Baudžiamosios bylos Nr. 1A-111-908/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38185-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.4.6.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,
sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei,
dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui,
nuteistojo S. M. (S. M.) gynėjui advokatui Eugenijui Algirdui Burokui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Dariaus Malecko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. M. paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės dydį įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2022 m. spalio 7 d. 01.10 val. iki 2022 m. spalio 7 d. 11.35 val. išbūtas laikas, prilyginant vieną sulaikyme išbūtą dieną 2 MGL dydžio baudai, ir skirta galutinė 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, S. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, skaičiuojant šį terminą nuo teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 7 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iš S. M. išieškoti vilkiko „Mercedes Benz Actros 1844 LS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią sumą, t. y. 4 000 Eur.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. M. nuteistas už tai, kad 2022 m. spalio 6 d. apie 22.40 val. Šalčininkų r. sav., Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos Šalčininkų pasienio kontrolės punkte, esančiame Pamūrinės k., Gerviškių sen., Šalčininkų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus vairavo privačiai transporto įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovininį vilkiką „Mercedes Benz Actros 1844 LS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz Cargobull SCB S3B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,33 prom. alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo D. Malecko apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – iš S. M. išieškoti konfiskuotino turto, krovininio vilkiko „Mercedes Benz Actros 1844 LS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą su PVM, t. y. 20 410 Eur.
2.1. Vadovaujantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis turto konfiskavimą, ir remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šioje srityje, apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu išieškoti tik dalį konfiskuotino turto piniginės vertės – 4 000 Eur. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė išimtinę reikšmę didelei automobilio vertei ir padarė klaidingą išvadą, kad visos krovininio vilkiko vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.
2.2. Skunde teigiama, kad apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio teismo argumentas, kad konfiskuotinos transporto priemonės vertė yra ženkliai didesnė už BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos minimalios baudos, skiriamos už tokio sunkumo nusikaltimą, dydį, nėra svarus sprendžiant krovininio vilkiko vertės konfiskavimo klausimą. Pabrėžiama, kad sankcijoje numatytos baudos dydis ar tai, jog nuteistajam paskiriama bauda, negali lemti išvados, jog visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos konfiskavimas savaime laikytinas neproporcingu.
2.3. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir jo padarymo aplinkybes. Nuteistasis nusikaltimą padarė darbo metu, jam nustatytas girtumas artimas sunkiam. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis, būdamas neblaivus, vairavo krovininį vilkiką su puspriekabe, pakrauta kroviniu. Jis įvažiavo į pasienio kontrolės punktą, kuriame dėl specifinio eismo reguliavimo reikalingas didesnis dėmesingumas. Dėl šių priežasčių skunde teigiama, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika buvo pavojingesnė nei įprastai tokiais atvejais ir tik atsitiktinai buvo išvengta sunkesnių padarinių. Pabrėžiama ir tai, kad nuteistojo veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims, buvo rizikuojama jų sveikata ir gyvybe, o tai parodo lengvabūdišką ir neatsakingą nuteistojo S. M. požiūrį į visuomenėje galiojančią tvarką ir saugumą.
2.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė išvados, kodėl transporto priemonės vertė yra neproporcinga S. M. turtinei padėčiai. Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistojo turtinė padėtis nesudaro pagrindo spręsti, kad visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimas būtų neproporcingas. Pabrėžiama, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, todėl, net ir netekęs vairuotojo darbo, galėtų susirasti kitą, be to, net ir pripažinus, jog nuteistojo turtinė padėtis nėra gera, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą, 20 410 Eur dydžio suma nelaikytina per didele. Nuteistajam skirta sankcijoje numatyto minimalaus – 50 MGL – dydžio bauda, o skirdamas draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė vidurkio nesiekiantį terminą, t. y. dvejus metus. Kadangi šios nuteistajam kilusios teisinės pasekmės laikytinos švelniomis, nėra pagrindo mažinti išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą.
2.5. Atkreipiant dėmesį į skundžiamo nuosprendžio argumentus dėl turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslų, pažymima, kad prevenciniai tikslai taikant BK 75 straipsnio 5 dalį siejami ne su galimu tiesioginiu tos pačios nusikalstamos veikos padarymo priemonės panaudojimu. Apelianto vertinimu, tinkamai nepritaikius baudžiamojo poveikio priemonės nagrinėjamoje byloje nebūtų užtikrinti prevenciniai tikslai ir nuteistojo S. M. atgrasymas nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų, be to, būtų pažeista visuomenės ir nuteistojo interesų pusiausvyra, nes būtų formuojamas asmens nebaudžiamumo pojūtis ir nepagarba baudžiamajam įstatymui. Be to, atkreipiamas dėmesys į vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas, kriminalizavimo tikslus.
2.6. Skunde pabrėžiama ir tai, kad nusikaltimą padaręs asmuo turi prisiimti neigiamas pasekmes. Nuteistasis S. M. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo elgesio pasekmes, todėl tai, kad automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas nuteistajam sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, jog baudžiamosios priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams.
3. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo S. M. gynėjas advokatas – atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
1. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų buvimą.
2. Iš apeliacinio skundo matyti, kad vyriausiojo prokuroro pavaduotojas skundžia tik nuosprendžio dalį, kuria, jo vertinimu, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, iš nuteistojo nepagrįstai nuspręsta išieškoti dalį konfiskuotino turto – krovininio vilkiko „Mercedes Benz Actros 1844 LS“ – vertės atitinkančią pinigų sumą – 4 000 Eur. Apelianto įsitikinimu, iš nuteistojo S. M. turi būti išieškota visą konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma su PVM, t. y. 20 410 Eur.
3. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai pripažino, jog S. M. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgus į nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentus, susijusius su konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžiu, nenustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaujantis anksčiau nurodytomis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis skundžiamas nuosprendis patikrinamas tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. teisėjų kolegija sprendžia nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo – teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.
4. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas ir padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra turtinės ir prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti tikslą ne tik nubausti kaltininką, paskiriant jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis).
5. BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTctNzg4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-17-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-17-788/2019">2K-17-788/2019</a>). Konfiskuotino turto vertės išieškojimu taip pat apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYyLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-262-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-262-489/2017">2K-262-489/2017</a>, 2K-77-648/2019).
6. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad S. M. padarė vieną šiurkščiausių bei pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo krovininį vilkiką su puspriekabe, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė didesnį nei 1,51 promilės girtumą, o būtent, tikrinant pirmą kartą nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, antrą – 2,39 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 14). Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, šios nusikalstamos veikos padarymas yra neįmanomas be transporto priemonės, todėl nagrinėjamu atveju vertinant BK 72 straipsnio kontekste privačiai unitarinei transporto įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis krovininis vilkikas „Mercedes Benz Actros 1844 LS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir į tai, kad S. M. vairuojamas krovininis vilkikas „Mercedes Benz Actros 1844 LS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz Cargobull SCB S3B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ne S. M., o trečiajam asmeniui – privačiai unitarinei transporto įmonei „(duomenys neskelbtini)“, pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti ne pačią transporto priemonę yra teisiškai pagrįstas.
7. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).
8. Be kita ko, kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE5LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-119-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-119-976/2018">2K-119-976/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE1LTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-315-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-315-303/2018">2K-315-303/2018</a>, 2K-77-648/2019). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE1LTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-315-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-315-303/2018">2K-315-303/2018</a>).
9. Iš apeliacinio skundo matyti, kad, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas išieškoti iš nuteistojo ne visą krovininio vilkiko „Mercedes Benz Actros 1844 LS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą su PVM – 20 410 Eur, o tik dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančią pinigų sumą – 4 000, padarytas neatsižvelgus į nusikaltimo pavojingumą, jo padarymo aplinkybes ir nuteistojo asmenybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka.
10. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas, vertindamas S. M. padaryto nusikaltimo pavojingumą ir nusikaltimo padarymo aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad S. M., kuriam nustatytas 2,33 promilių neblaivumo laipsnis, žymiai viršijantis ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė, nusikalto darbo metu, vairuodamas darbdaviui priklausančią transporto priemonę, kuria jis negalės kitą kartą pasinaudoti nusikalstamos veikos darymui. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad neblaivus S. M., būdamas samdomu darbuotoju, vairuodamas įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį vilkiką su puspriekabe, įvažiavo į pasienio kontrolės punktą. Sutiktina su apelianto išsakyta pozicija, kad automobilio vairavimas, esant neblaiviam, kelia didelę grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui, o žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių, kurias gindamas įstatymų leidėjas kelių transporto priemonės vairavimą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už jį baudžiamąją atsakomybę. Teisėjų kolegija, sutikdama, kad dėl skunde nurodytų priežasčių nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra pavojinga ir galėjo sukelti sunkius padarinius, taip pat pažymi, kad sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės dydžio klausimą turi būti vertinamas ne tik nusikalstamos veikos pavojingumas, bet visų šios priemonės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma.
11. Antra, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje analizavo baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui svarbias aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Byloje nenustatyta S. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo. Nuteistasis dirba, Lietuvos Respublikoje neteistas, baustas administracine tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis baustas administracine tvarka, tačiau ne dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų (1 t., b. l. 133–135), tai leidžia manyti, jog jis nėra piktybinis KET pažeidėjas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog nuteistasis turėtų problemų dėl alkoholio vartojimo darbo metu. Pats S. M. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad alkoholinius gėrimus vartojo gimtadienio šventėje ir, žinodamas, kad reikės vairuoti, buvo susitaręs su kitu vairuotoju, jog pastarasis transporto priemonę vairuos vietoje nuteistojo. Įvažiavus į neutralią teritoriją, pasikeitė aplinkybės – kitas asmuo nebegalėjo vairuoti, o nuteistasis liko vienas. Kadangi šioje teritorijoje negalima stovėti, vairuoti teko nuteistajam, pravažiavus apie 150 m jam buvo patikrintas blaivumas ir iškviesti policijos pareigūnai (1 t., b. l. 147). Teisėjų kolegijos vertinimu, išvardintos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nors nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra neabejotinai pavojinga ir galėjo sukelti sunkius padarinius, tačiau spręsti, jog toks nusikalstamo elgesio modelis būdingas nuteistajam, nėra pagrindo. Byloje surinkti nuteistąjį apibūdinantys duomenys suponuoja išvadą, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis savo elgesį vertino kritiškai, visiškai pripažino kaltę ir pozicijos dėl kaltės nekeitė viso proceso metu, faktinių nusikaltimo aplinkybių neginčijo, davė išsamius paaiškinimus apie savo atliktus veiksmus (1 t., b. l. 116, 127, 147, 149). Iš nuteistojo darbdavio – liudytojo R. L. (R. L.) apklausos protokolo matyti, kad darbdavys S. M. apibūdina teigiamai, kaip labai gerą ir atsakingą darbuotoją, įmonėje dirbantį apie tris metus, kurio dukrai dar tik (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 69). Visa tai leidžia spręsti apie mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą.
12. Trečia, pirmosios instancijos teismas, svarstydamas, ar konfiskuoti visą konfiskuotino turto vertę, ar jos dalį, atsižvelgė į nuteistojo finansinę padėtį ir konstatavo, kad visos transporto priemonės vertės konfiskavimas, atsižvelgus į S. M. turtinę padėtį, būtų pernelyg griežta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri neatitiktų jos paskirties. Nuteistasis teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad turi žmoną ir du vaikus, o jo pajamos sudaro 500 – 600 Eur per mėnesį (1 t., b. l. 147). Nuteistojo šeiminę padėtį patvirtina liudytojo R. L. apklausos protokole nurodyta aplinkybė, kad S. M. turi dukrą, kuriai tik (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 69), įtariamojo laikino sulaikymo protokolas, kuriame užfiksuotas nuteistojo pareiškimas apie jo laikiną sulaikymą pranešti žmonai O. M. (1 t., b. l. 90). Teisėjų kolegija pažymi, kad S. M. yra Baltarusijos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), todėl atkreiptinas dėmesys į skirtingą Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos ekonominę padėtį. Nors nusikaltimas buvo padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir S. M. atsakomybė kyla pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, paskirta poveikio priemonė už padarytą nusikaltimą neturi riboti asmens teisių daugiau, negu yra būtina. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas ekonominio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį ir, nors šie duomenys nebuvo itin išsamūs, tačiau pakankami konstatuoti, kad visos įmonei priklausančios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš jos samdomo darbuotojo S. M. būtų pernelyg griežta baudžiamojo poveikio priemonė, nagrinėjamu atveju neužtikrinanti jai keliamų tikslų.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su vyriausiojo prokuroro pavaduotojo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog konfiskuotinos transporto priemonės vertė yra ženkliai didesnė už BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos minimalios baudos, skiriamos už tokio sunkumo nusikaltimą, dydį, nėra svarus sprendžiant poveikio priemonės teisingumo ir proporcingumo klausimus. Nepaisant to, sprendimą iš S. M. išieškoti dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančią pinigų sumą pagrindžia jau minėtų šios poveikio priemonės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma. Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į baigiamųjų kalbų metu prokurorės S. M. siūlomas skirti bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones bei vadovavosi proporcingumo bei teisingumo principais.
14. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prokurorė savo baigiamojoje kalboje pati siūlė išieškoti iš S. M. ne visą, o tik dalį konfiskuotino turto (vilkiko ir puspriekabės) vertės atitinkančią pinigų sumą – 6 000 Eur, šį siūlymą motyvuodama tuo, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė vairuodamas darbdaviui priklausančią transporto priemonę (1 t., b. l. 148). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui nusprendus išieškoti iš S. M. dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančią pinigų sumą – 4 000 Eur, kuri iš esmės artima minėtajai prokurorės baigiamojoje kalboje, prokuratūros pozicija iš esmės pasikeitė ir apeliaciniame skunde teigiama priešingai, t. y., kad teismas nepagrįstai nusprendė išieškoti iš S. M. dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančią pinigų sumą, ir prašoma išieškoti visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Į prokuratūros pozicijos nuoseklumo, nesiderinančio su valstybinio kaltinimo funkcija baudžiamajame procese, svarbą savo praktikoje yra atkreipęs dėmesį ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI3LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-227-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-227-788/2019">2K-227-788/2019</a>.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė – 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda – yra pakankamai efektyvi ir baudžianti. Paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo darbas yra tiesiogiai susijęs su teise vairuoti transporto priemones, šios teisės atėmimas turės įtakos ir nuteistojo tolesnio darbo ir paskirtos baudos sumokėjimo galimybėms. Teisėjų kolegijos požiūriu, teisės vairuoti transporto priemones dvejiems metams atėmimas pakankamai prisidės prie bausmės paskirties ir tikslų įgyvendinimo. Įvertinus paskirtą bausmę ir minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, taip pat visas aukščiau aptartas aplinkybes, baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, išieškant visą konfiskuotino turto vilkiko vertę atitinkančią pinigų sumą su PVM – 20 410 Eur iš nuteistojo S. M., taikymas būtų neproporcingas, neatitinkantis pusiausvyros tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją, užtikrinant teisės pažeidimų prevenciją, ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, įvertinęs bylos medžiagą ir bylai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė išieškoti iš nuteistojo dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančią pinigų sumą – 4 000 Eur.
16. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Dariaus Malecko apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.
Teisėjai Arūnas Budrys
Eglė Gruodienė
Jurgita Kolyčienė
