Baudžiamoji byla Nr. 2K-115/ 2011
Proceso Nr. 1-81-1-00042-2009-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.4.2; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10 (S)
2011 m. kovo 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Olego Fedosiuko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Č. kasacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir E. B., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.
Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartis, kuria nuteistųjų R. Č. bei E. B. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimą,
n u s t a t ė :
R. Č. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su E. B., 2009 m. sausio 25 d., apie 1 val., sugadinę durų spyną, įsibrovė į J. K. individualios įmonės parduotuvę, esančią Radviliškio r., Palonų k., Palonų g. 28, ir pasikėsino pagrobti įmonės turto už 19 427,73 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo pastebėti praeivių.
Be to, R. Č. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su E. B., įsibrovus į J. K. individualios įmonės parduotuvę, tyčia sugadino turtą – nepataisomai sulaužė dvi durų spynas, sugadino apsauginių žaliuzių spyną, lauko signalizaciją bei įvairius maisto produktus, taip padarydami nukentėjusiajai J. K. 443 Lt turtinės žalos.
Nuteistasis R. Č. kasaciniame skunde prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti dėl juose išdėstytų išvadų neatitikties faktinėms bylos aplinkybėms bei esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, lėmusių netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.
Kasatorius teigia, kad teismai, pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nevertino nuteistąjį teisinančių įrodymų, nepagrįstai kaip gynybinę versiją vertino jo ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus apie įvykį ir kitas faktines aplinkybes, analizavo tik kaltinimo pateiktus jį kaltinančius įrodymus, t. y. įrodymus vertino vienpusiškai, neatsižvelgdami į bylos aplinkybių visumą, o savo sprendimus grindė prielaidomis. Nuteistasis paaiškino, kad dviem automobiliais važiavo pirkti cigarečių, kažkokiame kaime apie 10-20 min. laukė, kol E. T. kalbėjosi su dviem ar trimis žmonėmis dėl cigarečių pirkimo, kol su jais susipyko, apsistumdė bei parbėgęs nurodė, jog cigarečių nebus, ir jie išvažiavo namo. Teismai nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad parduotuvėje buvo sukrauta 12 maišų prekių, televizorius, šaldytuvas ir mikrobangų krosnelė, o tokio kiekio fiziškai neįmanoma išgabenti dviem lengvaisiais automobiliais, ant prie parduotuvės rasto laužtuvo nerasta nė vieno iš byloje nuteistų asmenų pirštų atspaudų, be to, vieninteliai liudytojai, matę įvykį, neįsidėmėjo bandžiusių apvogti parduotuvę asmenų veidų, signalizacija buvo išjungta iš anksto, ir tai galėjo padaryti tik į parduotuvės vidų galėjęs patekti asmuo. Dėl skardinės, rastos parduotuvėje, kasatorius yra paaiškinęs, kad su E. B. galėjo palikti ją parduotuvėje, kai buvo užėję nusipirkti alkoholinių gėrimų. Taip pat nepagrįstai, kasatoriaus įsitikinimu, jam inkriminuotas ir bendrininkų grupės požymis, nes nėra nurodyta, nei kas, nei kur, nei kada ir su kuo sutarė daryti nusikalstamą veiką, kaip buvo paskirstyti vaidmenys ir kokiais veiksmais susitarimas buvo įgyvendintas, neįrodyta, kad buvo kėsinamasi į tą patį objektą siekiant bendro rezultato, kad kasatoriui jo vaidmuo padarant nusikaltimą buvo žinomas ir suvokiamas. Taigi, kasatoriaus įsitikinimu, laikytina, kad abejonės dėl jo kaltės nepanaikintos, o nuosprendis ir nutartis priimti remiantis prielaidomis, nors turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė L. Beinarytė atsiliepime į nuteistojo R. Č. kasacinį skundą siūlo jį atmesti. Prokurorė nurodo, kad iš byloje esančių įrodymų (nukentėjusiosios J. K. parodymų, liudytojų A. M., T. M., E. T. ir D. Č.-A. parodymų, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, specialistų išvadų) matyti, jog R. Č. ir E. B. įsibrovė į patalpą – J. K. parduotuvę bei pasikėsino pagrobti nukentėjusiosios turto už 19 427,73 Lt, be to, įsibraudami išlaužė durų spyną, sulaužė žaliuzes bei sudaužė signalizaciją, t. y. sugadino svetimą turtą. Liudytojas A. M. parodė, kad prie parduotuvės pastebėjo nepažįstamą jaunuolį, parduotuvės žaliuzės buvo pakeltos, viduje matė maišuose sukrautas ir išnešimui paruoštas prekes bei dar vieną vyriškį, jis puolė bėgti, pavyko tik nutraukti jam nuo galvos kepurę, ant kurios vėliau rastas E. B. biologinių pėdsakų genotipas, o ant tampono su nuoplova nuo skardinės, paimtos įvykio vietoje, vieno asmens biologinių pėdsakų genotipas sutampa su R. Č. genotipu. Be to, D. Č.-A. parodė, jog R. Č. prie automobilio nebuvo daugiau kaip valandą. Visos šios aplinkybės visiškai pagrindžia kasatoriaus kaltę, baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas pritaikytas tinkamai. Pagrįstai sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad veika padaryta bendrininkų grupe, nes BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte tai įtvirtinta imperatyviai. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas buvo šališkas, nes vertino įrodymus vienpusiškai, atsižvelgdamas tik į kaltinimo pateiktus įrodymus. Prokurorės teigimu, šis nuteistojo teiginys nepagrįstas, nes teismai vadovavosi įrodymų visetu, įrodymų vertinimo motyvai išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kurio pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka. Tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip norėtų nuteistasis, nedaro teismo nešališko. Juolab kad kasatorius skunde nenurodo nė vienos BPK 58 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant teismas ar teisėjas negali būti laikomas nešališku ir priimti objektyvų sprendimą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, anot prokurorės, tinkamai įgyvendino įrodymų vertinimo taisykles ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus bei bylą patikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistojo R. Č. gynybos versija, kad jie vyko turėdami tikslą įsigyti pigių cigarečių, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bei apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvuotai atmesta įvertintais įrodymais. Keisti ar naikinti teismų sprendimų kasaciniame skunde išdėstytais argumentais, prokurorės įsitikinimu, nėra pagrindo.
Nuteistojo R. Č. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų posėdžiuose išnagrinėtais įrodymais, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas (BPK 376 straipsnis). Faktinių aplinkybių tyrimas ir įrodymų vertinimas nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, kad dalis kasacinio skundo argumentų susiję būtent su faktinėmis bylos aplinkybėmis, konkrečiai – su naujai kasatoriaus keliama versija apie tai, kaip skardinė, šioje baudžiamojoje byloje pripažinta daiktiniu įrodymu, atsidūrė parduotuvėje, kad paruoštų išnešti daiktų kiekis nebūtų tilpęs į du lengvuosius automobilius ir kad parduotuvės signalizacija buvo išjungta iš anksto, ši skundo dalis paliekama nenagrinėtina.
Taip pat kasacine tvarka nenagrinėtini ir skundo argumentai dėl bendrininkų grupės požymio buvimo ar nebuvimo, nes kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis), apeliaciniame skunde jokių argumentų dėl šio požymio nenurodyta ir šis klausimas apskritai nekvestionuotas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų
Nepagrįstai kasaciniame skunde teigiama, kad žemesnės instancijos teismų nuosprendis ir nutartis buvo priimti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies bei 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, t.y. netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus – vadovaujantis vien kaltinančiais įrodymais bei neatsižvelgiant į teisinančius, nevertinant byloje surinktų įrodymų visumos, be pagrindo nesiremiant nuteistųjų duotais parodymais bei nuosprendį ir nutartį grindžiant prielaidomis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistųjų kaltė visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais, t.y. nukentėjusiosios J. K., liudytojų A. M., T. M. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedais, pažymomis dėl pasikėsintų pagrobti, sugadintų prekių bei apsauginių mechanizmų (užraktų, apsauginių žaliuzių) remonto, specialistų išvadomis dėl žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant daiktinių įrodymų (kepurės bei skardinės), genotipo nustatymo, tarnybiniu pranešimu apie įvykio vietoje naudotus mobiliojo ryšio telefonus, telekomunikacijų tinklais perduodama informacija.
Kolegijos nuomone, nuteistojo R. Č. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo parodymus vertino kritiškai, t. y. kaip gynybinę versiją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, be to, tokį savo sprendimą tinkamai argumentavo. Įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas nustatė, jog byloje surinkti pirmiau išvardyti įrodymai visiškai įrodo nuteistojo kaltę, yra objektyvūs, atitinkantys bei papildantys vieni kitus, o nuteistųjų duoti parodymai viso bylos tyrimo (nagrinėjimo) procese kito jiems naudinga linkme, buvo derinami prie naujai nustatomų byloje aplinkybių. Tai patvirtina vien faktas, kad kasatorius savo kasaciniame skunde dėsto dar kitokią įvykio aplinkybių versiją, bandydamas ją dar labiau priartinti prie nuosprendžiu ir nutartimi nustatytų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių ir taip jas paneigti. Be to, skunde kasatorius jau iš esmės pats pripažįsta faktą, kad jis buvo parduotuvėje, nors viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu tai neigė. Nuteistojo kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad vieninteliai nusikaltimų liudytojai neįsidėmėjo nusikaltimą dariusių asmenų veidų bei kad ant laužtuvo nerasta pirštų atspaudų, neturi jokios įtakos kasatoriaus nuteisimui, nes jomis teismas, pagrįsdamas jo kaltę, apkaltinamajame nuosprendyje nesirėmė, o asmeniui, atpažintam atliekant parodymo atpažinti procesinį veiksmą, tačiau liudytojui nesant visiškai tikram dėl atpažintojo asmens tapatybės, byla buvo nutraukta, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas. Išvardytos aplinkybės neturėjo jokios įrodomosios reikšmės, t. y. nei patvirtino, nei paneigė jokių esminių bylos aplinkybių, todėl jomis nesivadovauta, tačiau procese jos buvo tikrintos, ir tai rodo, kad byla tirta išsamiai ir visapusiškai, siekiant patikrinti visas įmanomas versijas bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltus asmenis.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad procesinių pažeidimų nagrinėjant ir vertinant įrodymus nenustatyta, nuosprendyje veikos, pripažintos įrodytomis, aprašytos tinkamai, įvardijus visas būtinas jų padarymo aplinkybes bei jas pagrindžius byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Apeliacine tvarka byla išnagrinėta laikantis bendrųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. Č. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Dalia Bajerčiūtė
Viktoras Aidukas
