Dėl išlaikymo priteisimo paramos reikalingam pilnamečiam vaikui

Civilinė byla Nr. 3K-3-497/2013

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02299-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 114.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovei I. B. dėl išlaikymo priteisimo paramos reikalingam pilnamečiam vaikui; trečiasis asmuo – K. V..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo pilnamečiam vaikui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, tvarką ir sąlygas (CK 3.1921 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė, gimusi (duomenys neskelbtini), mokosi Socialinių mokslų kolegijos Vilniaus filialo Transporto ir logistikos studijų programos dieninių studijų skyriuje. Mokymo forma – dieninė. Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 9 d. sprendimu nutraukė ieškovės tėvų santuoką, ieškovės gyvenamąją vietą nustatė su tėvu K. V. Ieškovės teigimu, jai sulaukus pilnametystės, atsakovė nustojo teikti jai išlaikymą. Ieškovei pragyventi vienam mėnesiui reikia 1300 Lt; ieškinio teikimo metu ją išlaiko tėvas, kurio mėnesio pajamos – 1300 Lt. Savo asmeninių pajamų ir turto ieškovė neturi, stipendijos negauna. Ieškovė 2012 m. vasarą intensyviai ieškojo darbo, buvo užsiregistravusi Alytaus teritorinėje darbo biržoje, tačiau darbo pasiūlymų negavo, padėjo tėvui ir seneliui dirbti sode, auginti daržoves, kad būtų sumažintos išlaidos maistui. Kadangi atsakovė, būdama ieškovės motina, nevykdo pareigos pagal įstatymą išlaikyti savo vaiko, kol ji baigs aukštąją mokyklą dieniniame skyriuje, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės priteisti po 652,94 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokymosi vidurinėje, aukštojoje arba profesinėje mokykloje dieniniame skyriuje nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki jai sukaks 24 metai. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį mažinti ir iš atsakovės priteisti išlaikymą po 400 Lt periodinių išmokų iki ieškovė baigs aukštąją mokyklą dieniniame skyriuje, pradedant nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės pilnametei dukteriai išlaikyti kas mėnesį po 200 Lt periodinių išmokų, kol ši mokysis aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje, sumą pradedant skaičiuoti nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas ieškovės prašomą 400 Lt išlaikymo dydį pagal byloje esančią atsakovės turtinę padėtį pripažino iš dalies nepagrįstu, nes atsakovė yra laikinai nedirbanti, gaunanti 466,24 Lt motinystės pašalpą, ieškovė, reikšdama ieškinį teisme, nepateikė nenuginčijamų įrodymų, kad ji išnaudojo visas savo galimybes pasirūpinti lėšomis reikalingoms jos studijoms. Ieškovė, siekdama aukštojo išsilavinimo ir norėdama gauti visišką iš tėvų išlaikymą, turėtų nepiktnaudžiauti šeimos teisėmis. Atsakovė neturi nekilnojamojo turto, kuris būtų registruotas viešame registre; iš gaunamų savo mažų pajamų išlaiko savo du nepilnamečius vaikus, nuomojamą būstą, gydosi, rengiasi ir maitinasi. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės turtinę padėtį, nustatė, kad ji galėtų teikti 200 Lt ieškovei išlaikyti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2013 m. vasario 28 d. sprendimu atmetė ieškovės apeliacinį skundą, tenkino atsakovės apeliacinį skundą, panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje rašytinius įrodymus. Kolegijos teigimu, sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims teismų praktikoje akcentuojama, kad esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. S. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-189/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-189/2007">3K-3-189/2007</a>; kt.). Kolegija atsižvelgė į ieškovės paskaitų tvarkaraštį ir sprendė, kad ieškovė turi išnaudoti galimybę susirasti darbą po paskaitų arba savaitgaliais. Be to, viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis dėl paskolos gavimo. Perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – motinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. M. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-11/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-11/2011">3K-3-11/2011</a>). Kolegija, įvertinusi atsakovės turtinę padėtį, remdamasi nurodyta teismų praktika, pažymėjo, kad, priteisiant iš tėvų pilnamečiams vaikams materialinę paramą, negalima iš esmės bloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties, išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims, priteistą paramos teikimo prievolę turi būti realiai įmanoma vykdyti. Vien ta aplinkybė, kad ieškovei reikalingos lėšos nuomotis gyvenamąjį plotą kitame mieste, lėšų poreikis negali būti perkeliamos atsakovei. Taigi apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neišnaudojo visų protingų galimybių pati pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos mokymuisi (studijoms) aukštojoje mokykloje, todėl neturi teisės į paramą, nurodytą CK 3.194 straipsnio 3 dalyje.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 28 d. sprendimą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl CK 3.1921 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovė neturi teisės į paramą pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, CK 3.194 straipsnio 3 daliai ir byloje surinktiems įrodymams. Kasatorė atitinka paramos būtino pilnamečio besimokančio asmens kriterijus ir jai būtina parama iš atsakovės. Kasatorė pateikė įrodymus apie tai, kad jokio turto neturi, gyvena remiama tėvo, motina išlaikymo nebeteikė, kai duktė, besimokydama vidurinėje mokykloje, sulaukė aštuoniolikos metų. Kasatorės turtinę padėtį ir lėšų poreikį pagrindžia 2012 m. spalio 8 d. pažyma apie studijas, kurioje nurodyta, kad jos studijų vieta yra Vilniaus miestas, o nuolatinė gyvenamoji vieta – Alytaus rajone, ji patiria būtinąsias 310 Lt per mėnesį išlaidas bendrabučio nuomai, taip pat išlaidas maistui, transportui, mokymosi priemonėms, drabužiams, avalynei ir kt. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus dėl galimybės susirasti darbą. Kasatorės teigimu, ji 2012 m. vasarą intensyviai ieškojo darbo, tačiau darbas nebuvo pasiūlytas, vasarą ji padėjo tėvui ir seneliui užsiauginti daržovių, kad sumažėtų išlaidos maistui, o apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorė turėjo išnaudoti galimybę susirasti darbą po paskaitų arba savaitgaliais, prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, nes ji didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti paskaitas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko pasiruošti paskaitoms, atlikti studijų užduotis, siekti įgyti aukštąjį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, pasirengti aktyviai profesinei veiklai. Nors teismas nurodė, kad pagal paskaitų tvarkaraštį kasatorė turi galimybę dirbti, tačiau neatsižvelgė į tai, kad paskaitos kiekvieną dieną prasideda 8.30 val., laisvą nuo paskaitų laiką ji ruošiasi paskaitoms, koliokviumams, pristatymams, įskaitoms ir egzaminams. Per mėnesį įprastai būna 2–3 koliokviumai ir 1–2 pristatymai skaidrių forma; pasiruošti koliokviumams kasatorei būtinos 2–3 dienos, paruošti pristatymą – 1–2 dienos. Pagal studijų programą, kitą pusmetį nustatytas reikalavimas parašyti kursinį darbą, vadinasi, kasatorei reikės rasti skaityti dar daugiau papildomos literatūros nei įprastai. Dėl mokymosi režimo ji negali dirbti ir savarankiškai savęs išlaikyti, o nuolatinis darbas studijų metu neabejotinai trukdytų studijoms, nukentėtų jų kokybė ir mokymosi rezultatai. Kasatorė taip pat neturi galimybės įgyti aukštąjį išsilavinimą, studijuodama neakivaizdiniu būdu, nes neakivaizdinių studijų mokestis yra apie 4300 Lt per metus. Nors apeliacinės instancijos teismas kaip galimybę gauti paramą nurodė paskolos gavimą, tačiau teisės aktuose imperatyviai nenustatyta pareigos sudaryti sutartį dėl kredito ir prisiimti skolinius įsipareigojimus tam, kad kasatorė galėtų studijuoti aukštojoje mokykloje. Juolab kad šiuo metu valstybė finansuoja kasatorės studijas, tai valstybės paskola negali būti paskirta, nes ši paskola yra skirta studijų įmokai mokėti (Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 480 6 punktas). Teismas neatsižvelgė į vieną iš kriterijų, taikytinų prašančiam paramos pilnamečiam studentui, – sąžiningas ir pažangus mokymasis. Byloje taip pat buvo pateikti įrodymai, kad kasatorė, siekdama aukštojo išsilavinimo, mokosi išimtinai pažangiai, jos studijas finansuoja valstybė, todėl kasatorė patiria laiko sąnaudų ne tik lankydama paskaitas, bet ir joms ruošdamasi. Teismas taip pat įvertino ne visus duomenis apie atsakovės galimybę teikti materialinę paramą: atsakovė yra darbingo amžiaus, nedirba tik laikinai, yra įgijusi verslo vadybos ir administravimo specialybę, todėl turi galimybę pagerinti savo turtinę padėtį ir prisidėti prie pilnametės studijuojančios dukters išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad, nors atsakovė turi išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, tačiau atsakovės nepilnametį vaiką P. B. išlaiko ir atsakovės sutuoktinis, o prie nepilnametės A. V. prisideda trečiasis asmuo K. V. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, visiškai atleido atsakovę nuo paramos kasatorei teikimo ir nepagrįstai visą išlaikymo naštą perkėlė tik trečiajam asmeniui, nors nurodyta pareiga tenka abiem tėvams.

Atsakovė atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo, kad pagal Konstitucinio Teismo nutarimą tėvai neprivalo išlaikyti savo nepilnamečių vaikų, jei šie neišnaudoję visų protingų galimybių patys pasirūpinti lėšomis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CK 3.192 straipsnį, teisingai įvertino įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis, o atsakovės turtinė padėtis neleidžia teikti išlaikymo pilnametei dukteriai. Ieškovės turtinė padėtis nėra bloga, ją išlaiko jos tėvas, o ieškovės argumentai yra pagrįsti ne įrodymais, bet teoriniais samprotavimais. Teismas teisingai atsižvelgė į Konstitucijos ginamus ir saugomus tėvų interesus, nes negalima nepaisyti tėvų galimybių bei jų įsipareigojimų kitiems asmenims. Atsakovės dabartinis sutuoktinis išlaiko tiek jų nepilnametį sūnų, tiek atsakovės dukterį iš ankstesnės santuokos, tačiau anksčiau atsakovė šią dukterį ilgai išlaikė viena; atsakovės dabartinis sutuoktinis yra paėmęs kreditą banke, jo darbo užmokestis yra 1900 Lt. Ieškovės tėvas iš individualios veiklos gauna apie 1600 Lt per mėnesį, nepagrįstai teigia, kad neturi nekilnojamojo turto. Juolab kad jis gyvena pas savo tėvus, todėl jam, skirtingai nei atsakovei, nereikia mokėti už nuomą. Be to, visi kasacinio skundo argumentai, susiję su atsakovės galimybe teikti išlaikymą, yra pagrįsti tik faktinėmis aplinkybėmis, kurių pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas nevertina.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo sąlygų

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).

Kasacinis teismas yra suformavęs vienodą nurodytos teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, t. y. teismui nustačius būtinumą ir galimybę teikti išlaikymą, pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus, tačiau tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T., E. T. v. A. T., byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-188/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-188/2007">3K-3-188/2007</a>). Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime ir kasacinis teismas įvardijo sąlygas, kuriomis teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-25/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-25/2008">3K-3-25/2008</a>; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T., E. T. v. A. T., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-188/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-188/2007">3K-3-188/2007</a>; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-248/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-248/2008">3K-3-248/2008</a>; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMDQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-204/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-204/2009">3K-7-204/2009</a>).

Apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino bylai reikšmingas aplinkybes dėl ieškovės turtinės padėties ir nustatė, kad nors ieškovė turto neturi, pajamų negauna, tačiau ji neišnaudojo visų galimybių gauti lėšų studijoms, pvz., nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis). Valstybės ir valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygas ir tvarką reguliuojančiame Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 480, numatyta ne tik valstybės remiama paskola gyvenimo išlaidoms (7.2 punktas), bet ir nustatytos lanksčios valstybės remiamų paskolų grąžinimo sąlygos: paskolos grąžinimo pradžia – iki 12 mėnesių nuo studijų, kurioms gauta paskola, baigimo (44 punktas); paskolos grąžinimo terminas – iki 15 metų nuo paskolos grąžinimo pradžios (45 punktas); valstybės remiamos paskolos grąžinimo atidėjimas (50, 51 punktai); palūkanų apmokėjimas iš valstybės lėšų (541, 59 punktai). Dėl to perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – motinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. M. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-11/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-11/2011">3K-3-11/2011</a>). Be to, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, ieškovės paskaitų tvarkaraštis leidžia daryti išvadą, kad ji turi galimybę susirasti darbą po paskaitų arba savaitgaliais. Taigi teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovė neišnaudojo visų protingų galimybių gauti pajamų tiek studijoms, tiek pragyvenimui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl paramos priteisimo, taip pat vertintinos aplinkybės dėl paramą turinčio teikti asmens turtinės padėties. Taikant šį kriterijų turi būti vertinamos tėvų galimybės teikti išlaikymą (jų turtas, gaunamos pajamos, kiti išlaikytiniai), tai, ar paramos teikimas iš esmės nepablogins paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių, ypač jų nepilnamečių vaikų, turtinės padėties ir kt. Sprendžiant dėl kitų šeimos narių padėties esminio pablogėjimo, atsižvelgtina į kitų šeimos narių gaunamas pajamas bei turtą ir tik po to darytina išvada, ar pilnamečio besimokančio asmens išlaikymui skiriama suma turės esminę įtaką jų turtinei padėčiai. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad atsakovė yra laikinai nedirbanti, gaunanti 466,24 Lt motinystės pašalpą, neturi nekilnojamojo turto, išlaiko savo du nepilnamečius vaikus, nuomojasi būstą. Kasacinis teismas yra saistomas teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta pareiga motinai materialiai remti pilnametį išlaikymo reikalingą aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentą neatitinka pirmiau nurodytos teismų praktikos, kad, priteisiant iš tėvų pilnamečiams vaikams materialinę paramą, negalima iš esmės bloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinės instancijos teismo motyvais, daro išvadą, kad negalima pilnamečio asmens priimto sprendimo studijuoti vykdymo naštos perkelti kitiems asmenims, prieš tai pačiam asmeniui iki galo neišnaudojus visų galimybių gauti reikiamų pajamų studijoms ir pragyvenimui.

Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimų, teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatą dėl išlaikymo iš tėvų (vieno jų) priteisimo pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, todėl nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio dokumento kasaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Kiti kasacinio skundo argumentai išsamiais teisiniais argumentais nepagrindžiami, todėl nepripažintini tinkamai suformuluotu teisės aiškinimo klausimu, kuris sudarytų kasacinio nagrinėjimo dalyką (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 346 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 34,73 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą ne/priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji sumokėjo advokatui 2000 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Ši suma atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.14 punktą, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla nesudėtinga, advokatas dalyvavo ją nagrinėjant pirmojoje ir apeliacinėje instancijose, todėl bylos aplinkybės jam žinomos, konstatuoja, jog už atsiliepimo surašymą iš kasatorės turėtų būti priteista 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 34,73 Lt (trisdešimt keturis litus 73 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (priteistą sumą mokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įstaigos kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš ieškovės E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 (tris šimtus) Lt advokato teisinės pagalbos kasaciniame teisme išlaidoms atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė