Byla Nr. 2A-19/2007 m.
Procesinio sprendimo kategorija 2.12.1.
2007 m. sausio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Gintaro Godos ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo I. D. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą,
n u s t a t ė :
Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu I. D. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų. Iš I. D. A. M. priteista 856 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 22 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 23 d. nuosprendis pakeistas – nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys, ir nuteistajam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Kita nuosprendžio dalis nekeista.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartimi I. D. kasacinis skundas atmestas.
Nuteistasis prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį. Pareiškime jis nurodo, kad nežinojo, jog pistoletas netinkamas šaudyti, ir, pamatęs jį nukentėjusiojo rankose bei šiam juo grasinant, buvo labai išsigandęs, nes jautė grėsmę. B. M. tvirtina nužudyti nenorėjęs ir neketinęs, mirtį sukėlusius smūgius jam sudavė tik tada, kai šis jam pagrasino pistoletu, iš išgąsčio, o vėliau suduoti smūgiai pavojingi gyvybei nebuvo. Iki pistoleto panaudojimo smūgių nukentėjusiajam išvis nesudavė, todėl veika kvalifikuota neteisingai.
Prašymas atnaujinti bylą netenkintinas.
Byla Nr. 2A-19/2007 m.
Procesinio sprendimo kategorija 2.12.1.
2007 m. sausio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Gintaro Godos ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo I. D. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą,
n u s t a t ė :
Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu I. D. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų. Iš I. D. A. M. priteista 856 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 22 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 23 d. nuosprendis pakeistas – nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys, ir nuteistajam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Kita nuosprendžio dalis nekeista.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartimi I. D. kasacinis skundas atmestas.
Nuteistasis prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį. Pareiškime jis nurodo, kad nežinojo, jog pistoletas netinkamas šaudyti, ir, pamatęs jį nukentėjusiojo rankose bei šiam juo grasinant, buvo labai išsigandęs, nes jautė grėsmę. B. M. tvirtina nužudyti nenorėjęs ir neketinęs, mirtį sukėlusius smūgius jam sudavė tik tada, kai šis jam pagrasino pistoletu, iš išgąsčio, o vėliau suduoti smūgiai pavojingi gyvybei nebuvo. Iki pistoleto panaudojimo smūgių nukentėjusiajam išvis nesudavė, todėl veika kvalifikuota neteisingai.
Prašymas atnaujinti bylą netenkintinas.
Nuteistasis teigia, kad nužudyti B. M. nenorėjo, o nusikalstamą veiką padarė tik iš išgąsčio, įbaugintas nukentėjusiojo elgesio grasinant pistoletu. Tačiau šis argumentas jau buvo kruopščiai patikrintas apeliacinės bei kasacinės instancijų teismuose. Siekiant patikrinti nuteistojo psichinę bei psichologinę būseną, buvo atlikta teismo psichiatrinė ir psichologinė ekspertizės, kurių išvadose nustatyta, kad I. D. ne tik nesirgo ir neserga psichinėmis ligomis, bet ir nusikaltimo padarymo metu nebuvo laikino psichinio sutrikimo būsenoje. Kruopščiai išanalizavę visas bylos aplinkybes, nuteistojo elgesį prieš, per ir po nusikaltimo padarymo, teismai priėjo išvados, kad nuteistasis elgėsi valingai, nukentėjusiojo elgesys jam didžiulio šoko, dėl kurio jis galėjo atsidurti fiziologinio afekto būsenoje, nesukėlė, todėl savo veiksmus nuteistasis suprato ir galėjo juos valdyti. Kad nukentėjusiojo elgesys galėjo išprovokuoti nuteistojo agresiją, apeliacinės instancijos teismas nepaneigė ir pagrįstai pripažino nukentėjusiojo provokuojantį elgesį lengvinančia I. D. atsakomybę aplinkybe bei skyrė švelnesnę bausmę. Tačiau teismai pagrįstai aptarė ir kitus veiksnius, kurie įtakojo neteisingą situacijos suvokimą, pyktį bei smurtą – tai apsvaigimas nuo alkoholio, asmeninis tarpusavio konfliktas, kt. Kasacinės instancijos teismas taip pat plačiai ir motyvuotai pasisakė dėl BK 130 straipsnio taikymo galimybės bei ją atmetė. Teisėjų kolegija laiko, kad šiam klausimui buvo skirta pakankamai dėmesio, imtasi visų priemonių, reikalingų nusikaltimo aplinkybėms ir nuteistojo būsenai išaiškinti, kvalifikuodami veiką, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Todėl atnaujinti bylą ir pakartotinai spręsti tuos pačius klausimus ar nagrinėti bylą iš esmės nėra reikalinga.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistojo I. D. prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą atmesti.
Alvydas Pikelis
