A. A. pagal BK 281 str. 5 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-299-699/2016

Teisminio proceso numeris:1-10-1-01092-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.4.5;2.1.15.1.2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Aldonos Rakauskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,

nuteistajam A. A. ir jo gynėjui advokatui Jonui Skuzdžiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. L. (J. L.), L. L. ir R. L. (R. L.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 25 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo A. A. priteisimo pakeista – J. L., L. L. ir R. L. pripažinta teisė į neturtinės žalos atlyginimą iš A. A., klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nuosprendžiu A. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas dvejų metų laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant A. A. visą bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. A. dvejiems metams uždrausta vairuoti transporto priemonę.

Nukentėjusiųjų J. L., L. L. ir R. L. civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies. Iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „Compensa TU S.A. Vienna Insurance group“ Lietuvos filialo J. L. priteista 2030,97 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, L. L. – 3068,52 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, R. L. – 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš nuteistojo A. A. nukentėjusiesiems J. L. priteista 22 000 Eur, L. L. – 22 000 Eur ir R. L. – 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Taip pat iš nuteistojo A. A. nukentėjusiajam J. L. priteista 1226,55 Eur už advokato išlaidas procese.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. A. nuteistas už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių (2014 m. spalio 3 d. redakcija) 30, 31 punktų reikalavimus, dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, būtent: 2014 m. spalio 29 d., apie 19.11 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Sharan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pilaitės prospekto antrąja eismo juosta miesto centro link, buvo neatidus ir neatsargus, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties sankryža su Senosios Pilaitės keliu, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kai gretimoje trečioje eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją greitį sulėtino kitas automobilis, siekdamas praleisti į jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusią pėsčiąją, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir automobiliu partrenkė bei sužalojo nereguliuojama pėsčiųjų perėja iš kairės pusės į dešinę ėjusią pėsčiąją D. L., gimusią 1999 m., kuri dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų įvykio vietoje žuvo.

Kasaciniu skundu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai J. L., L. L. ir R. L. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

Kasatoriai ginčija apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš A. A. bei R. L., J. L. ir L. L. pripažinta teisė į neturtinės žalos atlyginimą iš A. A., o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo motyvais, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirtos aplinkybės dėl nuteistojo turtinės padėties, nebuvo tiriamos aplinkybės dėl nukentėjusiojo R. L. santykių su žuvusiąja seserimi pobūdžio. Pasak kasatorių, tai negalėjo būti pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo tinkamai išspręstas neturtinės žalos priteisimo iš A. A. klausimas.

Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog pirmosios instancijos teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis). Priėmus sprendimą atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tiesioginis ir žodinis įrodymų tyrimas nutraukiamas – liudytojai ir nukentėjusieji neapklausinėjami. A. A. sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taip pat sutiko su kaltinimais ir reikalavimais dėl neturtinės žalos. Pasak kasatorių, nuteistasis, atsisakęs įrodymų tyrimo, atsisakė ir teisės apeliacine tvarka ginčyti bet kokias šios bylos aplinkybes.

Kartu kasatoriai nurodo, kad pagal kasacinę praktiką nuteistojo turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus, kuriuo vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl priteistos neturtinės žalos dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY0LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-264/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-264/2009">2K-264/2009</a>, 2K-89-139/2016, 2K-7-67-511/2016, 2K-52-942/2016), tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas jo turtinei padėčiai suteikė nepagrįstai didelę reikšmę.

Skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog pati nukentėjusioji buvo neatsargi, nes tamsiu paros metu, skubėdama į kitoje kelio pusėje stovintį autobusą, ėjo sparčiu žingsniu arba bėgo nesilaikydama Kelių eismo taisyklių 48.4 punkto draudimo. Pasak kasatorių, tokią išvadą, prieštaraujančią bylos duomenims, liudytojų parodymams, teismas padarė netinkamai įvertinęs įrodymus. Kasatoriai pažymi, kad A. A. nuteistas pagal kaltinimą, kuriame nurodyta, jog pėsčioji D. L. ėjo per pėsčiųjų perėją. Liudytojų A. S., J. S., A. K. parodymai patvirtina, kad žuvusioji nebuvo neatsargi, per kelią nebėgo, todėl nėra pagrindo teigti, jog ji pažeidė Kelių eismo taisykles.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. L., L. L. ir R. L. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK esminių pažeidimų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

Kasaciniu skundu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Tokį prašymą kasatoriai iš esmės argumentuoja tuo, kad keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo iš nuteistojo A. A. buvo priteisti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams atitinkamų dydžių neturtinės žalos atlyginimai, apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo, kad tokio sprendimo priėmimo argumentai nepagrįsti ir neteisingi.

Iš bylos duomenų matyti, kad byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. A. ir jo gynėjo apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti – sumažinti priteistus atlyginti neturtinės žalos dydžius ir sutrumpinti draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonę laiką.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu, priėmė nutartį, kuria apeliacinį skundą patenkino iš dalies – pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. L., J. L. bei L. L. naudai iš A. A. priteistas neturtinės žalos atlyginimas, pakeitė, pripažino jiems teisę į neturtinės žalos atlyginimą iš A. A., o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priimtoje nutartyje šis teismas nurodė, kad byloje nėra pakankamai duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį, todėl negalima nustatyti nukentėjusiesiems priteistino neturtinės žalos dydžio neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos; kad šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo išsamiai ištirtos, o apeliacinės instancijos teismas, negavęs papildomos medžiagos, taip pat to padaryti negali; kad byloje nėra duomenų apie nuteistojo nepilnamečius vaikus ar kitus išlaikytinius – kokio dydžio išlaidos skiriamos nepilnamečių išlaikytinių (jei tokių yra) lavinimuisi ir kitoms reikmėms; kad neišsamūs duomenys apie pajamas – nėra duomenų apie pensijos dydį. Nors nuteistasis pateikė UAB ABNN pažymą, kad nuo 2015 m. rugpjūčio iki 2015 m. spalio mėn. jam išmokėtas 710 Eur darbo užmokestis, tačiau nežinoma, ar tai visos nuteistojo su darbo santykiais susijusios pajamos ir ar jis negauna kitos rūšies pajamų; turi būti nustatytas R. L. santykių su žuvusia seserimi pobūdis – ar santykiai buvo draugiški iki jos mirties, ar jie pasižymėjo nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, tačiau pirmosios instancijos teisme šios aplinkybės nebuvo tiriamos, pats R. L. apie tai nebuvo apklaustas; kad apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neapsvarstė pačios pėsčiosios didelio neatsargumo, o kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, žuvusioji buvo neatsargi – tamsiu paros metu, skubėdama į kitoje kelio pusėje stovintį autobusą, ėjo sparčiu žingsniu arba bėgo ir nesilaikė Kelių eismo taisyklių 48.4 punkto draudimo išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių. Todėl, nagrinėjant ieškinius civilinio proceso tvarka, ši aplinkybė taip pat turėtų būti vertinama sprendžiant, ar yra pagrindas sumažinti atlygintinos žalos dydį ir, jei taip, tai kokiu mastu.

Taigi teismas, neatlikęs papildomo įrodymų tyrimo, padarė išvadą, kad visų šių duomenų trūkumas yra procesinė kliūtis apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, todėl šį klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimą priėmė pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio išsprendimą ir bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat savo priimamą sprendimą grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. Šie reikalavimai taikomi ir sprendžiant klausimus dėl civilinio ieškinio patenkinimo.

Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Tik išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tik išimtiniais atvejais gali būti taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalis, kai civiliniam ieškovui pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tačiau ir tokiu atveju ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo paprastai išsprendžiama baudžiamojoje byloje. Taigi nurodyta išimtimi pasinaudojama tada, kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos ir jeigu neišspręstas turtinės žalos dydis neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Paprastai šie reikalavimai neturtinės žalos atlyginimui nekeliami, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos turėtų būti išspręstas iš esmės. Taip yra dėl to, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas privalo civilinį ieškinį išspręsti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas), o BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais. Be to, neneigiant fakto, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nuteistojo turtinė padėtis yra vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šis kriterijus nėra lemiamas; todėl net ir tais atvejais, kai civilinio ieškinio dėl turtinės žalos negalima tiksliai apskaičiuoti, negavus papildomos medžiagos, ir dėl to šio ieškinio dydžio klausimas perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, ieškinys dėl neturtinės žalos paprastai išsprendžiamas baudžiamoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2009).

Bylų proceso apeliacinės instancijos teisme pagrindinė paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismų padarytas klaidas. Jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiąsias ir (ar) proceso teisės normas, tokia klaida turi būti taisoma pačiam apeliacinės instancijos teismui priimant teisėtą bei pagrįstą baigiamąjį aktą.

BPK 320 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, taikomos šio kodekso XIX skyriaus bendrosios nagrinėjimo nuostatos, atsižvelgiant į šiame skyriuje („Apeliacinis procesas“) numatytus ypatumus. Taigi, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, naujų įrodymų išreikalavimui, neatvykusių į posėdį asmenų pakartotiniam iškvietimui ar dėl kitų svarbių priežasčių gali būti daromos pertraukos (BPK 243 straipsnio 1 dalis). BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Įrodymų tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal šio kodekso XXI skyriuje nustatytas taisykles.

Pagal susiformavusią teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pavyzdžiui, neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539/2010, 2K-224-693/2015). Taigi viena esminių apeliacinio proceso priemonių, suteikta baudžiamojo proceso įstatymo, yra būtent papildomo įrodymų tyrimo atlikimas, kurio metu galima iš naujo apklausti proceso dalyvius, ištirti kitus bylos duomenis, t. y. atlikti veiksmus, reikalingus išsamiam įrodymų ištyrimui ir jų vertinimui. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio trūkumus ir įrodymų tyrimo klaidas, nesiėmė jokių priemonių šiems trūkumams pašalinti.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog šis teismas neturi galimybės nustatyti neturtinės žalos dydžio dėl duomenų trūkumo, yra nepagrįsta, prieštaraujanti baudžiamojo proceso nuostatoms, nes tokia galimybė numatyta BPK 324 straipsnio 6 dalyje. Kaip minėta, teismas gali atlikti įrodymų tyrimą – apklausti proceso dalyvius, ištirti kitus bylos duomenis, taip pat ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas ar neišsamiai ištirtas aplinkybes ir tik po to daryti atitinkamas išvadas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas konstatavo pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo ir vertinimo trūkumus, aiškiai nurodė, kokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai neištyrė ir, turėdamas visas procesines galimybes pabandyti tuos trūkumus ištaisyti atliekant įrodymų tyrimą, šios priemonės neišnaudojo. Nors, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas privalo pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pareigą išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, susijusias su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir, to nepadaręs, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai pripažįstami esminiais, nes jie sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą dėl civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo reikalavimų tenkinimo (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo A. A. priteisimo pakeista – J. L., L. L. ir R. L. pripažinta teisė į neturtinės žalos atlyginimą iš A. A., klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, naikintina ir ši bylos dalis grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorių prašymas panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų negali būti tenkinamas, nes, priėmus tokį sprendimą, nuteistojo apeliacinis skundas liktų neišnagrinėtas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo A. A. priteisimo pakeista – J. L., L. L. ir R. L. pripažinta teisė į neturtinės žalos atlyginimą iš A. A., klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis

Aldona Rakauskienė