svetimo turto už 2313 Lt ir pasikėsino pagrobti turto už 6910 Lt.
M. Č. taip pat neteisėtai inicijavo finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone ir taip pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, t. y. 2009 m. sausio 28 d., 3.39 val., Klaipėdoje, Taikos pr. 15, du kartus į AB SEB banko bankomatą neteisėtai įdėjo pagrobtą nukentėjusiojo K. Č. AB SEB banko išduotą elektroninę mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini) ir įvedęs PIN kodą apgaule pasikėsino įgyti K. Č. banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esančius 3898,80 Lt, tačiau pinigų neįgijo ir nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – elektroninė mokėjimo kortelė buvo užblokuota.
Kasaciniu skundu nuteistojo M. Č. gynėjas advokatas H. Mackevičius prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 6 d. nutartį: 1) iš teismų sprendimų pašalinti M. Č. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); 2) pripažinti, jog M. Č. nukentėjusįjį K. Č. nužudė staigiai kilusia neapibrėžta tyčia; 3) sušvelninti M. Č. paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki vienuolikos metų laisvės atėmimo. Kasatorius nurodo, kad skundžia teismų procesinius sprendimus dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų. Jo nuomone, teismai netinkamai pritaikė BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą, reglamentuojantį baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat suklydo vertindami nuteistojo tyčios turinį, tai turėjo įtakos per griežtos ir prieštaraujančios teisingumo principui bausmės paskyrimui.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismai, pripažindami BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, turi atsižvelgti ne tik į tai, kad kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio, bet ir į tai, ar apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes už nužudymus (BK 129 straipsnis) apžvalgoje nurodoma, kad, vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, net ir nustačius asmens apsvaigimo faktą, tačiau nesant objektyvių duomenų, kad tokia būsena turėjo reikšmės nužudant, ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nepripažįstama. Kasatorius pabrėžia, kad byloje, išskyrus prieštaringus paties M. Č. parodymus, daugiau nėra jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos K. Č. nužudymui. Nenustačius M. Č. pavartoto alkoholio įtakos nusikaltimo padarymui, negali būti laikoma, kad yra abi būtinosios BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo sąlygos, todėl ši baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė iš teismo nuosprendžio šalintina. Kasatorius taip pat nurodo, kad teismų išvada, jog K. Č. nužudymas buvo iš anksto suplanuotas, nepagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis. Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme tvirtino, jog ketino tik apiplėšti, o ne nužudyti nukentėjusįjį. Šią poziciją patvirtina ir M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad K. Č. sužalojimai būdingi grumtynėms. Skunde teigiama, kad jei nuteistasis būtų norėjęs nužudyti nukentėjusįjį, peiliu būtų smogęs šiam tik atidarius buto duris. Kasatoriaus nuomone, minėtos aplinkybės patvirtina, kad M. Č. tyčia nužudyti K. Č. susiformavo staiga, be to, buvo neapibrėžta. Pašalinus iš nuosprendžio atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad M. Č. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, taip pat pripažinus, jog M. Č. nukentėjusįjį nužudė staigiai kilusia neapibrėžta tyčia, turėtų būti laikoma, kad nusikalstama veika buvo padaryta nesant atsakomybę sunkinančių ir esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl nuteistajam taikytina BK 61 straipsnio 4 dalis ir paskirta bausmė mažintina iki mažesnės, nei BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Kasatoriaus nuomone, paskyrus tokią bausmę, būtų nepažeistas teisingumo principas ir įgyvendinta bausmės paskirtis, be to, padidėtų galimybė atlyginti nukentėjusiesiems nusikalstama veika padarytą žalą.
Nuteistojo M. Č. gynėjo advokato H. Mackevičius kasacinis skundas atmestinas.
Kasacinės instancijos teismas skundžiamus teismų sprendimus, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), kiek tai susiję su bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais, nustatytais BPK 369 straipsnyje. Tai reiškia, kad, tikrindama kasatoriaus apskųstų teismų sprendimų teisėtumą, teisėjų kolegija sprendžia, ar pagal teismo nustatytas aplinkybes tinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnio 2 dalis), ar teismas nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Dėl M. Č. nusikalstamos veikos (BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas) subjektyviųjų požymių
M. Č. nuteistas už tai, kad nužudė K. Č., veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. jis suprato, jog savo veika kėsinasi į nukentėjusiojo gyvybę, numatė, kad gali gyvybę atimti, ir to siekė (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasaciniame skunde išdėstoma pozicija, kad M. Č. nukentėjusįjį K. Č. nužudė staigiai kilusia neapibrėžta tyčia.
Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
BK 15 straipsnyje yra atskleidžiama kiekvienos rūšies tyčios (tiesioginės ar netiesioginės) esmė.
Pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.
Nors pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi versijos, kad K. Č. ketino tik apiplėšti, o tyčia nužudyti nukentėjusįjį kilo staiga, tačiau, remiantis faktiniais bylos duomenimis, ši versija buvo pagrįstai atmesta.
Kolegijos nuomone, teismai, įvertinę visas bylos aplinkybes, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad M. Č. veikė tiesiogine tyčia nužudydamas K. Č. Nuteistasis nusikaltimui ruošėsi iš anksto ir jį buvo suplanavęs: apsivilko striukę, užsidėjo ant galvos ne tik jos gobtuvą, bet ir šaliku apsivyniojo veidą taip, kad nukentėjusysis jo neatpažintų, užsimovė pirštines, į nusikaltimo vietą atsinešė iš namų paimtą peilį, ištraukė jį iš dėklo, norėdamas išvilioti nukentėjusįjį į laiptinę, išjungė buto elektros saugiklį, o kai nukentėjusysis atidarė buto duris, puolė prie jo, įstūmė atgal į butą, pargriovė ir tris kartus peiliu smogė į krūtinę. Smogdamas peiliu tris kartus nukentėjusiajam į krūtinę M. Č. padarė durtines-pjautines krūtinės ląstos viršutinės dalies priekinio paviršiaus žaizdas, dvi iš jų kiaurines – pažeidė kairįjį plautį ir širdį. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 61/09 (03) nustatyta, kad būtent nuo šių sužalojimų, praėjus kelioms minutėms po jų padarymo, K. Č. mirė. Taigi, M. Č. net tris kartus peiliu smogdamas į gyvybei itin svarbią ir pažeidžiamą žmogaus kūno vietą – krūtinę, ne tik suprato, kad kėsinasi į nukentėjusiojo gyvybę, bet ir norėjo ją atimti. Toks nuteistojo veikos pavojingumo pobūdžio suvokimas ir konkrečių padarinių siekimas yra būdingi apibrėžtai (konkretizuotai) tyčiai, todėl nepagrįstas ir kasatoriaus argumentas, kad nuteistojo tyčia nužudyti K. Č. buvo neapibrėžta.
Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės
Kasaciniame skunde advokatas H. Mackevičius nesutinka su teismų išvada, kad nuteistojo M. Č. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimo (BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas) įvykdyti ir prašo šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę iš teismo nuosprendžio pašalinti.
Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatomis, teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, tiek lengvinančias, tiek sunkinančias atsakomybę. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės išvardytos BK 60 straipsnyje. Šio straipsnio 9 punkte numatyta, kad viena iš tokių aplinkybių yra tada, kai veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, jeigu ši aplinkybė turėjo realios įtakos nusikalstamai veikai padaryti. Įstatymų leidėjas, pripažinęs apsvaigimą nuo alkoholio atsakomybę sunkinančia aplinkybe, apibūdino nusikaltimo subjektą, kaip labiau pavojingą visuomenei, nes apsvaigęs asmuo netenka savitvardos, lengvai pasiduoda neigiamiems potraukiams, nesugeba kritiškai vertinti savo veiksmų.
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendžiu nustatyta, kad M. Č. kvalifikuotą nužudymą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tinkamai įvertinus byloje surinktus duomenis (M. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu), padaryta pagrįsta išvada, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nukentėjusiojo K. Č. nužudymui, nes būtent girtumas sukėlė tokią M. Č. agresiją ir žiaurumą, lėmusius gerai jam pažįstamo žmogaus, su kuriuo artimai ir draugiškai bendravo, nužudymą.
Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas nenustatinėja bylos aplinkybių, todėl aplinkybė, kad M. Č. nusikalto, apsvaigęs nuo alkoholio, nekvestionuojama, taip pat nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje išsamiai pasisakė ir šiuo klausimu, nes jis buvo keliamas nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde.
Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su bausmės paskyrimu
Kasatorius prašymas sušvelninti M. Č. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą paskirtą laisvės atėmimo bausmę atmestinas.
BPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tuo atveju, jeigu neteisingos bausmės paskyrimas yra susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Bausmė pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą M. Č. paskirta atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes, vadovaujantis kitomis Baudžiamojo kodekso bendrojoje dalyje nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad, be labai sunkaus nusikaltimo M. Č. padarė dar penkis nusikaltimus, iš kurių trys apysunkiai ir vienas sunkus, į nusikaltimų pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat buvo įvertinti nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys. Bausmės klausimas išsamiai išanalizuotas apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuria pagrįstai ir motyvuotai atmestas nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas. Šis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam už nužudymą dėl savanaudiškų paskatų skirdamas penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, kuri viršija minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, laikėsi BK 61 straipsnyje įtvirtintų taisyklių ir tokia bausmė yra teisinga. Kasaciniame skunde nuteistasis pakartoja tuos pačius motyvus dėl bausmės griežtumo, kuriuos pagrįstai atmetė apeliacinės instancijos teismas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, skirdamas nuteistajam M. Č. bausmę, BK 54, 61 straipsnių nuostatas pritaikė tinkamai, įvertino visas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui, ir pagrįstai paskyrė bausmę, didesnę negu sankcijoje numatytas vidurkis.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo M. Č. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Albinas Sirvydis
Valerijus Čiučiulka
Viktoras Aidukas
