Baudžiamoji byla Nr. 2K-298-697/2016
Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00108-2015-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.10
2.6.7.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. Z. gynėjo advokato Aido Mažeikos kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo K. Z. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 5 punktu, K. Z. įpareigota per tris mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti padarytą turtinę žalą.
Iš K. Z. priteista 881,68 Eur turtinės žalos, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 350 Eur atstovavimo išlaidų E. O..
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 29 d. nutartimi pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nuosprendis: jo dalis dėl turtinės žalos panaikinta ir pripažinta civilinei ieškovei I. O. teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. K. Z. nuteista už tai, kad 2014 m. gegužės 4 d., apie 6.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), spardydama kojomis ir panaudodama nenustatytą daiktą, tyčia sugadino svetimą turtą – namo kieme stovėjusį ir E. O. priklausantį automobilį „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)): įlenkė ir subraižė variklio dangtį, subraižė priekinius žibintus, įskėlė priekinį automobilio stiklą, padarydama 881,68 Eur turtinę žalą.
2. Nuteistosios K. Z. gynėjas advokatas Aidas Mažeika kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartį ir bylą nutraukti, priteisti K. Z. iš E. O. 600 Eur proceso išlaidų.
2.1. Kasatorius nurodo, kad pagal VĮ „Regitra“ duomenų bazės informaciją automobilio „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas yra M. Š., kuris 2014 m. balandžio 28 d. šį automobilį pardavė I. O., kuri dėl nuosavybės teisės įregistravimo nesikreipė. Dėl to, pasak kasatoriaus, kyla klausimas, kuris asmuo laikytinas automobilio savininku. Kasatorius, išdėstęs BK 187 straipsnio 4 dalies, BPK 28 straipsnio 1 dalies, 407 straipsnio, 408 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, teigia, kad E. O., kuri nagrinėjamoje byloje pripažinta nukentėjusiąja, fizinė žala nebuvo padaryta, turtinė žala padaryta ne jai (ji nėra automobilio savininkė), o moralinę žalą ji kildina iš neva jai priklausiusio turto sunaikinimo, todėl laikytina, kad jai nepadaryta ir neturtinė žala, todėl, pasak kasatoriaus, ji negali būti laikoma nukentėjusiąja. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad turto savininkas būtų neveiksnus, turėtų fizinių ar psichinių trūkumų ir E. O. atstovautų jį pagal įstatymą; ji taip pat nėra praktikuojančių advokatų, advokatų padėjėjų sąraše, byloje nėra duomenų, kad ji yra aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kurį proceso dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams, todėl ji negali būti ir automobilio savininko įgaliotuoju atstovu.
Apeliacinės instancijos teisme I. O. paaiškino, kad jos duktė E. O. pirko automobilį „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), juo naudojasi, o registravo jos vardu dėl pigesnės draudimo įmokos; laiko save nukentėjusiąja ir palaiko civilinį ieškinį. Po tokių I. O. parodymų teismas paklausė proceso dalyvių nuomonės dėl jos pripažinimo nukentėjusiąja. Gynyba išsakė nuomonę, kad tokiu atveju privataus kaltinimo byloje atsirastų nukentėjusioji, kuri nesikreipė į teismą su skundu dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo, ir nebeliktų nukentėjusiojo, kuris tokį skundą pateikė. Apeliacinės instancijos teismas I. O. pripažino civiline ieškove. Pasak kasatoriaus, tokiu sprendimu apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad turtinė žala buvo padaryta I. O. ir nagrinėjant privataus kaltinimo bylą apeliacine tvarka negalima jos pripažinti nukentėjusiąja. Kasatoriaus manymu, kadangi nagrinėjamoje privataus kaltinimo byloje nėra nukentėjusio asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, tai baudžiamasis procesas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, turi būti nutrauktas.
2.2. Kasatorius nurodo ir tai, kad, kaip nustatyta BK 190 straipsnyje, sugadinto turto vertė turi didelę reikšmę sprendžiant, ar padaryta nusikalstama veika, kokia padaryta – ar baudžiamasis nusižengimas ar nusikaltimas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turto vertės klausimas nebuvo keliamas. Pasak kasatoriaus, byloje esanti 2015 m. kovo 9 d. UAB „L.“ pažyma dėl automobilio remonto kainos kelia daug abejonių: oficialioje šios bendrovės interneto svetainėje http://www.l.lt/a. tarp nurodytų teikiamų paslaugų nenurodyti kėbulo darbai, stiklų keitimas; kapotas, detalių dažymas plius pasiruošimas dažymui, priekinis stiklas plius pakeitimas įvertintas vienoda 188,25 Eur su PVM suma; nenurodyta, ar tai naudoti „Xenon“ žibintai, ar nauji, kodėl aštuoniolikos metų senumo automobiliui negali būti įstatyti naudoti; nepasisakyta dėl galimybės subraižytus automobilio žibintus poliruoti; neaišku, naujas ar naudotas kapotas įvertintas 188,25 Eur su PVM, neaptarta jo remonto galimybė, nes vizualiai kapotas apgadintas nestipriai; nekonkretizuota, kokias detales ruošiamasi dažyti; nepagrįstas būtinumas keisti, o ne remontuoti priekinį stiklą.
Pasak kasatoriaus, atsižvelgiant į šias abejones, akivaizdžią disproporciją tarp automobilio amžiaus, sugadinimo dydžio ir remonto kainos, kyla pagrįstų abejonių, ar remonto kaina dirbtinai nepadidinta, ar nesiekiama iš to pasipelnyti (praėjus beveik pusantrų metų po įvykio automobilis dar nesuremontuotas). Baudžiamasis, ypač privataus kaltinimo bylų, procesas yra rungtyniškas, todėl gynybai turi būti sudaryta galimybė apžiūrėti ir fotografuoti transporto priemonę, kaip tai nustatyta BPK 48 straipsnio 1 dalies 6 punkte, nes byloje esančios spausdintos nuotraukos neinformatyvios, nėra skaitmeninės laikmenos. Be to, negalima atmesti galimybės, kad visi ar dalis automobilio pažeidimų buvo padaryti iki 2014 m. gegužės 4 d., neapklaustas buvęs automobilio savininkas M. Š..
Kita vertus, anot kasatoriaus, nėra patikimų įrodymų, kad visi ar dalis pažeidimų negalėjo būti padaryti eismo įvykio metu. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas J. G. 2014 m. gegužės 4 d. automobilio apžiūros protokole nurodė, kad: „Automobilis atrodo tvarkingai, t. y. nėra požymių, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje“, tačiau, pasak kasatoriaus, šis pareigūnas ne specialistas, todėl tokio konstatavimo nepakanka. Į šį klausimą galėtų atsakyti tik ekspertai, atliekantys autotechnines ekspertizes. Be to, reikia nustatyti, ar automobilio sužalojimai buvo padaryti tokiu būdu, kokį nurodė E. O., V. P. ir A. P., t. y. spiriant, metant stikliuką ir juo braižant. Atlikus tokius veiksmus gali paaiškėti, kad automobilio sužalojimai padaryti eismo įvykio metu ar padaryta žala yra gerokai mažesnė ir jos nepakanka baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Tokiu atveju baudžiamasis procesas taip pat negalimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas apklausė UAB „L.“ atstovą S. M., kuris paaiškino, kad įmonė neatlieka kėbulo darbų, nekeičia stiklų, dėl tokių darbų bendradarbiauja su kitomis kompanijomis, sąmatoje nurodyta naujų žibintų kaina, nors tiktų ir dėvėti, negalėjo pasakyti, ar pakaktų juos tik nupoliruoti; negalėjo paaiškinti, kodėl sąmatoje skirtingų darbų kainos vienodos. I. O. paaiškino nežinanti, ar automobilis po įvykio buvo remontuojamas ir kur šiuo metu jis yra. Pasak kasatoriaus, šis teismas turėjo, vadovaujantis in dubio pro reo principu, konstatuoti, kad kyla abejonių, ar padarytos žalos dydis viršija 3 MGL dydį, abejones aiškinti K. Z. naudai ir ją išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
2.3. Kasaciniame skunde taip pat remiamasi BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEwLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-410/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-410/2008">2K-410/2008</a>, 2K-267/2009, 2K-174/2014, 2K-303/2014, 2K-338/2014 pateiktais išaiškinimais ir nurodoma, kad K. Z. turėjo 400 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą bei gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir 200 Eur – už kasacinio skundo parengimą.
3. Nuteistosios K. Z. gynėjo advokato Aido Mažeikos kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl BK 187 straipsnio 4 dalies taikymo
4. Nesutiktina su kasacinio skundo teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismui pripažinus civiline ieškove automobilio „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkę I. O., kai privataus kaltinimo byla iškelta pagal E. O. pareiškimą, baudžiamasis procesas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, turi būti nutrauktas.
BK 187 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
Nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi (BPK 28 straipsnio 1 dalis). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, kuris teisme įgyja privataus kaltintojo statusą (BPK 34 straipsnio 1 dalis, 408 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju pagal E. O. 2014 m. gegužės 5 d. pareiškimą dėl automobilio „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadinimo, padarant žalą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015 m. vasario 5 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes pripažinta, kad K. Z. veiksmai kvalifikuotini ne pagal BK 284 straipsnį, o pagal 187 straipsnio 1 dalį, išaiškinant E. O. jos teisę dėl turto sugadinimo kreiptis privataus kaltinimo tvarka į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
E. O. 2015 m. gegužės 12 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama patraukti K. Z. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, o ją pripažinti nukentėjusiąja ir civiline ieškove, nes jai dėl nusikalstamos veikos buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Apylinkės teismas, nenustatęs BPK 4121 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, 2015 m. rugsėjo 3 d. taikinamajame posėdyje nukentėjusiajam ir kaltinamajam asmeniui nesusitaikius perdavė nukentėjusiosios skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje, o E. O. pripažino nukentėjusiąja ir civiline ieškove. Taigi E. O. pripažinta nukentėjusiąja pagrįstai, laikantis reikalavimų, nustatytų BPK 408, 412 straipsniuose, teismui nustačius, kad dėl neteisėtų veiksmų jai padaryta žala ir gavus raštu jos pareiškimą. Pažymėtina, kad nagrinėjant privataus kaltinimo bylą pirmosios instancijos teisme jokių prieštaravimų dėl E. O. procesinio statuso nebuvo pareikšta. Tai, kad automobilis „Audi A6“ buvo registruotas E. O. motinos I. O. vardu paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Nors bylos duomenys patvirtino, kad faktiška automobilio valdytoja ir naudotoja yra E. O., apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė I. O. pripažinimo civiline ieškove klausimą, nes turto savininko juridinis statusas nustato asmeniui bendrąsias bei procesines teises ir pareigas. Vis dėlto BK 187 straipsnio taikymo aspektu nukentėjusiosios E. O. procesinio statuso nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nekeičia, nes, kaip nustatyta, automobilis buvo pirktas už jos lėšas, ji naudojosi automobiliu, vykdė turto valdytojo pareigas – remontavo, draudė automobilį, taip pat prisiėmė dėl padaryto nusikaltimo remonto išlaidas.
Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką įstatymas turtinės žalos padarymo ir nuosavybės teisės tarpusavyje nesusieja (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167/2009). Teisėtas automobilio valdytojas gali būti nukentėjusiuoju dėl jo valdytam turtui padarytos žalos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-463/2009).
Taigi, kaip nustatyta BK 187 straipsnio 4 dalyje, nagrinėjamos privataus kaltinimo bylos procesas pagrįstai buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios E. O. pareiškimą.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas nutartyje išdėstė prieštaringus teiginius, nes nustatomojoje dalyje konstatavo, kad I. O. nurodė neprieštaraujanti dėl pinigų priteisimo dukros E. O. naudai, ir priėmė jos atsisakymą nuo ieškinio, o rezoliucinėje dalyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis panaikinama, I. O. pripažįstant teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Dėl nusikalstamos veikos dalyko vertės nustatymo
5. Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiais, kad, bylos nagrinėjimo metu nenustačius dėl automobilio sugadinimo atsiradusios turtinės žalos dydžio, K. Z. turi būti išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad K. Z. sugadino svetimą turtą – automobilį „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) – ir padarė 881,68 Eur turtinę žalą. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis nukentėjusiosios E. O. duotais parodymais, kad būtent tiek kainuos automobilio remontas, bei juos patvirtinančiais rašytiniais įrodymais (2015 m. kovo 9 d. UAB „L.“ pažyma dėl automobilio remonto).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistosios gynėjo advokato A. Mažeikos apeliacinį skundą, kuriame buvo nesutinkama su teismo išvadomis dėl K. Z. kaltės padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, taip pat su nustatytos turtinės žalos dydžiu, ginčijant 2015 m. kovo 9 d. UAB „L.“ pažymoje nurodytas kainas už automobilio remonto darbus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ištirtus bylos įrodymus ir pagrįstai K. Z. pripažino kalta padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad negavus papildomų duomenų nėra galimybės nustatyti, ar automobilis sutaisytas, neaišku, kurios detalės turi būti keičiamos naujomis, kyla abejonių dėl UAB „L.“ pažymoje nurodytų automobilio remonto darbų kainų, ir civilinei ieškovei I. O. pripažino teisę į ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taigi apeliacinės instancijos teismas šiuo sprendimu pripažino, kad byloje nėra tiksliai nustatytas padarytos turtinės žalos dydis, o kartu – ir sugadinto turto vertė.
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis teisės pažeidimas (ATPK 503 straipsnis).
Pagal turto vertės išaiškinimą, pateiktą BK 190 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gruodžio 18 d. redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.), šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Pagal 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.
Taigi atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla, sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą (188,30 Eur), bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (9415 Eur). Pagal šio straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla, sunaikinus ar sugadinus nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. kai jo vertė viršija 3 MGL (112,98 Eur), bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (188,30 Eur). Už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 503 straipsnyje – tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos – atsakomybė kyla, kai turto vertė neviršija 3 MGL dydžio sumos (112,98 Eur).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs civilinei ieškovei I. O. teisę į ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimą perdavęs nagrinėti civilinio proceso tvarka, nustatė, kad civilinio ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Taigi apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs, kokios tiksliai vertės turtas nuteistosios buvo sugadintas ir kokio dydžio turtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta, konstatavo, kad K. Z. pagrįstai nuteista pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 2 straipsnio 4 dalį pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tiksliai nenustačius vieno iš byloje įrodinėtinų nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių – nusikaltimo padarinių pinigine išraiška, negalima ir išvada, kad nuteistoji pagrįstai nuteista pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes, kaip jau minėta, sugadinto turto vertė yra svarbi kvalifikuojant veiką. Pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjkzLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-693/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-693/2007">2K-693/2007</a>). Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trūkumus, privalėjo juos pašalinti atlikdamas įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 5, 6 dalys) nustatant nusikalstama veika padarytos žalos dydį.
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė esminio veikos požymio – žalos dydžio, o tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Todėl skundžiama šio teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Dėl proceso išlaidų
6. Baudžiamojo proceso išlaidų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. Pagal BPK 105 straipsnio 6 dalį, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Privataus kaltinimo byloje svarstant proceso išlaidų priteisimą iš privataus kaltintojo, išieškotinų išlaidų dydis priklauso nuo privataus kaltintojo pareiškimo (skundo) padavimo pagrįstumo laipsnio, jo pozicijos ir elgesio proceso metu, taip pat bylos apimties bei sudėtingumo, advokato sugaištą laiką teikiant teisinę pagalbą ir tokios pagalbos turinį, teismo posėdžių skaičių, parengtų procesinių dokumentų apimtis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-648/2015).
Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla K. Z. nėra nutraukiama, kaip to prašoma kasaciniame skunde, o perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, dėl to taikyti BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostatų ir priteisti prašomas proceso išlaidas nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 29 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Aldona Rakauskienė
Alvydas Pikelis
