Civilinė byla Nr. e3K-3-210-403/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38287-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.5.1.2.8; 2.6.30
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B., K. P., G. G., G. S., J. S., V. M., N. J., O. D., N. D., A. O., E. O., G. O. ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl procesinių palūkanų priteisimo; trečiasis asmuo bankrutavusi akcinė bendrovė bankas „Snoras“, atstovaujamas bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių procesinių palūkanų priteisimą už laikotarpį nuo ankstesnių bylų dėl indėlių draudimo išmokų už indėlio sertifikatus iškėlimo teisme dienos iki draudimo išmokų sumokėjimo dienos, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovai A. B., K. P., G. G., G. S., J. S., V. M., N. J., O. D., N. D., A. O., E. O., G. O. ieškiniu prašė Kauno apylinkės teismo priteisti iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ procesines palūkanas, kurias ieškovai skaičiuoja nuo kiekvieno ieškovo ankstesnėse bylose 2012 m. rugsėjo 25 d., lapkričio 21 d. ir gruodžio 19 d. atskirai pareikšto ieškinio dėl indėlio sertifikatų įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir indėlių sumų išmokėjimo priėmimo teisme dienos iki 2015 m. gruodžio 14–15 d., kada atsakovė išmokėjo ieškovams priklausančias indėlių sumas. Ieškovai prašė priteisti iš viso 20 687,58 Eur procesinių palūkanų, t. y. ieškovams A. B. – 1322,33 Eur, G. S. – 2181,85 Eur, J. S. – 2359,25 Eur, K. P. – 2278,82 Eur, V. M. – 1784,36 Eur, G. G. – 617,09 Eur, N. J. – 388,84 Eur, O. D. – 864,10 Eur, N. D. – 4320,50 Eur, A., E. ir G. O. naudai lygiomis dalimis 4570,44 Eur procesinių palūkanų.
3. Ieškovai ieškinį grindė tuo, kad jie su trečiuoju asmeniu AB banku „Snoras“ buvo sudarę indėlio sertifikatų įsigijimo sutartis. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla, o 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi bankas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02MDItNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-602-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-602-684/2015">3K-7-602-684/2015</a> konstatavo, kad indėlio sertifikatams taikoma draudimo apsauga nesiskiria nuo indėliams taikytinos apsaugos. Po nurodytos teismo nutarties priėmimo atsakovė išmokėjo ieškovams jiems priklausančias indėlių sumas. Atsakovė nesutiko sumokėti ieškovams jų apskaičiuotų procesinių palūkanų, jas ieškovai prašo priteisti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė faktines aplinkybes, kad ieškovai su trečiuoju asmeniu AB banku „Snoras“ buvo sudarę indėlio sertifikato įsigijimo sutartis, pagal kurias ieškovai įsigijo atitinkamos vertės indėlio sertifikatus. Lietuvos bankas 2011 m. lapkričio 24 d. atšaukė trečiajam asmeniui AB bankui „Snoras“ licenciją, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi bankui iškelta bankroto byla, o 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi bankas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto.
6. 2012 m. lapkričio 21 d. ieškovai A. B., K. P., G. G., G. S., V. M. byloje Nr. 2-2115-611-2013, 2012 m. gruodžio 19 d. ieškovai J. S., N. J., O. D., N. D. byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zMjQ5LTYxNC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-3249-614/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-3249-614/2017">2-3249-614/2017</a>, 2012 m. rugsėjo 25 d. ieškovas M. O. byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMDM4LTYxNC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2038-614/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2038-614/2018">2-2038-614/2018</a> ieškiniais kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl obligacijų pasirašymo sutarčių ir indėlio sertifikatų įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ įpareigojimo išmokėti indėlių draudimo išmokas. Ieškovams priklausančios indėlių draudimo sumos buvo išmokėtos 2015 m. gruodžio 14–15 dienomis po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02MDItNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-602-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-602-684/2015">3K-7-602-684/2015</a> priėmimo, kurioje kasacinis teismas konstatavo, kad BAB banko „Snoras“ indėlio sertifikatams taikoma draudimo apsauga nesiskiria nuo indėliams taikytinos apsaugos.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti buvo praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (1 dalis); kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 dalis).
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-325-684/2017 nurodyta, kad procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme – procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 137 straipsnio 1 dalis), be to, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti, nepaisant to, kad pareiga mokėti procesines palūkanas nustatyta įstatyme. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas priminė suformuotą teisminę praktiką analogiškose bylose, kuriose buvo išaiškinta, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-144/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-144/2014">3K-7-144/2014</a>; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-193/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-193/2014">3K-3-193/2014</a> ir jose nurodytą praktiką). Minėtos nutarties byloje Nr. 3K-3-325-684/2017 30 punkte teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog prašymas priteisti procesines palūkanas turi būti pateiktas raštu.
9. Ankstesnėje byloje ieškovai, reikšdami reikalavimus dėl indėlio sertifikatų įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir įpareigojimo išmokėti indėlių draudimo išmokas, neprašė priteisti procesinių palūkanų. Tuo tarpu ieškovų nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-325-684/2017 toje byloje dalyvavę ieškovai reikalavimą dėl procesinių palūkanų buvo pareiškę.
10. Konstatavus, kad ieškovai nei bylos iškėlimo teisme metu, nei vėliau, iki indėlių draudimo išmokų sumokėjimo dienos, reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo nereiškė, todėl reikšti tokį reikalavimą po to, kai atsakovė įvykdė savo piniginę prievolę, ieškovai neturi teisinio pagrindo. Priteisimas procesinių palūkanų už laikotarpį nuo ieškovų bylų iškėlimo 2012 m. iki 2015 m. gruodžio 14-15 d., kada buvo išmokėtos indėlių draudimo sumos, kai reikalavimas priteisti procesines palūkanas pareikštas 2017 m. spalio 26 d., paneigtų procesinių palūkanų paskirtį – skatinti skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę.
11. Apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų A. B., K. P., G. G., G. S., J. S., V. M., N. J., O. D., N. D., A. O., E. O., G. O. apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams A. B. 1322,33 Eur, G. S. 2181,85 Eur, J. S. 2359,25 Eur, K. P. 2278,82 Eur, V. M. 1784,36 Eur, G. G. 617,09 Eur, N. J. 388,84 Eur, O. D. 864,10 Eur, N. D. 4320,50 Eur, A., E. ir G. O. naudai lygiomis dalimis 4491,09 Eur procesinių palūkanų.
12. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorius, skolininko prievolei esant įvykdytai, negali pareikšti reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo pareikšdamas naują ieškinį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje pažymėta, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos taip pat priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos būsimiems (buvusiems), nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, o kreditorius negali naudotis jam priklausančiomis lėšomis ir gauti iš jų naudos, taip skolininkas pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė, išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo.
13. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti yra nustatytos abi būtinosios pagrindinės sąlygos: bylų iškėlimo teisme faktai ir ieškovų raštu (nagrinėjamoje byloje) pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovės palūkanas. Bylos proceso metu tinkamai pareikšta kreditoriaus valia dėl procesinių palūkanų priteisimo suponuoja teismo pareigą priteisti procesines palūkanas nuo įstatyme nustatyto termino, t. y. nuo minėtų bylų iškėlimo teisme dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
14. Dėl procesinių palūkanų teisme gali būti pareiškiamas savarankiškas reikalavimas ir kreditoriaus teisė reikalauti procesinių palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo, bet ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo.
15. Reikalavimams dėl palūkanų, kaip ir kitų periodinių išmokų išieškojimo, taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Ieškinio senaties terminas palūkanoms skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo už kiekvieną praleistą dieną (arba kitą sutartyje ar įstatyme nustatytą laikotarpį) atskirai, todėl už paskutinius penkerius metus iki ieškinio dėl palūkanų išieškojimo pareiškimo, palūkanos gali būti priteisiamos, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo.
16. Ieškovų ieškinys dėl procesinių palūkanų Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo pareikštas 2017 m. spalio 17 d., o ginčai ieškovų nurodytose Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose teisėjo rezoliucijomis pradėti nuo 2012 m. rugsėjo 27 d., 2012 m. lapkričio 26 d. ir 2012 m. gruodžio 27 d., todėl nuo šių datų kiekvieną dieną prasidėjo procesinių palūkanų ieškinio senaties eiga. Sutrumpintas penkerių metų terminas procesinėms palūkanoms skaičiuoti dviejose civilinėse bylose nėra praleistas, o trečiojoje byloje – praleistas dvidešimčia dienų, t. y. iki 2012 m. spalio 17 dienos, o nuo 2012 m. spalio 27 dienos kiekvieną dieną iš naujo prasidedantis senaties terminas procesinėms palūkanoms skaičiuoti nėra praleistas. Atsakovės reikalavimu pritaikius dvidešimčiai dienų ieškinio senatį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), M. O. teisių perėmėjoms A. O., E. O. ir G. O. priteistinos procesinės palūkanos už 1132 dienas (o ne už 1152 dienas, kaip prašyta ieškinyje), t. y. 4491,09 Eur procesinių palūkanų (28 962,00 x 5/100 x 1132/365). Kitiems ieškovams priteistinos palūkanos už visą laikotarpį nuo bylų iškėlimo iki indėlių draudimo išmokų sumokėjimo dienos.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
17. Kasaciniu skundu atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Ieškovai nei bylų dėl indėlių draudimo išmokų iškėlimo teisme metu, nei vėliau, iki indėlio draudimo išmokų sumokėjimo dienos, nereiškė reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl reikšti tokį reikalavimą po to, kai skolininkas įvykdė savo piniginę prievolę, ieškovai neturi teisinio pagrindo, nes procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Nereikšdami reikalavimo dėl procesinių palūkanų ieškovai patvirtino, kad atsakovė nepraleido draudimo išmokų mokėjimo termino.
17.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMy02ODcvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-3-687/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-3-687/2019">e3K-7-3-687/2019</a> atitinkamas reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės atmestas. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu indėlio sertifikatai indėlių draudimo sistemą nustatančių imperatyviųjų nacionalinės teisės normų buvo įtraukti į nedraudžiamųjų įsipareigojimų sąrašą, o atsakovei nebuvo nustatyta pareigos mokėti draudimo išmokų indėlio sertifikatų turėtojams. Taigi nacionalinės teisės aktuose nebuvo nustatyta indėlio sertifikatų turėtojų teisės gauti draudimo išmoką, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02MDItNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-602-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-602-684/2015">3K-7-602-684/2015</a>, konstatavo, kad tokia teisė kyla iš Europos Sąjungos reguliavimo, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateiktais išaiškinimais. Pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IĮIDĮ) 3 straipsnio 4 dalį, draudimo objektu negali būti paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai (indėlio sertifikatai). Remiantis Europos Sąjungos teisiniu reguliavimu, draudimo apsauga taikoma ir AB banko „Snoras“ indėlio sertifikatams, tai patvirtino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02MDItNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-602-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-602-684/2015">3K-7-602-684/2015</a>.
17.3. Atsakovės VI „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareiga išmokėti indėlių draudimo išmokas AB banko „Snoras“ indėlio sertifikatų turėtojams atsirado 2015 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02MDItNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-602-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-602-684/2015">3K-7-602-684/2015</a> ir joje išaiškinus, kad indėlio sertifikatams taikytina analogiška indėliams apsauga. 2015 m. lapkričio 24–27 d. gavusi iš BAB banko „Snoras“ duomenis apie indėlio sertifikatų turėtojus, nepraleidusi piniginės prievolės įvykdymo termino, atsakovė 2015 m. gruodžio 14–15 d. sumokėjo asmenims (tarp jų ir ieškovams) priklausančias draudimo išmokas.
17.4. IĮIDĮ 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad indėlininkas įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudžiamojo įvykio dienos. Vadovaujantis IĮIDĮ 10 straipsnio 3 dalimi, draudimo išmoką apskaičiuoja ir moka draudimo įmonė, remdamasi draudėjo draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus ar investuotojus, jų indėlius ar įsipareigojimus investuotojams ir apie papildomai apdraustų indėlių ar įsipareigojimų investuotojams sumas. Tam, kad atsakovė galėtų išmokėti indėlių draudimo išmoką, nepakanka vien tik draudžiamojo įvykio fakto, nes reikia duomenų apie indėlininkus ir (ar) investuotojus bei jiems mokėtinas sumas iš draudėjo (banko kaip kredito įstaigos). Taigi atsakovė negalėjo iš karto po AB banko „Snoras“ draudžiamojo įvykio mokėti draudimo išmokų už šio banko indėlio sertifikatus. Elgdamasi priešingai atsakovė būtų pažeidusi pirmiau nurodytą IĮIDĮ 3 straipsnio 4 dalį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovams procesines palūkanas, sutikdamas su ieškovų argumentais, kad atsakovė privalėjo išmokėti draudimo išmoką už indėlio sertifikatus iš karto po draudžiamojo įvykio.
17.5. Palūkanos, kaip skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės neįvykdė geruoju, gali būti priteisiamos tik konstatavus, kad skolininkas turėjo prievolę kreditoriui (ieškovui). Nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl ieškovų buvo praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, taigi apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti ieškovų prašomas procesines palūkanas. Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė, antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-373/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-373/2006">3K-3-373/2006</a>). Bylos atveju nėra antrosios sąlygos, kad būtų galima iš atsakovės priteisti palūkanas, t. y. atsakovė nepraleido indėlių draudimo išmokos sumokėjimo termino, nepažeidė išmokų sumokėjimo tvarkos ir dėl ieškovų neatliko neteisėtų veiksmų.
17.6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjItNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-222-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-222-611/2015">3K-3-222-611/2015</a> išaiškinta, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas, be to, kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas. Ieškovai nereiškė reikalavimo ankstesnėse bylose kartu su draudimo išmokomis priteisti procesinių palūkanų, o kai nagrinėjant tas bylas atsakovė sumokėjo draudimo išmokas, teismų procesiniais sprendimais bylos buvo nutrauktos, taigi ieškovų reikalavimai teismų procesiniais sprendimais nebuvo tenkinami jiems priteisiant draudimo išmokas.
18. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai A. B., K. P., G. G., G. S., J. S., V. M., N. J., O. D., N. D., A. O., E. O., G. O. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą. Atsiliepime nurodoma:
18.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMy02ODcvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-3-687/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-3-687/2019">e3K-7-3-687/2019</a> buvo nagrinėjamas klausimas pagal ieškovo reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo už visą laikotarpį nuo draudžiamojo įvykio dienos iki termino mokėti draudimo išmoką pasibaigimo, t. y. nuo 2011 m. gruodžio 23 d., CK 6.210 straipsnio ir IĮIDĮ 10 straipsnio 1 dalies pagrindu, o šioje byloje ieškovai iš atsakovo reikalauja procesinių palūkanų nuo jų pareikštų ieškinių pagrindinėse bylose priėmimo, t. y. CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu. Todėl šioje byloje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi išnagrinėtoje byloje materialiniai ieškinių reikalavimai ir ieškinių pagrindai iš esmės yra skirtingi, ir todėl nėra pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi kaip precedentu.
18.2. Vilniaus apygardos teismas, byloje priimdamas sprendimą, pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzI1LTY4NC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-325-684/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-325-684/2017">e3K-3-325-684/2017</a>, kuria buvo tenkintas ieškovų reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo ir pripažinta, kad AB banko „Snoras“ indėlio sertifikatų turėtojai turi teisę į procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
18.3. Kasacinis teismas savo ankstesnėje praktikoje yra nurodęs, kad, sprendžiant procesinių palūkanų priteisimo klausimą, CK 6.210 straipsnis svarbus tuo aspektu, kiek jame nustatytas procesinių palūkanų dydis. Vis dėlto juo negalima remtis, nustatant procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžią, nes šis terminas imperatyviai nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298/2007">3K-3-298/2007</a>). Taigi, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, procesinių palūkanų skaičiavimo terminas (taip pat ir teisė į procesines palūkanas) yra imperatyviai nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, o CK 6.210 straipsnis svarbus tik tiek, kad jame nustatytas palūkanų dydis. CK 6.210 straipsnyje nustatyti tik palūkanų dydžiai, kurie taikomi ir procesinėms palūkanoms, o ne, kaip teigia atsakovė, procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia, terminai. Todėl atsakovės argumentas, kad ji nepraleido prievolės įvykdymo termino, sprendžiant dėl palūkanų pagal CK 6.210 straipsnį, atmestinas kaip nepagrįstas, nes jame nėra nustatyti procesinių palūkanų skaičiavimo terminai ar teisė į procesines palūkanas. CK 6.210 straipsnis šiuo atveju aktualus tik tuo, kad jame nustatyti procesinių palūkanų dydžiai. Prievolės įvykdymo termino praleidimas CK 6.37 straipsniui taikyti nėra svarbus, nes ši teisės norma nustato atskirą savarankišką pagrindą procesinių palūkanų skaičiavimo pradžiai ir jų priteisimui – bylos iškėlimo teisme faktą.
18.4. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, kaip įstatymo įtvirtintu pagrindu reikalauti procesinių palūkanų priteisimo, yra pareiškiamas atskiras reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi išnagrinėtoje byloje toks materialinis teisinis reikalavimas nebuvo reiškiamas ir dėl jo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nepasisakė. Šios bylos pagrindinis ir vienintelis reikalavimas yra dėl procesinių palūkanų priteisimo CK 6.37 straipsnio pagrindu, o civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMy02ODcvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-3-687/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-3-687/2019">e3K-7-3-687/2019</a> pagrindinis ieškovo reikalavimas buvo dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo IĮIDĮ 10 straipsnio 1 dalies ir CK 6.210 straipsnio pagrindu, procesinių palūkanų prašant tik kaip išvestinio reikalavimo (palūkanų nuo priteistų palūkanų).
18.5. Ieškovai, pareikšdami ieškinį dėl procesinių palūkanų (pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį), nereikalavo priteisti kompensuojamąsias palūkanas (pagal CK 6.210 straipsnį), todėl nėra pagrindo analizuoti ar taikyti kasacinio teismo išaiškinimus dėl CK 6.210 straipsnio taikymo sąlygų (trys sąlygos: pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė, antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos), nes tai nėra aktualu šiai bylai. Reikalaujant priteisti procesines palūkanas CK 6.210 straipsnis aktualus tik dėl to, kad jame nustatytas procesinių palūkanų dydis. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl CK 6.37 straipsnio 2 dalies taikymo ir suformuluotų šios normos taikymo taisyklių: procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-144/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-144/2014">3K-7-144/2014</a>; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-193/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-193/2014">3K-3-193/2014</a> ir jose nurodytą praktiką). Taigi apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir CK 6.210 straipsnių aiškinimo ir taikymo.
18.6. Teismas, gavęs kreditoriaus prašymą priteisti procesines palūkanas, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatyti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokiam prašymui tenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjItNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-222-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-222-611/2015">3K-3-222-611/2015</a>). Taigi, teismas, tenkindamas kreditoriaus (ieškovų) reikalavimą, neturi pareigos nustatyti kokių nors papildomų aplinkybių (pvz., kaip nurodo atsakovė, pinginės prievolės įvykdymo termino praleidimo fakto ar pan.), o tiesiog, atsakovui patenkinus ieškovo pagrindinius reikalavimus po bylos iškėlimo teisme, turi būti tenkinamas ir reikalavimas priteisti procesines palūkanas.
18.7. Kasacinis teismas dar 2012 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-283/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-283/2012">3K-3-283/2012</a> išaiškino, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė, išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), bet ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-342/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-342/2007">3K-3-342/2007</a>). Tai pažymėta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje. Todėl ieškovai, net ir atsisakę savo reikalavimų pagrindinėse bylose (dėl to, kad reikalavimai buvo patenkinti, kai atsakovė sumokėjo draudimo išmokas), turėjo teisę pareikšti reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo atskiroje byloje. Tik tuo atveju, jeigu ieškovai būtų pareiškę pagrindinėse bylose reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo ir būtų atsisakę ieškinio kartu su tokiu reikalavimu, jie jau negalėtų reikšti dėl to atskiro ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 294 straipsnis). Bet šiuo atveju taip nebuvo, todėl ieškovai išsaugojo teisę atskiroje byloje reikalauti procesinių palūkanų.
18.8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. liepos 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-325-684/2017 pažymėjo, kad pagrįstas kasacinio skundo argumentas, jog nei teisė į procesinių palūkanų priteisimą, nei jų apskaičiavimo tvarka įstatymo leidėjo nėra siejamos su prašymo priteisti procesines palūkanas pateikimo momentu. Bylos proceso metu tinkamai pareikšta kreditoriaus valia dėl procesinių palūkanų priteisimo suponuoja teismo pareigą priteisti procesines palūkanas nuo įstatyme nustatyto termino, t. y. nuo bylos iškėlimo teisme dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Tokia kasacinio teismo praktika patvirtina, kad reikalavimo dėl procesinių palūkanų pareiškimo momentas nėra svarbus, nes įstatymas nustato, kad jos visais atvejais priteistinos nuo bylos iškėlimo teisme dienos.
18.9. Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-144/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-144/2014">3K-7-144/2014</a>; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-193/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-193/2014">3K-3-193/2014</a>, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NjgtOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-668-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-668-915/2015">3K-3-668-915/2015</a>), egzistuoja ne viena procesinių palūkanų paskirtis – pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą.
18.10. Dar viena procesinių palūkanų paskirtis yra kompensuojamoji. Būtent ja pagrįstai ir teisėtai vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas ir priteisė ieškovams procesines palūkanas. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-144/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-144/2014">3K-7-144/2014</a>; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-193/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-193/2014">3K-3-193/2014</a>; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NjgtOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-668-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-668-915/2015">3K-3-668-915/2015</a>).
18.11. Kasacinis skundas apskritai negalėjo būti priimtas. CPK 347 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prie kasacinio skundo turi būti pridėti įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir įrodymai, patvirtinantys šio prašymo motyvus. Atsakovė kasaciniame skunde nurodė, kad kasacinis skundas, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi, neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, nes žyminis mokestis nebuvo mokamas už pareikštą ieškinį. Tačiau šis ginčas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra turtinis ginčas, atsakovė kasaciniame skunde nurodė 20 608,23 Eur ginčo sumą, be to, ieškovai, tiek pareikšdami ieškinį, tiek teikdami apeliacinį skundą, mokėjo žyminius mokesčius. Atsakovė kasaciniame skunde nepateikė prašymo, kad būtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ar prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą), bei nepateikė šį prašymą pagrindžiančių įrodymų (CPK 347 straipsnio 4 dalis). Todėl žyminis mokestis už kasacinį skundą turėjo būti sumokėtas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl procesinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo ankstesnių bylų dėl indėlių draudimo išmokų iškėlimo teisme dienos iki draudimo išmokų sumokėjimo dienos
19. IĮIDĮ (2015 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-2054 redakcija) 36 straipsnio 3, 4 dalyse nustatyta, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ savo veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu ir kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat savo įstatais. Draudimo įmonės veiklos tikslai – šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka drausti indėlininkų indėlius, įsipareigojimus investuotojams, administruoti Indėlių draudimo fondą, Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondą ir Pertvarkymo fondą (toliau – administruojami fondai), taip pat atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas.
20. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareiga įvykus draudžiamajam įvykiui (apibrėžtam IĮIDĮ 2 straipsnio 2 dalyje) mokėti įstatyme nustatyto dydžio draudimo išmokas kyla ne iš draudimo sutarties, o iš IĮIDĮ, tai reiškia, kad nesusiklosto klasikiniai draudimo teisiniai santykiai civilinės teisės prasme. Ši VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ teisinio statuso ir veiklos reglamentavimo specifika yra reikšminga sprendžiant dėl pareigos išmokėti draudimo išmoką atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMy02ODcvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-3-687/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-3-687/2019">e3K-7-3-687/2019</a>, 25 punktas).
21. Viena iš esminių VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ funkcijų – apskaičiuoti ir sumokėti indėlių draudimo išmokas ir įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokas (IĮIDĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas). VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atlieka viešąją funkciją, jos veikla detaliai reguliuojama imperatyvaus pobūdžio viešosios teisės aktų nuostatomis, todėl ji turi teisę ir pareigą mokėti draudimo išmokas tik tais pagrindais, kurie konkrečiai nustatyti įstatyme, ir tik laikydamasi jame nustatytos tvarkos ir terminų.
22. Indėlininkas įgyja teisę į indėlių draudimo išmoką nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos, indėlių draudimo išmokos išmokamos per 20 darbo dienų nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos (IĮIDĮ 7 straipsnio 1, 2 dalys). Viena iš įstatyme nustatytų išimčių, kai indėlių draudimo išmokos išmokėjimas atidedamas, yra, kai trūksta duomenų, kuriais pagrindžiama besikreipiančio asmens teisė į indėlių draudimo išmoką, arba dėl indėlio vyksta teisminis ginčas – iki bus pateikti duomenys, kuriais pagrindžiama teisė gauti indėlių draudimo išmoką, arba įsiteisės galutinis teismo sprendimas, kuriuo išsprendžiamas ginčas dėl indėlio (IĮIDĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
23. CK įtvirtinta nuostata, kad įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamosios palūkanos skaičiuojamos tik tuomet, kai praleidžiamas piniginės prievolės vykdymo terminas. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) – šioje teisės normoje reglamentuojamos procesinės palūkanos, jos priskiriamos kompensuojamosioms palūkanoms, t. y. atlieka dėl prievolės neįvykdymo patirtų nuostolių kompensuojamąją funkciją. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMy02ODcvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-3-687/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-3-687/2019">e3K-7-3-687/2019</a>, 28, 29 punktai).
24. Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas ginčą dėl palūkanų priteisimo, taip pat įvertina teisiškai reikšmingą aplinkybę, ar atsakovė praleido draudimo išmokos mokėjimo terminą, t. y. ar pavėluotai sumokėjo draudimo išmoką. Ši aplinkybė jau yra įvertinta pateikus teisės taikymo išaiškinimus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMy02ODcvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-3-687/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-3-687/2019">e3K-7-3-687/2019</a>, kurioje buvo sprendžiama dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo draudžiamojo įvykio atsiradimo, ši nutartis turi precedento reikšmę nagrinėjamai bylai, kurioje sprendžiama dėl procesinių palūkanų, kurios taip pat priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms, priteisimo. Abiejose bylose prievolės mokėti palūkanas atsiradimui teisinę reikšmę turi tai, ar buvo praleistas piniginės prievolės vykdymo terminas.
25. AB bankas „Snoras“ 2011 m. lapkričio 24 d. pripažintas nemokiu ir visam laikui atšaukta jam išduota veiklos licencija, t. y. įvyko draudžiamasis įvykis (IĮIDĮ 2 straipsnio 2 dalis, redakcija, galiojusi iki 2015 m. gruodžio 3 d.). Ieškovai prašo priteisti procesines palūkas už kiekvieno ieškovo ankstesnėse bylose 2012 m. rugsėjo 25 d., lapkričio 21 d. ir gruodžio 19 d. atskirai pareikštų ieškinių dėl indėlio sertifikatų įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo ir indėlių sumų išmokėjimo priėmimo teisme dienos iki 2015 m. gruodžio 14–15 d., kada atsakovė išmokėjo ieškovams priklausančias indėlių sumas.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMy02ODcvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-3-687/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-3-687/2019">e3K-7-3-687/2019</a> 37 punkte konstatuota, kad indėlių draudimo sistemą nustatančių imperatyviųjų nacionalinės teisės normų atsakovei nebuvo nustatyta pareigos mokėti draudimo išmoką indėlio sertifikatų turėtojams, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo mokėti draudimo išmokos, priešingai, indėlių sertifikatai expressis verbis (tiesiogiai) buvo įtraukti į nedraudžiamų įsipareigojimų sąrašą. Taigi nacionalinės teisės aktuose nebuvo nustatyta indėlių sertifikatų turėtojų teisės gauti draudimo išmoką, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02MDItNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-602-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-602-684/2015">3K-7-602-684/2015</a> konstatavo, kad tokia teisė kyla iš Europos Sąjungos teisinio reguliavimo, nes būtent tokią išvadą, kad indėlių sertifikatai patenka į draudimo apsaugą, padarė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pateikęs nurodytoje byloje prejudicinį sprendimą (2015 m. birželio 25 d. sprendimas byloje C-671/13).
27. Taigi, atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareiga išmokėti indėlių draudimo išmokas AB banko „Snoras“ indėlių sertifikatų turėtojams atsirado 2015 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02MDItNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-602-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-602-684/2015">3K-7-602-684/2015</a>. Atsakovė 2015 m. lapkričio 24–27 d. gavo iš AB banko „Snoras“ duomenis apie indėlių sertifikatų turėtojus bei jiems priklausančias draudimo išmokas, 2015 m. gruodžio 14 d. pateikė informaciją apie mokėtinas išmokas AB SEB bankui, kuriame indėlininkai nuo 2015 m. gruodžio 15 d. galėjo atsiimti išmokas.
28. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMy02ODcvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-3-687/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-3-687/2019">e3K-7-3-687/2019</a> 44 punkte konstatavo, kad atsakovė ieškovei draudimo išmoką išmokėjo per protingą terminą, o pagal draudžiamojo įvykio metu galiojusį teisinį reglamentavimą nėra teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą ir privalo mokėti ieškovei (kreditorei) kompensuojamąsias palūkanas už pavėluotą draudimo išmokos išmokėjimą (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šis išaiškinimas reikšmingas ir nagrinėjamoje byloje dėl procesinių palūkanų priteisimo, juo remiantis konstatuotina, kad atsakovė nepraleido piniginės prievolės sumokėti draudimo išmoką termino, per protingą laiką nuo pareigos išmokėti indėlių draudimo išmokas atsiradimo, pripažinus tokią teisę į indėlių draudimo išmokas remiantis Europos Sąjungos teisiniu reguliavimu, išmokėjusi draudimo išmokas.
29. Nutarties 23 punkte paminėta, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra viena iš dispozityvumo principo civiliniame procese apraiškų, reiškianti, kad bylos nagrinėjimo dalyką lemia šalys, todėl prašyti priteisti procesines palūkanas yra ieškovo teisė, bet ne pareiga. Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-144/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-144/2014">3K-7-144/2014</a>).
30. Ieškovai ankstesnėse bylose prašė priteisti tik draudimo išmokas ir nereiškė reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo. Minėta, kad atsakovė sumokėjo ieškovams draudimo išmokas 2015 m. gruodžio 14–15 d. Nagrinėjamoje byloje 2017 m. spalio 17 d. pareikštu ieškiniu ieškovai prašė priteisti procesines palūkanas už laikotarpį iki šio ieškinio pareiškimo, t. y. kiekvienam ieškovui atskirai nuo 2012 m. rugsėjo 25 d., lapkričio 21 d. ir gruodžio 19 d. iki 2015 m. gruodžio 14–15 d.
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė (šiuo atveju dėl nuostolių atlyginimo), išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Procesinės palūkanos turi būti priteisiamos kreditoriaus naudai tik nuo nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo momento (CK. 6.37 straipsnio 2 dalis), nes tik joje buvo pareikštas prašymas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-283/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-283/2012">3K-3-283/2012</a>).
32. Ieškinio dėl procesinių palūkanų priteisimo priėmimo klausimo išsprendimas laikomas civilinės bylos iškėlimu, todėl šio veiksmo atlikimas laikomas procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia (CPK 137 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 1 dalis), o už ankstesnį iki bylos iškėlimo laikotarpį procesinės palūkanos neskaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-144/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-144/2014">3K-7-144/2014</a>). Procesinės palūkanos skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir nėra skaičiuojamos už ankstesnį laikotarpį nuo anksčiau išnagrinėtos bylos iškėlimo, kurioje, kaip minėta, toks ieškovų reikalavimas priteisti procesines palūkanas nebuvo pareikštas, o atsakovė įvykdė prievolę sumokėjusi draudimo išmokas dar iki ieškinio pareiškimo nagrinėjamoje byloje dėl procesinių palūkanų priteisimo. Todėl, remiantis šioje nutartyje pateiktais kasacinio teismo argumentais, nėra teisinio pagrindo priteisti procesines palūkanas ieškovams.
33. Priteisdamas procesines palūkanas apeliacinės instancijos teismas sprendimu netinkamai taikė šioje nutartyje nurodytas materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo jų taikymo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys dėl procesinių palūkanų priteisimo atmestas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Atsakovė kasaciniame skunde nurodė, kad kasacinis skundas, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 4 dalimi, neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, nes žyminis mokestis nebuvo mokamas už pareikštą ieškinį. Ieškovai atsiliepime į kasacinį skundą teigė, kad šis ginčas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra turtinis ginčas, o ieškovai, tiek pareikšdami ieškinį, tiek teikdami apeliacinį skundą, mokėjo žyminius mokesčius, todėl, anot ieškovų, už kasacinį skundą turėtų būti mokamas žyminis mokestis.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad žyminio mokesčio klausimo priimdama kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegija neišsprendė, todėl šį klausimą sprendžia bylą nagrinėjanti kolegija. Bylos duomenimis, už ieškinį buvo sumokėtas nuo 20 687,58 Eur ginčijamos sumos skaičiuojamas žyminis mokestis, t. y. ieškovų A. B. – 30 Eur, G. S. – 49 Eur, K. P. – 51 Eur, G. G. – 15 Eur, V. M. – 40 Eur, J. S. – 53 Eur, N. J. – 15 Eur, O. D. – 19 Eur, N. D. – 97 Eur, E. O. – 103 Eur.
36. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už kasacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Turtiniuose ginčuose už kasacinius skundus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai, t. y. 3 proc., skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Kadangi ieškinys teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis (per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą), todėl, remiantis CPK 80 straipsnio 7 dalimi, mokama 75 proc. mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Kasaciniu skundu buvo prašoma panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš atsakovės ieškovams priteista 20 608,23 Eur procesinių palūkanų, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys netenkintas. Žyminio mokesčio už kasacinį skundą suma yra 463,67 Eur.
37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys netenkinamas, tai bylos baigtis yra atsakovės naudai. Todėl mokėtinas žyminis mokestis už kasacinį skundą priteistinas iš pateikusių atsiliepimą į kasacinį skundą ieškovų dalimis tiesiogiai į valstybės biudžetą. Priteistina iš ieškovų A. B. – 29,75 Eur, G. S. – 49,09 Eur, K. P. – 51,27 Eur, G. G. – 13,88 Eur, V. M. – 40,15 Eur, J. S. – 53,08 Eur, N. J. – 8,75 Eur, O. D. – 19,44 Eur, N. D. – 97,21 Eur, A. O. – 33,68 Eur, E. O. – 33,68 Eur, G. O. – 33,68 Eur žyminio mokesčio.
38. Ieškovų advokato atstovavimo išlaidos už atsiliepimą į kasacinį skundą neatlygintinos, nes ne jų naudai priimama teismo nutartis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovų atsiliepime į kasacinį skundą neprašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir nepateikta duomenų bei įrodymų, patvirtinančių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
39. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme nesusidarė 3 Eur siekianti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovų A. B. – 29,75 Eur (dvidešimt devynis eurus 75 ct), G. S – 49,09 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 9 ct), K. P. – 51,27 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 27 ct), G. G. – 13,88 Eur (trylika eurų 88 ct), V. M. – 40,15 Eur (keturiasdešimt eurų 15 ct), J. S. – 53,08 Eur (penkiasdešimt tris eurus 8 ct), N. J. – 8,75 Eur (aštuonis eurus 75 ct), O. D. – 19,44 Eur (devyniolika eurų 44 ct), N. D. – 97,21 Eur (devyniasdešimt septynis eurus 21 ct), A. O. – 33,68 Eur (trisdešimt tris eurus 68 ct), E. O. – 33,68 Eur (trisdešimt tris eurus 68 ct), G. O. – 33,68 Eur (trisdešimt tris eurus 68 ct) žyminio mokesčio valstybei. Šios sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Algirdas Taminskas
Dalia Vasarienė
