Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr.3K-3-2/2007 Procesinio sprendimo kategorija 60; 61 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Prano Žeimio (pranešėjas),

sekretoriaujant Nijolei Radevič,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui M. Gaibel,

viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kopra“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. sausio 18 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kopra“ ieškinį atsakovui UAB „Baltic forwarding and shipping“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Kopra“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Baltic forwarding and shipping“ 117 650,44 Lt nuostolių. Ieškovas nurodė, kad pagal 2004 m. gegužės 28 d. tarp šalių sudarytą ekspedijavimo sutartį Nr. 28/05 atsakovas įsipareigojo organizuoti jo (ieškovo) krovinio pervežimą jūrų transportu maršrutu Surabaya (Indonezija) – Klaipėda ir pristatyti krovinį iki 2004 m. liepos 15 d. (priedas Nr. 2 prie ekspedijavimo sutarties). 2004 m. liepos 22 d. ir 2004 m. liepos 30 d. atsakovas informavo ieškovą, kad sulūžus krovinį gabenusio laivo „Kalamata“ varikliui krovinys nebus laiku pristatytas į Klaipėdą. Apie jokias kitas krovinio nepristatymo laiku aplinkybes atsakovas nepranešė. Krovinys į Lietuvą buvo pristatytas tik 2004 m. rugpjūčio 6 d. Ieškovo teigimu, dėl atsakovo kaltės jis negalėjo pristatyti prekių pirkėjams UAB „VP MArket“ ir SIA „VP Market“ su šiomis bendrovėmis 2004 m. kovo 31 d. ir 2004 m. balandžio 14 d. sudarytose prekių pirkimo-pardavimo sutartyse nustatytais terminais. Pirkėjams pareiškus pretenzijas dėl 85 000 Lt ir 90 000 JAV dolerių netesybų (baudų) dėl prekių vėlavimo sumokėjimo, jis (ieškovas) 2004 m. rugpjūčio 25 d. informavo apie tai atsakovą, tačiau šis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybės, kurios galėtų atleisti jį ir atsakovą nuo atsakomybės už prekių vėlavimą, todėl 2004 m. rugsėjo 1 d. jis (ieškovas) buvo priverstas sutikti su pirkėjų pretenzijomis ir 2004 m. rugsėjo 6 d. bei 2004 m. rugsėjo 10 d. atitinkamai sumokėjo UAB „VP Market“ iki 59 150 Lt sumažintą baudą, o SIA „VP Market“ - iki 20 646 JAV dolerių (arba 58 500,44 Lt) sumažintą baudą. Tik 2004 m. rugsėjo 3 d., taip pažeisdamas ekspedijavimo sutarties 10.1, 10.2 ir 22.2 punktų reikalavimus nedelsiant informuoti krovinio gavėją apie krovinio pristatymo vėlavimo aplinkybes, atsakovas pranešė, kad krovinys pavėluotai pristatytas dėl nenugalimo jėgos – 2004 m. liepos 13 d. įvykusio gaisro laive, ir kad laivo variklis sugedo dėl jį gesinusių ugniagesių veiksmų. Oficialių šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų atsakovas nepateikė, todėl nebuvo ir nėra jokio pagrindo atsakovo padarytą ekspedijavimo sutarties pažeidimą laikyti įvykusiu dėl nenugalimos jėgos ar kitų jo atsakomybę šalinančių aplinkybių. Ieškovo teigimu, pagal jo ir atsakovo pasirašytą ekspedijavimo sutartį atsakovas įsipareigojo imtis visų priemonių, kad krovinys gavėjui būtų pristatytas laiku, kontroliuoti krovinio vežėjus, užtikrinti, kad krovinių pervežimai būtų vykdomi techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis, nedelsiant informuoti apie laivo vėlavimo aplinkybes (Sutarties 5.1, 5.2, 10.1, 10.2, 12.1, 21.1 ir 22.2 punktai), tačiau atsakovas šių įsipareigojimų nevykdė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2004 m. lapkričio 2 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino ieškovo nurodytais pagrindais.

Atsakovui pateikus prieštaravimus, Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. sausio 18 d. galutiniu sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. lapkričio 2 d. preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovo kontrahentas – krovinio siuntėjas – nesilaikė šalių suderinto krovinio pateikimo krauti grafiko. Apie tai atsakovas informavo ieškovą 2004 m. liepos 22 d., kartu pranešdamas apie laivo „Kalamata“ variklio gedimą. Apie gautas pirkėjų UAB „VP Market“ ir SIA „VP Market“ pretenzijas ieškovas atsakovą informavo 2004 m. rugpjūčio 25 d., o dėl nuostolių dydžio su pirkėjais susitarė 2004 m. rugsėjo 1 d., t. y. atsakovas negalėjo daryti įtakos ieškovo deryboms su pervežamo krovinio pirkėjais. Aiškindamas ekspedijavimo sutarties priedo Nr. 2 sąlygas dėl krovinio pristatymo terminų, teismas laikė, kad pagal šį priedą laikotarpis nuo 2004 m. gegužės 27 d. iki 2004 m. liepos 15 d. yra nustatytas transportavimo kainų galiojimo laikas, o krovinio pristatymo terminai (tranzito laikas) – yra 35-45 dienos nuo krovinio pristatymo pervežimui pagal šalių suderintą grafiką (CK 6.193 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovas buvo neapdairus sutartyse su prekių pirkėjais nustatydamas trumpus prekių pristatymo terminus ir baudas už jų pažeidimą, o pasirašydamas ekspedijavimo sutartį bei nustatydamas krovinio pakrovimo laiką, turėjo suprasti, kad laiku neįvykdys savo įsipareigojimų pirkėjams. Dėl to, teismo nuomone, iš dalies nėra priežastinio ryšio tarp ieškovo turėtų nuostolių ir vežėjo (už kurį pagal CK 6.826 straipsnio 2 dalį atsako atsakovas) veiksmų (CK 6.259 straipsnis). Teismas sprendė, kad nei atsakovas, nei vežėjas nėra atsakingi už pavėluotą prekių pristatymą dėl nenumatytos aplinkybės – gaisro laive (CK 6.246-6.248 straipsniai, 6.253 straipsnio 1 ir 2 dalys), ką patvirtina konosamente išdėstytos pervežimo taisyklės ir ekspedijavimo sutarties 22.1 punkto 3 dalis. Atsakovas ir vežėjas negalėjo numatyti, kad laive kils gaisras. Laivas buvo techniškai tvarkingas, nes kitaip nebūtų leista jo eksploatuoti. Be to, iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovas, norėdamas greičiau gauti krovinį, turėjo sutikti su didesniu atlyginimu už krovinio pristatymą, tačiau su tuo nesutiko. Pripažinęs atsakovą įrodžius, kad dėl ieškovo turėtų nuostolių nėra nei jo, nei vežėjo kaltės (CPK 178 straipsnis), teismas atmetė ieškinį kaip nepagrįstą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 9 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. sausio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmetė. Teisėjų kolegija sprendė, kad tarp šalių sudaryta ekspedijavimo sutartis ir ieškovas atsakovą laikė ekspedijavimo paslaugas teikiančiu asmeniu, o ne vežėju. Nustačiusi, kad krovinio vežėjas buvo kompanija CMA CGM S.A., veikusi ne kaip ekspeditoriaus pasitelktas tretysis asmuo, o kaip savarankiškas vežėjas, kuris, tarpininkaujant atsakovui, buvo sudaręs krovinio vežimo sutartį, ieškovo argumentus dėl ekspedijavimo sutarties 19 punkto, nustatančio atsakovo atsakomybę už trečiojo asmens tinkamą sutarties vykdymą, pažeidimo teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus. Tačiau, laikydama, kad ekspedijavimo sutarties 23.1 punktu ekspeditorius (atsakovas) prisiėmė atsakomybę už sėkmingą krovinio pervežimą, kartu – ir krovinio pristatymą sutartu laiku, bei įsipareigojo atlyginti nuostolius, atsiradusius krovinio transportavimo metu, taip pat nustačiusi, kad krovinio pavėluoto pristatymo priežastis (dėl laive „Kalamata“ kilusio gaisro įvykęs laivo valdymo sistemos gedimas, dėl ko ginčo byloje nėra) įvyko krovinio pervežimo jūra metu, t. y. kai krovinys buvo vežėjo, vežančio jūrų transportu, žinioje, teisėjų kolegija sprendė, kad tokiomis aplinkybėmis sprendžiant dėl atsakovo (ekspeditoriaus) atsakomybės taikytinos vežėjo atsakomybei galiojančios taisyklės (CK 6.826 straipsnio 2 dalis), t. y. 1924 m. rugpjūčio 25 d. Tarptautinė konvencija dėl kai kurių teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Hagos taisyklės) ir konosamento sąlygos (Konosamento 6 punktas). Hagos taisyklių 4 straipsnio 2 paragrafo b) punktas, pagal kurį gaisras laive, jeigu kilo ne dėl faktinės vežėjo kaltės arba jo dalyvavimo, laikomas išskirtine rizika, dėl kurios vežėjas nėra atsakingas už prekių netekimą ar sužalojimą, teisėjų kolegijos nuomone, šio ginčo atveju tiesiogiai netaikytinas, nes ieškovas reikalauja nuostolių, patirtų dėl pavėluoto krovinio pristatymo, atlyginimo, tačiau, aiškinant vežėjo atsakomybę, į šias nuostatas turi būti atsižvelgta. Vertindama šią teisės normą, teisėjų kolegija sprendė, kad jeigu pagal Hagos taisykles gaisras laikomas aplinkybe, atleidžiančia vežėją nuo žymiai didesnės atsakomybės (atsakomybės už turto netekimą ar sužalojimą), tai vėlavimo pristatyti krovinį atveju ši aplinkybė taip pat vertintina kaip pagrindas atleisti vežėją nuo atsakomybės. Kadangi Hagos taisyklėse vežėjo atsakomybė už pavėluotą krovinio pristatymą tiesiogiai nenustatyta, o pagal CK 6.817 straipsnį tokio pobūdžio atsakomybė nustatoma sutartyse, vežėjo atsakomybė už pavėluotą krovinio pristatymą galima tik tuo atveju, kai ji nustatyta konosamente. Pagal byloje esančio konosamento sąlygas atsakomybė už pavėluotą krovinio pristatymą vežėjui netaikytina (Konosamento 8.3 punktas). Be to, vertindama faktines aplinkybes, dėl kurių buvo pavėluotai pristatytas ieškovo krovinys, atsižvelgusi į tai, kad aukšto slėgio kuro žarnos trūkimas, sukėlęs gaisrą laive, įvyko kelyje, todėl vežėjas, kiek bebūtų rūpestingas, nutrūkusios žarnos defekto negalėjo pastebėti, teisėjų kolegija sprendė, kad prie žarnos trūkimo, sukėlusio gaisrą laive, vežėjas neprisidėjo ir jo kaltės dėl to nėra; tai – techninė rizika.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Kopra“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. nutartį ir iš dalies panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. sausio 18 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui iš atsakovo 88 237,83 Lt nuostolių. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėję teismai, nuspręsdami, kad ginčo atveju ekspeditoriaus (atsakovo) atsakomybei nustatyti taikytinos taisyklės, pagal kurias ekspeditoriui atsako vežėjas, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.826 straipsnį ir Hagos taisyklių nuostatas bei pažeidė sutarčių aiškinimo principus, įtvirtintus CK 6.193 straipsnyje. Atsakovas neįrodinėjo, kad vežėjas pažeidė vežimo sutartį bei kad ekspedijavimo sutartis buvo pažeista dėl vežimo sutarties pažeidimo, byloje nebuvo nustatyta CK 6.826 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šios teisės normos taikymo sąlyga (vežimo sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas), todėl atsakovo atsakomybei nustatyti taikytinos ne CK 6.826 straipsnio 2 dalies, o šio straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias ekspeditorius (atsakovas) yra atsakingas užsakovui (ieškovui) tiesiogiai ekspedijavimo sutartyje nustatyta tvarka. Šalių susitarimą jų atsakomybei taikyti ekspedijavimo sutarties nuostatas, o ne vežėjo atsakomybės taisykles, patvirtina ir pačios ekspedijavimo sutarties turinys (Sutarties 1.1, 2.6, 3.1, 3.5, 5.1, 5.2 ir 12.1 punktai), atskleidžiantis tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnis). Hagos taisyklės Lietuvos valstybei įsigaliojo 2004 m. birželio 2 d., todėl ieškovo ir atsakovo sutartiniams santykiams, susiklosčiusiems 2004 m. gegužės 28 d. ekspedijavimo sutarties pagrindu, šios taisyklės negali būti taikomos (CK 1.7 straipsnio 2 dalis, 6. 157 straipsnio 2 dalis).

2. Atleidimo nuo atsakomybės pagrindai (atsakomybės ribojimas) negali būti aiškinami plečiamai, todėl bylą nagrinėję teismai nepagrįstai atleido atsakovą nuo atsakomybės už pavėluotą krovinio pristatymą pagal Hagos taisyklių 4 straipsnio 2 paragrafo b) punktą, numatantį gaisrą, kaip aplinkybę, pašalinančią vežėjo atsakomybę už krovinio netekimą ar sužalojimą. Taip buvo pažeisti teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) ir sąžiningumo (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) principai.

3. Gaisras, kilęs ieškovo krovinį gabenusiame laive, turėjo būti vertinamas nenugalimos jėgos aplinkybei taikytinų kriterijų (nenumatomumo, neišvengiamumo) atitikimo aspektu. Tuo tarpu teismai vien laive kilusio gaisro faktą, nepaisydami jo kilimo priežasties, laikė pakankamu pagrindu atleisti atsakovą nuo atsakomybės, taip pažeisdami CK 6.212 straipsnio ir 6.253 straipsnio 2 dalies nuostatas bei nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės normų, įtvirtinančių nenugalimos jėgos institutą, aiškinimo ir taikymo praktikos.

4. Atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl jis privalėjo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo civilinės atsakomybės. Įrodymų, patvirtinančių nenugalimos jėgos buvimą, byloje nebuvo pateikta, todėl teismai, padarydami išvadą, kad vežėjo kaltės dėl laive kilusio gaisro nėra, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 178, 185 straipsniai) ir rungimosi principą (CPK 12 straipsnis).

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 2 d. šioje byloje priimtoje nutartyje, grąžindama bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, konstatavo, kad atsakovo 2004 m. liepos 22 d. ir 2004 m. liepos 30 d. pranešimai ieškovui, jog laivas laiku nepristatys krovinio dėl variklio gedimo, negalėjo būti teismų pripažinta tinkama informacija net ir tuo atveju, jei laive kilęs gaisras būtų pripažintas nenugalima jėga. Bylą iš naujo nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus neatsižvelgė, ir taip pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalį bei nepagrįstai netaikė CK 6.212 straipsnio 3 dalies nuostatų.

6. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad krovinio siuntėjas neperdavė krovinio vežėjui ar trukdė jį laiku pakrauti, atsakovas nepateikė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis), todėl teismai nepagrįstai sprendė, kad krovinys buvo pristatytas pavėluotai ne dėl atsakovo kaltės, nes krovinio siuntėjas nesilaikė krovinio pateikimo grafiko, taip pažeisdami rungimosi (CPK 12 straipsni) ir objektyvaus įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis) principus. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas, pristatydamas 2004 m. birželio 13 d. pakrautą krovinį ne 2004 m. liepos 28 d., o 2004 m. rugpjūčio 6 d., pažeidė ekspedijavimo sutartyje nustatytą 45 dienų pristatymo terminą. Dėl to atsakovas privalo atlyginti ieškovui (kasatoriui) dėl to patirtus nuostolius, t. y. kontrahentams UAB „VP Market“ ir SIA „VP Market“ sumokėtą 88 237,83 Lt baudą (netesybas) už 9 dienų vėlavimą pristatyti prekes.

7. Pagal ekspedijavimo sutarties 1.1, 2.6, 5.1, 5.2 ir 12.1 punktus atsakomybę už tai, kad vežėjas laikysis ekspedijavimo sutartyje nustatytų krovinio pristatymo terminų, prisiėmė atsakovas, todėl teismai nepagrįstai nustatinėjo priežastinį ryšį tarp atsiradusių nuostolių ir vežėjo veiksmų. Kasatoriaus teigimu, ginčo atveju nustatinėtinas priežastinis ryšys tarp nuostolių ir atsakovo, kuriam pareikšti reikalavimai, neveikimo. Byloje nustatyta, kad atsakovas 9 dienas vėlavo pristatyti krovinį, taip pažeisdamas ekspedijavimo sutarties 5.1 punkte prisiimtą įsipareigojimą užtikrinti savalaikį krovinio pristatymą. Dėl šio vėlavimo jis (kasatorius) 9 dienomis vėliau perdavė prekes pirkėjams ir patyrė dėl to nuostolių, sumokėdamas už šias 9 dienas 88 237,83 Lt dydžio netesybas. Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad jo (kasatoriaus) patirti nuostoliai yra atsakovo veiksmų rezultatas (CK 6.247 straipsnis).

Atsiliepimas į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negautas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

Atsakovas UAB „Baltic forwarding and shipping“ (ekspeditorius) organizavo ieškovui UAB „Kopra“ (užsakovui) priklausančių kanceliarinių prekių vežimą jūrų transportu pagal 2004 m. gegužės 28 d. tarp šalių sudarytą ekspedijavimo sutartį Nr. 28/05. Pagal šią sutartį ieškovas užsakė ekspedijuoti pervežimą 76 konteinerių, kuriuos ieškovo kontrahentas – siuntėjas – į atsakovo užsakytus laivus turėjo pakrauti 2004 m. birželio 6, 13, 17, 24 d. d. ir liepos 5 d. Pagal 7 konosamentus 2004 m. birželio 13, 19 ir 27 d. d. buvo pakrauti 54 konteineriai, kurie į Klaipėdą pristatyti 2004 m. rugpjūčio 6 d. Dėl konkrečių krovinio pristatymo terminų ekspedijavimo sutartyje nebuvo susitarta, tačiau toks terminas (tranzito laikas) – ne daugiau kaip 45 dienos nuo krovinio pristatymo pervežimui pagal šalių suderintą grafiką – nustatytas ekspedijavimo sutarties priede Nr. 2. Ginčo dėl to, kad 2004 m. birželio 13 ir 19 dienomis pakrautas krovinys pristatytas praleidus maksimalų 45 dienų terminą, t. y. pavėlavus atitinkamai 9 ir 3 dienas, tarp šalių nėra.

Atsakovui laiku nepristačius krovinio, ieškovas uždelsė prekių pateikimą pirkėjams UAB „VP Market“ ir SIA „VP Market“ su šiomis bendrovėmis 2004 m. kovo 31 d. ir 2004 m. balandžio 14 d. sudarytose pirkimo-pardavimo sutartyse nustatytais terminais. Ieškovas prašo atlyginti nuostolius, patirtus dėl pavėluoto krovinio pristatymo, t. y. už prekių nepateikimą sutartais terminais pirkėjams UAB „VP Market“ ir SIA „VP Market“ sumokėtas netesybas.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Dėl to kasacinis teismas pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Krovinių ekspedicijos sutartyje yra nustatomi ekspeditoriaus įsipareigojimai užsakovo lėšomis teikti arba organizuoti paslaugas, susijusias su krovinių vežimu, taip pat gali būti įtvirtinamos kitos su krovinių vežimu susijusios pareigos (CK 6.824 straipsnis). Šioje byloje nustatyta, kad ekspeditorius (atsakovas) organizavo krovinių vežimą jūrų transportu pagal 2004 m. gegužės 28 d. su ieškovu sudarytą ekspedicijos sutartį. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo nuostolius, patirtus dėl pavėluoto krovinio pristatymo. Ekspeditorius už netinkamą ekspedijavimo sutarties vykdymą arba jos pažeidimą atsako pagal sutarties nuostatas (CK 6.826 straipsnio 1 dalis). Priede Nr. 2 prie ekspedijavimo sutarties šalys susitarė, kad ekspeditorius neprisiima atsakomybės dėl konteinerio pristatymo pavėlavus (t.y. praleidus maksimalų 45 dienų terminą), jei tai įvyko ne dėl ekspeditoriaus kaltės.

Iš bylos duomenų matyti, kad krovinio vežėjas buvo kompanija CMA CGM A.S., ir ji veikė kaip savarankiškas vežėjas, kuris, tarpininkaujant atsakovui (ekspeditoriui), su ieškovo kontrahentu (siuntėju) buvo sudaręs krovinio vežimo jūra sutartį. Vežėjas, gaudamas iš siuntėjo krovinį pervežimui jūra, išrašė Konosamentą, kurį paštu išsiuntė krovinio gavėjui (ieškovui). Konosamento 8.3 punkte nustatyta, kad vežėjas <...> jokiomis aplinkybėmis neatsako už nuostolius, susijusius su vėlavimu.

Šalys, sudarydamos ekspedijavimo sutartį, suvokė, kad ekspeditorius (atsakovas) neturi nuosavybės ar nuomos teise laivų ir jis neprisiėmė pats vežti ieškovui skirtą krovinį. Ekspedijavimo sutartimi ekspeditorius prisiėmė visišką atsakomybę už vežėjo tinkamą vežimo sutarties įvykdymą (Sutarties 12.1 punktas). Dėl to ekspeditorius ieškovui atsako taip, taip kaip ekspeditoriui atsako vežėjas (CK 6.826 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra ginčo, kad krovinio pristatymo terminas buvo praleistas dėl to, kad laive „Kalamata“, kuriuo vežėjas vežė ieškovui skirtą krovinį, trūko aukšto slėgio kuro žarna, kilo gaisras ir dėl to buvo sugadinta laivo valdymo sistema. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad krovinio pavėluoto pristatymo priežastis įvyko krovinio pervežimo jūra metu, kai krovinys buvo vežamas jūros transportu. Vežėjo atsakomybę už krovinio vežimą jūros transportu nustato Konosamento 6 punktas, kuriame nurodyta, kad krovinių pervežimo jūra sutarčiai turi būti taikoma 1924 m. rugpjūčio 25 d. Tarptautinė konvencija dėl kai kurių teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Hagos taisyklės). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad vežėjo atsakomybei pagal CK 6.826 straipsnio 2 dalį taikytinos Hagos taisyklės ir Konosamento sąlygos. Tiek Hagos taisyklės, tiek ir vežėjo išduoto Konosamento 8.3 punktas nenumatė vežėjo atsakomybės už pavėluotą krovinio pristatymą. Dėl to darytina išvada, kad ir ekspeditorius, nesant jo tiesioginės kaltės už pavėluotą krovinio pristatymą, nėra už tai atsakingas (CK 6.826 straipsnio 2 dalis).

Nustačius, kad atsakovo atsakomybę ieškovui už pavėluotą krovinio pristatymą reglamentuoja CK 6.826 straipsnio 2 dalis ir Hagos taisyklės, kiti kasacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismo nutarčiai panaikinti (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas Čaika

Egidijus Laužikas

Pranas Žeimys