Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. e2A-172-560/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03997-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, 5 560 Eur dydžio turtinę ir 20 000 Eur dydžio neturtinę žalą, atsiradusią dėl žemės sklypo ribos neteisėto perkėlimo, medžių kirtimo ir dėl prokurorų neveikimo gavus pranešimą apie tokius neteisėtus veiksmus.

2. Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdyje paaiškino, kad pamatęs, jog yra kertami medžiai ties jo motinai atžymėto grąžinti žemės sklypo, kreipėsi į prokurorus dėl žemės sklypo ribos neteisėto perkėlimo, tačiau prokurorai, gavę pranešimą apie tokius neteisėtus veiksmus, nesiėmė jokių veiksmų. Žala susidarė dėl neteisėtų prokurorų veiksmų atsisakius tenkinti ieškovo prašymą pradėti ikiteisminius tyrimus dėl žemės sklypo ribos neteisėto perkėlimo, medžių kirtimo ir dėl prokurorų neveikimo gavus pranešimą apie tokius neteisėtus veiksmus. Turtinė žala susidarė dėl ieškovo sugaišto laiko, būtino įvairių dokumentų skaitymui ir surašymui, dėl dalyvavimo teismo posėdžiuose. Prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala dabar yra dešimt kartų didesnė, ją galėtų atlyginti šeši milijonai eurų, konkrečių dydžių, apskaičiavimų ir/ar kitų duomenų nepateikė ir tiksliai padarytos žalos dydžio nežino. Mano, kad teismas turėtų nustatyti ir priteisti visą žalą, kuri susidarė dėl to, kad jis negalėjo ir negali naudotis tėvo žemės sklypo dalimi, nes jo nuosavybės dokumentai nėra įforminti.

3. Atsakovė atsiliepimu ir teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas 2019 m. lapkričio 23 d. ieškiniu nurodė, kad jam padaryta žala susidarė prokurorų 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. lapkričio 4 d. raštų, kuriais buvo atsakyta į ieškovo pranešimus, pasėkoje. 2019 m. rugsėjo 25 d. A. N. kreipėsi į prokuratūrą, nurodydamas, kad vyksta nelegalus sklypo ribos perkėlimas, nes pamatė, kad vykdomi miško kirtimo darbai. Rašte A. N. nurodė, kad pagal pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 11 d. skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme vyksta bylos nagrinėjimas dėl skunde nurodyto žemės sklypo ribos. Prokurorė, atsakydama į ieškovo pranešimą, 2019 m. spalio 17 d. rašte nurodė, kad visi klausimai ir ginčai susiję su žemės ribų nustatymu priklauso teismų kompetencijai, byla yra nagrinėjama administraciniame teisme, ir kad teisme ginčas bus išspręstas. Ieškovas 2019 m. spalio 22 d. skundu kreipėsi į prokuratūrą dėl žemės sklypo ribų pažeidimų, ir šį skundą buvo atsakyta prokuroro 2019 m. lapkričio 14 d. raštu, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas aktyviai naudojasi teise skųsti pareigūnų ir institucijų veiksmus, pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo savalaikiai patikrintos ir teisiškai įvertintos, bei tai, kad įstatymas nesuteikia teisės prokurorui pakartotinai vertinti teismų nustatytų ir teisiškai įvertintų aplinkybių. Ieškovas šių dviejų raštų pagrindu nurodo, kad jam padaryta žala. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs dėl 1998 m. Vilniaus apskrities viršininko administracinio sprendimo, kuriuo yra atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjo motinai priklaususį žemės sklypą. Prokurorai neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir jokios žalos nepadarė. Ieškovo ieškinys neatitinka jokių žalos atlyginimo sąlygų ir negali būti patenkintas. Ieškovas nepateikė jokių prašomos priteisti turtinės žalos dydį pagrindžiančių įrodymų, prie skundo pateikti ieškovo pasvarstymai, kad ieškovui už skundo pateikimą turi būti atlyginama kaip advokatui, pagal jo paties nurodytą valandinį įkainį, nelaikyti įrodymais, pagrindžiančiais jo patirtą konkrečią turtinę žalą, kitų ieškovo patirtą žalą pagrindžiančių duomenų ieškovas nepateikė. Ieškovo nuosavybės teisių atkūrimo klausimai yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir jų keisti nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Aplinkybė, kad ieškovas nesutinka su teismų ir/ar prokurorų priimtais sprendimais nereiškia, kad sprendimai yra neteisėti ar nepagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

5. Teismas nurodė, kad A. N. 2019 m. rugsėjo 25 d. pranešimu kreipėsi į Vilniaus apylinkės prokuratūrą pranešdamas, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. pastebėjo, jog šalia jo tėvo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kuris 1997 m. gruodžio 10 d. paženklintas grąžinti jo motinai, vykdomi miško kirtimo darbai. Įtaręs, kad darbai yra neteisėti, 2019 m. rugpjūčio 13 d. raštu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, tačiau atsakymo negavo. Mano, kad iškertant spindį neteisėtai perkeliama sklypo riba. Nurodė, jog yra pateikęs skundą teismui dėl sklypo ribų, o Nacionalinė žemės tarnyba teikia melagingą informaciją, vadovauja neteisėtam sklypo ribos perkėlimui ir nurodytų aplinkybių pagrindu prašė pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 169 straipsnio nustatyta tvarka. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorė I. K. 2019 m. spalio 17 d. raštu Nr. 2.S-4844 „Dėl pranešimo“ pareiškėją informavo, kad visi klausimai ir ginčai, susiję su žemės sklypo ribų nustatymu priklauso teismų kompetencijai, todėl visi skundai ir pareiškimai dėl šių klausimų turi būti adresuojami teismams. Nurodė, kad iš pateikto skundo turinio bei papildomų dokumentų matyti, jog pagal pareiškėjo skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme jau yra pradėta atitinkama byla, kurioje bus išspręstas ginčas dėl pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribų perkėlimo. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas D. M., išnagrinėjęs A. N. skundą dėl prokurorės 2019 m. spalio 17 d. rašto, 2019 m. lapkričio 4 d. raštu pareiškėją informavo, kad prokurorė I. K. tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo pranešimą ir pateikė informacinio pobūdžio atsakymą, kuris yra neskundžiamas, pažymėjo, kad dėl pareiškėjo teiginių, jog prokurorė prisidėjo prie to, kad jo 2018 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimas buvo nenagrinėtas, 2018 m. rugpjūčio 13 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris tą pačią dieną išsiųstas pareiškėjui, tinkamai išaiškinta šio nutarimo apskundimo tvarka ir terminai, pareiškėjas teise apskųsti minėta nutarimą nepasinaudojo. A. N. 2019 m. lapkričio 23 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą atlikti veiksmus – pradėti ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir priteisti solidariai iš Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Nacionalinės žemės tarnybos 5 560 Eur turtinei žalai ir 20 000 Eur neturtinei žalai už diskriminavimą, jo garbės ir orumo žeminimą, atlyginti.

6. Šioje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovės – Lietuvos valstybės 5 560 Eur turtinei žalai ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pagal ieškovo 2019 m. lapkričio 20 d. žalos paskaičiavimą, turtinę žalą sudaro: 2 880 Eur ieškovo laikas – 72 val., vienos valandos kainą ieškovas nurodo 40 Eur (vidutinis valandinis advokato atlyginimas) (72 val. x 40 Eur), skirtas teisės aktų analizei, dokumentų Nacionalinei žemės tarnybai ir prokuratūrai surašymui, skaitmenizavimui, pasirašymui ir siuntimui; 120 Eur ieškovo laikas – 3 val. (3 val. x 40 Eur), dviejų dokumentų skaitymui ir aiškinimuisi; 2 560 Eur dydžio žala dėl 2019 m. lapkričio 23 d. skundo surašymo, kurį surašyti užtruko aštuonias dienas vidutiniškai po 8 val. (64 val. x 40 Eur). Ieškovas taip pat prašo priteisti 20 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kurią kildina iš neigiamų padarinių jo sveikatai, pažeminto orumo ir garbės. Ieškovas teismo posėdyje prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės nemažino. Nurodė, kad realiai jam padaryta dešimt kartų didesnė žala, kurią galėtų atlyginti šeši milijonai eurų, konkrečių dydžių, apskaičiavimų ir/ar kitų duomenų nepateikė.

7. Ieškovas 2022 m. spalio 14 d. teismo posėdžio metu žodžiu nurodė, kad prašo priteisti dešimt kartų didesnę žalą, tačiau ieškovas teismui nėra pateikęs rašytinio prašymo dėl ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimo, todėl teismas nagrinėja ieškovo reikalavimą dėl 5 560 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo D. M. 2019 m. lapkričio 4 d. rašte be kita ko nurodyta, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės savalaikiai buvo patikrintos ir teisiškai įvertintos bei pažymėta, kad dėl A. N. skunde nurodytų aplinkybių 2018 m. rugpjūčio 13 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, A. N. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą neskundė. Teismas neturėjo pagrindo su tokia vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pozicija nesutikti. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, gavęs A. N. skundą dėl prokurorės 2019 m. spalio 17 d. atsakymo, išnagrinėjo tiek A. N. 2019 m. rugsėjo 25 d. pranešime nurodytas aplinkybes, tiek prokurorės I. K. A. N. pateiktą atsakymą ir, teismo vertinimu, pagrįstai teisiškai įvertinęs, sprendė kad A. N. 2019 m. rugsėjo 25 d. pranešime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, o prokurorė A. N. pateikė informacinio pobūdžio pranešimą kaip tai numatyta Apraše. Prokurorų 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. lapkričio 4 d. raštai priimti jų kompetencijų ribose, vadovaujantis teisės akto – Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo nuostatomis, ir byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad šie prokurorų veiksmai būtų neteisėti.

8. Nors ieškovas teigia, kad dėl valstybės institucijų pareigūnų veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindo išvadai, kad valstybės institucijos, nagrinėjamu atveju – prokuratūros pareigūnai, pagal ieškovo pateiktus pranešimus būtų priėmę neteisėtus aktus, t. y. veikę neteisėtai ar nesiėmę jų kompetencijai priskirtų veiksmų. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas nesutinka su prokurorų raštais nereiškia, kad minėti dokumentai yra priimti nepagrįstai ar neteisėtai. Teismas nenustatė prokurorų neteisėtų veiksmų (neveikimo), o nesant bent vienai iš civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Ieškovas civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė, todėl A. N. ieškinys negali būti patenkintas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovas A. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimą, sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pranešti LR generalinei prokurorei ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijai apie teisėjų neteisėtas veikas.

10. Nurodo, kad 2022 m. spalio 14 d. vykusiame teismo posėdyje Vilniaus apygardos administracinis teismas ieškovo skundo iš esmės neišnagrinėjo ir perdavė bylą nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui. Teisėjas A. J., būdamas suinteresuotas apie valandą vertė ieškovą keisti skundo pagrindą ir dalyką. Jis du kartus dalyvavo teisėju bylose, kuriose turėjo būti išspręstas klausimas dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 86-1924 įvykdyto ieškovo mamos apiplėšimo. Nusavinta dalis ieškovo tėvo B. N. turėto ir paženklinto grąžinti žemės sklypo, pasinaudojus Švenčionių agrarinės reformos tarnybos viršininko T. J. padarytomis klaidomis, pabraižant planą (duomenys neskelbtini) vienkiemio ribos, - neįbraižė žemės lopinėlio tarp malūno tvenkinio, upės ir kelio, vietovės plane parodytą kelią sumaišęs su upe. Nei generalinė prokurorė, nei Teisėjų etikos ir drausmės komisija Teismų įstatymo ir BPK nustatyta tvarka nereagavo. Tai davė pagrindą teisėjui A. J. sukčiauti ir tokiu būdu versti ieškovą atsisakyti dalies 1997 m. gruodžio 10 d. paženklinto grąžinti žemės sklypo, nesibaiminant būti patrauktu atsakomybėn.

11. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kurio turinys neatitinka bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. A. N. apeliaciniame skunde nenurodyta nei pagrindo nei dalyko, todėl nesant jokių apeliacinio skundo argumentų nėra aišku, į ką atsikirsti. Prie apeliacinio skundo ieškovo pridėtas 2022 m. balandžio 10 d. atskirasis skundas buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartimi (atskirasis skundas netenkintas). Prie apeliacinio skundo ieškovo pridėtas 2022 m. spalio 19 d. skundas - pranešimas buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos prokuratūroje bei pareiškėjui 2022 m. lapkričio 3 d. pateiktas išaiškinimas, išaiškinant teisės aktų nuostatas. Skundžiamas teismo sprendimas yra išsamus ir objektyvus, priimtas visapusiškai išnagrinėjus faktines bylos aplinkybes.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

13. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, o tai sudaro absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Teisėjų kolegija išanalizavusi bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu (CPK 6, 65, 66 straipsniai). Apeliantas nurodo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas vertė ieškovą keisti skundo pagrindą ir dalyką. CPK 141 straipsnio 1 dalis numato, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Šiuo atveju teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas nekeitė savo ieškinio dalyko ar pagrindo, todėl tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

14. Šioje byloje yra nagrinėjamas ieškovo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos Respublikos. CK 6.271 straipsnyje reglamentuota atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-189/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-189/2010">3K-3-189/2010</a>; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzA3LTk2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-307-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-307-969/2020">e3K-3-307-969/2020</a>).

15. Apeliantas įrodinėja, jog patyrė 5 560 Eur turtinę ir 20 000 Eur neturtinę žalą dėl prokurorų neveikimo gavus pranešimą apie neteisėtus veiksmus. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad prokuratūros pareigūnai pagal ieškovo pateiktus pranešimus (skundus) būtų priėmę neteisėtus aktus, tai yra veikę neteisėtai ar nesiėmę jų kompetencijai priskirtų veiksmų. Prokurorė I. K., gavusi A. N. 2019 m. rugsėjo 25 d. pranešimą, įvertino jame nurodytas aplinkybes ir 2019 m. spalio 17 d. raštu pateikė A. N. atsakymą. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas D. M., gavęs A. N. skundą dėl prokurorės 2019 m. spalio 17 d. atsakymo, išnagrinėjo tiek A. N. 2019 m. rugsėjo 25 d. pranešime nurodytas aplinkybes, tiek prokurorės I. K. A. N. pateiktą atsakymą ir sprendė, kad A. N. 2019 m. rugsėjo 25 d. pranešime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl atmetė ieškovo ieškinį.

16. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinį, įvertinusi ieškovo apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo patirtą žalą, teismo nebuvo įvertinti. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje surinktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų asmenų paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl ieškovo reikalavimų ir nurodomų aplinkybių.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino ir ištyrė į bylą pateiktus įrodymus tinkamai, visapusiškai ir išsamiai, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl tenkinti apelianto apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Ieškovo A. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Visvaldas Kazakiūnas

Rosita Patackienė

Dainius Rinkevičius