Dėl antstolio veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-488/2013 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02028-2012-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

128.11; 129.8; 129.15

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio R. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarties ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. K., D. P.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Skundo esmė

Byloje keliami laikinosios apsaugos priemonės areštuoti turtą, kai teismo nutartyje nenurodyta turto sudėtis, galiojimo klausimas, taip pat asmens teisės skųsti antstolio veiksmus, kai antstolis, panaikindamas savo patvarkymus, pripažįsta jų neteisėtumą ir vykdomąją bylą užbaigia, ir šios teisės įgyvendinimo tvarkos klausimai.

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 18 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo skolininko A. P. turtą. Konkretus areštuojamas turtas teismo nutartyje nebuvo nurodytas. Antstolio R. K. kontoroje pagal išieškotojos D. P. prašymą 2012 m. vasario 10 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 98-261/2012 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykdant Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartį, ir pradėti vykdymo veiksmai. Rengdamas patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą, antstolis pastebėjo, kad, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, neįvertino naujos CPK 147 straipsnio 6 dalies redakcijos, kurioje nustatytas 14 dienų terminas tokiai nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdyti, todėl 2012 m. vasario 24 d. priėmė patvarkymą panaikinti visus pirmiau priimtus patvarkymus ir vykdomąją bylą nutraukė.

Pareiškėjas 2012 m. kovo 5 d. išsiuntė antstoliui skundą dėl jo veiksmų vykdant Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartį; 2012 m. kovo 6 d. antstolis atsisakė priimti skundą, motyvuodamas tuo, kad vykdomoji byla baigta 2012 m. vasario 24 d. ir vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui, todėl jis neturi teisės atlikti kokių nors procesinių veiksmų.

Pareiškėjas 2012 m. kovo 30 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtais visus antstolio R. K. veiksmus, atliktus vykdomojoje byloje Nr. 98-261/2012, ir atsisakęs dalies reikalavimų (Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi tenkino pareiškėjo pareiškimą dėl skundo reikalavimų dalies atsisakymo) jis prašė pripažinti neteisėtais: 1) paklausimus viešojo registro įstaigoms nuo jų pateikimo momento; 2) visus kitus vykdymo veiksmus ir patvarkymus, atliktus antstolio R. K. vykdomojoje byloje Nr. 98-261/2012, nuo jų atlikimo momento; 3) pripažinti neteisėtu nuo jo priėmimo momento ir panaikinti antstolio 2012 m. kovo 6 d. atsisakymą priimti pareiškėjo skundą; 4) įpareigoti antstolį atlyginti šioje byloje pareiškėjo patirtas išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad išieškotoja pateikė antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą, praleidusi terminą į jį kreiptis, o antstolis neteisėtai, nesilaikydamas įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų, nepatikrinęs duomenų turto arešto aktų registre, pradėjo vykdymo veiksmus. Priimdamas patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atšaukimo ir vykdomosios bylos nutraukimo, antstolis, pareiškėjo nuomone, pripažino padaręs klaidą, tačiau, nepriimdamas jo skundo, nepripažino, jog jo veiksmai nuo pat vykdymo pradžios buvo neteisėti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino, pripažino, kad antstolio R. K. pirminiai veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 98-261/2012 pagal išieškotojos 2012 m. vasario 10 d. pateiktą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartį nebuvo teisėti, priteisė pareiškėjui iš antstolio 46,5 Lt už dokumentų kopijas, 968 Lt už advokato teisinę pagalbą, taip pat 18 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei. Teismas nustatė, kad išieškotoja D. P. pateikė antstoliui vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praleidusi įstatyme nustatytą terminą, todėl padarė išvadą, jog antstolis priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, kuris jau neturėjo vykdytinumo požymių. Priimdamas vykdyti akivaizdžių kliūčių turintį dokumentą antstolis, teismo teigimu, pažeidė CPK 147 straipsnio 6 dalies nuostatą. Dėl to teismas konstatavo, kad antstolio pirminiai veiksmai vykdymo procese pagal jam pateiktą 2012 m. sausio 18 d. nutartį teisiškai buvo neteisėti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas susijęs su ypatingąja teisena, kuria nagrinėjant bylą šalių bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ir dėl teisės (CPK 443 straipsnio 7 dalis), todėl teismas sprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Teismas pažymėjo, kad antstolis teismo posėdžio metu pripažino, jog sutinka atlyginti pareiškėjui visas jo turėtas išlaidas, todėl iš jo priteisė pareiškėjui A. P. išlaidų už dokumentų kopijas, advokato teisinę pagalbą, taip pat bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. vasario 12 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens antstolio R. K. atskirąjį skundą ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais, savo profesines pareigas atlikti sąžiningai, nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad antstolis teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įvertinęs tai, kad antstolis pripažino skundo pagrįstumą ir prašė jį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas; tai, jog jis, turėdamas aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, suvokė minėto savo prašymo turinį ir prasmę ir iš to išplaukiančius teisinius padarinius; byloje nėra duomenų, kad antstolio prašymas neatitiko jo valios, sprendė, jog šis antstolio veiksmas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, todėl nėra teisinio pagrindo paneigti antstolio teisių pripažinti skundą. Esant tokioms aplinkybėms, atskirojo skundo teiginių nagrinėjimas, teismo nuomone, neteko teisinės reikšmės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartimi, sprendė, kad pareiškėjo ir antstolio interesai civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų yra priešingi, todėl bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui iš antstolio priteistos pagrįstai. Dėl kitų atskirojo skundo motyvų teismas nepasisakė, nurodydamas, jog skundą atmesdama tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolis R. K. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl antstolio veiksmų apskundimo, kai vykdomoji byla yra baigta. Kasatoriaus nuomone, teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 629 straipsnio 3 dalies nuostatą. Kasatorius nurodo, kad 2012 m. vasario 24 d. patvarkymu panaikino visus priverstinio vykdymo veiksmus, kurių buvo ėmęsis, vykdomąją bylą nutraukė ir ją užbaigė. Kai antstolis vykdomąjį dokumentą yra įvykęs, jo veiksmai nebegali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, taigi pasibaigus vykdymo procesui, antstolis nebegali ištaisyti trūkumų, o išnagrinėjus šia tvarka paduotą skundą, nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę. Vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, o kita įstatyme nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjas, kasatoriaus teigimu, pateiktu skundu ginčijo tik antstolio atliktus pirminius veiksmus ir nereikalavo pripažinti neteisėtu jo 2012 m. vasario 24 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo, jos užbaigimo ir vykdymo veiksmų atšaukimo.

Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 510, 513 straipsnių nuostatas. Pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi dėl antstolio veiksmų nutrauktoje vykdomojoje byloje. Skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo procesiniai ypatumai nustatyti CPK 443 straipsnyje. Kasatorius pažymi, kad ypatingosios teisenos bylos nedispozityvios, todėl teismas jose turi būti aktyvus. Priimdamas pareiškėjo skundą, teismas nepareikalavo reikalavimų suformuluoti taip, kaip nustatyta CPK 513 straipsnio 1 dalyje, kai skundo tenkinimo atveju teismas panaikina antstolio veiksmą arba įpareigoja jį atlikti. Pripažinus atitinkamus antstolio veiksmus neteisėtais, vykdymo procesas grįžta į iki pažeidimo buvusią padėtį. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino, kad antstolio pirminiai veiksmai vykdomojoje byloje nebuvo teisėti, t. y. teismas pripažino antstolio pirminius veiksmus neteisėtai, kuriuos pats antstolis jau buvo panaikinęs, priimdamas 2012 m. vasario 24 d. patvarkymą. Taigi teismo procesiniu sprendimu antstoliui nenurodyta, kokį veiksmą jis įpareigojamas atlikti tam, kad būtų apgintos pareiškėjo procesinės teisės.

2. Dėl CPK 147 straipsnio 6 dalies aiškinimo ir taikymo. Kasatorius nurodo, kad teismai, pripažindami CPK 147 straipsnio 6 dalies pažeidimą, netinkamai aiškino šią normą. Kasatorius pažymi, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (konkrečių nutarčių kasatorius nenurodo) CPK 147 straipsnio 6 dalies nuostata, kurioje nustatytas terminas kreiptis į antstolį su teismo nutartimi dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, skirta tik turto arešto išregistravimo iš Turto arešto aktų registro pagrindui tuo atveju, kai turto arešto aktų registre yra įregistruotas bendras juridinis faktas apie arešto turtui pritaikymą, o arešto duomenys nėra patikslinami per keturiolikos dienų terminą pagal antstolio sudarytą apyrašą. Kasatoriaus nuomone, ta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo per keturiolika dienų nustatytą terminą nesikreipė į antstolį, savaime nepanaikina nutarties galiojimo bei jos pagrindu galinčių atsirasti teisinių padarinių, o yra įstatyme nustatyta sąlyga panaikinti atitinkamą įrašą Turto arešto aktų registre. Toks aiškinimas reiškia, kad išieškotoja antstoliui vykdyti pateikė galiojančią nutartį, įrašas Turto arešto aktų registre apie teismo 2012 m. sausio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nebuvo panaikintas, todėl antstoliui, priimant patvarkymą dėl vykdytino dokumento priėmimo, nekilo abejonių, kad dokumentas vykdytinas.

3. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka. Kasatorius mano, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismas nagrinėjo skundą dėl antstolio veiksmų ypatingosios teisenos tvarka. Šios kategorijos bylose antstolio ir pareiškėjo interesai nėra priešingi. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų ypatingosios teisenos tvarka, bylinėjimosi išlaidos iš antstolio nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis G. B. v. L. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03OC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-78/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-78/2009">3K-3-78/2009</a>).

Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjas prašo atmesti suinteresuoto asmens antstolio R. K. kasacinį skundą, o skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl CPK 147 straipsnio 6 dalies aiškinimo ir taikymo. Pareiškėjas nurodo, kad pagal CPK 147 straipsnio 6 dalies nuostatą, nutartyje taikant laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su turtu, gali būti nenurodomi išsamūs turto duomenys, jei areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas ar nutarties priėmimo dieną teismui nežinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, per keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos privalo kreiptis į antstolį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo. Nagrinėjamu atveju nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo nurodyti turto duomenys, todėl ieškovė privalėjo per keturiolika dienų kreiptis į antstolį turtui surasti ir aprašyti. Šios nutarties galiojimo laikotarpiu ieškovė nesikreipė į antstolį, todėl teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neteko galios. Pareiškėjas mano, kad įstatyme aiškiai nurodyta apie laikinųjų apsaugos priemonių negaliojimą, todėl šios normos negalima interpretuoti ir taikyti tik atskiriems teisinių santykių dalyviams ar subjektams. Kasatoriaus teiginiai, kad ši norma skirta Turto arešto aktų registro duomenims koreguoti, pareiškėjo nuomone, nepagrįsta nei teisės aktais, nei logika. Taigi, vykdomuosius veiksmus kasatorius pradėjo negaliojant nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėjas pažymi, kad kasatorius teigia apie CPK 147 straipsnio 6 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, tačiau nenurodo jokių konkrečių šios praktikos precedentų.

2. Dėl galimybės apskųsti antstolio veiksmus ypatingosios teisenos tvarka. Pareiškėjas mano, kad antstolio veiksmai buvo įvertinti ir pagrįstai pripažinti neteisėtais, toks teismo vertinimas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normos ir galėjo būti atliktas ypatingosios teisenos tvarka. Antstolio vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra vykdomasis dokumentas. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, nedelsiant privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui vykdyti. Pareiškėjas mano, kad CPK 146 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino pažeidimas akivaizdžiai leido spręsti, kad vykdomasis dokumentas negalioja ir negalima pradėti vykdomųjų veiksmų. Antstolis, teisindamasis pasikeitusios teisės normos redakcija, negali išvengti jo veiksmų įvertinimo. Pareiškėjas pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kasatorius pripažino skundą ir sutiko, kad vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti neteisėtai, todėl kasacinis skundas, pareiškėjo vertinimu, yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. CPK 510, 512 straipsniuose nustatyta proceso dalyvių teisė įstatyme nustatyta tvarka ir terminais skųsti antstolio veiksmus, todėl pareiškėjas šia teise pasinaudojo, o teismas pagrįstai jo prašymą tenkino.

3. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pareiškėjas mano, kad teismas pagrįstai priteisė iš antstolio bylinėjimosi išlaidas, nes tokia galimybė nustatyta CPK 443 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėjo nuomone, esant ginčui tarp antstolio ir skolininko, jų interesai yra akivaizdžiai priešingi, todėl teismas turi teisę tenkinti skolininko prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl skundo, kuriuo prašoma pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais užbaigtoje vykdomojoje byloje, nagrinėjimo ir asmens reikalavimo sukeliamų teisinių padarinių reikšmės

Skundas dėl antstolio atliktų procesinių veiksmų ar dėl atsisakymo juos atlikti paduodamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Šia procesine norma siekiama paprastesne tvarka apginti asmens teisę, kurią pažeidė antstolis – ji apginama pripažinus, kad antstolio veiksmai neatitinka įstatymo reikalavimų, ir tuo pagrindu juos panaikinus, o jeigu pripažįstama, jog antstolis neteisėtai atsisakė juos atlikti – įpareigojus tuos veiksmus atlikti.

CPK XXXI normose nedetalizuota, kaip formuluojamas reikalavimas skunde dėl antstolio veiksmų, bet pareiškimą paduodantis asmuo turi atsižvelgti į paduodamo skundo esmę, išsprendimo pagrindą ir asmens teisių apgynimo būdus. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų asmuo siekia apginti savo teisę, kuri pažeista antstolio neteisėtais veiksmais. Vadinasi, teismas turi išnagrinėti ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas. Jeigu padaroma išvada, kad antstolio veikimas neatitinka įstatymo, tai pagal CPK 510, 513 straipsnius yra priimamas teismo procesinis sprendimas neteisėtą veiksmą panaikinti arba įpareigoti antstolį atlikti tam tikrą veiksmą. Vienas asmens teisių gynimo būdų yra asmens teisių pripažinimas (CK 1.138 straipsnio 1 punktas). Jis apima ir asmens teisės pažeidimo pripažinimą, kaip vieną iš teisinių satisfakcijų. Nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų teismas sprendžia, ar antstolio veiksmai atitinka įstatymą, t. y. teismo procesinio sprendimo motyvuose daro išvadą, ar antstolio veiksmai buvo teisėti, o gautos išvados pagrindu teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, esant pagrindui tenkinti skundą, išdėsto, kad konkretūs antstolio veiksmai panaikinami arba antstolis įpareigojamas veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Jeigu vykdomoji byla yra užbaigta, tai reiškia, kad vykdymo procesas pasibaigęs, todėl antstolio veiksmų apskundimas CPK 510 straipsnio tvarka realiai negalimas, ir asmuo turėtų pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka. Tokią praktiką formuoja kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. antstolis R. A. G., kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-225/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-225/2009">3K-3-225/2009</a>). Bet vykdomosios bylos nutraukimas taip pat yra antstolio vykdomasis veiksmas, kuris gali būti apskųstas CPK XXXI skyriuje nustatytais terminais ir tvarka. Jeigu asmuo, laikydamasis šių reikalavimų apskundžia atliktą vykdomosios bylos nutraukimą ir prašo pripažinti vykdomosios bylos nutraukimą neteisėtu, taip pat pripažinti neteisėtais antstolio kitus toje vykdomojoje byloje atliktus veiksmus ar atsisakymą juos atlikti, tai teismas ypatingosios teisenos tvarka ir pagal CPK XXXI taisykles turi teisę išnagrinėti visus pareikštus reikalavimus ir juos išspręsti pagal nustatytas bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį neturi būti atsižvelgiama, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės.

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad teismo nutartis dėl turto arešto uždėjimo ir turto aprašo sudarymo antstoliui buvo pateikta pažeidžiant CPK 147 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą, todėl šio neturėjo būti priimama ir vykdoma. Pareiškėjo skundu buvo prašoma ne panaikinti antstolio veiksmą ar įpareigoti antstolį jį atlikti, o tik pripažinti antstolio veiksmų neteisėtumą. Pažymėtina, kad pareiškėjas taip pat prašė pripažinti neteisėtu antstolio 2012 m. kovo 6 d. atsisakymą priimti jo skundą dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais. Pareiškėjas skundu nereiškė prašymo pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2012 m. vasario 24 d. potvarkį dėl vykdomosios bylos nutraukimo. Taigi, šios bylos ypatybė yra ta, kad reikalavimai antstoliui pateikti esant užbaigtai vykdomajai bylai ir jais neginčijamas bylos užbaigimas, kartu ir tai, jog pateikti reikalavimai ne visiškai atitinka CPK 510 straipsnį, nes prašoma tik konstatuoti antstolio veiksmų neatitiktį įstatymo reikalavimams.

Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,Birių krovinių terminalas“, antstolis A. S., kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjkvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-129/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-129/2006">3K-3-129/2006</a>; 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. Ž. v. UAB,,Melsta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2008">3K-3-485/2008</a>, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB,,Esveras“ v. UAB,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-241/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-241/2013">3K-3-241/2013</a>; kt.).

Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Priešingu atveju, teismui priėmus ir išnagrinėjus tokį reikalavimą, asmens teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.

Minėta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu neprašė panaikinti antstolio veiksmą ar įpareigoti antstolį jį atlikti. Pripažinimas, kad antstolio veiksmai užbaigtoje vykdomojoje byloje buvo neteisėti, reikštų antstolio neteisėtų veiksmų konstatavimą, tačiau tuo pagrindu nekeliamas toks materialinio pobūdžio reikalavimas – dėl teisės gynimo, žalos atlyginimo ar kt. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas prašė priimti procesinį sprendimą, kuris nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių. Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo pateikto skundo reikalavimas dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais užbaigtoje vykdomojoje byloje neatitinka proceso normų reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundą, jo trūkumų nenurodė ir jų nepašalino, apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė, sprendžia, kad teismai pažeidė pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimus. Tai sudaro pagrindą kasaciniam teismui panaikinti teismų nutartis (CPK 359 straipsnio 3 ir 4 dalys). Kadangi skunde nenurodytas CPK 510 straipsnį atitinkantis reikalavimas ar tinkamai nesuformuluotas materialusis teisinis reikalavimas dėl teisių gynimo, o šis trūkumas negali būti ištaisytas kasaciniame teisme, tai skundas su tokio turinio reikalavimu teisme nenagrinėtinas ir tai sudaro pagrindą civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai, kurie buvo analizuojami šioje byloje, yra aktualūs teismo praktikai, todėl teisėjų kolegija dėl jų šioje nutartyje pasisako.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su turto areštu, galiojimo

Bendrieji laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimai reglamentuojami CPK 150 straipsnyje. Jų taikymas siejamas su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimu, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pabaiga laiko atžvilgiu ne visada susijusi su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu. CK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas panaikinamas teismo sprendimu, bet nenurodyta, jog dėl to panaikinama teismo nutartis, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal CPK 150 straipsnio 3 dalį ieškinio patenkinimo atveju laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus CPK 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Šioje normoje reglamentuojamas laikinosios apsaugos priemonės turto arešto, jeigu teismo nutartyje nenurodytas konkretus areštuojamas turtas, galiojimas laiko atžvilgiu. Laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas, kai nenurodytas areštuotas turtas, galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės galiojimo pabaiga nesiejama su teismo nutarties panaikinimu ar pakeitimu, bet pasibaigia įstatymo pagrindu esant jame nurodytai aplinkybei. Nurodomoje CPK 147 straipsnio 6 dalyje nustatyta išlyga reiškia, kad teismui priėmus nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl turto arešto, bet asmeniui, kurio prašymu jos taikytos, nesikreipus į antstolį ir nepatikslinus areštuoto turto duomenų – jos galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos, o vėliau jos negalioja. Praėjus šiam terminui antstolis neturi pagrindo pagal teismo nutartį tikrinti ir tikslinti areštuotino turto duomenų, nes turtas įstatymo pagrindu vertinamas kaip neareštuotas. Nėra teisinio pagrindo neareštuoto turto įtraukti į areštuoto turto apyrašą, o įtraukimas į tokį vertinamas kaip neteisėtas.

Nagrinėjamoje byloje buvo nustatytos būtent tokios faktinės aplinkybės (antstolis vykdymo veiksmus pradėjo pasibaigus laikinosios apsaugos priemonės turto arešto galiojimo terminui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, pripažindami antstolio veiksmuose CPK 147 straipsnio 6 dalies pažeidimą, tinkamai ją aiškino.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidos ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Kasacinio teismo praktika formuojama taip, kad tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. v. antstolis R. V. ir kt., bylos 3K-3-36/2008; 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis G. B. v. L. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03OC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-78/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-78/2009">3K-3-78/2009</a>; kt.); išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos antstoliui iš skundą padavusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. antstolis R. K. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-417/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-417/2008">3K-3-417/2008</a>). Taigi, jeigu civilinė byla pagal pareiškimą dėl antstolio veiksmų išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, nes antstolis nepripažino savo atlikti veiksmo neteisėtu, o tai padarė teismas nutartimi, tai yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjo ir antstolio interesai yra priešingi. Tai sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tačiau nagrinėjamoje byloje, atsižvelgus į tai, kad dėl netinkamo pareiškėjo procesinių teisių įgyvendinimo bylą nutrauktina, dalyvaujančių byloje asmenų išlaidos nepaskirstytinos, o paliktinos kiekvienai jų.

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 33,27 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos susidarė dėl neteisėtų antstolio veiksmų, taip pat ir dėl paties pareiškėjo veiksmų paduodant skundą, teisėjų kolegija kasaciniame teisme patirtas išlaidas paskirsto abiem šalims po lygiai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 94 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti.

Priteisti iš antstolio R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir iš A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 16,63 Lt (šešiolika litų 63 ct) kasacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Algis Norkūnas

Antanas Simniškis