Baudžiamoji byla Nr. 1-516-800/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09220-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.3.2; 1.1.6.7; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 19 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė,
sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,
dalyvaujant prokurorei Astai Bernatavičienei,
kaltinamajai R. B., jos atstovui advokatui Laimonui Judickui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), bausta administracine tvarka, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamoji R. B. 2025 m. kovo 15 d. apie 1.00 val. Alytaus r. sav., kelio Alytus– Simnas–Kalvarija 9-ame kilometre, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jai priklausančią motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „BMW 330d xDrive“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, kai 2025 m. kovo 15 d. 1.25 val. alkoholio kiekio matuokliu jai nustatytas 1,87 promilių neblaivumas.
Kaltinamoji R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog 2025 m. kovo 15 d. naktį būdama neblaivi, apsirengusi tik pižama ir chalatu išvažiavo iš savo namų, kadangi tarp jos ir sutuoktinio jau savaitę laiko vyko konfliktai. Tą penktadienį ji nusprendė atsipalaiduoti, nusipirko vyno, kurį gėrė būdama namuose. Alkoholį vartojo ir jos sutuoktinis, bet jis gėrė alkoholį atskirai. Po to, prasidėjo jų žodinis konfliktas, įžeidinėjimai, daiktų mėtymas ir pan. Kai ji susiruošė miegoti, sutuoktinis ją pasekė, pradėjo laužti duris, mėtyti daiktus ir ją įžeidinėti. Dėl to ji išėjo iš namų. Sugalvojo, kad gal išvažiuos kur toliau nuo namų, o paskui grįš, kai sutuoktinis jau miegos. Sėdo į savo automobilį „BMW 330d xDrive“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir iš savo kiemo pavažiavo iki kitos ežero pusės, ten taip pat yra dar (duomenys neskelbtini). Ten ji palaukė maždaug pusė valandos ar valandą laiko ir važiavo atgal tuo pačiu keliu. Išvažiavo į kelią Alytaus – Simnas ir važiavo link Luksnėnų kaimo, kur turėjo tuoj pasukti nuo šio kelio link savo namų. Likus iki pasukimo keliems šimtams metrų, ją sustabdė ten stovėję policijos pareigūnai. Tuomet policijos pareigūnai patikrino jos blaivumą ir nustatė, kad ji yra neblaivi. Ji atsisakė pasirašinėti Neblaivumo nustatymo aktą, nes ten buvo blogas apšvietimas. Dėl alkoholio vartojimo, tai gali pasakyti, kad tą vakarą ji išgėrė 0,75 l talpos butelį vyno, tarp 12–14 procentų stiprumo. Tą vyną ji išgėrė maždaug nuo 20.00 val. iki maždaug 23.00 val. Sėsdama vairuoti automobilį, pati suprato, kad yra neblaivi. Ji negalvojo, kad neblaivumas bus toks didelis. Minėtas automobilis „BMW 330d xDrive“ priklauso jai, šį automobilį ji įsigijo 2023 metais liepos mėnesį ir sumokėjo 12 000 Eur. Šiuo metu šis automobilis gali kainuoti 13 020 Eur. Automobilį pirko iš visiškai nepažįstamo asmens, bet automobilis buvo su gedimu, kurį suremontavo jos sutuoktinis. Teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones ji turi nuo 2007 metų. Dirba (duomenys neskelbtini). Automobilis jai reikalingas nuvykti į darbą, nes savo darbo funkcijas atlieka tik darbovietėje. Paskolų ji neturi, vaikai jau pilnamečiai. Nesutinka, kad jai būtų paskirta bauda.
Be pačios kaltinamosios R. B. prisipažinimo bei parodymų, jos kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausios patrulės V. L. tarnybiniuose pranešimuose, kurių pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, nurodyta, jog 2025 m. kovo 15 d. ji dirbo policijos ekipaže AP-1816 kartu su vyr. specialistu D. L.. Apie 1.00 val. Alytaus r. sav., kelio Alytus–Simnas–Kalvarija 9-ame kilometre sustabdė patikrinimui važiuojantį nuo Simno link Alytaus automobilį „BMW 330d xDrive“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. B.. Paprašyta patraukti minėtą automobilį į dešinį kelkraštį, R. B. įvažiavo į griovį. Bendraujant su šia vairuotoja, jautėsi stiprus alkoholio kvapas, jos akys buvo paraudę, kalba nerišli, o judesiai nekoordinuoti. Atsižvelgus į bendrą vairuotojos būklę, 1 val. 6 min. ji buvo patikrinta alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0137, ir jai nustatytas 1,92 promilių neblaivumas. R. B. sutiko su alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis. Ji teigė, kad prieš 1 val. vartojo alkoholį. 1.25 val. R. B. buvo antrą kartą patikrinta alkoholio kiekio matuokliu ir jai nustatytas 1,87 promilių neblaivumas. Buvo supildytas Neblaivumo nustatymo aktas ir vairuotoja nušalinta nuo automobilio vairavimo. Automobilis „BMW 330d xDrive“ buvo nufotografuotas ir nugabentas į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią Alytuje, Santaikos g. 31D, ir ten užplombuotas. R. B. atsisakė pasirašyti, kad gavo šaukimą bei atsisakė pasirašyti Transporto priemonės nuvežimo aktą (t. 1, b. l. 1–4, 5–6).
Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, jog 2025 m. kovo 15 d. R. B. nurodžius, kad alkoholį ji vartojo prieš 1 valandą, 1.06 val. pirmojo tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0137, jai buvo nustatytas 1,92 promilių neblaivumas. 1.25 val. antrojo tikrinimo metu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu R. B. buvo nustatytas 1,87 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti ir kiti R. B. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai. Neblaivumo nustatymo metu R. B. nesugebėjo eiti tiesia linija pėda po pėdos. R. B. atsisakė pasirašyti Neblaivumo nustatymo aktą (t. 1, b. l. 7).
Iš Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, jog 2025 m. kovo 15 d. nuo 1.25 val. iki 2.00 val. buvo apžiūrėtas ir aprašytas Alytaus r. sav., kelio Alytus–Simnas– Kalvarija 9-ame kilometre stovintis juodos spalvos automobilis „BMW 330d xDrive“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fiksuota, jog šis automobilis stovi dešinėje kelio pusėje, važiuojant nuo Simno link Alytaus, nuvažiavęs į griovį. Automobilis bei jo užvedimo raktas buvo nugabenti į saugojimo aikštelę, esančią Alytuje, Santaikos g. 31D, ir užplombuotas. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (t. 1, b. l. 13–22).
Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti, jog 2025 m. kovo 15 d. automobilis „BMW 330d xDrive“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas iš Alytaus r. sav., kelio Nr. 131 9-ojo km į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią Alytuje, Santaikos g. 31D (t. 1, b. l. 23–25).
Iš Vairuotojų registro išrašo matyti, jog kaltinamoji R. B. turi įgijusi teisę vairuoti AM, B, B1 kategorijų transporto priemones bei turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 26).
Iš AB „Regitra“ duomenų bazėje esančios informacijos matyti, jog automobilio „BMW 330d xDrive“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), valdytoja-savininkė yra kaltinamoji R. B. (t. 1, b. l. 27).
Iš Nutarimo grąžinti daiktus matyti, jog 2025 m. kovo 17 d. automobilis „BMW 330d xDrive“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), bei šio automobilio užvedimo raktas buvo grąžinti kaltinamajai R. B., kuri įsipareigojo saugoti šiuos daiktus iki bylos išnagrinėjimo teisme (t. 1, b. l. 38–40).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nes ji vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatyta daugiau negu 1,5 promilių alkoholio, t. y. 2025 m. kovo 15 d. apie 1.00 val. Alytaus r. sav., kelio Alytus–Simnas–Kalvarija 9-ame kilometre, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jai priklausančią motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „BMW 330d xDrive“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, kai 2025 m. kovo 15 d. 1.25 val. alkoholio kiekio matuokliu jai nustatytas 1,87 promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą bei pakankamumą, konstatuoja, jog kaltinimas R. B. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra visiškai įrodytas.
Teismo išvados dėl R. B. galimybės
atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamoji R. B. ir jos sūnus R. B. pateikė teismui prašymą atleisti šį kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, paskiriant R. B. laiduotoju. Prašyme nurodė, jog jis yra R. B. sūnus. Nurodė, kad jam yra suprantamas ir aiškus pareikšto kaltinimo turinys ir veiksmų, dėl kurių padarymo mama, kaltinama esmė. Šiuos R. B. veiksmus vertina kritiškai ir neigiamai. Jis save chararkterizuoja kaip darbštų, motyvuotą asmenį. Nurodo, kad yra veiklus, atsakingas, stipraus charakterio, reiklus tiek sau, tiek aplinkiniams, besilaikantis savo žodžio. Su mama palaiko artimus santykius, kadangi gyvena kartu. Mato, kaip mam gailisi padaryto nusikalstimo, labai išgyvena, jaučia didelę gėdą, apie įvykį jai gėda pasakoti artimiesiems. Kiek žino apie šį įvykį ji pasipasakojo tėčiui, bet po kurio laiko papasakojo ir jam. Pasakė, kad vyksta tesminis procesas/ Mama jam papasakojo, kad supratus ką padarė, jai pasidarė sunku naktį miegoti. Ji save kasdien kaltina. Sengiasi mamą palaikyti. Minėtus veiksmus ji įvykdė pirmą kartą, vedama stiprių emocijų. Atsižvelgdamas į mamos psichologinę reakciją, neabejoja mamos ryžtu ateityje elgtis atidžiau ir laikytis Kelių eismo taisyklių. Yra įsitikinęs, kad tokio pobūdžio nusikalstimas nepasikartos.
BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 4 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Remdamasis aukščiau išdėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQ1LTQ4OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-445-489/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-445-489/2016">2K-445-489/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTItNjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-52-648/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-52-648/2017">2K-52-648/2017</a> ir kt.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamoji R. B. įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamoji praeityje neteista, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, charakterizuojama teigiamai (t. 2., b. l. 20). Kaltinamosios R. B. įvykdyta nusikalstama veika nebuvo padaryta jokia turtinė žala. Teismo vertinimu yra pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios aplinkybės teismui sudaro pagrindą konstatuoti, kad R. B. galėtų būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau taikant laidavimą turi būti įvertintas ir pats laiduotojas ir jo asmeninės savybės, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis).
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Nagrinėjamu atveju siūlomas laiduotojas yra kaltinamosios vos dvidešimties metų sulaukęs sūnus R. B.. Teismo posėdžio metu R. B. nurodė, kad jis palaiko glaudžius santykius su mama, kad jos elgesį įvertino kritiškai, visgi teismas, įvertinęs laiduotojo itin jauną amžių, daro išvadą, kad jis nėra tinkamas laiduotojas. R. B. paaiškino, kad yra studentas, o laisvu nuo mokslų metu dirba statybose, tačiau nurodė, kad dirba neįgijęs verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos, t. y. pažeidžia galiojančius įstatymus. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad pakankamai savarankiškų pajamų neturi, yra finansiškai priklausomas nuo tėvų. Į prokurorės klausimą, kaip leidžia laisvalaikį, nurodė, kad leidžia su draugais mieste. Nors nurodė, kad palaiko artimus ryšius su mama, tačiau pateiktame teismui prašyme nurodė, kad apie įvykį mama jam papasakojusi tik po kurio laiko. Teismo posėdžio metu nurodė, kad jo manymu abu tėvai turi problemų vartojant alkoholį, o mamai reikia gydytis, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl daugiau kaip trims mėnesiams praėjus po įvykio jokie realūs veiksmai nėra atlikti ir ką jis kaip sūnus padarė, kad mama būtų pradėjusi gydymosi procesą. Pats R. B. taip pat patvirtino, kad vartoja alkoholį, nors vartoti gali viso labo dar tik 8 mėnesiai, todėl teismui kyla pagrįstų abejonių dėl jo gebėjimo realiai vertinti alkoholio žalą ir padėti mamai atsisakyti alkoholio vartojimo. Paties laiduotojo nurodytos aplinkybės, jog jo manymu mamai reikia gydymo, patvirtina, kad girtavimo procesas yra prasidėjęs seniai ir jis gyvendamas kartu jokių priemonių nesiėmė, kad mama nevartotų alkoholio, neužtikrino, kad būdama neblaivi neturėtų realios galimybės vairuoti automobilį. Todėl abejotina, kad R. B. sugebės tai padaryti dabar. Kaip nustatyta byloje, nors kaltinamoji R. B. nuolat gyvena su R. B., abu jie teigia palaikantys glaudžius ryšius, tačiau visgi kaltinamosios sūnaus įtaka iki pat šiol nebuvo pakankama ir neturėjo esminės reikšmės kaltinamosios elgesiui.
Taigi visos pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog šiuo atveju kaltinamosios R. B. sūnus nėra tinkamas būti laiduotoju, kadangi jis negyvena savarankiško gyvenimo (finansiškai priklausomas nuo tėvų), neturi gyvenimiškos patirties ir žinių, bei, teismo vertinimu, neturi realios galimybės padaryti teigiamą įtaką mamai. Dėl visų pirmiau nurodytų aplinkybių sprendžiama, jog kaltinamoji R. B. negali būti perduota pagal laidavimą.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamoji R. B. padarė baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką ji įvykdė veikdama tiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamoji dirba, charakterizuojama teigiamai (2. t., b. l. 20). Ji įrašyta į psichikos sveikatos ligų gydomų ir stebimų pacientų sąrašą, jai nustatyta F41.9 diagnozė nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. (t. 2., b. l. 74), į psichikos priklausomybių ligų įskaitą neįrašyta, dėl jos pakaltinamumo klausimų nėra (1 t., b. l. 78). Šiuo atveju kaltinamosios R. B. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog ji prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).
Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, ją apibūdinančių duomenų visumą, tai, kad ji teisiama pirmą kartą, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad ji yra dirbanti bei gaunanti pajamas, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dar bus įgyvendinta paskyrus šiam kaltinamajai baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – baudą, kadangi ši bausmės rūšis visiškai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. R. B. nustatomas minimalus baudos dydis (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 61 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjant kaltinamosios R. B. baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir ji visiškai pripažino savo kaltę, todėl jos atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jai paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Prokurorė siūlė paskirti kaltinamajai R. B. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise 2 metams ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriami kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamoji R. B. nusikaltimą įvykdė būdama neblaivi ir naudodamasi specialia jai suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones. Todėl šiai kaltinamajai gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų <...> (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti tai, jog R. B. padarė su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusią nusikalstamą veiką, kėlusią realų pavojų tiek jai pačiai, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Svarbu pažymėti bei įvertinti tai, jog šiuo atveju kaltinamoji R. B. vairavo automobilį tamsiu paros metu, ji vairavo pakankamai trumpą atstumą, važiavo rajoniniu keliu, tačiau jai buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Vertinant šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti kaltinamajai R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šios priemonės terminą nustatant dviems metams.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog šios bylos ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 17 d. kaltinamajai R. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jai yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi minėta kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu R. B. yra taikomi visiškai analogiški apribojimai kaip ir jai skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl šiuo atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. kovo 17 d.
Baudžiamasis įstatymas numato, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamoji R. B. dabar nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdama neblaivi ir vairuodama jai pačiai nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „BMW 330d xDrive“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, R. B. vairuotas automobilis „BMW 330d xDrive“ baudžiamojo įstatymo atžvilgiu yra laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Visa tai reiškia, jog R. B. vairuotas automobilis „BMW 330d xDrive“, kuriuo ir buvo įvykdytas dabar nagrinėjamas nusikaltimas, turi būti privalomai konfiskuojamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn. Taigi, vertinant visas aktualias bylos aplinkybes, pagal kurias nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonė nuosavybės teise priklauso pačiai kaltinamajai, esant nustatytam imperatyviam įstatyminiam pagrindui dėl šios priemonės konfiskavimo ir nesant jokių kitų išskirtinių aplinkybių, prieštaraujančių proporcingumo principui, kaltinamajai R. B. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jai priklausantį automobilį „BMW 330d xDrive“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamosios gynėjas siūlė skirti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, taikant konfiskuotino turto – automobilio BMW 330d xDrive“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimą, išieškant iš kaltinamosios 8 000,00 Eur sumą. Gynėjas apeliavo į tai, jog šioje situacijoje būtų taupomi valstybės pinigai, kad nereikėtų automobilio tampyti pirmyn atgal, skelbti konkursą, mokėti pinigų, išlaidauti. Nurodė, kad įstatymas numato, kad esant tokioms faktinėms situacijoms, automobiliai atiduodami į metalo laužą, jis yra išrenkamas, lieka tik automobilio forma. Taigi valstybė realizuodama tokį turtą gauna žymiai mažesnę pinigų sumą, nes yra keičiamai ratai, sėdynės, diskai, lieka tik automobilio kėbulas, langai, t. y. valstybė netenka į biudžetą pinigų, nes jis tikrai nebus realizuojamas.
Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kaip jau minėta, šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius), kuri, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turi būti konfiskuojama. Aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir išieškoti iš kaltinamosios konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nėra.
Dėl gynybos išsakyto argumento, jog valstybė konfiskuodama automobilio vertę, turės daugiau naudos, atkreipia kaltinamosios dėmesį į tai, kad Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės 2025 m. kovo 17 d. nutarimu R. B. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „BMW 330d xDrive“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), o kaltinamoji yra įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį, t. y. ne tik už automobilio neteisėtą realizavimą, tačiau už tokio aprašyto turto sunaikinimą ar sugadinimą. Be kita ko, įvertinus tai, kad kaltinamajai skiriama švelniausios rūšies bausmė – bauda, į jos dydį, nėra pagrindo transporto priemonės konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto konfiskavimas nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg2LTk0Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-186-942/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-186-942/2018">2K-186-942/2018</a>).
Taigi, vertinant visas aktualias bylos aplinkybes, pagal kurias nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonė nuosavybės teise priklauso pačiai kaltinamajai, esant nustatytam imperatyviam įstatyminiam pagrindui dėl šios priemonės konfiskavimo ir nesant jokių kitų išskirtinių aplinkybių, prieštaraujančių proporcingumo principui, siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltinamojo interesus, kaltinamajai R. B. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jai priklausantį automobilį.
Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės 2025 m. kovo 17 d. nutarimu R. B. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „BMW 330d xDrive“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), – palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos R. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, – perduoti AB „Regitra“.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
R. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti ją 51 MGL, tai yra 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jai sumažintą 34 MGL, tai yra 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad R. B. privalo paskirtą 1 700 Eur baudą sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jai 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 17 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jai priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „BMW 330d xDrive“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą pas R. B. ((duomenys neskelbtini)).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti R. B. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Živilė Janavičienė
