Dėl nutarimo dalies pripažinimo negaliojančia

Civilinė byla Nr. 3K-3-529/2013

Proceso Nr. 2-02-3-09975-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 123.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas), Dalios Vasarienės (pranešėja) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB Prekybos namai „Alka“ ir UAB „Luvel transportas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB Prekybos namai „Alka“ ir UAB „Luvel transportas“ ieškinį atsakovui Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai LINAVA dėl nutarimo dalies pripažinimo negaliojančia; tretieji asmenys: J. K., M. D., A. M. ir V. P..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai UAB Prekybos namai „Alka“ ir UAB „Luvel transportas“ teismo prašė pripažinti Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos LINAVA (toliau – asociacija „Linava“) XXIII kongreso 2011 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 23-02 dalį dėl prezidiumo nario J. K. ir revizijos komisijos išrinkimo negaliojančia. Ieškovai savo prašymą grindė, teigdami, kad asociacijos „Linava“ XXIII kongreso metu vykusių prezidiumo ir revizijos komisijos rinkimų metu nebuvo užtikrinta teisė į sąžiningus rinkimus, nes balsų skaičiavimo komisijos protokolas pasirašytas ne visų komisijos narių, išrinktu į prezidiumo narius pripažintas mažiau balsų gavęs kandidatas, o renkant revizijos komisiją išrinkti tretieji asmenys surinko daugiau balsų „Ne“ nei „Taip“, todėl mano, kad revizijos komisija turėjo būti laikoma neišrinkta.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Nors atsakovo asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu ieškinį pripažino, teismas nurodė, kad nepateikti įrodymai, jog ieškinio pripažinimui pritarė prezidiumas, todėl teismas laikė, kad skirtingi organai teismui išreiškė skirtingą poziciją. Be to, teismas padarė išvadą, kad patenkinus atsakovo prašymą dėl ieškinio pripažinimo, kuris nebuvo patvirtintas prezidiumo narių (teismui nepateikti priešingai įrodantys įrodymai) ir nenagrinėjus bylos iš esmės, pasisakant dėl ieškinio pagrįstumo, gali būti pažeisti trečiųjų asmenų ir asociacijos įmonių interesai. Teismas, susipažinęs su antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nepritarė ieškovo padarytai išvadai, kad balsai suskaičiuoti netinkamai ir prezidiumo narys J. K. surinko mažiau balsų nei kitas renkamas asmuo, nes antstolė, konstatuodama faktines aplinkybes, nenurodė, kiek balsų buvo rasta balsadėžėje iš viso. Teismas pažymėjo, kad neabejotinai negalint patvirtinti, jos antstolės atliekamo balsų perskaičiavimo metu balsadėžėje buvo rasti visi biuleteniai (kurių skaičius nurodytas balsų skaičiavimo komisijos protokoluose), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nevertintinas kaip įrodymas, patvirtinantis, kad J. K. surinko mažiau balsų nei į prezidiumo narius kandidatavęs I. O. (I. O.). Teismas nustatė, kad balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas visus balsų skaičiavimo protokolus yra pasirašęs. Vienam ar keliems iš komisijos narių protokolo nepasirašius, tai nedaro protokolo negaliojančio. Nepateikta įrodymų, kad nepasirašę protokolų asmenys būtų pareiškę pastabų dėl protokoluose nurodytų teiginių pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teismas sprendė, kad protokole nurodyti duomenys yra teisingi. Kongresas vienbalsiai balsavo už nutarimus patvirtinti asociacijos XXIII kongreso prezidiumo ir revizijos komisijos narių rinkimų rezultatus ir suteikti įgaliojimus išrinktiems revizijos komisijos ir prezidiumo nariams, todėl tai pagal asociacijos „Linava“ įstatų (toliau – Įstatai) 7.15 punktą laikytina pritarimu nutarimui dėl revizijos komisijos išrinkimo. Asociacijos nariai, nesutikdami su revizijos sudėtimi, turėjo teisę balsuoti prieš nutarimo dalį dėl revizijos komisijos išrinkimo, tačiau jie šia teise nepasinaudojo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 5 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais ir konstatavo, kad teismas ištyrė visas ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso bei materialiosios teisės normas, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovai UAB Prekybos namai „Alka“ ir UAB „Luvel transportas“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 5 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Asociacijos „Linava“ Įstatų 9.4 punkto nuostatos negali būti teisiškai vertinamos kaip eliminuojančios Įstatų 7.14 punkto nuostatų taikymo būtinybę. Renkant prezidiumo narius, privalu vadovautis Įstatų 7.14 punkto nuostata, kuri atitinka Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalį. Aiškinant ir taikant kartu Įstatų 7.14, 9.4 punktų ir Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalies nuostatas, darytina išvada, kad ginčijamas asociacijos „Linava“ kongreso sprendimas išrinkti J. K. prezidiumo nariu būtų teisingas ir teisėtas tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad J. K. buvo vienas iš trijų daugiausia balsų gavusių kandidatų į prezidiumo narius iš Vilniaus regiono ir kad už jį buvo gauta daugiau kongreso dalyvių „Taip“ balsų, negu „Ne“ balsų. Ieškovų nuomone, abi nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra.

2. Įstatų 7.15 punkto nuostata reiškia, kad asociacijos „Linava“ revizijos komisijos nariais asociacijos „Linava“ kongreso metu teisėtai gali būti išrenkami trys daugiausia balsų „Už“ arba „Taip“ iš visų pasiūlytų kandidatais į revizijos komisijos narius gavusių asmenų su sąlyga, kad jų gautų „už“ balsų skaičius viršijo „Ne“ arba „Prieš“ balsų skaičių. Asociacijos „Linava“ revizijos nariais išrinkti A. M., V. P. ir M. D. gavo mažiau „Taip“ nei „Ne“ balsų, todėl ieškinys atmestas nepagrįstai. Be to, nei Įstatuose, nei Asociacijų įstatyme nenustatyta asociacijos „Linava“ kongreso prerogatyvos priimti nutarimą dėl balsų skaičiavimo komisijos paskelbtų balsavimo rezultatų patvirtinimo.

3. CK 2.90-2.93 straipsniai nagrinėjamu atveju galėjo būti taikomi tik subsidiariai (CK 2.34 straipsnio 4 dalis). Kadangi balsų skaičiavimo komisijos protokolo pasirašymo klausimai gana detaliai reglamentuoti asociacijos „Linava“ kongreso darbo tvarkos 39 punkte, byloje nebuvo jokio pagrindo vadovautis CK 2.90–2.93 straipsnių normomis.

4. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas byloje buvo priimtas, todėl turėjo būti vertinamas pagal CPK 176, 185 straipsnių reikalavimus visų bylos įrodymų kontekste, nes šiame protokole yra faktinio pobūdžio duomenų, teisiškai reikšmingų bylos baigčiai.

Tretieji asmenys J. K., M. D., A. M. ir V. P. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš kasatorių bylinėjimosi išlaidas V. P.. Nurodomi šie argumentai:

1. Įstatų 7.14 punkto nuostatos neturėjo būti taikomos. Kaip ir Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalies nuostatos, jos išskiria visuotinio narių susirinkimo priimamus sprendimus, o 9.4 punkte nurodomi atvejai, kai renkami kolegialių organų nariai. Be to, kasatoriai neteisingai interpretuoja Įstatų 7.14 ir 9.4 punktų tarpusavio santykį bei 9.4 punkto reikšmę asociacijos „Linava“ prezidiumo rinkimų procese. Asociacijos prezidiumas yra kolegialus asociacijos „Linava“ valdymo organas. Renkant prezidiumą, visi kongreso nariai atiduoda po vieną balsą už vieną ar kitą kandidatą ir praktiškai nėra įmanoma situacija, kad visi kandidatai gautų daugiau balsų „Už“ negu „Prieš“. Tai patvirtina, kad vykę rinkimai atitinka Įstatų 7.14 bei 9.4 punktų ir Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalies nuostatas.

2. Teismai teisingai konstatavo, kad Įstatų 7.15 punkte reglamentuojamas kongreso nutarimų priėmimas, o ne narių rinkimo procedūra, kuri atskirai aptarta kongreso darbo tvarkos 37 punkte. Balsų skaičiavimo komisija, vadovaudamasi kongreso darbo tvarkos 37 punktu, teisingai suskaičiavo rinkimų balsus, nustatė, kokie asmenys yra išrinkti pagal surinktų balsų daugumą, užfiksavo šiuos rezultatus protokole ir pateikė juos kongresui. Kongresas, kaip aukščiausias asociacijos organas, turėjo teisę spręsti dėl šių rezultatų tvirtinimo pagal asociacijos Įstatų 7.15 punkto nuostatas.

3. Kasatoriai, ginčydami CK 2.90–2.93 straipsnių taikymą, kasaciniame skunde išdėstė tarpusavyje prieštaringus teiginius. Jie teigia, kad ginče nėra teisėto pagrindo remtis kongreso darbo tvarkos taisyklėmis, tačiau patys šiomis taisyklėmis vadovaujasi, grįsdami savo teiginius dėl tariamai netinkamo CK 2.90–2.93 straipsnių normų taikymo.

4. 2012 m. sausio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo reikšmė nagrinėjamoje byloje visapusiškai išnagrinėta ir įvertinta, vadovaujantis CPK 185 straipsniu.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2013 m. rugsėjo 20 d. gautas kasatorių pareiškimas dėl kasacinio skundo atsisakymo. Kasatoriai pažymėjo, kad jiems žinomi kasacinio skundo atsisakymo procesiniai padariniai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacinio skundo atsisakymo

CPK 349 straipsnio 1 dalyje nustatyta kasatoriaus teisė atsisakyti paduoto kasacinio skundo. Ši teisė rašytinio proceso metu gali būti įgyvendinama iki teismo posėdžio pradžios. Kasacinio skundo atsisakymas yra viena iš kasacinį procesą inicijavusio asmens procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis, 349 straipsnis). Šios teisės įgyvendinimas yra dispozityvumo principo (CPK 13 straipsnis) išraiška, nes kasacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (kasatoriaus) iniciatyva, kai šis įgyvendina procesinę teisę atsisakyti inicijuoto kasacinio proceso. Kasacinio skundo atsisakymas nėra besąlyginis pagrindas teismui nutraukti bylą. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima kasacinio skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia kasatoriaus, kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 340 straipsnio 5 dalis, 349 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorių (ieškovų) pareiškimas dėl kasacinio skundo atsisakymo paduotas įstatyme nustatyta tvarka (CPK 349 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje pateiktas kasacinio skundo atsisakymas prieštarauja įstatymams ar viešajam interesui, pažeidžia kasatorių arba kitų asmenų teises ar teisėtus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 349 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasacinio skundo atsisakymas priimtinas ir kasacinis procesas nutrauktinas (CPK 349 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 87 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Jeigu byla šioje dalyje nurodytais būdais užbaigiama ją nagrinėjant kasacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pagrindas grąžinti sumokėtą žyminį mokestį vadovaujantis šiomis sąlygomis konstatuotinas ne tik tuo atveju, kai sudaroma taikos sutartis arba ieškovas atsiima ieškinį, bet ir kasatoriui atsisakant paduoto kasacinio skundo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis), taip pat į tai, kad, taip sprendžiant žyminio mokesčio grąžinimo klausimą, iš dalies įgyvendinamas vienas civilinio proceso tikslų – skatinamas kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dussmann Service“ v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-147/2012, ir joje nurodyta kasacinė praktika). Taigi, kasatoriui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios atsisakius pareikšto kasacinio skundo, jam grąžinamas visas žyminis mokestis, sumokėtas paduodant skundą.

Kasacinio skundo pateikimas šioje byloje lėmė trečiųjų asmenų išlaidas už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą (CPK 351 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, trečiųjų asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų. Tretieji asmenys prašo priteisti 4235 Lt išlaidų už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, pateikdami išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Nurodytų Rekomendacijų 8.14 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į kasacinį skundą apskaičiuotinas nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 2) dauginant iš minimalios mėnesinės algos – 1000 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad trečiųjų asmenų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija rekomenduojamą maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą, todėl sprendžia, kad priteistino išlaidų atlyginimo dydis mažintinas iki rekomenduojamos maksimalios sumos – 2000 Lt.

Iš kasatorių valstybei priteistinos 78,70 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 349 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Priimti kasatorių UAB Prekybos namai „Alka“ ir UAB „Luvel transportas“ kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 5 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimas, peržiūrėjimo atsisakymą ir kasacinį procesą nutraukti.

Grąžinti UAB „Luvel transportas“ (kodas 226209920) 143 (vieną šimtą keturiasdešimt tris) Lt žyminį mokestį, sumokėtą paduodant kasacinį skundą 2013 m. balandžio 11 d. mokėjimo nurodymu AB DNB banke.

Priteisti V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš UAB Prekybos namai „Alka“ (kodas 120817886) ir UAB „Luvel transportas“ (kodas 226209920) po 1000 (vieną tūkstantį) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš kasatorių UAB Prekybos namai „Alka“ ir UAB „Luvel transportas“ po 39,35 Lt (trisdešimt devynis litus 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algis Norkūnas

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas