Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 370 straipsnis), aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-53-1120/2024

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01441-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Agnės Tikniūtės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal G. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija (buvęs Asvejos regioninis parkas), Švenčionių rajono savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 370 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

2. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu (jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka), prašė teismo atnaujinti procesą Švenčionių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006 pagal G. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. T. ir jo sutuoktinei A. T. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), iki 1957 m. stovėjo gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, priklausę V. L. ir jos šeimai. Juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas sodybos atkūrimo tikslu. Sprendimas apeliacine tvarka nebuvo peržiūrėtas.

3. Prokuroras prašymą grindė tuo, kad byloje surinkti įrodymai nebuvo pakankami sodybos buvimo sklype faktui konstatuoti. Ūkinių knygų kopijose esančiais duomenimis nepatvirtinama, kad V. L. priklausanti sodyba stovėjo būtent G. T. priklausančiame žemės sklype. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. 52 plane, parengtame nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad šiame žemės sklype buvo statiniai. Liudytojo V. O., teisme patvirtinusio, kad statiniai buvo būtent žemės sklype, nuosavybės atkūrimo proceso metu plane pažymėtame Nr. 52, paaiškinimai teismo taip pat negalėjo būti vertinami kaip patikimi, nes liudytojas gyveno ne tame pačiame kaime, o už maždaug dviejų kilometrų, liudytojas panašiai liudijo ir kitose šio teismo išnagrinėtose civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Be to, statinių, jų liekanų buvimo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype fakto nepatvirtino ir Švenčionių rajono savivaldybės komisija 2006 m. birželio 5 d. akte, kuriame konstatavo, kad ryškių gyvenamojo namo, kitų statinių bei sodo liekanų nerado.

4. Prokuroro teigimu, dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos – neteisingai įvertintų nurodytų įrodymų – Švenčionių rajono apylinkės teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, pažeidė CPK 443 straipsnio 8 dalies reikalavimus bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Pvz., teismas nesikreipė į valstybės archyvus dėl juose saugomų bylai aktualių vietovės kartografinių dokumentų pateikimo, nesiėmė aktyvių veiksmų, kad nagrinėjamoje byloje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir maksimaliai užtikrinta viešojo intereso apsauga.

5. Iš Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt esančių archyvinių topografinių 1942–1983 m. laikotarpio žemėlapių aiškiai matyti, kad G. T. priklausiusiame miškų ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiuo metu padalytame į du žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sodybos pastatų nebuvo. Išnagrinėtoje byloje esančiais įrodymais nepaneigiami archyviniuose topografiniuose žemėlapiuose užfiksuoti duomenys.

6. Be to, G. T. sodybos buvimo faktą prašė nustatyti žemės sklype, kurio paskirtis buvo miškų ūkio. Švenčionių rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas prašymą nustatyti faktą, kad miškų ūkio paskirties žemės sklype buvo sodyba, nesikreipė į kompetentingas institucijas, kad išsiaiškintų, ar sklypas buvo apaugęs mišku, ir, jei taip, kokio amžiaus medynais jis apaugęs. Iš Miškų kadastro duomenų matyti, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (iki padalijimo miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), apaugę mišku, kurio amžius – daugiau nei devyniasdešimt metų. Remiantis šiomis aplinkybėmis paneigiamas G. T. prašomas nustatyti faktas, kad jam priklausančiame sklype buvo sodyba.

7. Prokuroras pažymėjo, kad teismo sprendimo priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas, kuriuo pripažinta, kad Statybų privačioje žemėje reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“, 2 punkto nuostatos, jog „miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama pagal parengtus detaliuosius planus šių miškų savininkams, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai“, ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio (2001 m. balandžio 10 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2, 7 punktams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismo sprendimo priėmimo metu galiojusiose Miškų įstatymo nuostatose nebuvo įtvirtinta, kokie statiniai gali būti pastatyti miškų ūkio paskirties žemėje, Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje buvo tik nustatyta, kad miško žemei taip pat priskiriami „medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai“. Tik nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojančioje Miškų įstatymo 11 straipsnio 7 dalies redakcijoje įtvirtinta galimybė miškų ūkio paskirties žemėje atkurti buvusias sodybas, kurių buvimo faktas, neišlikus archyvinių dokumentų, nustatomas juridiniu faktu. Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo minėtomis Miškų įstatymo nuostatomis, neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo nutarimą ir priėmė sprendimą, kuris G. T. pagal aktualų teisinį reglamentavimą negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių, asmuo negalėjo įgyti subjektinės teisės atstatyti sodybą miškų ūkio paskirties žemėje.

8. Prokuroras taip pat prašė atnaujinti praleistą CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą. Nors nuo teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006, įsiteisėjimo praėję daugiau nei penkeri metai, tačiau pagal teismų praktiką, esant išskirtinėms, netoleruotinoms teisinėms situacijoms, galima atnaujinti praleistą CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Teismui sprendimu nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad miškų ūkio paskirties žemės sklype, patenkančiame į saugomą teritoriją – Asvejos regioninio parko Asvejos kraštovaizdžio draustinį, buvo sodyba, egzistuoja netoleruotina teisinė situacija, kai asmenys įgijo teisę šioje saugomoje teritorijoje miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir šią teisę iš dalies įgyvendino – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu patvirtintas parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, 2016 m. gegužės 2 d. įsakymu nuspręsta žemės sklypo miškų ūkio paskirties žemės dalį – 0,60 ha plotą – paversti kitomis naudmenomis, todėl atsirado galimybė statyti žemės sklype sodybą, kurios nebuvo. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarime nurodyta, kad žemės, miškų, parkų, vandens telkinių, taip pat ir esančių ypač vertingose vietovėse, pripažinimas turinčiais valstybinę reikšmę suponuoja santykių, susijusių su tokių objektų priežiūra, apsauga ir naudojimu, ypatingą teisinį reguliavimą, tokiems objektams, palyginti su kitais objektais, įstatymu gali būti nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas. Prokuroras, kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo, siekia neleisti atsirasti galimybei neteisėtai statyti statinius saugomoje teritorijoje. Tik pasinaudojus proceso atnaujinimo galimybe, atsiras prielaidos teismui išsamiai patikrinti ir visapusiškai įvertinti aplinkybes, reikšmingas nustatant juridinę reikšmę turintį faktą (sodybos saugomoje teritorijoje miškų ūkio paskirties žemės sklype buvimo, turint tikslą ją atstatyti).

9. Prašyme dėl proceso atnaujinimo papildomai nurodyta, kad Generalinėje prokuratūroje 2022 m. spalio 25 d. pradėtas tyrimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006, prokuratūroje gautas 2022 m. lapkričio 16 d., todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo paduodamas nepažeidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.

10. Suinteresuotas asmuo G. T. nurodė, kad generalinis prokuroras teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu tik tokiu atveju, jei teisės normos taikymo klaida yra pakankamai akivaizdi ir toks neteisingas teisės normos pritaikymas yra tokio pobūdžio, kad gali lemti viešojo intereso pažeidimą, t. y. vien aplinkybė, kad, sprendžiant privataus pobūdžio ginčą, potencialiai netinkamai pritaikytos teisės normos, dar nereiškia viešojo intereso pažeidimo. Civilinė byla, kurią prašoma atnaujinti, sunaikinta, todėl neišlikę jokie dokumentai, kurie turėtų būti vertinami sprendžiant dėl bylos atnaujinimo. Išlikusiame teismo sprendime labai aiškiai nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, vertino rašytinius įrodymus ir rėmėsi liudytojų parodymais. Įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Prokuroras nepateikė nė vieno teismo civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006 ištirto įrodymo, nes byla yra sunaikinta. Sprendžiant, ar proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, tiriami bei vertinami su nurodomu proceso atnaujinimo pagrindu susiję įrodymai, tačiau šiuo atveju vertinti įrodymus nėra galimybės, nes jie neišlikę. Pažymėtina, kad, praėjus septyniolikai metų po teismo sprendimo įsiteisėjimo, nėra jokių galimybių patikrinti, ar buvo padaryta kokia nors teisės normos taikymo klaida. Proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, todėl reikia vertinti, kad, praėjus septyniolikai metų, to padaryti nepavyks. Be to, pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, tačiau prokuroras nenurodo, kad nepraleido trijų mėnesių termino, ir nenurodo, nuo kada šį terminą skaičiuoja. Prokuroras prašymą atnaujinti procesą pateikė praleidęs naikinamąjį terminą, nesiremia CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju ir nenurodo išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu terminas galėtų būti atnaujinamas. Prokuroras nepateikė dokumentų ar duomenų, kodėl kreipėsi dėl proceso atnaujinimo praėjus beveik septyniolikai metų nuo bylos išnagrinėjimo ir kodėl yra susiklosčiusi išskirtinė teisinė situacija, kurios pagrindu reikėtų atnaujinti procesą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių nutarčių esmė

11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 17 d. nutartimi atnaujino prokurorui praleistą CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą penkerių metų terminą prašymui atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006 pateikti; prokuroro prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prokuroras prašė atnaujinti procesą Švenčionių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006 pagal G. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Išnagrinėtoje byloje buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. T. ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), iki 1957 m. stovėjo gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, priklausę V. L. ir jos šeimai.

13. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Generalinė prokuratūra sprendimą, priimtą civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, gavo 2022 m. lapkričio 16 d. Šie duomenys patvirtinami prie prašymo pateiktu Vilniaus regioninio valstybės archyvo raštu, pasirašytu 2022 m. lapkričio 16 d., kuriuo Generalinei prokuratūrai pateikta teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006, kopija. Byloje nėra duomenų apie tai, kad prokuroras apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, sužinojo ar turėjo realią galimybę sužinoti anksčiau, nei gavo teismo sprendimo kopiją. Prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas 2022 m. gruodžio 23 d., todėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad prašymas pateiktas nepraleidus CPK 368 straipsnio 1 dalies nustatyto trijų mėnesių termino.

14. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas ginant viešąjį interesą, taip pat kad prokuroras nebuvo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, dalyvaujančiu asmeniu ir jam teismo sprendimas nebuvo įteiktas ar prieinamas iki tol, kol prokuratūra 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo kopiją gavo iš archyvo, vertino, jog byloje nebuvo pagrindo spręsti, jog prokuroras delsė atlikti jo kompetencijai ginant viešąjį interesą priskirtus veiksmus. Dėl to pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atnaujino CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

15. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar buvo pagrindas tenkinti prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytais pagrindais, nurodė, kad prašymas buvo grindžiamas neteisingu įrodymų – Švenčionių rajono apylinkių darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų ir Švenčionių rajono Pabradės apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fondų (duomenys neskelbtini) kaimo 1955–1957 m. ūkinėse knygose esančių V. L. ūkinių žinių lapų kopijose, Švenčionių rajono savivaldybės komisijos 2006 m. birželio 5 d. akte, žemės sklypo Nr. 52, esančio (duomenys neskelbtini), plane išdėstytų duomenų – vertinimu, taip pat liudytojo V. O. parodymų apie tai, kad žemės sklype, plane pažymėtame Nr. 52, tikrai stovėjo pastatai, vertinimu. Prašyme taip pat buvo nurodyta, jog bylą nagrinėjęs teismas, pažeisdamas CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostatas, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad visapusiškai išsiaiškintų bylos aplinkybes, t. y. nesikreipė į valstybės archyvus dėl juose saugomų bylai aktualių vietovės kartografinių dokumentų pateikimo ir į kompetentingas institucijas dėl miško, augančio žemės sklype, kuriame, G. T. teigimu, buvo sodyba, amžiaus. Prokuroras pateikė Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt esančių archyvinių topografinių 1942–1983 m. laikotarpio žemėlapių ištraukas, kuriose, kaip pats prokuroras teigia, aiškiai matyti, kad G. T. priklausiusiame miškų ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiuo metu padalytame į du žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sodybos pastatų nebuvo, taip pat Miškų kadastro duomenis, iš kurių, kaip prokuroras teigia, matyti, kad žemės sklype augančio miško amžius – virš devyniasdešimt metų.

16. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą proceso atnaujinimo pagrindą, rėmėsi teismų praktika, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

17. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad civilinė byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, sunaikinta, prokuroras prašyme taip pat nurodė, kad Švenčionių rajono savivaldybėje neišlikęs minėtoje byloje buvęs Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos 2006 m. birželio 5 d. aktas (jis sunaikintas). Taigi nesant byloje buvusių dokumentų, kurių pagrindu buvo priimtas 2006 m. spalio 18 d. sprendimas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nebuvo galimybės vertinti byloje buvusių įrodymų pakankamumo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Kadangi byla sunaikinta ir byloje buvę įrodymai neišlikę, tai išvada apie įrodymų pakankamumą ir jų teisingą ar neteisingą vertinimą gali būti grindžiama tik prielaidomis, o ne nustatytais faktais, o iš teismo sprendimo nustatyta, kad jis priimtas išanalizavus rašytinius duomenis ir liudytojo parodymus. Nors prokuroras nurodė, kad nėra pagrindo vertinti liudytojo parodymus kaip patikimus, atsižvelgiant į tai, kad liudytojas gyveno kaime maždaug dviejų kilometrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) viensėdžio, liudijo ir kitose byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad patikrinti liudytojo duotus parodymus ir nustatyti, kokias aplinkybes jis nurodė teismo posėdyje, nėra galimybių, nes neišlikęs teismo posėdžio protokolas. Be to, net jeigu byla ir būtų atnaujinta, kiltų abejonių dėl pakartotinės liudytojo apklausos dėl jo amžiaus, nes suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad, kiek jam yra žinoma, liudytojas miręs. Prokuroras pateikė Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt esančių archyvinių topografinių 1942–1983 m. laikotarpio žemėlapių ištraukas ir Miškų kadastro duomenis apie žemės sklype esantį mišką, tačiau pareiškėjo pateiktų naujų duomenų taip pat nebuvo galimybių išanalizuoti atsižvelgiant į visų prašomoje atnaujinti byloje esančių duomenų visumą.

18. Nesant bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ir nesant galimybės susipažinti su joje buvusiais duomenimis, kurių pagrindu priimtas teismo sprendimas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nebuvo pagrindo spręsti, jog bylą nagrinėjusio teismo sprendime buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Net ir tuo atveju, jeigu procesas byloje būtų atnaujintas, teismui nebūtų galimybių išsamiai ir visapusiškai įvertinti reikšmingas aplinkybes sprendžiant, ar pagrįstai buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, nes byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nėra išlikusi.

19. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą, 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartį.

20. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas įrodymų rinkimą ir jų vertinimą nepagrįstai įvardijo kaip aiškią teisės normų taikymo klaidą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Švenčionių rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą atlikęs surinktų įrodymų vertinimą pagal savo vidinį įsitikinimą. Pažymėtina, kad teisme kaip suinteresuotas asmuo dalyvavęs buvusios Asvejos regioninio parko direkcijos atstovas neprieštaravo juridinio fakto nustatymui, todėl, tikėtina, tai lėmė ir teismo nuomonės dėl įrodymų pakankamumo susiformavimą. Be to, esant tokiai situacijai, kai byla yra sunaikinta ir byloje buvę įrodymai neišlikę, išvada apie įrodymų pakankamumą ir jų teisingą ar neteisingą vertinimą gali būti grindžiama tik prielaidomis, o ne nustatytais faktais, juolab kad patikrinti liudytojo duotus parodymus ir nustatyti, kokias aplinkybes jis nurodė teismo posėdyje, nebėra galimybių, nes neišlikęs ir teismo posėdžio protokolas. Abejonių keltų ir pakartotinė liudytojo apklausa dėl asmens amžiaus (suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad, kiek jam yra žinoma, liudytojas yra miręs).

21. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikti nauji įrodymai (Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt esančių archyvinių topografinių 1942–1983 m. laikotarpio žemėlapių ištraukos ir Miškų kadastro duomenys apie žemės sklype esantį mišką) turėtų būti vertinami atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir tik tada teismas galėtų priimti sprendimą, tačiau objektyviai tokios galimybės nėra, nes byla yra sunaikinta. Nors pareiškėjas nurodė, kad civilinės bylos sunaikinimo faktas nėra kliūtis atnaujinti procesą byloje, nes ne civilinės bylos medžiaga, o 2006 m. spalio 18 d. teismo sprendimas yra sukūręs teisines pasekmes, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teigimu, teismas vertinti teismo sprendimo pagrįstumą gali tik įvertinęs įrodymų visetą (bylos dalyvių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus).

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad įstatymu nustatyta generalinio prokuroro teisė reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu neturėtų būti aiškinama plačiai, kaip suteikianti galimybę „revizuoti“ teismo sprendimus, ir esant objektyviai kliūčiai – civilinės bylos sunaikinimo, pasibaigus jos saugojimo terminui, faktui. Įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams, jie tampa privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, todėl turi būti vykdomi.

23. Nagrinėjamu atveju prokuroro nurodytos aplinkybės, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitos paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (iki padalijimo miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), apaugę mišku, kurio amžius – daugiau nei devyniasdešimt metų, nefiksuoja žymių konkrečių faktinių duomenų skirtumo nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės galimai svarbios, kaip teisingai nurodė suinteresuotas asmuo Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija, siekiant užkirsti kelią ateityje galimam neteisėtam miškų ūkio paskirties žemės sklypo pavertimui kitomis naudmenomis ir galimai neteisėtoms statyboms saugomoje teritorijoje. Tačiau tam, kad saugoma teritorija būtų tinkamai saugoma ir racionaliai naudojama, nepažeidžiant įstatymų ir laikantis nustatytų procedūrų, minėtų galimų pažeidimų prevencija galima vykdyti kitomis teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, neišduodant leidimų statybai, nustatant apsaugines zonas ar veiklos ribojimus ir kt., o ne atnaujinant civilinės bylos procesą prieš septyniolika metų išnagrinėtoje, juolab jau sunaikintoje, civilinėje byloje.

III. Kasacinio skundo, prisidėjimo prie jo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

24. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą Švenčionių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006, bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 366 straipsnio l dalies 9 punktą ir 370 straipsnį, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota šių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktika, kad šioje prašymo atnaujinti civilinę bylą nagrinėjimo stadijoje neturi būti tiriama ir vertinama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų vėlesnėje stadijoje atliekamą pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik priėmus nutartį atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2010; 201 l m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011; 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021).

24.2. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Teismas patikrina pareiškime nurodytas aplinkybes atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytą civilinės bylos atnaujinimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-572/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-192/2011). Apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti proceso esant sunaikintai civilinei bylai, kartu įvertino ir generalinio prokuroro argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu, ir tuos argumentus pagrindžiančius įrodymus, dėl jų visų pasisakė. Šie įrodymai ir aplinkybės galėjo būti teismo analizuojami ir vertinami, taip pat išvados daromos tik atnaujinus procesą.

25. Suinteresuotas asmuo Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija (buvęs pavadinimas Asvejos regioninis parkas) pareiškimu dėl prisidėjimo prie Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties peržiūrėjimo prašo kasacinį skundą patenkinti. Pareiškime dėl prisidėjimo trečiasis asmuo nurodo šiuos argumentus:

25.1. Apeliacinės instancijos teismas generalinio prokuroro prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes dėl netinkamo išnagrinėtoje byloje surinktų įrodymų vertinimo nepagrįstai pripažino neatitinkančiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytų proceso civilinėje byloje atnaujinimo sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje nepagrįstai nusprendė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 18 d. sprendimą priėmė atlikęs surinktų įrodymų vertinimą pagal savo vidinį įsitikinimą. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas galėjo būti patikrinamas tik atnaujinus procesą išnagrinėjus bylą pakartotinai, neperžengiant proceso atnaujinimo pagrindo ribų (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).

25.2. Neteisingai pritaikęs CPK 370 straipsnio nuostatas ir nukrypęs nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios teisės normos taikymo praktikos, apeliacinės instancijos teismas sudarė prielaidas priimti nepagrįstą, neteisėtą ir neteisingą nutartį atsisakyti atnaujinti procesą.

26. Suinteresuotas asmuo G. T. atsiliepimu į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties peržiūrėjimo prašo kasacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

26.1. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Teismų praktikoje nurodyta, kad teismas, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis). Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Šiuo atveju nėra ir nebus įmanoma pasiekti galutinio teisinio rezultato, nes 2006 metų byla yra sunaikinta, todėl nėra galimybės generalinio prokuroro pateiktų naujų duomenų išanalizuoti pagal visus prašomoje atnaujinti byloje esančius duomenis.

26.2. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo. Kitoks aiškinimas iškreiptų proceso atnaujinimo stadijos išimtinį pobūdį ir sukurtų situaciją, kai vien tik esant formaliam pagrindui būtų galima vėl iš naujo pakartotinai nagrinėti užbaigtą bylą. Tai pažeistų teismo baigiamojo akto pagrindu tarp šalių atsiradusį teisinį stabilumą bei teisinį tikrumą, jų teisėtus lūkesčius (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1893/2011).

26.3. Prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pagrindais turi būti pagrįstas, tačiau generalinis prokuroras nepateikė nė vieno įrodymo iš civilinės bylos Nr. 2-636-763/2006 medžiagos, nes byla yra sunaikinta. Generalinis prokuroras įrodymų rinkimą ir jų vertinimą nepagrįstai įvardija kaip aiškią taikymo klaidą. Teismas, vertindamas įrodymų visetą, turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Esant tokiai situacijai, kai byla sunaikinta ir byloje buvę įrodymai neišlikę, išvada apie įrodymų pakankamumą ir jų teisingą ar neteisingą vertinimą gali būti grindžiama tik prielaidomis, o ne nustatytais faktais. Tik įvertinęs įrodymų visetą (bylos dalyvių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus) teismas priima sprendimą, o nagrinėjamu atveju dalies įrodymų atkurti objektyviai neįmanoma, nes bylos medžiaga yra sunaikinta, o liudytojai mirę.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyto pagrindo atnaujinti procesą taikymo

27. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti atnaujinamas procesas byloje.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso atnaujinimo institutas – išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2010).

29. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

30. Šioje byloje pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą buvo grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, t. y. tuo, kad teismas civilinėje byloje Nr. 2-636-763/2006 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog G. T. ir jo sutuoktinei A. T. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), iki 1957 m. stovėjo gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, priklausę V. L. ir jos šeimai, remdamasis nepakankamais įrodymais sodybos buvimo sklype faktui konstatuoti. Pareiškėjo teigimu, ūkinių knygų kopijose esantys duomenys nepatvirtina, kad V. L. priklausanti sodyba stovėjo būtent G. T. priklausančiame žemės sklype. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. 52 plane, parengtame nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad šiame žemės sklype buvo statiniai. Liudytojo V. O., teisme patvirtinusio, kad statiniai buvo būtent žemės sklype, nuosavybės atkūrimo proceso metu plane pažymėtame Nr. 52, paaiškinimai taip pat teismo negalėjo būti vertinami kaip patikimi, nes liudytojas gyveno ne tame pačiame kaime, o už maždaug dviejų kilometrų, liudytojas panašiai liudijo ir kitose šio teismo išnagrinėtose civilinėse bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Be to, statinių, jų liekanų buvimo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype fakto nepatvirtino ir Švenčionių rajono savivaldybės komisija 2006 m. birželio 5 d. akte, kuriame konstatavo, kad ryškių gyvenamojo namo, kitų statinių bei sodo liekanų nerado.

31. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir remiantis tokia analize daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008).

32. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktą; 2021 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021 28 punktą).

33. Pareiškėjo teigimu, dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos – neteisingai įvertintų įrodymų – Švenčionių rajono apylinkės teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, pažeidė CPK 443 straipsnio 8 dalies reikalavimus bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (teismas nesikreipė į valstybės archyvus dėl juose saugomų bylai aktualių vietovės kartografinių dokumentų pateikimo, nesiėmė aktyvių veiksmų, kad nagrinėjamoje byloje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir maksimaliai užtikrinta viešojo intereso apsauga).

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės teigia, kad byloje, kurioje siekiama atnaujinti procesą, aiški teisės taikymo klaida buvo padaryta netinkamai vertinant įrodymus (CPK 185 straipsnio 1 dalis) ir teismui nesilaikant pareigos imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis), nes juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas remiantis nepakankamais įrodymais.

35. CPK 185 straipsnio, reglamentuojančio įrodymų vertinimą, 1 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

36. CPK 443 straipsnio, skirto ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybėms, 8 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjantis bylą CPK V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.

37. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2023, 36 punktas).

38. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas).

39. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

40. Prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėję teismai nustatė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 18 d. sprendimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą grindė Švenčionių rajono apylinkių darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų ir Švenčionių rajono Pabradės apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fondų (duomenys neskelbtini) kaimo 1955–1957 m. ūkinės knygos kopija, kurioje buvo nurodyta, kad buvusiai žemės (sodybos) savininkei V. L. 1957 metais priklausė 0,60 ha žemės, gyvenamasis namas ir tvartas, pastatyti 1914 metais, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat Švenčionių rajono savivaldybės komisijos 2006 m. birželio 5 d. aktu, žemės sklypo Nr. 52, esančio (duomenys neskelbtini), planu, kuriame pažymėta, kad sklypas priklausė V. L., ir liudytojo V. O. paaiškinimais apie tai, kad šioje vietoje, t. y. žemės sklype, plane pažymėtame Nr. 52, tikrai stovėjo pastatai. Taigi byloje buvo tirti ir vertinti netiesioginiai įrodymai (Švenčionių rajono apylinkių darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų ir Švenčionių rajono Pabradės apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fondų (duomenys neskelbtini) kaimo 1955–1957 m. ūkinėse knygose esančios V. L. ūkinių žinių lapų kopijos, Švenčionių rajono savivaldybės komisijos 2006 m. birželio 5 d. aktas, žemės sklypo Nr. 52, esančio (duomenys neskelbtini), plane išdėstyti duomenys), kurie nepaneigė įrodinėtinos aplinkybės dėl sodybos buvimo fakto ar net jį pagrindė (pareiškėjas pateikė ūkio knygos kopiją, kurioje nurodoma, kad buvusiai žemės (sodybos) savininkei V. L. 1957 m. priklausė 0,60 ha žemės, gyvenamasis namas ir tvartas), taip pat įrodymai, kurie pagrindė įrodinėtiną aplinkybę, t. y. liudytojo V. O. parodymai teisme, kad statiniai buvo būtent žemės sklype, nuosavybės atkūrimo proceso metu plane pažymėtame Nr. 52.

41. Pagal CPK 185 straipsnį, teismas tinkamai atlieka įrodymų vertinimą, jei pasiekia pagrįsto įsitikinimo standartą. Pasisakant dėl įrodymų tinkamumo ir (ne)pakankamumo, byloje, kurios atnaujinimo siekia pareiškėjas, galiojo laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad įrodymais civilinėje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

42. Šiuo atveju nėra duomenų, kad teismas būtų pažeidęs įrodymų leistinumo reikalavimą (leistinumas savo ruožtu reiškia, kad atitinkami faktiniai duomenys gali būti įrodymais pagal proceso įstatymą, kitaip tariant, proceso įstatyme nėra įtvirtinto draudimo ar ribojimo remtis tam tikrais faktiniais duomenimis kaip įrodymais (tokie draudimai (ribojimai) yra įtvirtinti, pvz., CPK 177 straipsnio 3–5 dalyse) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 39 punktas), nes įrodinėjama aplinkybė galėjo būti nustatyta netiesioginiais įrodymais ir liudytojų parodymais. Taigi, prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas, 2006 m. spalio 18 d. sprendime nustatydamas ginčijamą juridinę reikšmę turintį faktą, vertino visus jam teiktus ir prieinamus įrodymus, kurie nebuvo prieštaringi, todėl nėra pagrindo konstatuoti aiškios įrodymų vertinimo klaidos.

43. Teisėjų kolegija, apibendrindama argumentus dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, pažymi, kad pareiškėjas nepateikė argumentų bei įrodymų, jog teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, neįvertino byloje esančių įrodymų pagal vidinį savo įsitikinimą, išvadų nepagrindė objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Minėta, kad, siekiant atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nepakanka įrodyti, jog įrodymų vertinimo procesas buvo su trūkumais, būtina pagrįsti, kad buvo padarytos esminės įrodymų vertinimo klaidos – įrodymas vertinamas priešingai aiškiam jo turiniui, aplinkybė nustatyta nesant jokių įrodymų ar pan.

44. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant bylą Švenčionių rajono apylinkės teisme kaip suinteresuotas asmuo dalyvavo ir valstybės interesams atstovavo Asvejos regioninio parko direkcijos (šiuo metu Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija) atstovas, kuris neprieštaravo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto dėl sodybos buvimo žemės sklype nustatymo ir neteikė priešingų įrodymų šiam faktui pagrįsti. Dėl CPK 443 straipsnio, skirto ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybėms, 8 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad nagrinėjantis bylą CPK V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių tam, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, taikymo pažymėtina, jog Švenčionių rajono apylinkės teismas šią teisės normą taikė tinkamai, nes, viena vertus, valstybės interesams ir kartu viešajam interesui byloje atstovavo Asvejos regioninio parko direkcija, kita vertus, teismui nenustačius aplinkybės, jog įrodymai yra prieštaringi, ir nesant duomenų apie įrodymų leistinumo taisyklės pažeidimą, nepagrįsta būtų teigti, jog teismas vis tiek turėjo pareigą rinkti papildomus duomenis apie sodybos nebuvimo faktą.

Dėl prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarkos pagal CPK 370 straipsnį

45. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje nepagrįstai nusprendė, jog Švenčionių rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 18 d. sprendimą priėmė atlikęs surinktų įrodymų vertinimą pagal savo vidinį įsitikinimą. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas galėjo būti patikrinamas tik atnaujinus procesą ir išnagrinėjus bylą pakartotinai, neperžengiant proceso atnaujinimo pagrindo ribų (CPK 370 straipsnio 4 dalis).

46. Pažymėtina, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 23 punktas).

47. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai taikė antrąjį prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etapą, nes nesilaikė įstatymo reikalaujamų procedūrų ir antrojo etapo metu iš esmės pakartotinai išnagrinėjo civilinę bylą.

48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape, kai yra sprendžiama, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje, teismas patikrina prašyme nurodytų aplinkybių ir pridėtų įrodymų duomenis, ar jie pagrindžia bent vieną iš CPK 366 straipsnyje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Šiame prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo etape tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai, tačiau nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų kitame etape – CPK 370 straipsnio 4 dalyje – nustatyta tvarka atliekamą pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021, 46 punktas).

49. Kita vertus, tai nereiškia, kad teismas, pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimą, negali apskritai vertinti proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių pareiškėjo nurodomų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ryšio su užbaigtoje civilinėje byloje nustatytais faktais ir juos patvirtinančiais įrodymais, nes antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape teismas tikrina pareiškime nurodytas aplinkybes atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011).

50. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia procesą atnaujinti dėl padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, kuri pasireiškė įrodymų vertinimo taisyklių esminiu pažeidimu, teismas antrajame prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo etape turėjo teisę ir pareigą pasisakyti, ar, vertinant įrodymus byloje, kurios procesą siekiama atnaujinti, aiški teisės taikymo klaida buvo padaryta, o tam buvo būtina preliminariai aptarti įrodymus, kuriais buvo remtasi. Dėl to teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo kasacinio skundo argumentus, kad byloje teismai netinkamai taikė prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etapus.

51. Papildomai pažymėtina, kad prašymą atnaujinti procesą nagrinėję teismai padarė išvadą, jog, esant sunaikintai civilinei bylai, kurioje prašoma atnaujinti procesą bei nesant išlikusių byloje buvusių dokumentų, kurių pagrindu priimtas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimas, išvada apie įrodymų pakankamumą ir jų vertinimą būtų grindžiama tik prielaidomis, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad vien ši aplinkybė yra nepakankama konstatuoti proceso atnaujinimo negalimumą. Tačiau kartu pažymėtina, kad su tuo susiję pareiškėjo kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog teismai iš esmės netinkamai sprendė dėl pagrindo atnaujinti procesą nebuvimo.

52. Atkreiptinas dėmesys, kad 2006 metais išnagrinėtoje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra išlikęs Švenčionių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimas, todėl iš teismo sprendimo turinio galima spręsti apie išnagrinėtoje byloje atliktus teismo veiksmus tiriant ir vertinant įrodymus. Civilinės bylos sunaikinimo faktas, esant išlikusiam teisines pasekmes sukeliančiam teismo sprendimui, per se (savaime) nėra kliūtis atnaujinti procesą byloje dar ir dėl to, kad prašantis procesą atnaujinti asmuo gali pateikti atkurtus ar išlikusius dokumentus, kurie buvo tirti ir vertinti nagrinėjant sunaikintą bylą, taip pat gali būti teikiami nauji įrodymai, dėl kurių pagrįstumo teismas galėtų spręsti atsižvelgdamas į išnagrinėtoje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo turinį. Tokie teismo, sprendžiančio prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą, veiksmai atliekami vadovaujantis CPK 370 straipsnio nuostatomis.

Dėl bylos procesinės baigties

53. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl vadovaujantis kasacinio skundo argumentais naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

54. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

55. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

56. Atmetus pareiškėjo kasacinį skundą, suinteresuotas asmuo G. T. turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą kasaciniame teisme. G. T. prašo priteisti iš pareiškėjo 2129,60 Eur kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą advokato paslaugoms apmokėti ir pateikė išlaidų dydį bei jų apmokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.14 punkte įtvirtinto maksimalaus atlygintino atstovavimo išlaidų dydžio, todėl jų atlyginimas priteistinas G. T. iš pareiškėjo (CPK 93, 98 straipsniai).

57. Kasaciniame teisme nesusidarė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti G. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (j. a. k. 288603320) 2129,60 Eur (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt devynis Eur 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Alė Bukavinienė

Sigita Rudėnaitė

Agnė Tikniūtė