Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. 3K-3-430-687/2016

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00952-2013-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.53.8; 3.1.14.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Dolomitas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Salvis“ (bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kelių remonto grupė“ procesinių teisių perėmėjos) ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Dolomitas“, akcinei bendrovei „Kauno tiltai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

BUAB „Kelių remonto grupė“ (toliau – ir ieškovė), atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankrotas“, prašė teismo: pripažinti negaliojančiu 2011 m. rugsėjo 14 d. susitarimą dėl mokėjimo tvarkos ir terminų (toliau – Susitarimas); priteisti ieškovei iš atsakovės AB „Dolomitas“ 983 024,36 Lt (284 703,53 Eur), 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė nurodė, kad sudarant Susitarimą, pagal kurį ieškovė susitarė su atsakovėmis AB „Dolomitas“ ir AB „Kauno tiltai“ dėl tarpusavio priešpriešinių prievolių įvykdymo tvarkos, t. y. kad AB „Kauno tiltai“ ieškovei mokėtinas sumas pagal 2011 m. vasario 25 d. ir 2011 m. liepos 18 d. statybos rangos sutartis (toliau – Rangos sutartys) sumokės ieškovės kreditorei AB „Dolomitas“, taip įvykdydama ieškovės prievolę AB „Dolomitas“, pirmenybė buvo suteikta vienai kreditorei. Buvo pažeistos kitų ieškovės kreditorių teisės ir teisėti interesai – kiti kreditoriai dėl ieškovės bankroto (Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1777-555/2012 ieškovei iškelta bankroto byla) negavo savo reikalavimų patenkinimo. Susitarimo ieškovė neprivalėjo sudaryti. Jo sudarymo metu ieškovė buvo faktiškai nemoki, negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais. Atsakovės (verslininkės) turėjo pareigą prieš sudarydamos Susitarimą veikti aktyviai, domėtis ieškovės finansine padėtimi. Jos nebuvo sąžiningos, turėjo suprasti, kad Susitarimas sudaromas, nes ieškovė nepajėgi vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Ieškinio senaties terminas nepraleistas, jis skaičiuotinas nuo dokumentų, reikalingų ginčo sandorio aplinkybėms nustatyti, gavimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino, Susitarimą pripažino negaliojančiu, taikė restituciją ir priteisė ieškovei iš atsakovės AB „Dolomitas“ 284 703,53 Eur (983 024,36 Lt), 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo (2013 m. spalio 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas sprendė, kad egzistuoja visos actio Pauliana (Pauliano ieškinys) tenkinimui būtinos sąlygos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalis). Susitarimo, kuriuo pirmenybė suteikta vienai iš kreditorių (AB „Dolomitas“), pažeidžiant kitų kreditorių interesus, sudarymo metu ieškovė buvo faktiškai nemoki (nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams, įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės) ir buvo arti teisinio nemokumo. Ieškovės faktinio nemokumo sudarant Susitarimą, teismo vertinimu, nepaneigia pastangos stabilizuoti padėtį ir tęsti veiklą. Susitarimo sudarymo nepateisina verslo logika, nes dėl jo įmonės finansinė padėtis ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais nepadidėjo.

Ieškovė neprivalėjo sudaryti ginčo sutarties. Būsimo reikalavimo perleidimo sutartys, pasirašytos su AB „Dolomitas“, neturint skolininkės AB „Kauno tiltai“ sutikimo raštu (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, Rangos sutarčių 12.5 punktas), yra niekinės ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), jos nesukūrė pareigos sudaryti Susitarimą. Tai, kad pasirašydama Susitarimą, AB „Kauno tiltai“ sutiko perleisti reikalavimą, nereiškia, kad ieškovės būsimo reikalavimo perleidimo sutartys su AB „Dolomitas“ sukūrė pareigą ne tik ieškovei ir atsakovei AB „Dolomitas“, bet ir atsakovei AB „Kauno tiltai“ pasirašyti jį. Susitarimu šalių pasirinktas atsiskaitymo būdas, teismo vertinimu, prieštarauja sąžiningai verslo praktikai, pažeidžia kitų kreditorių teises.

Kadangi ieškovė Susitarimo sudarymo metu faktiškai buvo nemoki, jos nesąžiningumas akivaizdus. Ji turėjo žinoti, kad ginčo sandoriu pažeis savo kreditorių teises, nes nebus sudarytos vienodos galimybės visiems kreditoriams gauti savo reikalavimų patenkinimą, kad bus sudarytos išskirtinės sąlygos vienam kreditoriui.

Atsakovė AB „Dolomitas“ Susitarimą sudarė siekdama užsitikrinti, kad už patiektą dolomito skaldą jai bus sumokėta realiai. Jai buvo žinoma sunki ieškovės finansinė padėtis ir būtent todėl reikėjo susitarimų, kurie apsaugotų nuo mokėtinų lėšų patekimo į ieškovės sąskaitą, taigi, teismo vertinimu, ji taip pat elgėsi nesąžiningai. AB „Kauno tiltai“ nevykdė pareigos domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, o šalių veiksmai, siekiant, kad lėšas už patiektą dolomito skaldą gautų tiesiogiai atsakovė AB „Dolomitas“, nors pagal Rangos sutartis tokį apmokėjimą turėtų gauti ieškovė, rodo šalių pastangas faktiškai apsaugoti tik atsakovės AB „Dolomitas“ interesus.

Ieškinio senaties termino (CK 6.66 straipsnio 3 dalis) ieškovės bankroto administratorė nepraleido. Buvęs ieškovės vadovas 2012 m. spalio 1 d. perdavė administratorei pirminius finansinės atskaitomybės ir buhalterinės apskaitos dokumentus, tarp jų – Susitarimą, tačiau išvestiniai dokumentai neperduoti. Actio Pauliana pareikšti būtina ne tik nustatyti, bet ir įrodymais pagrįsti tokio ieškinio sąlygas, todėl vien ginčo sandorio administratorei nepakako (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme BUAB „Kelių remonto grupė“ 2015 m. birželio 3 d. reikalavimo teisę į 284 703,53 Eur, kylančią iš pirmosios instancijos teismo sprendimu negaliojančiu pripažinto 2011 m. rugsėjo 14 d. susitarimo, perleido UAB „Salvis“. Šio reikalavimo teisės perleidimo pagrindu Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartimi ieškovę BUAB „Kelių remonto grupė“ pakeitė jos procesinių teisių perėmėja UAB „Salvis“. Toliau procese ieškovės procesines teises įgyvendina ši įmonė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovių AB „Dolomitas“ ir AB „Kauno tiltai“ apeliacinius skundus, 2016 m. vasario 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, pagrįstai konstatavo UAB „Kelių remonto grupė“ faktinį nemokumą Susitarimo sudarymo metu ir kreditorių teisių pažeidimą. Kreditorių teisių pažeidimui taikant actio Pauliana pakanka įrodyti, kad ginčo sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius sandorį, likusio turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-360/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-360/2012">3K-3-360/2012</a>). Tokių duomenų, kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pakanka. UAB „Kelių remonto grupė“ Susitarimo sudarymo metu nevykdė net pirmosios eilės įsipareigojimų (nemokėjo darbuotojams darbo užmokesčio ir privalomų mokesčių, neatsiskaitydavo su atleidžiamais darbuotojais). Ginčo sandoriu įmonės finansinė padėtis nebuvo stabilizuota, jai ir iki sandorio sudarymo, ir po jo trūko lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Dėl Susitarimo sudarymo ieškovė iš UAB „Kauno tiltai“ gautinų lėšų neįskaitė į savo sąskaitą ir nepanaudojo atsiskaitymui su kreditoriais proporcingai jų turimų reikalavimų daliai, taigi sudarydama Susitarimą neveikė kreditorių interesais, nesielgė pagal protingo elgesio standartą versle sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-485/2010). Įmonei neturint pakankamai pinigų visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu, ji turi iš Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo kylančią prievolę laikytis šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyto mokėjimo eiliškumo, pagal kurį atsiskaitymas su tolesnės eilės kreditoriais galimas tik visiškai atsiskaičius su pirmesnės eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMzAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-130/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-130/2013">3K-7-130/2013</a>). Nagrinėjamu atveju ginčo sandoriu buvo suteiktas prioritetas ketvirtosios eilės pagal šį įstatymą kreditoriui.

Susitarimo ieškovė neprivalėjo sudaryti. UAB „Kelių remonto grupė“ ir AB „Kauno tiltai“ siejanti Rangos sutartis (12.5 punktas) dėl atsiskaitymo, pagal kurią buvo sudarytas Susitarimas, draudė perleisti reikalavimus be AB „Kauno keliai“ sutikimo, o šio pastaroji nebuvo davusi iki ginčo sandorio sudarymo.

Susitarimo šalys buvo nesąžiningos (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Susitarime įtvirtintas atsiskaitymo būdas, vertinamas su AB „Dolomitas“ ir AB „Kauno tiltai“ paaiškinimais apie sandorio sudarymo aplinkybes, reiškia, kad UAB „Kelių remonto grupė“ dėl finansinių sunkumų neatsiskaito su kreditoriais ir pirmenybę suteikia vienai – AB „Dolomitas“. Tai AB „Dolomitas“ ir AB „Kauno keliai“ neabejotinai turėjo suprasti, sudarydamos ginčo sandorį.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą administratorius apie sandorius sužino nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. 2013 m. vasario 21 d. BUAB „Kelių remonto grupė“ bankroto administratorė dar nebuvo gavusi administruojamos įmonės buhalterinės apskaitos skaitmeninių duomenų, 2013 metų rugsėjį dėl jų susirašinėjo su apskaitą vykdžiusia įmone, todėl, 2013 m. spalio 25 d. pareikšdama ieškinį, nebuvo praleidusi vienerių metų ieškinio senaties termino, kuris prasidėjo 2013 m. vasario 27 d. (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė AB „Dolomitas“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 9 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Taikydamas restituciją, nesant nuginčytoms būsimo reikalavimo perleidimo sutartims ir jų pagrindu atliktiems 284 703,53 Eur mokėjimams (kaip savarankiškiems sandoriams), teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66, 6.145 straipsnių nuostatas, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Susitarimas jokių materialinių padarinių atsakovei nesukūrė, nes mokėjimų pagrindas yra ne jis, o kitos šalių sudarytos sutartys. Nuginčijus vien Susitarimą, atsakovei neturėtų būti taikomi jokie turtinio pobūdžio padariniai, juolab kad mokėjimus atsakovei atliko AB „Kauno tiltai“, ieškovė nebuvo šių santykių dalyvė.

Teismai nepagrįstai konstatavo actio Pauliana sąlygos egzistavimą, kad Susitarimo sudarymo metu ieškovė jau buvo faktiškai nemoki, todėl negalėjo atsiskaityti su atsakove. Vien finansinių sunkumų egzistavimas savaime nereiškia įmonės faktinio ar teisinio nemokumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjUtMjE5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-65-219/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-65-219/2016">e3K-3-65-219/2016</a>).

Nepagrįstai teismų konstatuota, kad Susitarimo sudarymo metu atsakovei buvo suteiktos nepagrįstos privilegijos, nes panašūs atsiskaitymai vyko ir su kitais kreditoriais. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, pagal kurią, kol skolininkui neiškelta bankroto byla, įstatyme nenustatyta bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto atveju.

Teismai negalėjo taikyti restitucijos visa apimtimi. Net konstatavę, kad atsakovei buvo suteiktos nepagrįstos privilegijos, teismai privalėjo įvertinti, kokia apimtimi nuo mokėjimų pagal būsimo reikalavimo perleidimo sutartis atlikimo dienos buvo patenkinta kitų kreditorių pradelstų reikalavimų dalis. Restitucija turėtų būti taikoma tik ta dalimi, kuri viršytų bendrą pradelstų reikalavimų patenkinimo vidurkį.

Konstatuodamas, kad ieškovė neprivalėjo sudaryti ginčo sandorių, teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo taisykles, taip pat sutarčių aiškinimo bendrąsias nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, pagal kurią privalomumas sudaryti sandorį gali būti kildinamas iš sutartinių nuostatų, tai pat dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčo sandorio sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio visų kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2013).

Konstatuodamas, kad ieškovė ir atsakovė buvo nesąžiningos, teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.50–6.51 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis trečiojo asmens teisę vykdyti skolininko prievolę (AB „Kauno tiltai“ įvykdė savo asmeninę prievolę atsakovei, kaip naujai kreditorei, ir neįgijo regresinio reikalavimo ieškovei), neatsižvelgė į kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus kvalifikuojant sąžiningo asmens standartą.

Teismai netinkamai aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (CK 6.66 straipsnio 3 dalį, Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą), nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, nes visos sutartys, finansinės atskaitomybės ir buhalterinės apskaitos dokumentai bankroto administratorei perduoti 2012 m. spalio 1 d.

Atsakovė AB „Kauno tiltai“ pateikė pareiškimą, kuriuo prisideda prie kasacinio skundo.

Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Atsakovė nepagrįstai teigia, kad būsimo reikalavimo perleidimo sutartys nebuvo nuginčytos. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu AB „Dolomitas“ ir UAB „Kelių remonto grupė“ sudarytas minėtas sutartis pripažino niekinėmis CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes jos pažeidė CK 6.101 straipsnio 1 dalies imperatyvą – draudimą kreditoriui perleisti reikalavimą ar jo dalį, jeigu tai prieštarauja su skolininku sudarytai sutarčiai. Rangos sutarčių 12.5 punkte nustatyta, kad UAB „Kelių remonto grupė“ neturi teisės perleisti kitiems asmenims iš sutarties kylančių teisių ir įsipareigojimų be AB „Kauno tiltai“ sutikimo raštu, o šis sutikimas nebuvo gautas. Teismai pagrįstai sprendė, kad būsimo reikalavimo perleidimo sutartys nėra kliūtis taikyti restituciją.

Prievolę AB „Kauno tiltai“ atlikti mokėjimus AB „Dolomitas“ sukūrė būtent Susitarimas. Jis, priešingai nei mokėjimai, laikytinas savarankišku sandoriu. Sandorio ginčijimas reiškia ir jo pagrindu atlikto mokėjimo ginčijimą, todėl teismai pagrįstai taikė restituciją nuginčyto Susitarimo padariniams – mokėjimams.

UAB „Kelių remonto grupė“ ekonominė padėtis Susitarimo sudarymo metu teismų pagrįstai įvertinta kaip faktinis nemokumas. Tai patvirtina bylos duomenų visuma. Nuostolingos veiklos tęsimas tik patvirtina faktinį įmonės nemokumą.

Nemokaus skolininko kreditorių interesai yra pažeidžiami visais skolininko sandoriais, kuriais sutrukdoma kreditoriams gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris susidarius nemokumo situacijai jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatyme nustatytą tvarką ir reikalavimus, išskyrus, kai visiems kreditoriams sudaroma galimybė sudaryti analogišką sandorį. Susitarimas sutrukdė UAB „Kelių remonto grupė“ kreditoriams gauti bent dalį savo reikalavimų patenkinimo iš AB „Kauno tiltai“ mokėtinų sumų, nes jos skirtos vienintelei AB „Dolomitas“, t. y. šiai įmonei sudarytos išskirtinės sąlygos gauti reikalavimų patenkinimą, todėl buvo pažeisti kitų įmonės kreditorių interesai. Sudaryti Susitarimo nebuvo būtina, nes jo sudarymo metu UAB „Kelių remonto grupė“ jau buvo baigusi vykdyti Rangos sutartis su AB „Kauno tiltai“ ir nebaigtų objektų neturėjo.

Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad UAB „Kelių remonto grupė“ prievolė sudaryti Susitarimą kilo iš būsimo reikalavimo perleidimo sutarčių.

AB „Kauno tiltai“ nesidomėjo UAB „Kelių remonto grupė“ turtine padėtimi prieš sudarydama Susitarimą, todėl teismai pagrįstai pripažino tokį elgesį nesąžiningu. AB „Dolomitas“ aktyviai tuo domėjosi, jai turėjo būti aišku, kad ieškovė yra faktiškai nemoki ir nepajėgi vykdyti įsipareigojimų, ir sudarydama Susitarimą turėjo suprasti, kad jis pažeis kitų ieškovės kreditorių teises. Toks elgesys teismų taip pat pagrįstai pripažintas nesąžiningu.

Teismai pagrįstai ieškinio senaties eigą siejo ne su bankrutuojančios įmonės dokumentų perdavimu bankroto administratorei, o su Susitarimui įvertinti reikalingos informacijos surinkimu.

Atsakovė AB „Dolomitas“ 2016 m. liepos 7 d. pateikė prašymą patvirtinti taikos sutartį šioje civilinėje byloje, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 9 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą, nutraukti civilinę bylą. Kartu su prašymu pateikta 2016 m. birželio 30 d. UAB „Salvis“ ir AB „Dolomitas“ pasirašyta taikos sutartis.

Teisėjų kolegija 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pasiūlė ieškovei UAB „Salvis“, atsakovėms AB „Dolomitas“ ir AB „Kauno tiltai“ pateikti aiškią poziciją dėl 2016 m. birželio 30 d. taikos sutarties tvirtinimo ir bylos nutraukimo. Bylos šalims toks pasiūlymas pateiktas, kadangi, susipažinusi su pateiktais dokumentais, teisėjų kolegija konstatavo, jog taikos sutartyje neaptarta vienos iš atsakovių – AB „Kauno tiltai“, kuri rašytiniu pareiškimu yra prisidėjusi prie atsakovės AB „Dolomitas“ kasacinio skundo, pozicija dėl taikos sutarties tvirtinimo ir bylos nutraukimo. Dėl atsakovės AB „Kauno tiltai“ taikos sutartyje apskritai nepasisakyta, taikos sutartis šios atsakovės nepasirašyta. Šioje sutartyje neaptartas AB „Kauno tiltai“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

2016 m. rugsėjo 14 d. atsakovė AB „Dolomitas“ pateikė teismui ieškovės UAB „Salvis“, atsakovės AB „Dolomitas“ ir atsakovės AB „Kauno tiltai“ atstovų pasirašytą 2016 m. birželio 30 d. taikos sutarties priedą Nr. 1 (toliau – priedas), kuriame išsprendė kasacinio teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartyje nurodytus klausimus.

2016 m. birželio 30 d. taikos sutarties priede (2 punktas) ieškovė pareiškė, kad atsisako ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovei AB „Kauno tiltai“, ir teismui patvirtinus taikos sutartį neturės jai jokių pretenzijų ir (ar) reikalavimų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ieškinio, pareikšto atsakovei AB „Kauno tiltai“, atsisakymo priėmimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pirmiau nurodytos teisės normos nuostata „bet kurioje proceso stadijoje“ reiškia, jog pareikšto ieškinio galima atsisakyti ir kasaciniame teisme. Šią išvadą patvirtina ir CPK 87 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti žyminio mokesčio grąžinimą kasaciniame teisme, atsisakius pareikšto ieškinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-509/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-509/2014">3K-3-509/2014</a>). Teisę atsisakyti pareikšto ieškinio lemia dispozityvumo principas civiliniame procese. Ieškinio atsisakymas reiškia, kad ieškovas atsisako ir paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik šiame procese, bet ir ateityje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-629/2013).

Teismui pateiktame 2016 m. birželio 30 d. taikos sutarties priede, be kita ko, nurodyta, kad visos šios bylos šalys prašo patvirtinti ieškovės ir atsakovės AB „Dolomitas“ sudarytą taikos sutartį, o atsakovei AB „Kauno tiltai“ pareikštų reikalavimų pagal šio priedo 2 punktą ieškovė pareiškė atsisakanti.

Pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CPK 140 straipsnio 1 dalis): jį pateikė tinkamai atstovaujama ieškovė (ieškovės vadovo įgaliota darbuotoja – J. T.). Ieškovė raštu nurodė, kad jai žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.

Ieškinio reikalavimų atsisakymas nėra besąlygiškas pagrindas teismui nutraukti bylą. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, pažeidžia kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 340 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikštas ieškinio atsakovei AB „Kauno tiltai“ atsisakymas atitinka įstatymo keliamus procesinius reikalavimus ir yra priimtinas, nes nenustatyta pagrindo pripažinti, jog toks atsisakymas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia byloje dalyvaujančių ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 293 straipsnio 4 punktu, 294 straipsnio 2 dalimi ir 340 straipsnio 5 dalimi, priėmus ieškinio, pareikšto atsakovei AB „Kauno tiltai“, atsisakymą, teismų procesiniai sprendimai šioje byloje naikintini ir civilinė byla šios atsakovės atžvilgiu nutrauktina (CPK 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Dėl taikos sutarties ir jos priedo patvirtinimo

Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys).

Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi įtvirtinta CPK 42 straipsnio 1 dalyje. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalys šią teisę gali įgyvendinti bet kurioje proceso stadijoje. Prieš tvirtindamas taikos sutartį teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnis). Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jei tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui.

Iš teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties ir jos priedo turinio matyti, kad šalys jais išsprendė ginčą dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir kitų susijusių reikalavimų. Taikos sutartis ir jos priedas sudaryti, šios bylos šalims atsižvelgus į aplinkybes, inter alia, kad: Susitarimas, dėl kurio nuginčijimo ieškovė kreipėsi į teismą, sudarytas UAB „Kelių remonto grupė“, kurios teisių perėmėja yra ieškovė UAB „Salvis“, ir atsakovių AB „Dolomitas“ bei AB „Kauno tiltai“; ieškovė ir atsakovė AB „Dolomitas“ taikos sutartį sudarė, įvertinusios kasacinio proceso perspektyvas ir kasaciniame skunde išdėstytus argumentus, atsižvelgusios į tai, kad ieškovė ginčijo tik dalį susitarimų su atsakove AB „Dolomitas“, bylinėjimosi trukmę ir sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes, siekia ginčą išspręsti taikiai, užkirsti kelią ginčams kilti ateityje. Taikos sutarties priede nurodyta, kad ieškovės ir atsakovės AB „Dolomitas“ taikos sutartį prašo patvirtinti ir atsakovė AB „Kauno tiltai“.

Taikos sutartyje ir jos priede šios bylos šalys nurodė, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, nustatytos CPK 140 straipsnio 3 dalyje, 293 straipsnio 5 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje.

Teismui pateiktos taikos sutarties ir jos priedo turinys, sudarymo aplinkybės nesuponuoja išvados, kad juos sudariusių asmenų valia būtų išreikšta ydingai. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių negalima būtų tvirtinti taikos sutarties ir jos priedo, nenustatyta.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad šalių sudaryta taikos sutartis ir jos priedas patvirtintini pagal juose išdėstytas sąlygas. Patvirtinus taikos sutartį ir jos priedą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai panaikintini, byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, bylą nagrinėjant kasacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau. Atsakovė AB „Dolomitas“ už kasacinį skundą sumokėjo 3004 Eur žyminio mokesčio. Tenkinant atsakovės prašymą, jai grąžintini 75 proc. šio mokesčio, t. y. 2253 Eur.

CPK 94 straipsnyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (1 dalis); jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (2 dalis).

Taikos sutartyje (1.6 punktas) ją pateikusios šalys susitarė, kad nagrinėjant civilinę bylą ieškovės ir atsakovės AB „Dolomitas“ patirtos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant išlaidas už teisines paslaugas, vykdymo, ekspertizės išlaidas ir kitas, priskiriamos pačioms jas patyrusioms šalims, t. y. nė viena iš šalių neatlygina kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų; šios sutarties priedo 6 punkte ieškovė ir atsakovės susitarė, kad neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų. Todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas ieškovei ir atsakovėms nesprendžiamas.

Kasacinis teismas patyrė 17,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2016 m. spalio 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, remiantis taikos sutarties 1.5 punktu ir jos priedo 6 punktu, kur nurodyta, jog valstybės patirtas išlaidas atlygina ieškovė ir atsakovė AB „Dolomitas“, valstybei priteistinas lygiomis dalimis po 8,98 Eur iš ieškovės ir atsakovės AB „Dolomitas“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Atlikus atsakovei AB „Dolomitas“ grąžintinos žyminio mokesčio dalies ir šios atsakovės valstybei mokėtino išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo įskaitymą, atsakovei AB „Dolomitas“ grąžintina 2244,02 Eur (2253 Eur - 8,98 Eur) žyminio mokesčio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Priimti ieškovės UAB „Salvis“ ieškinio, pareikšto atsakovei AB „Kauno tiltai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, atsisakymą.

Patvirtinti ieškovės UAB „Salvis“ ir atsakovės AB „Dolomitas“ sudarytą sutartį šiomis sąlygomis:

(duomenys neskelbtini).

Patvirtinti ieškovės UAB „Salvis“, atsakovės AB „Dolomitas“ ir atsakovės AB „Kauno tiltai“ sudarytą Taikos sutarties priedą šiomis sąlygomis:

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 9 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą.

Civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Salvis“ ieškinį atsakovėms AB „Dolomitas“ ir AB „Kauno tiltai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nutraukti.

Grąžinti atsakovei AB „Dolomitas“ (j. a. k. 167900844) 2244,02 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt keturis Eur 2 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Salvis“ (j. a. k. 302685919) 8,98 Eur (aštuonis Eur 98 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas