Dėl aukciono rezultatų panaikinimo

Civilinė byla Nr. e2-112-425/2024

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00101-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.10;

(S)

2.4.1.1; 2.4.1.2; 2.4.5; 3.2.6.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOIS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei,

teismo posėdyje dalyvaujant: ieškovui J. L.,

ieškovo atstovui advokatui J. S.,

atsakovės Pasvalio rajono savivaldybės administracijos atstovei pagal įgaliojimą K. D. (prisijungė nuotoliniu būdu per zoom platformą),

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Pasvalio skyriaus atstovei L. M. (prisijungė nuotoliniu būdu per zoom platformą),

atsakovės S. G. atstovui advokatui P. J. (prisijungė nuotoliniu būdu per zoom platformą).

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. L. patikslintą ieškinį atsakovams S. G., Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Pasvalio skyriui (toliau – ir NŽT), Pasvalio rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija), trečiajam asmeniui D. G. dėl aukciono rezultatų panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodytų aplinkybių ir argumentų santrauka

1. Panevėžio apygardos teismui pateiktu patikslintu ieškiniu, priimtu teisėjo 2023-11-07 rezoliucija, ieškovas J. L. prašo:

I. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Pasvalio skyriaus vedėjos 2022-12-13 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savivaldybėje pardavimo S. G.“;

II. pripažinti ab initio (nuo sudarymo momento) negaliojančia 2022-12-27 pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Pasvalio rajono I-ojo notarų biuro notarės L. J., pagal kurią Nacionalinė žemės tarnybos Pasvalio skyrius pardavė atsakovei S. G. žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

III. taikyti restituciją ir išreikalaujanti iš atsakovės S. G. žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir grąžinti jį Lietuvos valstybės nuosavybėn, o atsakovei S. G. grąžinto sumokėtą 2 500 Eur kainą.

IV. panaikinti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-04-26 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“;

V. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Pasvalio skyriaus vedėjo 2022-06-15 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre;

VI. priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu ieškovas J. L., jo atstovas nurodo, kad ieškovas iki 1995 metų gyveno jam nuosavybės teise priklausiusiame name, adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis gatvės pavadinimas – (duomenys neskelbtini)). Ieškovui, kaip ūkininkui, šalia jo tuometinės namų valdos (duomenys neskelbtini), tuometinis Pasvalio rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas (toliau – VK) 1988-05-23 sprendimu leido Melioracijos statybos montavimo valdybos (toliau – MSMV) sklype statyti ūkinį pastatą. Vėliau, 1989-05-10 VK sprendimu 18 arų sklypas, kuriame leista ieškovui statyti ūkinį pastatą, buvo paskirtas MSMV (VK sprendime klaidingai nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), nes tikrasis adresas buvo (duomenys neskelbtini), o šiuo metu yra (duomenys neskelbtini)). Kadangi ieškovas jau buvo pradėjęs ūkininkauti, tai, siekiant, kad ieškovo užauginta produkcija būtų realizuojama rajono ir miesto gyventojams, VK 1989-05-06 sprendimu ieškovui buvo skirtas naudoti 3 ha žemės plotas prie vasaros stovyklos. Sprendime minima vasaros stovyklos teritorija buvo ta pati, kurioje ieškovui dar 1988-05-23 VK sprendimu buvo leista statyti ūkinį pastatą ir kuri kaip 18 arų sklypas 1989-05-10 VK sprendimu buvo paskirta MSMV.

3. Ieškovas jam suteiktoje naudoti žemėje pagal jam suteiktą teisę pastatė pastatus, kurie šiuo metu yra įregistruoti adresu(duomenys neskelbtini) ir kurie nuosavybės teise priklauso ieškovui, t.y. : ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas (duomenys neskelbtini) su priestatu (duomenys neskelbtini); inžinerinis statinys – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 4) (toliau – ir Pastatyti pastatai). Ieškovas jam suteiktoje naudoti žemėje taip pat įrengė privažiavimo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės kelią ir aplinkui statiniais užstatytą teritoriją (toliau – ir Įvažiavimo kelias). Įvažiavimo kelias iš pietinės kelio pusės ribojasi su žemės sklypais (duomenys neskelbtini) (Ginčo sklypas) ir (duomenys neskelbtini), o iš šiaurinės kelio pusės ribojasi su sklypais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat atliko žemės nusausinimo darbus (iškasė griovį prie (duomenys neskelbtini) gatvės, įrengė pralaidą per (duomenys neskelbtini) gatvę iki upės). Į ieškovui 1989-05-06 VK sprendimu suteiktos naudoti teritorijos dalį patenka šiuo metu suformuoti ieškovui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)). Į šią ieškovo naudotą teritoriją taip pat patenka ir atsakovei S. G. šiuo metu nuosavybės teise priklausantis Ginčo sklypas (adresas (duomenys neskelbtini)).

4. Ieškovas pažymi, kad pagal 1995-07-04 pirkimo-pardavimo sutartį iš pardavėjos D. M. B. pirko sodybą, t.y. gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir žemę (0,9994 ha apie pastatus), esančius (duomenys neskelbtini), už 40 000 litų (pagal šalių susitarimą ši suma buvo mokama už pastatus ir už žemę po jais). Pardavėja prie to paties sandorio išdavė 1995-07-04 įgaliojimą (galiojusį 3 metus) ieškovo sutuoktinei dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,9994 ha ploto žemės sklypą po parduodamais pastatais adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu pagal 1995-07-04 pirkimo-pardavimo sutartį tikroji šalių valia buvo ta, jog pardavėja parduoda ieškovui visą sodybą su pastatais ir su teise atkurti ir perimti po sodybos pastatais esančią 0,9994 ha ploto žemę, tačiau dėl tuomet galiojusio teisinio reguliavimo ieškovo sutuoktinei atkurti nuosavybės teisių į sodybos žemės sklypą nepavyko, dėl ko ieškovas 1996 metais pradėjo Pastatytų pastatų įteisinimo ir žemės valdos nustatymo bei išpirkimo po ieškovui priklausančiais pastatais procedūras. Ieškovas 1996-02-13 pateikė prašymą tuometinei Pasvalio rajono miesto valdybai, žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai, dėl 9994 kv. m. ploto žemės po ieškovui priklausančiais pastatais išpirkimo. 1996 m. gegužės 21, 22 dienomis buvo išduotos pažymos dėl ieškovo Pastatytų pastatų pripažinimo ieškovo nuosavybe.

5. Atsižvelgiant į tai, Pasvalio rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba parengė naują ieškovo namų valdos adresu (duomenys neskelbtini), nužymėjimo schemą, kurią 1996-05-15 suderino rajono architektas. Pasvalio rajono savivaldybės valdyba 1996-05-27 sprendimu nusprendė pritarti, kad būtų pakeistos ieškovo namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), ribos; neprieštarauti, kad būtų pripažinta ieškovui nuosavybės teisė į Pastatytus pastatus; įpareigoti rajono vyr. architektą paruošti genplano pakeitimą ir pateikti tvirtinti savivaldybės valdybai, pagal pakoreguotą genplaną naujai suformuoti ieškovo namų valdą. Tokiu būdu buvo naujai suformuota ieškovo 9969 kv. m. ploto namų valda (duomenys neskelbtini).

6. Pasvalio

7. Brėžinyje iki 1996-09-05 į žemės sklypo ribas po Sodybos Pastatais nepateko ieškovo Pastatyti pastatai ir žemės sklypo riba buvo ženkliai paslinkta į rytus. Brėžinyje po 1996-09-05 į žemės sklypo po Sodybos pastatais ribas patenka tiek Sodybos pastatai, tiek ieškovo Pastatyti pastatai, o pats žemės sklypas šiaurinėje dalyje privestas iki pat įvažiavimo kelio bei atitrauktas nuo rytinės dalies. Pasvalio rajono savivaldybės 1996-05-27 sprendimu buvo nutarta pritarti, kad būtų pakeistos namų valdos ribos, savivaldybė neprieštaravo dėl ieškovo nuosavybės teisių į pastatus įteisinimo ir įpareigojo architektą paruošti naują namų valdos planą. Tada į tą naujai suformuotą namų valdos teritoriją pateko ir Ginčo sklypas.

8. Pasvalio

9. Vėliau 0,1461 ha žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo procedūros buvo vykdytos parengiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, kuriame suprojektuotas privažiavimo prie šio sklypo kelias, įjungtas į ieškovo įrengtą įvažiavimo kelią, o galiausiai 2019-12-04 Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas. 2019-12-31 NŽT sprendimu ieškovui buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu ieškovas įgijo nuosavybės teisę į atskirai suformuotą žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), per atkurtos nuosavybės teisės į žemę vertę.

10. Tęsiant namų valdos įteisinimo procesą, Pasvalio rajono savivaldybės administracija ir NŽT išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Projekto tikslas buvo suformuoti 0,9001 ha žemės sklypą, reikalingą ieškovui nuosavybės teise priklausantiems pastatams (Sodybos pastatams ir ieškovo Pastatytiems pastatams) eksploatuoti. Tuo pagrindu buvo suformuotas 0,9994 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ieškovo Sodybos pastatams ir ieškovo Pastatytiems pastatams eksploatuoti. Šio žemės sklypo kadastrinė byla patvirtinta ir šis žemės sklypas suformuotas 2020-05-20 NŽT įsakymu. Iš pradžių ieškovas žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nuomojosi pagal 2020-06-30 Valstybinės žemės nuomos sutartį, o dar vėliau šį žemės sklypą ieškovas išpirko.

11. Taigi ieškovas įgijo žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie patenka į dalį ieškovo namų valdos teritorijos. Šiuos žemės sklypus ieškovas įgijo skirtingais pagrindai: kaip į valstybinę žemę, užstatytą ieškovui priklausančiais pastatais, šių pastatų eksploatavimui (žemės sklypą (duomenys neskelbtini)) ir nuosavybės teisių atkūrimo pagrindu (žemės sklypą (duomenys neskelbtini)).

12. Ieškovo vertinimu, jam buvo likusi teisė įgyti likusią namų valdos dalį, kuri buvo suformuota kaip Ginčo Sklypas, vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.1 punkte nurodytu pagrindu, kaip naudojamą namų valdos žemės sklypą. Tačiau suformavus 0,1137 ha ploto Ginčo Sklypą ir jį aukciono tvarka pardavus atsakovei S. G., faktiškai buvo parduota ieškovo namų valdos dalis. Tokiu būdu buvo pažeista ieškovo teisė jam išsipirkti ieškovo namų valdos dalį.

13. Ieškovas pabrėžia, kad vykdant aukcioną ir parduodant Ginčo Sklypą atsakovei S. G., buvo pažeistos ieškovo teisės ir imperatyvios teisės aktų nuostatos, kadangi: Ginčo Sklypas privalėjo būti parduotas ne aukciono būdu ieškovui, kaip naudojamas namų valdos žemės sklypas; Ginčo Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas negalėjo būti patvirtintas, kadangi jis parengtas nenumatant įvažiavimo kelio į ieškovo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), t. y. Ginčo Sklypas negalėjo būti suformuotas nepaliekant atskiro įvažiavimo į ieškovui priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatant Ginčo Sklypo naudojimo būdą nebuvo atsižvelgta į gretimų ieškovo žemės sklypų naudojimo būdą bei ieškovo interesus, kad teritorija yra suformuota vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai. Be to, Ginčo Sklypo teritoriją užimanti žemė privalėjo būti parduota ieškovui ne aukciono tvarka kaip tarp ieškovui priklausančių žemės sklypų įsiterpusi valstybinė žemė. Kartu reikšminga ir tai, jog iš esmės visas Ginčo Sklypas patenka į specialių žemės naudojimo sąlygų zoną: elektros tinklų apsaugos zoną, ryšių apsaugos zoną, kelių apsaugos zoną. Tikėtina, kad Ginčo Sklype taip pat turėjo būti nurodyta kelių apsaugos zona, nes Ginčo Sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su keliu ((duomenys neskelbtini) gatve). Tuo tarpu ieškovo žemės sklypas (duomenys neskelbtini) vakarinėje pusėje su minėtu keliu ((duomenys neskelbtini) gatve) nesiriboja, tačiau ieškovo sklypui yra nustatyta 250 kv. m. kelių apsaugos zona.

14. A. P. rajono savivaldybės administracija pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje nurodė, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, taip pat pabrėžė, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir civilinę bylą nutraukti.

15. Nurodo, kad formuojant sklypą (duomenys neskelbtini) buvo laiku ir tinkamai įvykdytos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros pagal Žemės sklypų formavimo ir projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“, nuostatas.

16. Šiuo atveju atsakovė S. G. 2021 m. rugpjūčio 30 d. pateikė Pasvalio rajono savivaldybės administracijai prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ (toliau – Prašymas), kuriuo prašė organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (duomenys neskelbtini), sklypo plotas apie 10 arų ir nurodė projekto tikslus: suformuoti naują žemės sklypą, su galimybe išsipirkti aukciono būdu ir nustatyti sklypo paskirtį – kitos paskirties žemė, komercinės paskirties objektų teritorijos. Administracijos direktorius 2021 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo ir pardavimo aukcione“ atsižvelgdamas į S. G. Prašymą, organizavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, Projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą atlieka Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą.

17. Kartu atsakovė pažymi, jog informacija apie pradedamą rengti projektą buvo paskelbta viešai, todėl ieškovas turėjo galimybę susipažint su tokia informacija Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos (toliau – ir ŽPDRIS) interneto svetainėje. Šiuo atveju Administracijos direktorius 2022 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, atsižvelgdamas į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. balandžio 21d. Žemės valdos patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini): patvirtino projekto rengėjo N. K. (kvalifikacinio pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas įsigaliojo kitą dieną po šio įsakymo dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo paskelbimo Pasvalio rajono savivaldybės interneto svetainėje dienos. Informacija apie Administracijos direktoriaus sprendimą, kuriuo patvirtintas Projektas (nurodant Projekto pavadinimą, sprendimo datą, numerį), paskelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Ši informacija viešinama ne ilgiau kaip iki sprendimo, kuriuo patvirtintas Projektas, apskundimo termino pabaigos, nurodytos taisyklių 69 punkte.

18. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų vykdymo internetu tvarką reglamentuoja valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 261 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (su visais aktualiais pakeitimais) (toliau – ir Aukciono taisyklės). Apie valstybinės žemės sklypo pardavimą arba nuomą aukcione ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės sklypo pardavėjo ar nuomotojo sprendimo parduoti ar išnuomoti valstybinės žemės sklypą ir dokumentų, reikalingų valstybinės žemės sklypo pardavimo ar nuomos aukcionui vykdyti (jeigu atliekamas individualus turto vertinimas, Valstybės žemės fondui turi būti pateikiama ir turto vertės nustatymo pažymos kopija), gavimo ir ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki aukciono pradžios Valstybės žemės fondas skelbia interneto svetainėje http://aukcionai.vzf.lt/ (toliau – interneto svetainė). Jeigu valstybinės žemės sklypas parduodamas ar išnuomojamas uždarame aukcione, papildomai Valstybės žemės fondas registruotu laišku apie tai praneša asmenims, turintiems teisę dalyvauti šiame aukcione, o tais atvejais, kai parduodamas ar išnuomojamas mėgėjų sodo teritorijoje esantis valstybinės žemės sklypas, – sodininkų bendrijos valdymo organams. (Aukciono taisyklių 3 punktas).

19. Valstybinės žemės sklypo pardavimo aukcione interneto svetainėje pabaigos laikas 2022 m. spalio 26 d. (Priedas Nr. 7). Vadovaujantis Aukciono taisyklių 3 punktu, aukcioną Valstybės žemės fondas skelbia interneto svetainėje http://aukcionai.vzt.lt/ ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki aukciono pradžios. Atsakovės vertinimu, 2 mėnesių terminas buvo pakankamas ieškovui susipažinti su vykdomu aukcionu.

20. Kartu atsakovė pažymi ir tai, jog atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) miesto teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Pasvalio savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) miesto teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Bendrais planas) nuostatas, o taip pat Projekto rengėjo N. K. parengto Ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas aplinkybes, yra pagrindas daryti, kad Ginčo sklypas yra mažo intensyvumo gyvenamoji teritorija, todėl jos naudojimo būdas neprivalėjo būti derintas prie ieškovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų naudojimo būdų.

21. Dėl Ginčo sklypo, kaip į ieškovo žemės sklypus įsiterpusią teritoriją, atsakovė pabrėžia, jog Ginčo sklypas ribojasi su pravažiavimu bei dviem žemės sklypais, taigi, atsižvelgiantį į Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte numatytą įsiterpusios žemės apibūdinimą, galima teigti, jog Ginčo sklypas nėra įsiterpęs sklypas, be to jo plotas yra didesnis, nei 0,04 ha.

22. Dėl kelio suformavimo Administracija pažymi tai, kad ieškovas turi galimybę kreiptis į Valstybinę įstaigą „Lietuvos automobilių kelių direkciją“ dėl įvažiavimo į jam priklausantį žemės sklypą suformavimo, o be to ieškovo sklypo plane nubraižytas projektuojamas kelias nebuvo užkoordinuotas ir riboženkliais pažymėtas vietovėje, todėl tiksli faktinė vieta nebuvo nurodyta.

23. Atsakovė S. G. procesiniuose dokumentuose nurodo bei jos atstovas advokatas teismo posėdžio metu prašo nutraukti civilinę bylą dalyje dėl administracinių aktų panaikinimo, kadangi ieškovas yra praleidęs kreipimosi į teismą terminą; taikyti ieškinio senatį; ieškovo ieškinį atmesti, o taip pat priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

24. Nurodo, kad ieškovui nėra suteikta teisė ginti viešąjį interesą, susijusį su įsiterpusių žemės sklypų pardavimu, todėl tai sudaro savarankišką jo reikalavimo dėl ginčijamos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmetimo teisinį pagrindą. Be to, ieškovo ginčijami administraciniai aktai yra priimti atitinkamai 2022-04-26, 2022-06-15 ir 2022-12-13. Nacionalinės žemės tarnybos Pasvalio skyriaus vedėjo 2022-06-15 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovas apie žemės sklypo suformavimą ir jo pagrindus žinojo arba turėjo galimybę sužinoti dar iki pradinio ieškinio pareiškimo teisme momento (2023-07-24), nes tai yra vieši duomenys. Kad jis apie šias aplinkybes žinojo, patvirtina ir paties ieškovo kartu su pradiniu ieškiniu pateikiami įrodymai, kur jis savo skundų institucijoms, teiktų gerokai prieš ieškinio pareiškimą šioje byloje, pagrindu nurodo neteisėtą ginčo sklypo suformavimą ir pardavimą aukciono būdu. Ieškovo ginčijamų administracinių aktų dėl žemės sklypo suformavimo priėmimo metu (2022-04-26 ir 2022-06-15) galiojusios Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcijos nuo 2022-01-11 iki 2022-09-01) 29 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Atsakovės vertinimu, šiuo atveju taip pat nėra ir pagrindo spręsti, jog ieškovo praleistas procesinis terminas turi būti atnaujintas, juo labiau kad ieškovas neteikė jokių įrodymų dėl objektyvių termino praleidimo priežasčių, o nuo skundžiamų aktų priėmimo 2022-04-26 bei 2022-06-15 iki ieškovo kreipimosi į teismą 2023-07-24 (pradinis ieškinio pareiškimas) praėjo daugiau, nei 1 metai laiko.

25. Atsakovė kartu pabrėžia ir tai, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas iš esmės nenurodė jokių konkrečių argumentų, leidžiančių pagrįstai spręsti, kad Ginčo sklypas atitinka būtent įsiterpusio sklypo kriterijus. Be to, Ginčo sklypas yra racionalaus dydžio, nesudaro jokios siauros juostos formos, taip pat jame nėra šlaitų ir griovių, o suformuoto Ginčo sklypo forma yra taisyklinga, sklypo plotas viršija 0,04 ha, kas apibrėžiama, kaip maksimalus įsiterpusios sklypo plotas. Taigi, nepriklausomai nuo to, koks būtų priimtas teismo sprendimas šioje byloje, ieškovo teisinė padėtis niekaip nepasikeis, nes jis neturės jokios teisės ne aukciono tvarka pirkti ginčo sklypo, kaip įsiterpusio žemės sklypo. Tai reiškia ir tai, kad ieškovas šioje byloje apskritai neturi jokios reikalavimo teisės, kadangi jo nurodomos teisės nėra pažeistos ir negali būti ginamos jo pasirinktu būdu, o reikšti reikalavimų dėl viešojo intereso pažeidimų, net jei toks pažeidimas ir egzistuotų, ieškovas neturi teisės.

26. Pasisakydama dėl ieškinio senaties termino atsakovė nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog Ginčo sklypas buvo parduodamas ir Pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta atviro aukciono metu, turi būti taikomi įstatymų nustatyti reikalavimai, taikytini iš viešo konkurso kylantiems teisiniams santykiams, o būtent – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, jog sutrumpintas vieno mėnesio senaties terminas taikomas iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams. Taigi šiuo atveju ieškovo reikalavimas yra reiškiamas praleidus sutrumpintą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą, o byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog turi būti atnaujinamas praleistas ieškinio senaties terminas, kadangi byloje esančios aplinkybės patvirtina, jog ieškovas apie įvykusį aukcioną ir galimai pažeistas jo teises sužinojo dar 2023 m. vasario mėnesį.

27. Dėl ieškovo nurodytų argumentų, susijusių su įvažiavimu į ieškovui priklausantį žemės sklypą, taip pat namų valdos išpirkimo ir žemės naudojimo būdo atsakovė pažymi, jog tokie argumentai ir jų pagrindu keliami reikalavimai yra nepagrįsti, kadangi: Ginčo sklypo suformavimu ir pardavimu atsakovei metu ieškovo patekimo (įvažiavimo) į jam priklausantį žemės sklypą klausimas nėra sprendžiamas; ieškovas turi alternatyvių patekimo galimybių; ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad Ginčo sklypas gali būti vertinamas, kaip ieškovo namų valda ar jos dalis; bylos duomenys patvirtina, kad visos sklypo formavimo prie ieškovo pastatų procedūros yra užbaigtos. Papildomai atsakovė pabrėžia, jog ieškovo teiginys apie pareigą jį kviesti į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ženklinimą tuo pagrindu, kad jam priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane yra pažymėtas projektuojamas įvažiavimas yra nepagrįstas, nes toks kelias nėra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis (taip pažymėta ir pačiame plane, kad įvažiavimas tik projektuojamas), tai nėra ir šio žemės sklypo naudmena, jokios ieškovo teisės naudotis šiuo keliu nėra įregistruotos ir Nekilnojamojo turto registre. Kita vertus, ieškovui priklausantys žemės sklypai buvo suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, todėl pranešti ieškovui dėl atsakovės atliekamų žemės sklypo ribos vietovėje paženklinimo nebuvo pagrindo.

28. Dėl žemės naudojimo būdo atsakovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) miesto bendrojo plano nuostatos nesudarė pagrindo spręsti, jog Ginčo sklype leidžiami žemės naudojimo būdai yra tik gyvenamosios teritorijos.

29. Papildomai atsakovė pažymi jog aukcionas buvo organizuojamas ir vykdomas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Žemės sklypas yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre teisės aktų nustatyta tvarka. Pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė įsipareigojo laikytis Žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (Pirkimo – pardavimo sutarties 5 p.).

30. Atsiliepimu atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Pasvalio skyrius prašo ieškovo pareikštą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

31. Nurodo, kad jokios ieškovo teisės pirkti ne aukciono tvarka Ginčo sklypą, kaip įsiterpusį sklypą, nebuvo pažeistos, nes Ginčo sklypas neatitinka nė vieno iš įsiterpusio sklypo kriterijų.

32. Be to, jokių teisės aktų pažeidimų tiek organizuojant aukcioną, tiek ir pirkimo-pardavimo sutartimi S. G. nuosavybės teise įgijus Ginčo sklypą, nenustatyta, o ieškovas reiškia nepagrįstus reikalavimus panaikinti 2022-12-13 Nacionalinės žemės tarnybos Pasvalio skyriaus vedėjos įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)bei 2022-12-27 pirkimo pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, išreikalaujant iš atsakovės S. G. nusipirktą žemės sklypą.

33. Atsakovas pažymi, jog 0,9994 ha ploto namų valdos sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas po pareiškėjui J. L. priklausančiais pastatais, (projektas parengtas ŽPDRIS sistemoje paslaugos byla Nr. (duomenys neskelbtini) suderintas su J. L.), projektą 2020-04- 08 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktorius. Suprojektuotas sklypas 2020-04-28 buvo paženklintas, planas ir paženklinimo aktas suderinti su pareiškėju. Dėl plane pažymėtos namų valdos pareiškėjas jokių pretenzijų nereiškė, su namų valdos ribomis sutiko ir šią savo nuostatą išreiškė pasirašydamas žemės sklypo plane. 2020-05-27 žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) registruotas Nekilnojamojo turto registrų centre. 0,9994 ha žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) ieškovas iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, nuosavybės teise įsigijo 2023-06-01 pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) nėra jokių ieškovui J. L. priklausančių pastatų, todėl šis sklypas pareiškėjui negalėjo būti parduotas ne aukciono būdu kaip naudojamas namų valdos žemės sklypas.

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys atmetamas

Esminės faktinės aplinkybės

34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021-08-30 atsakovė S. G. kreipėsi su prašymu į Pasvalio rajono savivaldybės administraciją dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) gatvėje.

35. Pasvalio

36. Pasvalio

37. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriaus vedėjas 2022-08-09 priėmė įsakymą „Dėl naujo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (savivaldybėje) pardavimo aukciono būdu.

38. Iš www.aukcionai.vzf.lt svetainės duomenų atvaizdavimo matyti, kad Ginčo sklypo aukcionas buvo vykdytas nuo 2022-10-26 11.00 val. iki 2022-10-26 15.00 val.

39. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriaus vedėjas 2022-12-13 priėmė įsakymą „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybėje pardavimo S. G.“.

40. 2022-12-27 buvo sudaryta Pirkimo – pardavimo sutartis tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriaus, ir S. G., kuria S. G. nusipirko žemės sklypą, esantį Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

41. Iš (duomenys neskelbtini) miesto bendrojo plano Sprendinių, patvirtintų 2013 m., matyti, jog smėline spalva žymimos mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos, kuriose gali būti ir komercinės paskirties objektų teritorijos, taip pat inžinerinės infrastruktūros. P. S. – pagrindinį brėžinį matyti, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje esanti teritorija, kurioje yra ir Ginčo sklypas yra pažymėta būtent smėline spalva.

42. Iš NŽT prie Žemės ūkio ministerijos 2019-12-31 sprendimo „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo gyvenamojoje vietoje piliečiui J. L.“ matyti, jog ieškovui neatlygintinai buvo perduota nuosavybė į naują 0,1461 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini) savivaldybėje.

43. Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovas kartu su sutuoktine žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo 2023-06-01 Pirkimo – pardavimo sutartimi.

Dėl civilinės bylos teismingumo

44. Dalies atsakovų procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu buvo iškeltas klausimas dėl civilinės bylos teismingumo apygardos teismui. Teismas tokius argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.

45. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ginčai dėl valstybinio turto perleidimo privatiems asmenims viešo aukciono būdu yra priskiriami prie ginčų dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių. Tokiuose santykiuose siekiama sudaryti konkurso dalyvių konkurenciją, kad perleidžiant valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą atitinkami sandoriai būtų sudaryti kuo naudingesnėmis valstybei ir savivaldybei sąlygomis. Viena iš naudingumo pasekmių gali būti tai, kad daugiau lėšų gaunama į atitinkamą biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2114-236/2016).

46. Nagrinėjamu atveju, nors patikslintu ieškiniu ieškovas ir konkrečiai neįvardijo bei neformulavo reikalavimo pripažinti negaliojančiais NŽT Pasvalio skyriaus vedėjo 2022-08-09 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naujo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (savivaldybėje) pardavimo aukciono būdu“ (toliau – ir Įsakymas dėl žemės sklypo pardavimo aukciono būdu) taip pat ir VĮ Žemės fondo direktoriaus 2022-10-27 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl aukciono pripažinimo įvykusiu“ (toliau – ir Įsakymas dėl aukciono pripažinimo įvykusiu), tačiau ieškovo reiškiami reikalavimai, suformuluoti patikslintame ieškinyje dėl NŽT Pasvalio skyriaus vedėjo 2022-12-13 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, pardavimo S. G.“ (toliau – ir Įsakymas dėl pardavimo), taip pat sudarytos Ginčo sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, prašymai panaikinti Administracijos direktoriaus įsakymą dėl Ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo, NŽT Pasvalio skyriaus vedėjo sprendimo dėl nustatytų kadastrinių duomenų patvirtinimo ir NŽT patikėjimo teisės į Ginčo žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovo keliami reikalavimai yra betarpiškai susiję su valstybinio turto perleidimo privatiems asmenims viešo aukciono būdu teisiniais santykiais, t. y. ginčijamos ne tik vykusio viešo aukciono teisinės pasekmės, tačiau ir prielaidos šiam aukcionui vykti. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas neturi pagrindo abejoti, jog nagrinėjama civilinė byla yra teisminga Panevėžio apygardos teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Dėl procesinių ir ieškinio senaties terminų

47. Pirmiausia pastebėtina tai, kad, kaip pagrįstai nurodoma atsakovės S. G. triplike, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, ginčijant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, turi būti ginčijami ir administraciniai aktai, kurių pagrindu tos sutartys buvo sudarytos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-355/2011; Nr. 3K-3-513-969/2018; Nr. e3K-3-41-969/2019; Nr. e3K-3-86-969/2019; Nr. e3K-3-690/2019, ir kt.). Tokia šiuo klausimu formuojama teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjant civilinę bylą, kurioje yra reiškiami reikalavimai dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis faktiškai yra keliamas ir administracinių aktų teisėtumo klausimas.

48. Nors šiuo atveju ieškovas išties ginčija 2022-04-26, 2022-06-15 ir 2022-12-13 priimtus administracinius aktus, o kartu faktiškai turėtų reikšti reikalavimą ir dėl 2022-08-09 Įsakymo dėl žemės sklypo pardavimo aukciono būdu bei 2022-10-27 Įsakymo dėl aukciono pripažinimo įvykusiu, tačiau vien aplinkybė, jog šių administracinių aktų apskundimo terminai yra suėję, nesudaro pagrindo atmesti pareikštą ieškinį ir jo nenagrinėti iš esmės.

49. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčas dėl to, kad ieškovas nesilaikė 1 mėnesio administracinių aktų apskundimo terminų, kad apie priimtus administracinius aktus sužinojo dar 2023 m. vasario mėnesį (paties ieškovo pateiktas 2023-02-13 NŽT Pasvalio skyriaus raštas „Dėl informacijos pateikimo“, 2023-07-24 ieškinio priedas Nr. 9), taip pat, kad nebuvo kreipęsis dėl tokių terminų atnaujinimo, tačiau šiuo atveju ieškovas nebuvo vykusio aukciono dalyvis, o esminis reiškiamo ieškinio reikalavimas yra būtent Ginčo sklypo 2022-12-27 pirkimo – pardavimo sutarties ginčijimas. Dėl išdėstyto teismas vertina, jog administracinių aktų ginčijimo procesinių terminų praleidimas nagrinėjamoje byloje nėra priežastis civilinę bylą nutraukti.

50. Vertinant atsakovų argumentus, susijusius su ieškinio senaties terminu, pirmiausia pažymėtina tai, kad pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką konkurso (aukciono) rezultatu, kurį įstatymų leidėjo valia derėtų teisme ginčyti itin operatyviai, galėtų būti, pavyzdžiui, iš konkurso rezultatų atsirandantys reikalavimai, kai reikalavimus reiškia geriausią konkurso organizatoriaus nurodytą rezultatą pateikęs subjektas, kuriam viešo konkurso organizatorius nesuteikia specialiosios teisės (CK 6.947 straipsnio 1 dalis), arba konkurso rezultatus ginčija jį pralaimėję asmenys, ar panašūs atvejai. Ginčijant ne viešo konkurso rezultatus, o sutartį kaip niekinį sandorį, kuris negalioja ab initio (nuo sudarymo momento), šiam faktui konstatuoti ieškinio senaties institutas nereikšmingas, o reikalavimui pašalinti niekinio sandorio padarinius taikytinas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-684/2016).

51. Taigi šiuo atveju nebuvo pareikšti tokio pobūdžio reikalavimai, kuriems taikytinas CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškovas prašo pripažinti nurodytą sutartį negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu esant pažeistoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir taikyti restituciją, tokiems reikalavimams taikytinas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris šiuo atveju nėra praleistas.

52. Teismo vertinimu, toks ieškinio senaties terminų taikymas kartu atitinka ir bendruosius civilinio proceso principus bei neprieštarauja pirmiau išdėstytiems argumentams dėl bylos teismingumo. Kaip minėta pirmiau, byla yra kilusi būtent iš viešo aukciono santykių ir būtent šis viešas konkursas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios šiuo atveju Ginčo sklypą yra įgijęs ne ieškovas, o atsakovė S. G.. Tačiau, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą teismų praktiką, taip pat įvertinant tai, kad ieškovas nebuvo viešo aukciono dalyvis, kad yra senyvo amžiaus, taip pat kad jo realios galimybės pačiam sekti informaciją internete apie aktualius vykdomus viešus aukcionus, kuriuose parduodama valstybei priklausant žemė, yra pakankamai ribotos, sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškinio senaties terminas šiuo atveju nėra praleistas.

53. Taigi, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pasisakyti dėl esminių ieškovo argumentų, susijusių su atsakovės galimybe įsigyti Ginčo sklypą nuosavybės teise, ieškovo informavimu apie vykstantį Ginčo sklypo ribų matavimą, įsiterpusio žemės sklypo požymiais, ieškovo namų valdos sklypo dydžiu, taip pat Ginčo sklypo paskirties bei jame nustatytų specialiųjų sąlygų reikšme valstybei parduodant žemės sklypą aukciono būdu.

Dėl atsakovės galimybės įsigyti Ginčo sklypą

54. Teismas, vertindamas byloje kilusį ginčą pirmiausia pažymi tai, kad ieškovas į bylą teikė eilę įvairių dokumentų bei nurodė daug faktų, susijusių su dar iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimu priimtais sprendimais, kuriais buvo suteikiama teisė naudotis atitinkamu žemės sklypu ar jo dalimis, taip pat vykdyti ūkinę veiklą bei įteisinti pastatytus statinius. Kartu ieškovas itin daug dėmesio skyrė nuosavybės atkūrimo proceso eigai. Tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, jog Ginčo sklypas niekuomet nebuvo įregistruotas kaip ieškovo nuosavybė. Pats ieškovas taip pat pripažįsta, kad jis įgijo žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skirtingais pagrindai: kaip į valstybinę žemę, užstatytą ieškovui priklausančiais pastatais, šių pastatų eksploatavimui (žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 0,9994 ha) ir nuosavybės teisių atkūrimo pagrindu (žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 0,1461 ha). Tą patvirtina ir byloje esantys įrodymai – NŽT 2019-12-31 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad ieškovas kartu su sutuoktine žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo 2023-06-01 Pirkimo – pardavimo sutartimi.

55. Taigi, teismas neturi pagrindo spręsti, jog iki Ginčo sklypo suformavimo bei pardavimo aukciono būdu ieškovui nuosavybės teise priklausė Ginčo sklypas, taip pat, kad dėl šio žemės sklypo buvo sudarytos žemės nuomos sutartys tarp ieškovo ir valstybės, kuriai priklausė Ginčo sklypas. Ieškovas, reikšdamas reikalavimus dėl Ginčo sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, taip pat nenurodė jokio konkretaus sprendimo, sutarties ar administracinio akto, kuris leistų daryti pagrįstą išvadą, jog iki Ginčo sklypo aukciono organizavimo šis Ginčo sklypas nepriklausė Lietuvos Respublikos valstybei, o kokio nors sandorio pagrindu buvo perleistas ieškovo dispozicijai.

56. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, kad atsakovė (Administracija) neturėjo pagrindo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo, taip pat kad nebuvo teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl laisvos valstybinės žemės pardavimo aukciono būdu. Dėl nurodytų faktinių aplinkybių visumos ieškovo argumentai, kad Administracija neturėjo teisės imtis veiksmų dėl Ginčo žemės sklypo formavimo bei pardavimo, yra atmetami, kaip nepagrįsti.

57. Kartu pažymėtina ir tai, kad ieškovo pateikiami brėžiniai, įskaitant ir 1996-09-05 statinių išdėstymo schemą bei kadastro bylą, nesudaro pagrindo daryti priešingų išvadų bei tenkinti ieškovo reikalavimų, kadangi ieškovo pateikiamų brėžinių, kurie įvardinti kaip namų valdos brėžiniai, turinys atskleidžia tik statinių ir kitų objektų išdėstymo vietą, tačiau nesudaro pagrindo spręsti, kad visi trys žemės sklypai (Ginčo sklypas ir ieškovui priklausantys žemės sklypai) buvo suformuoti kaip vienas žemės sklypas ar atskiri sklypai, teisės aktų pagrindu priklausantys ieškovui, juo labiau, kad pats ieškovas pripažįsta, jog 1996 metais jis pradėjo jo pastatytų pastatų įteisinimo ir žemės valdos nustatymo bei išpirkimo procedūras.

Dėl Ginčo sklypo matavimų tvarkos ir ieškovo informavimo

58. Teismas, išnagrinėjęs šią civilinę bylą, taip pat nenustatė pagrindo sutikti ir su ieškovo argumentais dėl neva nepagrįsto jo neinformavimo apie Ginčo sklypo kadastrinių matavimų atlikimą bei ketinimą parduoti Ginčo sklypą viešame aukcione.

59. Kaip pagrįstai nurodo atsakovai pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nagrinėjamu atveju vyko viešas žemės sklypo aukcionas, o ieškovui priklausančių žemės sklypų kadastriniai matavimai jau buvo atlikti (UAB „Geodezima“ 2020-04-28 žemės sklypo planas, NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio skyriaus vedėjo 2020-05-20 sprendimas dėl kadastrinių duomenų patvirtinimo, 2 t., 66, 67 b. l.). Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo” 32.1.1.1 papunkčio nuostatą, jog tais atvejais, kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius, galima teigti, jog atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, su Ginčo žemės sklypu besiribojančio gretimo žemės sklypo savininkas neturi būti kviečiamas į žemės sklypo ribų ženklinimą, jeigu šio besiribojančio gretimo žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, bendra riba su šiuo besiribojančiu žemės sklypu nekeičiama ir vietovėje šią bendrą žemės sklypų ribą žymintys visi riboženkliai yra išlikę.

60. Kadangi žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, bendra riba su besiribojančiu formuojamu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), nebuvo keičiama, bendrą žemės sklypų ribą žymintys visi riboženkliai yra išlikę, todėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas J. L. ženklinant žemės sklypą, esantį, (duomenys neskelbtini), neprivalėjo būti kviečiamas, juo labiau kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), tuo metu vis dar priklausė valstybei.

61. Be to, žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo tvarką ir taisykles reglamentuoja Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausybės 2014 metų kovo 19 d. nutarimu Nr. 261 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių patvirtinimo“. Teismas, įvertinęs šių taisyklių nuostatas, nenustatė pagrindo spręsti, jog teisės aktų nuostatos įtvirtintų reikalavimą apie vykdomą viešą aukcioną informuoti šalia esančių žemės sklypų savininkus ar kitus asmenis. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad VĮ „Žemės ūkio duomenų centras“ skelbė viešą 2022 m. spalio 26 d. vykusį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo aukcioną, todėl buvo sudaryta galimybė visiems suinteresuotiems asmenims vienodomis sąlygomis susipažinti su parduodamo žemės sklypo dokumentais, o kartu ir dalyvauti skelbiamame aukcione.

62. Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė jokio konkretaus teisės akto reikalavimo dėl viešo aukciono skelbimo ir vykdymo tvarkos pažeidimo, kuris leistų daryti išvadą, jog apie vykstantį aukcioną ieškovas turėjo būti informuojamas asmeniškai. Byloje taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo teisės bei teisėti interesai buvo apiboti, jam nebuvo leista susipažinti su skelbiamu aukcionu ar jo sąlygomis. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas būtų kreipęsis į Administraciją ar NŽT Pasvalio skyrių ir laikotarpiu iki 2021 m. (kada buvo pradėti Ginčo sklypo formavimo bei pardavimo aukcione veiksmai) bei teikęs prašymus jį informuoti apie planuojamus Ginčo sklypo pardavimo konkursus, prašęs pateikti galimus Ginčo sklypo įgijimo variantus.

63. Papildomai pažymėtina, kad pagal į bylą pateikiamus duomenis yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad Ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo viešinamas Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo ir informacinės sistemos skelbimų skiltyje, buvo viešai prieinamas ir kiekvienas suinteresuotas asmuo turėjo galimybę su projektu susipažinti (1 t., 40 – 48 b. l.).

64. Apibendrindamas teismas sprendžia, jog šioje konkrečioje byloje ieškovas neįrodė Administracijos ir NŽT Pasvalio skyriaus atliktų teisės normų pažeidimo rengiant Ginčo sklypo projektą bei šį sklypą parduodant, todėl nėra paankamo pagrindo sutikti su ieškovu ir pripažinti, kad valstybės institucijos atlikdamos Ginčo sklypo matavimus ir ieškovui asmeniškai nepranešdamos apie aukcioną nesilaikė teisės aktų reikalavimų.

Dėl įsiterpusio žemės sklypo

65. Nagrinėjant ieškovo reikalavimą, susijusį su Ginčo sklypo, kaip įsiterpusio žemės sklypo, statuso egzistavimu, pirmiausia pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nustatyta, jog teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvi bučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypų sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypų sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypų sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypų sudaro griovys.

66. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad projektuotojo N. K. parengtame žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamajame rašte ((duomenys neskelbtini)) nurodoma, kad Pertvarkoma projekto teritorija, t. y. Ginčo sklypas, yra 0,1138 ha. Jokių duomenų apie tai, kad žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai, taip pat nėra. Be to, iš byloje esančių Ginčo sklypo brėžinių matyti, jog suformuotas Ginčo sklypas iš esmės yra taisyklingos formos, taip pat nėra iš visų pusių apsuptas kitų žemės sklypų. Teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat reikšminga ir ta aplinkybė, jog Ginčo sklype nėra jokių ieškovui priklausančių pastatų, jis taip pat nepateikė duomenų, kad jis po 2019 metų, kai jam buvo atkurta nuosavybė į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buvo kreipęsis dėl Ginčo sklypo teritorijos įgijimo klausimų.

67. Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti Ginčo sklypą atitinkantį įsiterpusio žemės sklypo sąlygas, todėl ieškovo argumentas dėl Ginčo sklypo pardavimo aukciono būdu neteisėtumo yra atmetamas, kaip nepagrįstas.

Dėl namų valdos sklypo

68. Teismas nagrinėjamoje byloje taip pat neturi pagrindo sutikti ir su ieškovo argumentu, kad Ginčo sklypas turėjo būti jam parduodamas kaip namų valda.

69. Pirmiausia pažymėtina tai, kad ieškovas žemės sklypą, kuriame yra jam priklausantys statiniai įgijo tik 2023-06-01 Pirkimo – pardavimo sutartimi. Taigi atsakovei S. G. 2022 m. gruodžio mėnesį sudarant pirkimo – pardavimo sutartį dėl Ginčo sklypo, ieškovui nuosavybės teise priklausė tik žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame, pagal byloje esančius duomenis taip pat nėra jokių gyvenamųjų statinių. Be to, kaip pagrįstai nurodoma atsakovų pateiktuose procesiniuose dokumentuose, iš paties ieškovo pateiktų 1996-09-05 statinių išdėstymo schemos ir kadastro bylos matyti, kad ieškovo namų valdai teisiškai buvo išskirtas 0,9969 ha sklypas, į kurio ribas sklypas (duomenys neskelbtini) nepatenka, t. y. sklypas (duomenys neskelbtini), bei ieškovo namų valdos sklypas (duomenys neskelbtini), net iki atsakovei S. G. įsigyjant Ginčo sklypą, buvo du savarankiški nekilnojamieji objektai.

Dėl Ginčo sklypo naudojimo būdo

70. Pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovas taip pat nurodo, kad Ginčo sklypo pardavimo atsakovei S. G. neteisėtumą patvirtina tai, kad Ginčo sklypo naudojimo būdas nėra suderintas su ieškovui priklausančių žemės sklypų naudojimo būdais, t. y. Ginčo sklypo naudojimo būdas yra ne vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, o komercinės paskirties objektų teritorija. Teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka ir juos atmeta, kaip nepagrįstus.

71. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas (-ai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (-ai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, - pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planų ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis planas parengtas.

72. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog pagal (duomenys neskelbtini) miesto teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) miesto teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), Ginčo Sklypas priklauso teritorijai, kuri Bendrajame plane pažymėta indeksu G30, smėlinė spalva. Tokia spalva pažymėtos mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos. Kartu nurodoma, jog tai mišrios teritorijos, kuriose dominuoja mažaaukštė, mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji statyba kartu su reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra. Galima veikla: gyvenamosios teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, konservacinės paskirties (tik saugomų objektų teritorijose). Papildomai pastebėtina ir tai, kad projektuotojo N. K. parengtame žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamajame rašte ((duomenys neskelbtini)) konkrečiai įvardijama, jog pagrindinė žemės naudojimo paskirtis yra nustatyta remiantis (duomenys neskelbtini) miesto teritorijos bendruoju planu.

73. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas spręsti, kad aplinkybė, jog Ginčo sklypas yra komercinės paskirties, neprieštarauja (duomenys neskelbtini) Bendrajam planui bei nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl šių aplinkybių atsakovės sudaryta Ginčo sklypo pirkimo – pardavimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Dėl įvažiavimo ir elektros linijų specialiųjų sąlygų

74. Vertindamas ieškovo argumentus, susijusius su įvažiavimo formavimu bei elektros linijų specialiųjų sąlygų, teismas pažymi, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad Ginčo sklypui yra nustatyti naudojimo apribojimai dėl elektros linijų apsaugos zonos ir viešųjų ryšių infrastruktūros apsaugos zonos (1 t., 67 – 68 b. l.), todėl tai, kad Ginčo sklype yra atitinkami inžineriniai tinklai, savaime nepaneigia tokio sklypo, kaip savarankiško nekilnojamojo turto objekto, statuso.

75. Papildomai pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių atsakovų nurodomas aplinkybes, kad Ginčo sklypo ribas 2020-05-10 nustatė ir riboženkliais paženklino projekto rengėjas N. K., vadovaudamasis žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektu M1:1000, patvirtintu Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-04-26 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) bei faktine sklypo padėtimi. Tuo metu buvo nustatyta ir elektros pastotės vieta, kuri sutampa su 2020-04-28 paženklinto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane nurodyta elektros pastotės vieta. Elektros pastotės vieta žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), galimai buvo pakeista jau po kadastrinių matavimų.

76. Taip pat teismas atmeta ir ieškovo dėstomus argumentus dėl neva netinkamo Ginčo sklypo formavimo neatsižvelgiant į jo rengtame kadastrinių matavimų plane nustatytą įvažiavimo vietą. Šiuo atveju pastebėtina, kad nėra paneigti atsakovių argumentai, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) plane nubraižytas projektuojamas kelias nebuvo užkoordinuotas ir pažymėtas riboženkliais vietovėje, t. y. nebuvo nustatyta ir nurodyta tiksli kelio faktinė vieta, dėl ko, rengiant Ginčo sklypo projektą nebuvo pagrindo į tai atsižvelgti. Teismo posėdžio metu atsakovai pabrėžė, jog galimybė privažiuoti į ieškovo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) yra per dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nustatant servitutą, bei per dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) priklausantį pačiam ieškovui. Negana to, kaip viena iš alternatyvų buvo nurodyta ir tai, kad yra galimybė spręsti apie įvažiavimą į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) nuo pagrindinio kelio, šį klausimą derinant su VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“.

77. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovas ir šiuo atveju nepateikė bei nenurodė jokių konkrečių imperatyvių teisės aktų nuostatų pažeidimų, kurie buvo padaryti Ginčo sklypo pardavimo atsakovei proceso metu bei sudarytų pagrindą pripažinti ginčo pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia.

Dėl ieškovo prašymo kreiptis į prokuratūrą

78. Ieškovas teismo posėdžio metu išdėstė reikalavimą teismui kreiptis į prokuratūrą dėl galimų atsakovės neteisėtų veiksmų. Teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti tokį ieškovo reikalavimą.

79. Pažymėtina, jog šiame civiliniame procese buvo sprendžiamas klausimas dėl Ginčo sklypo projekto formavimo, aukciono skelbimo bei Ginčo sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Teismas šiuo atveju nenustatė, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, taip pat kad asmenų veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, dėl ko nėra pagrindo priimti atitinkamą nutartį ir kreiptis į prokurorą.

80. Tačiau, nepaisant pirmiau išdėstytų aplinkybių, tuo atveju, jei ieškovas mano, kad jo atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, jis turi teisę imtis galimai pažeistų teisių gynybos ir pats kreiptis į teisėsaugos institucijas.

81. Kiti ieškovo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas papildomai dėl jų nepasisako ir jų neaptarinėja.

Dėl bylos procesinės baigties, bylinėjimosi išlaidų

82. Apibendrindamas teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo ieškovo reiškimus reikalavimus dėl Ginčo sklypo pardavimo atsakovei S. G. neteisėtumo pripažinti pagrįstais, todėl teismas ieškovo pareikštą ieškinį atmeta.

83. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš ieškovo. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos įrodymus, patvirtinančius patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį bei faktą, pateikė atsakovė S. G., nurodžiusi patyrusi 6 050 Eur dydžio išlaidas bei pateikė 2023-08-31, 2023-11-16, 2023-12-12 PVM sąskaitas faktūras, banko pavedimų kopijas (3 t., 3 – 8 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, atsakovei S. G. suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad jos pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas, todėl priteisimas iš ieškovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais, straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti ieškovo J. L. ieškinį atsakovams S. G., Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Pasvalio skyriui, Pasvalio rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui D. G. dėl aukciono rezultatų panaikinimo.

Priteisti atsakovei S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 6 050 Eur (šešių tūkstančių penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėjas Laimantas Misiūnas