Civilinė byla Nr. e3K-3-218-695/2019
Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02858-2017-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Šilutės rajono savivaldybės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apskaitos sėkmė“ ieškinį atsakovėms Šilutės rajono savivaldybei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dalyvaujant tretiesiems asmenims A. M., J. M., dėl aktų panaikinimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bendrojo naudojimo patalpų nuosavybės teisę ir bendraturčių susitarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė:
2.1. pripažinti 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. 54ŠIL dalį, kuria Aplinkos ministerija atsakovei Šilutės rajono savivaldybei perdavė administracinės patalpos dalis: 4/5 dalis patalpos 1-1, 4/5 dalis patalpos 1-2, (duomenys neskelbtini), negaliojančia;
2.2. panaikinti VĮ Registrų centro atliktą patalpos, kurios (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto kadastre ir atsakovės Šilutės rajono savivaldybės nuosavybės teisės į patalpą registraciją Nekilnojamojo turto registre;
2.3. pripažinti ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teisę į patalpas 1-1 ir 1-2, esančias pastate (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Pastatas).
3. Ieškovė nurodė, kad tuometiniai Pastato bendraturčiai Šilutės rajono savivaldybė, atstovaujama Šilutės rajono savivaldybės tarybos, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, VĮ Valstybės turto fondas, G. G. bei AB „Lietuvos draudimas“ sudarė 2002 m. liepos 23 d. susitarimą. Šio susitarimo 2 punktu visi bendraturčiai 100,67 kv. m bendrojo naudojimo patalpas, kurios plane pažymėtos 1-1, 1-2 ir 1-21, ir pastato paradinį įėjimą iš gatvės pusės bei praėjimą iš pirmo aukšto į antrą aukštą pripažino bendrąja daline nuosavybe ir bendrai naudojamomis patalpomis, praėjimo (servituto) teise susitarė, kad tiek bendraturčiai, tiek jų klientai naudos bendrojo naudojimo patalpas patekdami į darbo vietas. Susitarimas niekada nebuvo nutrauktas.
4. Pastato patalpų savininkai keitėsi. Šiuo metu Pastato patalpų savininkai yra ieškovė, atsakovė Šilutės rajono savivaldybė, Lietuvos Respublika ir tretieji asmenys A. M., J. M.. Ieškovė nuo 2004 m. naudojosi ginčo patalpomis, per jas patekdavo į pastatą bei į jai priklausančias patalpas, esančias antrame ir trečiame Pastato aukštuose. 2015 metais atsakovė Šilutės rajono savivaldybė atitvėrė bendrojo naudojimo patalpas. Pro paradinį Pastato įėjimą ieškovė ir jos klientai nebegali patekti į ieškovei priklausančias patalpas.
5. Atsakovei Šilutės rajono savivaldybei 1/5 dalis ginčo patalpų įregistruota 1996 m. vasario 27 d. perdavimo–priėmimo akto pagrindu, o 4/5 dalys – 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo akto pagrindu. Patalpa, (duomenys neskelbtini), į kurią įtrauktos ginčo patalpos, suformuota padalijus atsakovei Šilutės rajono savivaldybei priklausančias patalpas, (duomenys neskelbtini), ir prie jos prijungus 4/5 dalis ginčo patalpų. Kadangi ginčo patalpos yra bendrojo naudojimo patalpos, skirtos naudotis visiems pastato bendraturčiams, todėl perdavimo–priėmimo aktas ir ginčo patalpų registracija atsakovės Šilutės rajono savivaldybės vardu neteisėti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos negyvenamosios ir gyvenamosios paskirties patalpos, esančios Pastate.
8. Ieškovė įsigijo tokias patalpas Pastate:
8.1. pagal 2004 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį – patalpas, (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2-1, 2-3, 2-4, nuo 2-10 iki 2-20;
8.2. pagal 2006 m. spalio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį – patalpas, (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1-26;
8.3. pagal 2014 m. rugsėjo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį – patalpas, (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1-23, 1-24, 1-27, 1-28, 1-36, 1-37, su bendrojo naudojimo patalpa, plane pažymėta 1-21;
8.4. pagal 2015 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį – patalpas, (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1-21b, 1-22, su bendrojo naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis 1-4 (1/15 iš 27,66 kv. m), 1-7 (1/16 iš 4,51 kv. m), 1-21 (1/8 iš 36,81 kv. m);
8.5. pagal 2016 m. balandžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį – patalpas, (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1-25, su bendrojo naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis 1-4 (1/15 iš 27,66 kv. m), 1-7 (1/15 iš 4,51 kv. m), 1-21 (1/8 iš 36,81 kv. m).
9. Tretieji asmenys A. M. ir J. M. Pastate įsigijo tokias patalpas:
9.1. pagal 2003 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį – butą, (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimo patalpa, plane pažymėta 1-29 (1/2 iš 2,12 kv. m);
9.2. pagal 2003 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį – negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1-30, 1-31, su bendrojo naudojimo patalpa, plane pažymėta 1-29 (1/2 iš 2,12 kv. m).
10. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybė Pastate pagal 1996 m. vasario 27 d. perdavimo–priėmimo aktą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 1251, įgijo nuosavybės teises į administracines patalpas, (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1-3, 1-5, 1-38, 1-39.
11. Teismas nustatė, kad atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija 2012 m. gegužės 8 d. raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktu, perduoti Šilutės rajono savivaldybės nuosavybėn Pastate esančias administracinės patalpos, (duomenys neskelbtini), dalį: 4/5 dalis patalpos 1-1 ir 4/5 dalis patalpos 1-2. Šilutės rajono savivaldybės administracija rašte nurodė, kad prašomas perduoti turtas priklauso valstybei. Šilutės rajono savivaldybės administracija 2012 m. birželio 20 d. rašte paaiškino, kad Pastate suformuoti 8 atskiri nekilnojamojo turto objektai, tačiau Pastate esančiomis patalpomis, plane pažymėtomis 1-1 ir 1-2, naudojasi tik Šilutės rajono savivaldybė, kiti Pastato savininkai patalpomis 1-1 ir 1-2 nesinaudoja, jos nepriskirtos prie kitų pastate esančių turtinių vienetų. Aplinkos ministerija, vadovaudamasi pateiktais Nekilnojamojo turto registro išrašais, nustatė, kad 1/5 dalis šių patalpų jau buvo priskirta prie savivaldybei nuosavybės teise priklausančios administracinės patalpos, (duomenys neskelbtini). 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo aktu atsakovės Šilutės rajono savivaldybės nuosavybėn perduoti nekilnojamojo turto objektai su priklausiniais, tarp jų administracinės patalpos dalis: 4/5 dalis patalpos 1-1 ir 4/5 dalis patalpos 1-2, (duomenys neskelbtini), esančios Pastate. Atsakovei Šilutės rajono savivaldybei 1/5 dalis ginčo patalpų, plane pažymėtų 1-1 ir 1-2, įregistruota 1996 m. vasario 27 d. perdavimo–priėmimo akto pagrindu, o po 4/5 dalis šių patalpų įregistruota 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo akto pagrindu. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybė pateikė informaciją apie tai, kad Pastato dalinis patalpų perplanavimas atliktas 2002 m. pagal rajono vyr. architekto 2002 m. sausio 23 d. suderintą projektą.
12. Patalpa, (duomenys neskelbtini), (į kurią įtrauktos ginčo patalpos, pažymėtos 1-1 ir 1-2) buvo suformuota padalijus atsakovei Šilutės rajono savivaldybei priklausančias patalpas, (duomenys neskelbtini), ir prie jos prijungus 4/5 dalis ginčo patalpų, plane pažymėtų 1-1 ir 1-2, kurias perdavė Aplinkos ministerija (2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo aktu).
13. VĮ Registrų centro duomenimis, negyvenamoji patalpa – administracinė patalpa, (duomenys neskelbtini), plane pažymėta 1-1, 1-2, 1-6, nuo 1-8 iki 1-20, su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis 1-4 (1/15 iš 27,66 kv. m), 1-7 (1/15 iš 4,51 kv. m), nuosavybės teise priklauso atsakovei Šilutės rajono savivaldybei. Nuosavybės įregistravimo pagrindai: 1996 m. vasario 27 d. perdavimo–priėmimo aktas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 1251, 2002 m. lapkričio 14 d. Statybos inspekcijos tarnybos pažyma, 2011 m. balandžio 18 d. pažyma, 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo aktas, pažyma Nr. 63. Taigi, patalpos, plane pažymėtos 1-1, 1-2, esančios Pastate, su kitomis nurodytomis patalpomis suformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir jos, VĮ Registrų centro duomenimis, įregistruotos kaip atsakovės Šilutės rajono savivaldybės nuosavybė.
14. Teismas nurodė, kad bendrojo naudojimo patalpų paskirtis yra sudaryti galimybes bendraturčiams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas. Teismas nustatė, kad ieškovė turi galimybę patekti į sau nuosavybės teise priklausančias patalpas iš kiemo pusės per patalpas, plane pažymėtas 1-4, 1-7, nors, kaip pati ieškovė teigia, toks patekimas nėra patogus, tačiau tai nėra pagrindas jai pripažinti dalinės nuosavybės teisę į ginčo patalpas. Ginčo patalpos vien dėl to, kad gali būti naudojamos kaip vienas iš kelių bendraturčiams patekti į savo patalpas, negali būti vertinamos kaip bendrojo naudojimo patalpos. Aplinkybės, kad ieškovė ginčo patalpomis kurį laiką naudojosi (patekdavo per jas į savo patalpas), kad ginčo patalpomis tiek ieškovės darbuotojams, tiek jos klientams patekimas į ieškovės patalpas yra patogesnis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šios patalpos yra bendrojo naudojimo objektas. Nors ieškovė teigia, kad ji, negalėdama patekti į ginčo patalpas, negali patekti ir į patalpas, plane pažymėtas 1-17, kuriose yra pastato inžineriniai tinklai, byloje nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovė yra atsakinga už šių tinklų priežiūrą, jais naudojasi ir jai būtina pateikti į minėtą patalpą. Teismas sprendė, kad ieškovei ginčo patalpos nepriklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.
15. Teismas nurodė, kad bendraturčių 2002 m. liepos 23 d. susitarimui nustatyti notarinės formos reikalavimai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.74 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 2 dalis). 2002 m. liepos 23 d. susitarimas nebuvo nei patvirtintas notariškai, nei įregistruotas viešame registre, todėl laikytinas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms. Toks susitarimas jokių teisinių pasekmių nei tuo metu buvusiems bendraturčiams, nei asmenims, kurie vėliau įgijo nuosavybės teises į patalpas Pastate, negali sukelti.
16. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu panaikino Tauragės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino: pripažino 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. 54ŠIL dalį, kuria Aplinkos ministerija Šilutės rajono savivaldybei perdavė 4/5 dalis patalpos 1-1, 4/5 dalis patalpos 1-2, (duomenys neskelbtini), negaliojančia; panaikino VĮ Registrų centro atliktą patalpos, (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto kadastre ir atsakovės Šilutės rajono savivaldybės nuosavybės teisės į patalpą registraciją Nekilnojamojo turto registre; pripažino ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teisę į patalpas 1-1 ir 1-2 Pastate.
17. Kolegija nurodė, kad byloje kilo ginčas, ar Pastato patalpų, pažymėtų 1-1 ir 1-2, 4/5 dalys prieš tai, kai 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo aktu buvo perduotos atsakovės Šilutės rajono savivaldybės nuosavybėn, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė Pastate patalpas turintiems asmenims.
18. Kolegija nurodė, kad nuosavybės teisė į ginčo patalpas (iki 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo akto) nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Kolegija sutiko su ieškovės argumentais, kad ginčo patalpos buvo ir yra koridoriai. Šią aplinkybę patvirtina administracinės patalpos, (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio 8 d. vidaus plotų eksplikacija, taip pat atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės, jog, pripažinus ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teisę į patalpas, pažymėtas 1-1 ir 1-2, būtų sudarytos nepalankios sąlygos atsakovei, kai per kabinetus, kuriuose dirba Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, o laukiamajame (patalpos, plane pažymėtos 1-2) sėdi ir dokumentus pildo jų klientai, vaikščiotų ieškovės klientai ir darbuotojai.
19. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punktą pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams.
20. Kolegija konstatavo, kad byloje nepateikta įrodymų, jog ginčo patalpos – koridoriai buvo pastatytos kaip atskiros negyvenamosios patalpos, kad jos buvo perduotos ir priklausė viešosios nuosavybės teisės subjektams (iki 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo akto), o pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą pastato koridoriai yra priskirtini prie bendrojo naudojimo patalpų. Kolegija iš byloje esančio pastato pirmo aukšto planų, pateiktų tiek ieškovės, tiek atsakovės Šilutės rajono savivaldybės, nustatė, kad per paradines pastato duris patenkama į 1-1 patalpą (koridorių), iš jos patenkama į kitą patalpą 1-2 (koridorių), iš jos yra galimybė patekti į pirmo aukšto patalpas ir laiptais į antro ir trečio aukšto patalpas. Tai rodo, kad ginčo patalpos (koridoriai) funkciniu ryšiu susietos su kitomis namo patalpomis ir jos negali būti traktuojamos kaip atskiros negyvenamosios patalpos.
21. 2002 m. liepos 23 d. susitarimas patvirtina, kad, vadovaujantis CK 4.75 ir 4.81 straipsniais, pastato bendraturčiai Šilutės rajono savivaldybės taryba, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo taryba, VĮ Valstybės turto fondas, G. G. ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarė tarpusavio susitarimą, kuriuo pripažino 100,67 kv. m bendrojo naudojimo patalpas, plane pažymėtas 1-1, 1-2 ir 1-21, ir pastato paradinį įėjimą iš gatvės pusės bei praėjimą iš pirmo aukšto į antrą aukštą, kuriais bendrosios dalinės nuosavybės ir praėjimo (servituto) teise bendrai naudosis šių patalpų bendraturčiai ir jų klientai patekdami į darbo vietas.
22. Kolegija nurodė, kad tokio susitarimo neišviešinimo faktas savaime nedaro jo negaliojančio. Kai asmuo, kuris vėliau įgyja bendrosios nuosavybės dalį, laikosi iš tokio susitarimo kylančių pareigų ir tinkamai įgyvendina savo teises, t. y. susitarimo sąlygas pripažįsta, naudojimosi daiktu tvarka, nors ir neišviešinama įstatymo nustatytu būdu, yra privaloma ir naujam savininkui.
23. Kolegija sprendė, kad ieškovės atstovių, trečiojo asmens J. M., liudytojų paaiškinimai yra pakankami konstatuoti, kad naujieji pastato patalpų savininkai, t. y. ieškovė ir tretieji asmenys, laikėsi 2002 m. liepos 23 d. susitarimo iki 2015 metų, ieškovė, jos klientai, tretieji asmenys naudojosi pastato paradinėmis durimis, ginčo patalpomis kaip pastato bendrojo naudojimo patalpomis – turėjo raktus nuo paradinių durų, signalizacijos kodus, ginčo patalpas periodiškai išvalydavo. Kolegija sutiko su ieškovės argumentais, kad 2002 m. liepos 23 d. susitarimas, nors ir neišviešintas, tapo privalomas ieškovei ir tretiesiems asmenims bei buvo vykdomas. Tačiau, kolegijos nuomone, vien šis susitarimas ir jo vykdymas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ginčo patalpos buvo bendrojo naudojimo patalpos, iki buvo priimtas 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo aktas.
24. Pagal kasacinio teismo praktiką patalpų priskyrimą prie bendrojo naudojimo patalpų, t. y. kaip pagrindinio daikto priklausinio, ar individualaus naudojimo patalpų ir atitinkamai savarankiško nuosavybės teisė objekto lemia patalpų techninės savybės, jų paskirtis ir funkcinis ryšys su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų eksploatavimu, o ne konkretus faktinis naudojimas. Pagrindinis bendrojo naudojimo patalpų ir priklausinio skirtumas yra tai, kad priklausinys yra individualaus naudojimo patalpa, o bendrojo naudojimo patalpa negali būti naudojama individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04NC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-84/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-84/2008">3K-3-84/2008</a>).
25. Kolegija sprendė, kad, atsižvelgiant į išvadas dėl ginčo patalpų paskirties ir funkcinių savybių, negalima sutikti su Aplinkos ministerijos argumentu, jog ginčo patalpos pagal funkcinį ryšį laikytinos Šilutės rajono savivaldybei priklausančių patalpų priklausiniu, o ne viso pastato. Kolegija konstatavo, kad Pastato patalpų, pažymėtų 1-1 ir 1-2, 4/5 dalys prieš tai, kai 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo aktu buvo perduotos Šilutės rajono savivaldybės nuosavybėn, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė keliems Pastate patalpas turintiems asmenims.
26. Kolegija nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų visų ar dalies bendrojo naudojimo patalpų suformavimas ir įregistravimas kaip atskiro turtinio vieneto yra šių patalpų teisinės registracijos pakeitimas (disponavimas bendrąja daline nuosavybe), todėl yra galimas tik visiems bendraturčiams sutariant (CK 4.75 straipsnis). Aiškinant kitaip būtų pažeidžiamos vieno ar kelių bendraturčių nuosavybės teisės disponuoti bendrąja daline nuosavybe. Tai reiškia, kad bendrojo naudojimo patalpos gali būti suformuotos ir įregistruotos kaip atskiras daiktas, nustatant kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis į atskirą daiktą, tik visiems namo patalpų bendraturčiams susitarus dėl tokio teisinio veiksmo atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-413/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-413/2014">3K-3-413/2014</a>). Šilutės rajono savivaldybė įsiteisino nuosavybės teisę į ginčo patalpas, jas pavertė atskiru daiktu, ignoruodama kitų bendraturčių įstatymo nustatytas teises. Nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo patalpas 1-4 ir 1-7 nedaro įtakos ieškovės teisėms į kitas bendrojo naudojimo patalpas – ginčo patalpas. Visiems pastato patalpų bendraturčiams privalo būti pripažinta visų bendrojo naudojimo patalpų pirmame aukšte – ginčo patalpų bendroji dalinė nuosavybė CK 4.82 straipsnio 1 dalies pagrindu.
27. Kolegija konstatavo, kad pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą Šilutės rajono savivaldybės nuosavybėn galėjo būti perduotas tik valstybei, o ne privatiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Ginčo patalpos buvo bendroji dalinė visų pastato patalpų savininkų nuosavybė, todėl Aplinkos ministerija neteisėtai perdavė 4/5 dalis ginčo patalpų Šilutės rajono savivaldybei. 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo akto dalis dėl ginčo patalpų naikintina kaip imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo
28. Kasaciniu skundu atsakovė Šilutės rajono savivaldybė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
28.1. Apeliacinės instancijos teismas ieškinio tenkinimo pagrindu nurodė 2002 m. liepos 23 d. patalpų bendraturčių susitarimą, kuris nebuvo sudarytas notarine tvarka ir išviešintas, kaip to reikalauja CK 4.81 straipsnio 2 dalis. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-58/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-58/2008">3K-3-58/2008</a>, nors šioje nutartyje kasacinis teismas pasisakė tik dėl tokio susitarimo neišviešinimo fakto. Kadangi 2002 m. liepos 23 d. patalpų bendraturčių susitarimas nei patvirtintas notariškai, nei įregistruotas viešame registre, todėl laikytinas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms ir nesukelia jokių teisinių pasekmių nei tuo metu buvusiems bendraturčiams, nei asmenims, kurie vėliau įgijo nuosavybės teises į patalpas Pastate.
28.2. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, spręsdamas dėl ginčo patalpų techninių savybių, jų paskirties ir funkcinių savybių. Ginčo patalpos perplanuotos ir pertvara padaryta 2002 metais. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji naudojosi ginčo patalpomis iki 2015 m. Ieškovė prašo pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ginčo patalpas, nes ieškovės darbuotojams ir klientams per ginčo patalpas patogiau patekti į jos patalpas. 2017 m. gegužės–birželio mėn. iš savivaldybės biudžeto lėšų ieškovės prašymu Pastate buvo pakeistos įėjimo iš kiemo pusės durys, prie minėto įėjimo buvo įrengtas nuvažiavimas neįgaliojo vežimėliui.
29. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Aplinkos ministerijos, prisidėjo prie atsakovės Šilutės rajono savivaldybės kasacinio skundo.
30. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
30.1. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybė nepagrįstai teigia, kad 2002 m. liepos 23 d. susitarimas privalėjo būti notarinis ir privalėjo būti įregistruotas viešame registre, antraip jis laikytinas negaliojančiu. CK 4.81 straipsnio 2 dalis taikoma ne susitarimo šalims, o tik vėlesniems įgijėjams. Tačiau atsakovė Šilutės rajono savivaldybė nėra vėlesnė patalpų Pastate įgijėja, ji yra 2002 m. liepos 23 d. susitarimo šalis. Vėlesni Pastato patalpų įgijėjai, net ir 2002 m. liepos 23 d. susitarimui nesant išviešintam, laisvanoriškai vykdė šį susitarimą, todėl jis tapo jiems privalomas. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybė besąlygiškai privalo vykdyti 2002 m. liepos 23 d. susitarimo sąlygas, nes buvo šio susitarimo šalis, šis susitarimas niekada nebuvo nutrauktas ar kitaip nustojęs galios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-58/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-58/2008">3K-3-58/2008</a> pateikti išaiškinimai dėl taip pat notarine forma nesudaryto susitarimo.
30.2. Ginčo patalpos yra koridoriai, todėl pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (redakcija, galiojusi 2002 m.) 2 straipsnio 5 dalies 3 punktą yra bendrojo naudojimo patalpos ir priklauso Pastato savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-200/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-200/2007">3K-3-200/2007</a>).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bendrojo naudojimo patalpų, priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams, ir disponavimo tokiomis patalpomis
31. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.
32. Detalesnis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas reglamentuojamas Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (kuris nagrinėjamoje byloje taikytinas pagal analogiją (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) normų. Šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punkte (2000 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. VIII-1741 redakcija) nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektai daugiabučiame name yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.
33. Bendrojo naudojimo patalpos yra tokios, kurios nepriskirtos naudoti individualiai, t. y. neturi savarankiškos paskirties. Jeigu konkrečių patalpų paskirtis susijusi su tarnavimu kitų patalpų poreikiams, tai jos gali būti vertinamos kaip neturinčios savarankiškos paskirties ir vertinamos kaip tarnaujančios kitam daiktui, t. y. sudarančios sąlygas pagal paskirtį normaliai ir visapusiškai išnaudoti pagrindinio daikto savybes, užtikrinti jo funkcionalumą. Pagrindinis bendrojo naudojimo patalpų ir priklausinio skirtumas yra tai, kad priklausinys yra individualaus naudojimo patalpa, o bendrojo naudojimo patalpa pagal savo paskirtį negali būti naudojama individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04NC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-84/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-84/2008">3K-3-84/2008</a>). Patalpų priskyrimą prie bendrojo naudojimo lemia patalpų techninės savybės, jų paskirtis ir funkcinis ryšys su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų eksploatavimu, o ne jų konkretus faktinis naudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04NC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-84/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-84/2008">3K-3-84/2008</a>; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
34. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad per paradines pastato duris patenkama į ginčo patalpą 1-1 (koridorių), iš jos patenkama į ginčo patalpą 1-2 (koridorių), iš jos yra galimybė patekti į pirmo aukšto patalpas ir laiptais į antro bei trečio aukšto patalpas, priklausančias skirtingiems savininkams. Taigi, ginčo patalpos yra koridoriai, kurie pagal savo technines savybes, paskirtį ir funkcinį ryšį su kitomis Pastato patalpomis yra skirti patekti į laiptines ir patalpas, priklausančias skirtingiems savininkams. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios teismo nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad ginčo patapos yra bendrojo naudojimo patalpos, t. y. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems Pastato bendraturčiams. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde nenurodyta argumentų, paneigiančių šią išvadą dėl ginčo patalpų techninių savybių, jų paskirties ir funkcinio ryšio su kitų Pastato patalpų, priklausančių skirtingiems savininkams, eksploatavimu.
35. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.
36. Pagal kasacinio teismo praktiką bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų visų ar dalies bendrojo naudojimo patalpų suformavimas ir įregistravimas kaip atskiro turtinio vieneto yra šių patalpų teisinės padėties pakeitimas (disponavimas bendrąja daline nuosavybę), todėl yra galimas tik visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). Aiškinant kitaip būtų pažeidžiamos vieno ar kelių bendraturčių nuosavybės teisės disponuoti bendrąja daline nuosavybe. Tai reiškia, kad bendrojo naudojimo patalpos gali būti suformuotos ir įregistruotos kaip atskiras daiktas, nustatant kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis į atskirą daiktą, tik visiems namo patalpų bendraturčiams susitarus dėl tokio teisinio veiksmo atlikimo. Nesant bent vieno bendraturčio sutikimo įregistruoti bendrojo naudojimo patalpas kaip atskirą daiktą, reiškia šio bendraturčio teisių disponuoti bendrąja daline nuosavybe (nuosavybės teisių) apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-413/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-413/2014">3K-3-413/2014</a>).
37. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad, atsižvelgiant į tai, jog ginčo patalpos yra bendrojo naudojimo patalpos ir priklauso visiems Pastato bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, ginčo patalpos neteisėtai perduotos atsakovei Šilutės rajono savivaldybei 2012 m. liepos 3 d. perdavimo–priėmimo aktu ir neteisėtai įregistruotos Nekilnojamojo turto registre atsakovės Šilutės rajono savivaldybės vardu be visų Pastato bendraturčių sutikimo.
Dėl bendraturčių susitarimo dėl nekilnojamojo daikto dalies, esančios bendrąja daline nuosavybe, naudojimo
38. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta
39. Pagal kasacinio teismo praktiką CK 4.81 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma reglamentuojama, kokiais pagrindais naujajam bendraturčiui pereina teisės ir pareigos, kylančios iš bendraturčių buvusių susitarimų dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių bendrąja daline nuosavybe, naudojimo. Toks susitarimas naujajam bendraturčiui privalomas, jei jis sudarytas notarine forma ir yra išviešintas įstatymo nustatyta tvarka – įregistruotas viešame registre. Tačiau susitarimo neišviešinimo faktas savaime nedaro jo negaliojančio. Kai asmuo, kuris vėliau įgyja bendrosios dalinės nuosavybės dalį, laikosi iš tokio susitarimo kylančių pareigų ir tinkamai įgyvendina savo teises, t. y. susitarimo sąlygas pripažįsta, naudojimo daiktu tvarka, nors ir neišviešinta įstatymo nustatytu būdu, tokiu atveju yra privaloma ir naujajam savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-58/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-58/2008">3K-3-58/2008</a>).
40. Teismai nustatė, kad 2002 m. liepos 23 d. susitarimu tuometiniai Pastato bendraturčiai Šilutės rajono savivaldybės taryba, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo taryba, VĮ Valstybės turto fondas, G. G. ir AB „Lietuvos draudimas“ pripažino, kad bendrojo naudojimo patalpos yra 100,67 kv. m patalpos, kurios plane pažymėtos 1-1, 1-2 ir 1-21, ir pastato paradinis įėjimas iš gatvės pusės ir praėjimas iš pirmo aukšto į antrą aukštą, ir susitarė, kad jomis bendrosios dalinės nuosavybės ir praėjimo (servituto) teise bendrai naudosis šių patalpų bendraturčiai ir jų klientai.
41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors šis susitarimas nesudarytas notarine forma ir neįregistruotas viešame registre, bet atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškovė ir tretieji asmenys, kurie vėliau įgijo patalpas Pastate ir kartu bendrosios dalinės nuosavybės dalį, laikėsi iš šio susitarimo kylančių pareigų ir tinkamai įgyvendino savo teises, t. y. susitarimo sąlygas pripažino, ši naudojimosi daiktu tvarka pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką yra privaloma tiek naujiesiems savininkams (ieškovei ir tretiesiems asmenims), tiek savininkams, sudariusiems tokį susitarimą ir tebesantiems bendraturčiais (atsakovei).
42. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad atsakovės Šilutės rajono savivaldybės kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Netenkinus atsakovės Šilutės rajono savivaldybės kasacinio skundo, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą (CPK 98 straipsnis). Ieškovė patyrė 756,25 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktais, ieškovei iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės priteistinas 756,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas.
44. Kasacinis teismas patyrė 13,43 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi atsakovės Šilutės rajono savivaldybės kasacinis skundas atmestas, tai valstybei iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės priteistinas šių išlaidų atlyginimas (CPK 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. '
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Apskaitos sėkmė“ (j. a. k. 177422232) iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės (j. a. k. 111102445) 756,25 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt šešis Eur 25 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės (j. a. k. 111102445) 13,43 Eur (trylika Eur 43 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Informaciją apie priimtą teismo nutartį perduoti Nekilnojamojo turto registrui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Algis Norkūnas
Gediminas Sagatys
