Baudžiamoji byla Nr. 2K-124/2011
(Proceso Nr. 1-45-1-00749-2)
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.23.2
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 nuosprendžio, kuriuo S. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartimi subendrintos neatliktos bausmės dalis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis, kuria nuteistojo S. L. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
Baudžiamoji byla Nr. 2K-124/2011
(Proceso Nr. 1-45-1-00749-2)
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.23.2
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 nuosprendžio, kuriuo S. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartimi subendrintos neatliktos bausmės dalis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis, kuria nuteistojo S. L. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
S. L. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2009 m. spalio 30-31 dienomis Klaipėdoje, Taikos prospekte, iš nenustatyto asmens už 25 Lt įgijo 1,444 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias gabeno iki savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ten laikė iki 2009 m. lapkričio 1 d., tada paėmęs iš laikymo vietos ir supakavęs plastikiniame pakete tarp mobiliojo ryšio telefonų, paruoštų neteisėtam perdavimui, gabeno V. B. priklausančiu automobiliu „Ford Fiesta“ (valst. Nr. YLN 209) iki pastato, esančio Panevėžyje, P. Puzino g. 12, kur 2009 m. lapkričio 1 d., 14 val. 45 min., automobilio apžiūros metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Kasaciniu skundu nuteistasis S. L. prašo peržiūrėti jo bylą, veiką kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, paskirti švelnesnę bausmę, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaip baigtą nusikaltimą. S. L. nuomone, jis tik pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, nes narkotinės medžiagos kitiems asmenims perduotos nebuvo, todėl jo padaryta veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, paskiriant švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras R. Žukauskas prašo nuteistojo S. L. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad kasatoriaus padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kaip baigtas nusikaltimas. Pats S. L. pripažįsta, kad narkotinėmis medžiagomis neteisėtai disponavo (įgijo, laikė, gabeno), turėdamas tikslą jas platinti. Ta aplinkybė, kad narkotinės medžiagos jo sutuoktinei nebuvo perduotos, veikos kvalifikavimui neturi įtakos, nes jai kvalifikuoti užtenka bent vieno iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių bei tikslo narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Prokuroras nepagrįstu laiko ir kasatoriaus prašymą taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas. Švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę teismas gali skirti, tik nustatęs pagrindus taikyti minėto straipsnio nuostatas. Nagrinėjamoje byloje tokių pagrindų nenustatyta. Prokuroro nuomone, nuteistajam paskirta bausmė, kuri yra mažesnė už BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, tinkamai individualizuota ir nėra aiškiai per griežta.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį
Kasatoriaus argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo kvalifikuojant skundžiamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atmestini, nes prieštarauja byloje surinktiems ir teismo posėdžiuose patikrintiems įrodymams.
Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba šias medžiagas pardavė ar kitaip platino. Tai reiškia, kad nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. S. L. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą ir laikymą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Jis neneigė įgijęs, gabenęs ir laikęs narkotines medžiagas, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, neturėjęs tikslo narkotines medžiagas platinti. Tokios pozicijos jis laikėsi ir apeliaciniame skunde, prašydamas jo veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsni 1 dalies į 259 straipsnio 1 dalį. Tai, kad S. L. disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, nustatyta, teismams visapusiškai išanalizavus byloje esančius įrodymus (liudytojų G. K., V. D. parodymus, daiktų, automobilio apžiūros protokolus, specialisto išvadą) ir įvertinus jų visetą. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Jis įrodinėjamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant klausimą, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, įvertinamas šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius. Svarbios ir su kaltininko asmenybe susijusios aplinkybės: ar jis pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs ir pan. Kad automobilyje, kuriuo į Panevėžį atvyko S. L., rastos narkotinės medžiagos (1,444 g kanapių ir jų dalių) buvo kruopščiai supakuotos, matyti iš 2009 m. lapkričio 1 d. apžiūros protokolo bei jo priedo – skaitmeninės informacijos laikmenos. Liudytojas V. D. teismo posėdžio metu parodė, kad paketas su narkotinėmis medžiagomis buvo supakuotas taip, kad būtų patogu jį permesti per įkalinimo įstaigos tvorą (b. l. 120). Įvertinus šias aplinkybes bei kitus teismų sprendimuose aptartus įrodymus ir jų tarpusavio ryšį, padaryta pagrįsta išvada, kad pas kasatorių rastos narkotinės medžiagos buvo paruoštos platinti. Teismai, vertindami S. L. parodymus, kuriais jis neigia turėjęs tikslą platinti narkotines medžiagas, pagrįstai atkreipė dėmesį į jų prieštaringumą ir nelogiškumą. Nuteistojo pozicijos nenuoseklumą patvirtina ir S. L. kasacinis skundas, kuriuo jis prašo nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip pasikėsinimą neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, taip pripažindamas šį būtinąjį veikos požymį. Kadangi BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis formalioji, nusikaltimas yra baigtas, kai asmuo padaro bent vieną iš įstatymo dispozicijoje numatytų veikų, turėdamas tikslą narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti arba kitaip platinti. Ta aplinkybė, kad kasatorius neperdavė narkotinių medžiagų kitiems asmenims, jo veikos kvalifikavimui neturi įtakos.
Kolegija laiko, kad teismai, kvalifikuodami S. L. nusikalstamą veiką kaip baigtinį nusikaltimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nėra pagrindo jo veiką perkvalifikuoti ir dėl to pakeisti paskirtą bausmę. Konkrečių motyvų, susijusių su jam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, kasatorius nenurodo. Iš teismų sprendimų matyti, kad bausmė S. L. paskirta laikantis BK 54 straipsnio reikalavimų ir atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kadangi nuteistojo prašymas skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę skunde siejamas su jo skundžiamos veikos perkvalifikavimu, todėl nustačius, kad minėta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo S. L. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Vytautas Greičius
Albinas Sirvydis
