Dėl įkeitimo teisės pasibaigimo ir duomenų iš hipotekos registro išbraukimo pripažinimo negaliojančiais

Civilinė byla Nr. 3K-3-3/2007

Procesinio sprendimo kategorija 32.5.4

„S“

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Algimanto Spiečiaus,

sekretoriaujant Beatai Bieliauskienei,

dalyvaujant: ieškovo atstovui advokatui Vladimirui Kononenkai, atsakovo BAB „Metalų komercija“ atstovams B. V. ir advokatui Laimučiui Jankauskui, atsakovo BAB „Panerių terminalas“ atstovui advokatui Nerijui Stukui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Balgva“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Balgva“ ieškinį atsakovams BAB „Metalų komercija“ ir BAB „Panerių terminalas“ dėl įkeitimo teisės pasibaigimo ir duomenų iš hipotekos registro išbraukimo pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Balgva“, vadovaudamasis CK 1.5, 1.138, 4.170, 4.171, 4.174 straipsniais, teismo prašė panaikinti įkeitimo teisės pasibaigimą ir duomenų apie 1997 m. balandžio 21 d. turto įkeitimo sutartį išbraukimą iš hipotekos registro; 1997 m. spalio 20 d., 1998 m. vasario 13 d., 1998 m. rugpjūčio 13 d., 1999 m. rugpjūčio 24 d., 2001 m. vasario 27 d. BAB „Metalų komercija“ ir AB Vilniaus banko Karoliniškių filialo susitarimus, patvirtintus Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarės D. Štaupienės, dėl nekilnojamųjų daiktų – garažo (19G1/p), sandėlio (2F1/g), administracinio pastato (8B4/p), esančių Vilniuje, Agrastų g. 8; panaikinti įkeitimo teisės pasibaigimą ir duomenų apie 1997 m. spalio 20 d. turto įkeitimo sutartį išbraukimą iš hipotekos registro; AB „Metalų komercija“ ir AB Vilniaus banko Karoliniškių filialo 1998 m. vasario 13 d., 1998 m. rugpjūčio 13 d., 1999 m. rugpjūčio 24 d., 2001 m. vasario 27 d. susitarimus, patvirtintus Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarės D. Štaupienės, dėl nekilnojamojo daikto – gamybinio pastato (1G1/g), esančio Vilniuje, Agrastų g. 2; pripažinti kad UAB „Balgva“ ir toliau turi teisę gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto – garažo (19G1/p), sandėlio (2F/g), administracinio pastato (8B4/p), gamybinio pastato (1G1/g), esančių Vilniuje, Agrastų g. 2.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas BAB „Metalų komercija“ 1997 m. balandžio 21 d. turto įkeitimo sutartimi bei 1997 m. spalio 20 d., 1998 m. vasario 13 d., 1998 m. rugpjūčio 13 d., 1999 m. rugpjūčio 24 d., 2001 m. vasario 27 d. susitarimais, užtikrindamas paskolos grąžinimą, įkeitė AB Vilniaus banko Karoliniškių filialui nekilnojamuosius daiktus - garažą, sandėlį, administracinį pastatą, esančius Vilniuje, Agrastų g. 2. Vadovaudamasis 1997 m. spalio 20 d. įkeitimo sutartimi bei 1998 m. vasario 13 d., 1998 m. rugpjūčio 13 d., 1999 m. rugpjūčio 24 d. 2001 m. vasario 27 d. susitarimais, atsakovas BAB „Metalų komercija“, užtikrindamas paskolos grąžinimą, įkeitė AB Vilniaus banko Karoliniškių filialui nekilnojamąjį daiktą – gamybinį pastatą, esantį Vilniuje, Agrastų g. 2. BAB „Metalų komercija“ 2001 m. rugsėjo 3 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi už 487 971,56 Lt pardavė įkeistus daiktus UAB „Panerių terminalas“. Pagal šios sutarties 2.1 punktą pirkėjas įsipareigojo sumokėti visą sumą iki 2001 m. rugsėjo 25 d., tačiau šios prievolės neįvykdė. Kreditorius AB Vilniaus banko Karoliniškių filialas 2001 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo pardavimo sutartimi už 488 160,67 Lt pardavė ieškovui visą kreditoriaus reikalavimą skolininkui BAB „Metalų komercija“. Šio reikalavimo įvykdymas buvo užtikrintas minėtų nekilnojamųjų daiktų įkeitimu (hipoteka). BAB „Metalų komercija“ 2001 m. spalio 26 d. skolos perkėlimo sutartimi savo skolą kreditoriui UAB „Balgva“ perkėlė naujajam skolininkui BAB „Metalų komercijos“ terminalui (dabar - UAB „Panerių terminalas“). 2001 m. gruodžio 28 d. AB „Metalų komercijos“ terminalas už 558 160,67 Lt pardavė ieškovui UAB „Balgva“ įkeistus daiktus - garažą, sandėlį, administracinį ir gamybinį pastatus, esančius Vilniuje, Agrastų g. 2.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėja 2002 m. balandžio 5 d. nutartimi patvirtino įkeitimo teisės pasibaigimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2005 m. kovo 7 d. nutartimi 2001 m. rugsėjo 3 d. ir 2001 m. gruodžio 28 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis. Taikant restituciją, BAB „Metalų komercija“ naudai iš ieškovo priteisti: garažas, sandėlis, administracinis ir gamybinis pastatai, esantys Vilniuje, Agrastų g. 2, o iš UAB „Panerių terminalas“ ieškovo naudai - 558 160,67 Lt. Pradiniam savininkui BAB „Metalų komercija“ nekilnojamieji daiktai buvo grąžinti be suvaržymo (įkeitimo).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. balandžio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismai konstatavo, kad pagal CK 6.126 straipsnio 8 dalies nuostatą, įkeitimas baigiasi, kai sutampa įkeisto turto savininkas. Būtent tokie santykiai ir susiklostė tarp šalių. CK 6.126 straipsnio 8 dalyje taip pat nustatyta, kad jeigu turtas iš kreditoriaus išreikalaujamas dėl priežasčių, už kurias kreditorius neatsako, įkeitimas atsinaujina. Ši įstatymo norma gina sąžiningo, privilegijuoto, kreditoriaus interesus, tačiau ieškovas, būdamas kreditorius, elgėsi nesąžiningai. Ieškovo nesąžiningumą nustatė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. kovo 7 d. nutartimi. Abiejose bylose dalyvaujantys asmenys yra tie patys, skiriasi tik jų procesinė padėtis, todėl 2005 m. kovo 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir laikytinos įrodytomis. Vadovaudamiesi nustatytais faktais, teismai konstatavo, kad UAB „Balgva“ yra atsakinga už aplinkybes, kurių pagrindu 2001 m. rugsėjo 3 d. ir 2001 m. gruodžio 28 d. sandoriai pripažinti negaliojančiais ir turtas iš jo išreikalautas. Vadovaudamiesi CK 6.126 straipsnio 8 dalimi teismai sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti įkeitimą ir tenkinti ieškinį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Balgva“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinį skundą jis grindžia šiais argumentais:

1. Teismai, vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu, šios teisės normos visa apimtimi netaikė. Neteisėtus veiksmus atliko BAB „Metalų komercija“, o jos kreditoriai be apsunkinimo gavo buvusius įkeistus daiktus. Ieškovas, atlyginęs hipotekos kreditoriui AB Vilniaus bankui, kuris taip pat kaltas, kad leido 2001 m. rugsėjo 3 d. sutartimi perleisti pastatus UAB „Panerių terminalui“, neteko kreditorinių reikalavimų į BAB „Metalų komercijos“ turtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ieškovui priteistos piniginės lėšos be jokio užtikrinimo į tą pinigų sumą, kurią ieškovas atlygino bankui. Taip iš esmės pažeistas teisingumo principas, įtvirtintas CK 1.5 straipsnyje.

2. Teismai neteisingai nustatė hipotekos pabaigos pagrindą. Hipoteka buvo užbaigta tuo pagrindu, kad kreditorė UAB „Balgva“, remdamasi 2001 m. gruodžio 28 d. sutartimi dėl įskaitymo, nurodė, kad skolininkas UAB „Panerių terminalas“ su ja atsiskaitė. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pakeitė hipotekos pasibaigimo pagrindą, nurodydamas, kad tokiu pagrindu buvo faktas, kad hipotekos kreditorius ir įkeisto turto savininkas sutapo. CK 4.197 straipsnyje nenustatyta tokio hipotekos pasibaigimo pagrindo, nes tai prieštarautų CK 4.170 straipsnio 1 dalyje nustatytam draudimui įkeistą daiktą perduoti kreditoriui. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgė prieštaravimo tarp faktinio hipotekos pasibaigimo pagrindo (CK 4.197 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir Vilniaus apygardos teismo nurodyto prievolės pabaigos šalių sutapimu (CK 6.126 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismai nepagrįstai taikė CK 6.126 straipsnio 8 dalį, netaikė restitucijos normų.

3. Neteisingos yra teismų išvados apie ieškovo nesąžiningumą ir atsakomybę už aplinkybes, kurių pagrindu 2001 m. rugsėjo 3 d. ir 2001 m. gruodžio 28 d. sandoriai pripažinti negaliojančiais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė ieškovo ir UAB „Panerių terminalas“ nesąžiningumą pagal CK 6.67 straipsnio 4 punktą tuo pagrindu, kad įkeisti pastatai atiteko ieškovui pagal pirkimo-pardavimo sutartį, nes juos realizuojant įstatymo nustatyta tvarka, t. y. varžytynėse, galėjo būti patenkinti ne tik hipotekos kreditoriaus, bet ir kitų BAB „Metalų komercija“ kreditorių reikalavimai. BAB „Metalų komercija“ negrąžino skolos ir atgavo pastatus be hipotekos. Teisingumo principas taip pat reiškia tai, kad atsakomybė yra individuali ir šalis privalo atsakyti tiek, kiek yra kalta. Dėl susidariusios situacijos kaltas ne tik ieškovas, bet ir kitos sandorių šalys. Tuo tarpu atsakovas BAB „Metalų komercija“ yra sugrąžintas į daug geresnę padėtį, nei buvo iki nuginčytų sutarčių sudarymo, o ieškovas atsidūrė nepalyginti blogesnėje padėtyje. Tokia šalių padėtis taip pat prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas BAB „Metalų komercija“ prašo jį atmesti. Jis nurodo, kad bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, kad šiam ginčui taikytina CK 6.126 straipsnio 8 dalis ir nėra prieštaravimo tarp CK 6.126 ir 4.197 straipsnių nustatytų hipotekos pasibaigimo pagrindų. Nors prašydamas išregistruoti hipoteką ieškovas savo prašymo negrindė CK 6.126 straipsnio 8 dalimi, akivaizdu, kad faktinė situacija, susidariusi po jo ir UAB „Panerių terminalas“ 2001 m. gruodžio 28 d. turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, atitiko CK 6.128 straipsnio 8 dalies reglamentuojamą atvejį – ieškovas įgijo nuosavybės teisę į turtą, į kurį jau turėjo hipotekos teisę, todėl hipoteka pasibaigė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Atsakovas BAB,,Metalų komercija” (buvusi AB,,Metalų komercija”) 1997 m. balandžio 21 d. turto įkeitimo sutartimi Nr. 15-02-40/97, 1997 m. spalio 20 d., 1998 m. vasario 13 d., 1998 m. rugpjūčio 13 d., 1999 m. rugpjūčio 24 d., 2001 m. vasario 27 d. susitarimais, užtikrindamas paskolos grąžinimą, įkeitė AB Vilniaus banko Karoliniškių filialui nekilnojamuosius daiktus - garažą, plane pažymėtą indeksu 19G1/p, sandėlį, plane pažymėtą indeksu 2F1/g, administracinį pastatą, pažymėtą indeksu 8B4/p, esančius Agrastų g. 2. Įkeitimo sutartis ir susitarimai nustatyta tvarka buvo įregistruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės, Vilniaus filiale.

1997 m. spalio 20 d. turto įkeitimo sutartimi Nr. 15-02-115/97, 1998 m. vasario 13 d., 1998 m. rugpjūčio 13 d., 1999 m. rugpjūčio 24 d., 2001 m. vasario 27 d. susitarimais atsakovas BAB,,Metalų komercija”, užtikrindamas paskolos grąžinimą, įkeitė AB Vilniaus banko Karoliniškių filialui nekilnojamąjį daiktą – gamybinį pastatą, plane pažymėtą indeksu 1G1/g, esantį Vilniuje, Agrastų 2. Įkeitimo sutartis bei susitarimai nustatyta tvarka įregistruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filiale.

2001 m. rugsėjo 3 d. atsakovas BAB,,Metalų komercija”, gavęs kreditoriaus sutikimą, pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi už 487 971,56 Lt pardavė įkeistus bankui nekilnojamuosius daiktus, esančius Vilniuje, Agrastų g. 2, atsakovui BAB,,Panerių terminalas” (buvusi UAB,,Metalų komercijos” terminalas). Pagal sutarties 2.1 punktą pirkėjas įsipareigojo pinigus pervesti į AB Vilniaus banko sąskaitą iki 2001 m. rugsėjo 25 d., tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. 2001 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo pardavimo sutartimi kreditorius (įkaito turėtojas) AB Vilniaus banko Karoliniškių filialas už 488 160,67 Lt pardavė ieškovui visą kreditoriaus reikalavimą skolininkei tuometei AB,,Metalų komercija”, kurio įvykdymas buvo užtikrintas minėtų nekilnojamųjų daiktų įkeitimu (hipoteka), kuri 2001 m. spalio 3 d. įregistruota hipotekos registre. 2001 m. spalio 26 d. atsakovas tuometė AB,,Metalų komercija” skolos perkėlimo sutartimi perkėlė savo skolą kreditorei UAB,,Balgva” naujajam skolininkui UAB,,Metalų komercijos” terminalui (dabar - BAB,,Panerių terminalas”). Skolos perkėlimo sutartis 2001 m. lapkričio 9 d. įregistruota hipotekos registre. 2001 m. gruodžio 28 d. atsakovas UAB,,Metalų komercijos” terminalas” (dabar - BAB,,Panerių terminalas”) už 558 160,67 Lt pardavė ieškovui su atpirkimo teise įkeistus pagal 1997 m. balandžio 21 d. įkeitimo sutartį nekilnojamuosius daiktus.

2001 m. gruodžio 28 d. tuometė AB,,Metalų komercija”, UAB,,Metalų komercijos” terminalas bei UAB,,Balgva” sudarė sutartį dėl įskaitymo, pagal kurią buvo įskaityti du priešpriešiniai piniginiai reikalavimai.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėja 2002 m. balandžio 5 d. sutartimi patvirtino įkeitimo teisės pasibaigimą ir išbraukė iš hipotekos registro duomenis apie 1997 m. balandžio 21 d. turto įkeitimo sutartį Nr. 15-02-40/97 ir susitarimus, sudarytus AB,,Metalų komercija” ir AB Vilniaus banko Karoliniškių filialo dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių Vilniuje, Agrastų g. 2.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. kovo 7 d. nutartimi 2001 m. rugsėjo 3 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tuometės AB,,Metalų komercija” ir UAB,,Metalų komercijos” terminalo (dabar BAB,,Panerių terminalas), ir 2001 m. gruodžio 28 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą UAB,,Metalų komercijos” terminalo ir UAB,,Balgva”, pripažino negaliojančiomis, taikė restituciją.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Atmesdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad ieškovas sutiko, jog 2001 m. spalio 26 d. skolos perkėlimo sutartimi tuometė AB,,Metalų komercija” perkeltų savo skolą ieškovui naujajam skolininkui, tuometei UAB,,Panerių terminalas” ir šios sutarties neginčija, todėl nėra teisinio pagrindo apsunkinti bankrutuojančios įmonės turto įkeitimu. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog UAB,,Balgva” yra pati atsakinga dėl aplinkybių, kurių pagrindu 2001 m. rugsėjo 3 d. ir 2001 m. gruodžio 28 d. sandoriai pripažinti negaliojančiais ir turtas išreikalautas iš ieškovo (CK 6.126 straipsnio 8 dalis).

Kasatorius kasaciniame skunde nurodo, jog bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintą teisingumo principą.

Su šiuo kasacinio skundo motyvu teisėjų kolegija nesutinka, nes UAB,,Balgva” 2001 m. rugsėjo 25 d. nusipirko iš AB Vilniaus banko kreditoriaus reikalavimą tuometei AB,,Metalų komercija”, kuris buvo užtikrintas hipoteka (T. 1, b. l. 24-50). Šio reikalavimo pirkimo metu įkeistas turtas šiai bendrovei nepriklausė. Įkeisto turto savininku pagal 2001 m. rugsėjo 3 d. sutartį tapo tuometė UAB,,Panerių terminalas” (T. 1, b. l. 14-21), todėl, esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo pakankamą pagrindą laikyti, jog tuometė AB,,Metalų komercija” tapo laisva nuo įkeitimo prievolės.

2001 m. spalio 26 d. skolos pirkimo sutartimi tuometė AB,,Metalų komercija” 488 160,67 Lt skolą perkėlė naujam skolininkui tuometei UAB,,Panerių terminalas” (T. 1, b. l. 58). Su skolos perkėlimu 2001 m. gruodžio 11 d. UAB,,Balgva” sutiko (T. 1, b. l. 59).

Vilniaus apygardos teismas 2002 m. vasario 26 d. nutartimi tuometei AB,,Metalų komercija” iškėlė bankroto bylą (T. 1, b. l. 122). Bankroto bylos iškėlimo metu ši bendrovė buvo laisva nuo prievolių ieškovui, o iškėlus bankroto bylą, BAB,,Metalų komercija” buvo išlaisvinta nuo visų prievolių UAB,,Balgva”.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. kovo 7 d. nutartimi konstatavo UAB,,Balgva” nesąžiningumą sudarant sandorius su AB,,Metalų komercija”, todėl šioje konkrečioje byloje UAB,,Balgva” teisės negali būti ginamos (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kasatorius kasaciniame skunde nurodo, jog bylą nagrinėję teismai nepagrįstai hipotekos pasibaigimo pagrindu pripažino CK 6.126 str. 8 d. Kasatoriaus manymu, teismų pripažintas ginčo hipotekos pasibaigimo pagrindas prieštarauja CK 4.197 straipsnyje nustatytiems hipotekos pabaigos pagrindams ir CK 4.170 straipsniui, draudžiančiam įkeistą daiktą perduoti kreditoriui.

Su šiuo kasacinio skundo motyvu teisėjų kolegija nesutinka.

Bylą nagrinėję teismai, nagrinėdami ginčą taikė CK 6.126 straipsnio 8 dalį ir prieštaravimo tarp CK 6.126 straipsnio 8 dalies ir CK 4.197 straipsnyje numatytų hipotekos pasibaigimo pagrindų nenustatyta. Prašydama išregistruoti hipoteką UAB,,Balgva” nurodė, jog skolininkas UAB,,Metalų komercijos” terminalas savo skolinį įsipareigojimą kreditoriui visiškai įvykdė (T. 1, b. l. 77), t. y. akivaizdu, jog faktinė situacija, susidariusi po 2001 m. gruodžio 28 d. ieškovo ir tuometės UAB,,Panerių terminalas” turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, atitiko CK 6.128 straipsnio 8 dalyje reglamentuojamą atvejį: ieškovas įgijo nuosavybės teisę į turtą, į kurį jau turėjo hipotekos teisę, todėl hipoteka pasibaigė.

Kasatoriaus kasaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-865/2002 yra konstatuota, kad hipoteka atsiranda iš pagrindinės prievolės ir tarnauja pagrindinės prievolės užtikrinimui, todėl gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei, CK šeštosios knygos IX skyriuje numatytais prievolių pabaigos pagrindais, ir todėl CK ketvirtosios knygos XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos, reglamentuojančios hipotekos pabaigą (CK 4.197 straipsnis) turi būti taikomos sistemiškai su CK šeštosios knygos IX skyriaus nuostatomis dėl prievolės pabaigos.

Bylą nagrinėję teismai turėjo pakankamą pagrindą išvadai, kad UAB,,Balgva” yra pati atsakinga dėl aplinkybių, kurių pagrindu 2001 m. rugsėjo 3 d. ir 2001 m. gruodžio 28 d. sandoriai pripažinti negaliojančiais ir turtas išreikalautas iš ieškovo, todėl kasacinio skundo motyvais naikinti teismų sprendimą ir nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Janina Januškienė

Algimantas Spiečius