J. P. pagal ANK 481 str.

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-18-332/2019

Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00284-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1.; 21.11.10.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 21 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauko asmens J. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimas.

Teismas

n u s t a t ė :

J. P. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta administracine nuobauda – 30 Eur. J. P. nubausta už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje už ūkinės paskirties pastato ji tyčia iš chuliganiškų paskatų, konflikto metu metė kibire buvusiais avietes į R. M., tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.

Nesutikdama su Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukta J. P. jį apskundė Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams, tačiau skundžiama teismo nutartimi J. P. skundas dėl Institucijos nutarimo buvo atmestas.

J. P. apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismo prašo panaikinti Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimą ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį bei nutraukti jos administracinio nusižengimo bylą.

Skunde nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai vertino įvykio faktines aplinkybes, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl jos padaryto administracinio nusižengimo. Pažymi, kad nagrinėjamojoje byloje konfliktas įvyko tarp pažįstamų asmenų (kaimynų) dėl asmeninių nesutarimų, o pašaliniai asmenys konflikto nematė, nusiskundimų nebuvo negauta, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeista viešoji tvarka ir rimtis. Atkreipia dėmesį, kad nei viena uoga nepateikė į nukentėjusįjį ir nepadarė jokios žalos nukentėjusiajam ar kitam asmenims. Nurodo, kad nukentėjusysis nubaustosios veiksmus vertino kaip įžeidimą, o tai rodo, apeliantės nuomone, jog buvo pažeistas asmens garbė ir orumas, o ne viešoji tvarka, o jų inkriminuotas pažeidimas negina. Tvirtina, kad jos veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, o buvo nukreipti tiesiogiai į asmenį. Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, tvirtina, kad jos veiksmai nepagrįstai buvo įvertinti kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, nes tarp šalių susiklostę santykiai vertintini kaip civiliniai.

Atsiliepimu į J. P. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ji nesutinka su teismo išvadomis, padarytomis išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, ir teigia, kad įvykio aplinkybės buvo netinkamai įvertintos. Tačiau apygardos teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nesutinka su apeliantės skundo argumentais ir konstatuoja, kad J. P. kaltė dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta byloje surinktais ir tinkamai ištirtais įrodymais – nukentėjusiojo R. M., liudytojų V. M., A. M., L. S., L. V. pirmosios instancijos teismo posėdyje duotais parodymais, vaizdo įrašu ir rašytine bylos medžiaga.

Jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutartį remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, iš esmės pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi J. P., o skundžiamos nutarties išvados dėl įrodymų vertinimo bei bylos faktinių aplinkybių nustatymo jam nėra priimtinos, nesant jokių ANK nuostatų pažeidimų, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.

Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 4 dalimi, pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veikia atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. ANK 481 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį.

Vertinant J. P. kaltę dėl padaryto pažeidimo, visų pirma atsižvelgtina į tai, kad ir pati J. P. neneigia bėrusi uogas, tačiau nurodo, jog jokių piktų ketinimų ji neturėjo, o tik siekė įrodyti, kad uogos nebetinka valgymui. Be to, J. P. pateikia savo versiją, jog uogas ji pylė ne į R. M., o pylė jas ant žemės apie 1-2 metrai nuo R. M.. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog aplinkybė, ką tvirtina apeliantė, kad ji norėjo įrodyti, jog uogos netinkamos maistui, nepaneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Be to, nors apeliantė neigia, jog uogas pylė į R. M., tačiau iš prie bylos pridėto vaizdo įrašo matyti, kad J. P. uogas meta į R. M., o ne pyla jas ant žemės. Atsižvelgiant į tai atmetamas J. P. skundo argumentas dėl netinkamai apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių.

Akivaizdu, kad tarp kaimynų kyla nuolatiniai konfliktai, šios aplinkybės neneigia nei pati J. P., nei nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, jog konfliktiniai santykiai tarp kaimynų turėtų būti sprendžiami civilizuotai, o ne reiškiant pretenzijas vienas kitam ir rodant akivaizdų nepasitenkinimą, keliant konfliktines situacijas ir barnius viešoje vietoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad J. P. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą.

Apeliantė nesutinka, kad jos veiksmai būtų įvertinti kaip viešosios tvarkos pažeidimas, kadangi, pasak apeliantės, konfliktas vyko tarp pažįstamų asmenų, pašaliniai asmenys konflikto nematė, nusiskundimų negauta, o pats nukentėjusysis jos veiksmus vertino kaip įžeidimą. Apygardos teismas nesutinka ir su šiais apeliantės argumentais, tai yra, jog jos tyčia buvo nukreipta ne į viešosios tvarkos pažeidimą o į asmeninių santykių aiškinimąsi. Pažymėtina, kad viešąja vieta laikoma tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Tam tikrais atvejais viešąja vieta gali būti laikomas ir privatus kiemas, kai asmens elgesys būnant jame, pažeidžia kitų asmenų rimtį, trukdo jiems, tai yra kai nustatomas atitinkamas šio nusižengimo veikos (veiksmų) pobūdis bei dėl jų kilę padariniai. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, konfliktas vyko viešoje vietoje – daugiabučio namo teritorijoje, už ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), konfliktą matė ir kiti asmenys – L. S., A. M., V. M., kurie, kaip nurodė, po to tokio J. P. poelgio buvo šokiruoti. Be to, vaizdo įraše be konflikte dalyvaujančių asmenų balsų (vykstančio aiškinimosi pakeltais balsais), taip pat girdėti ir kitų asmenų balsai. Taigi, byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad tokiu savo elgesiu J. P. pažeidė viešąją tvarką, kadangi konfliktas vyko viešoje vietoje, jį matė ir girdėjo ir kiti asmenys, kuriuos toks J. P. elgesys šokiravo.

Taigi apygardos teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta, tyrimas atliktas ir administracinio nusižengimo protokolas J. P. surašytas bei Institucijos nutarimas priimtas nepažeidžiant ANK nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės iškeltą versiją, kad ji uogų į nukentėjusįjį nepylė ir savo veiksmais viešosios tvarkos bei žmonių rimties nepažeidė, laiko prieštaraujančia bylos medžiagai, ir vertina kaip mėginimą išvengti administracinės atsakomybės.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis J. P. administracinio nusižengimo byloje yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Raimundas Jurgaitis